2-asis šiemet savaitraščio „Veidas“ numeris skirtas pagerbti ir prisiminti tuos, kurie gynė Lietuvos laisvę 1991 m. sausio 13 dieną. Apie vieną iš laisvės gynėjų ir žurnalistės Aušros Lėkos rašinys —„Savanorio Nerijaus Treinio karas ir taika“. 1991-ųjų Lietuvos laisvės gynėjas N. reinys saugojo valstybės laisvės simbolį – Trispalvę ant Gedimino bokšto Vilniuje.

Savaitės interviu su Kaetana Leontjeva — „K.Leontjeva: „Problemą turi spręsti tie, kurie yra arčiausiai problemos“. Neramiomis senųjų ir naujųjų metų sandūros dienomis ekonomistė dalijosi mintimis apie demografiją, technologijų pažangą ir religijos svarbą žmonėms.

2-ajame „Veido“ numeryje tai pat ieškokite rašinio apie Saviečių tragediją „Apsimeskime, kad šulinio nebuvo“, bei straipsnio, pristatančio dar vieną sėkmingą Lietuvos ūkį – „Klestintis ožkų ūkis iš Širvintų“.

Užsienio aktualijas rasite žurnalistės Rimos Janužytės tekstuose  „Pilnatis sunitų ir šiitų pasaulyje“ ir „Egzorcistai su komunistiniu šleifu“.

Naujausiame numeryje taip pat pristatomas Lietuvos popscenos karalienės Džordanos Butkutės profilis.

Savaitraštis “Veidas” prekyboje pasirodys penktadienį, bet jau dabar galite įsigyti žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-02-2016-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Praėjusį antradienį jau tradiciškai merai, valstybės vadovai, aukščiausio rango pareigūnai ir verslininkai iš visos Lietuvos rinkosi sostinės restorane “Neringa” pagerbti geriausios metų merės. Ja savaitraščio “Veidas” jau šeštą kartą organizuotame konkurse išrinkta Birštono merė Nijolė Dirginčienė.
Beje, šiųmetė laureatė pagal išsilavinimą yra pedagogė. Kaip pastebėjo Mykolo Romerio universiteto dekanas, buvęs švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius, praeityje mokytojais dirbo net trečdalis dabartinių merų. Ir, ko gero, pedagoginė patirtis, gebėjimas suprasti skirtingus žmones lemia tai, kad dauguma merų puikiai jaučia savo savivaldybės pulsą, o siekdami pažangos išnaudoja ir regiono stiprybes, ir silpnybes.
“Meras yra savotiškas kunigas: jis turi gyventi žmonių ritmu dvidešimt keturias valandas per parą – pradedant galvos sopėjimu dėl užsikimšusios kanalizacijos, baigiant intelektualiausiais klausimais ir savivaldybės proveržio galimybėmis”, – perduodamas merams ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus sveikinimą sakė buvęs Neringos meras, nūnai premjero patarėjas Antanas Vinkus.
Tiek aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, tiek dauguma kitų kalbėjusiųjų atkreipė dėmesį, kad, ant merų pečių užkrovus įsisenėjusias problemas, šie jas sugeba išspręsti. Tai pasakytina ir apie socialinių pašalpų mokėjimą, ir apie daugiabučių renovaciją, ir apie žemės klausimus.
“Todėl nebijokite, pasitikėkite merais, mes tikrai pateisinsime Vyriausybės, Seimo bei valstybės lūkesčius, jei mums suteiksite daugiau galių savarankiškai spręsti. Juk pateisinome valstybės lūkesčius ir dėl šilumos ūkio modernizavimo, ir dėl socialinių išmokų mokėjimo”, – kreipėsi į Seimo vadovę Loretą Graužinienę, ministrus bei viceministrus Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų rajono meras Ričardas Malinauskas. Jis taip pat pabrėžė, kad ir žiniasklaida turėtų objektyviau ir dažniau supažindinti su savivaldos pažanga, o ne viešinti pasiekimus tik tada, kai reklama užsakoma.
Kadangi šį renginį tradiciškai globoja Seimo pirmininkas, sveikindama laureatę bei prizininkus – Klaipėdos miesto merą Vytautą Grubliauską (II vieta) bei Akmenės rajono vadovą Vitalijų Mitrofanovą (III vieta) L.Graužinienė ir rimtai, ir šmaikščiai ragino iš merų daug ko pasimokyti ir centrinės valdžios atstovams.
Pati kalno gėlių ir jūros sveikinimų sulaukusi šiųmečio konkurso laureatė N.Dirginčienė bei nuo jos nedaug atsilikę kolegos V.Grubliauskas ir V.Mitrofanovas už tokį darbų įvertinimą pirmiausia buvo dėkingi savo suburtoms veržlioms komandoms, be kurių, pasak geriausių merų, neįmanomi jokie siekiniai ir jokia pažanga.

Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija neseniai apsvarstė Artūro Račo prašymą įvertinti 2013.02.11 d. žurnalo “Veidas” publikaciją “Vadovo išpuoliai ima atsiliepti jo vadovaujamoms ar atstovaujamoms įmonėms ar organizacijoms”. Komisija atmetė A. Račo skundą.

Žurnalas tada rašė, kad tuometinio BNS agentūros direktoriaus A. Račo vieši veiksmai šmeižiant kolegas žurnalistus ir jo elgesys gali pakenkti jo vadovaujamos naujienų agentūros BNS reputacijai. Skunde etikos komisijai A. Račas teigė, kad “Veido” publikacijos teiginiuose pateikta tikrovės neatitinkanti ir Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą pažeidžianti informacija.

Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkas Linas Slušnys išplatino komisijos sprendimą dėl šio fakto. “Publikacija buvo vertinta visumoje, ne tik iš konteksto išimti sakiniai, kaip rašoma skunde. Komisijos nuomone, publikacija parengta pakankamai profesionaliai, remtasi nurodytų šaltinių informacija  – apie A. Račo atsistatydinimo iš “Transpery International Lietuvos skyriaus” (TILS) priežastis kalba TILS vadovas, remtasi ir neoficialiais šaltiniais. Tai, kad Etikos komisijos sprendimas pripažinti A. Račą pažeidus profesinės etikos kodeksą gali kenkti ir jo vadovaujamos įmonės BNS reputacijai, kalba Žurnalistų etikos inspektorės patarėjas D. Velkas, o informacija, kad žiniasklaidos priemonės atsisako BNS paslaugų, paskelbta remiantis TV3 žinių tarnybos duomenimis. Komisijos nuomone, publikacijos autoriai pagrįstai daro išvadą, kad “vadovo išpuoliai ima atsiliepti jo vadovaujamoms įmonėms ir organizacijoms”. Neaišku, ar A. Račas padavė į teismą Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, tačiau tai tik menkas netikslumas, neturintis didelės reikšmės publikacijos esmei.

Įvertinusi visą turimą informaciją, Komisija nusprendė, kad:

“2013.02.11 žurnalo “Veidas” publikacijoje “Vadovo išpuoliai ima atsiliepti jo vadovaujamoms ar atstovaujamoms įmonėms ir organizacijoms” nebuvo pažeistas Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas”.

Šiemet simbolinė Petro Vileišio, žmogaus-tilto, skulptūra bei Metų vadovo diplomas įteikti dar vienam biotechnologui – „Thermo Fisher Scientific” Vilniaus padalinio direktoriui Algimantui Markauskui.

Tradiciškai Prezidentūroje vykusios Metų vadovo pagerbimo ceremonijos metu sveikindamas geriausią praėjusių metų vadovą bei susirinkusius šalies verslo lyderius šalies vadovė Dalia Grybauskaitė sakė: “Tikri vadovai siekia būti geriausi ir tokias būti skatina savo komandas. Tai nugalėtojai, aplink save kuriantys nugalėtojus. Į juos turi lygiuotis visi, norintys sėkmingai plėtoti verslą Lietuvoje.”
Prezidentės žodžiais, įžvalgūs vadovai diegia šiuolaikines technologijas ir įrenginius, kuria ir tobulina kokybiškas paslaugas bei produktus. Jie užsitarnauja investuotojų pasitikėjimą ir sukuria lojalių klientų ratą.
Savaitraščio “Veidas” leidėjas dr. Algimantas Šindeikis pastebėjo panašumų tarp šių metų geriausio vadovo A.Markausko (kurio vadovaujama įmonė gamina molekulinės biologijos produktus gyvybės mokslų tyrimams ir diagnostikai, o šie produktai plačiai naudojami visame pasaulyje tiriant genų sandarą, raišką bei įvairovę) ir skulptūroje pavaizduoto garsiausio XIX–XX a. pradžios inžinieriaus Petro Vileišio, stačiusio tiltus ir tiesusio kelius visoje carinės Rusijos imperijoje.
“P.Vileišis parodė, kad lietuviai gali būti geriausi inžinieriai pasaulyje. Jis išbrokuodavo net pusę metalo, atgabento iš Belgijos ir Vokietijos, nes jau tuo metu turėjo modernias technologijas, leidžiančias šitai padaryti, ir jautė atsakomybę visuomenei dėl to, ką jis daro. Ir tas genas, kuris eina nuo P.Vileišio, žmogaus-tilto, įkvepia mus ieškoti tokių žmonių-tiltų šiandieniniame versle. O šiemet Metų vadovu išrinktas A.Markauskas toks ir yra”, – sakė A.Šindeikis.

Praėjusį antradienį Vilniuje esančiame “Neringos” restorane penktą kartą buvo grojamas iškilmingas maršas trims pažangiausiai dirbantiems merams: laureatui Alvydui Katinui, Utenos rajono vadovui, antros vietos prizininkui Vitalijui Mitrofanovui, Akmenės rajono merui, ir trečią vietą užėmusiam Šarūnui Vaitkui, Palangos miesto vadovui.

Kaip sakė savaitraščio “Veidas” vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas, šiemet geriausiais merais išrinkti vadovai yra tikri savo krašto patriotai, nes visi trys ne tik sėkmingai vadovauja savo miestams ir rajonams, bet ir yra iš čia kilę. Redaktorius taip pat pabrėžė, kad jei centrinė šalies valdžia suteiktų savivaldai daugiau finansinio savarankiškumo, teisių ir atsakomybės, Lietuva laimėtų kur kas daugiau.
Savaitraščio “Veidas” leidėjas dr. Algimantas Šindeikis pabrėžė, kad Lietuvai reikia merų, pasižyminčių plačiu mąstymu ir patirtimi, kurie matytų savo savivaldybę ne lokaliai, o Europos miestų kontekste: “Mat tik vadovaujant tokiems merams Lietuva išsiverš iš provincialumo, todėl “Veidui” svarbu parodyti merus, kurie ieško proveržio į Europą.”
Tradiciškai Geriausio metų mero renginį globoja Seimo vadovas. Šįmet laureatą ir prizininkus sveikinęs Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas tvirtino: “Visi merai dirba puikiai, yra patriotai ir kiekvienas stengiasi bei kovoja dėl savo rajono, bet kažkas visados būna geriausias. Tačiau iškovojus geriausiojo titulą dar svarbiau tai pakartoti ateity, o tai daug sunkiau.”
Savivaldos politiką formuojančios Vidaus reikalų ministerijos vadovas Alfonsas Dailis Barakauskas šmaikščiai žadėjo 2013 metų merui A.Katinui suteikti audienciją ir išklausyti apie rajono problemas be eilės. O ministro pirmininko sveikinimą laureatui ir prizininkams perdavė premjero patarėjas, buvęs Neringos vadovas, geriausias praėjusių metų meras Antanas Vinkus.
Kadrus savivaldai ir centrinei šalies valdžiai rengiančio Mykolo Romerio universiteto prorektorius dr. Stasys Vaitkevičius sveikindamas prizininkus ir laureatą prisiminė, jog prasidėjus krizei A.Katinas, paklaustas, kaip Uteną veikia krizė, atsakė, kad niekaip – nė vienas projektas nesustojo. “O tai yra rodiklis, kad Utenos meras su komanda dirba profesionaliai”, – apibendrino S.Vaitkevičius.
Geriausias 2009-ųjų metų meras, Druskininkų vadovas ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas priminė, kad jei naujoji valdžia suteiktų savivaldai daugiau valdžios, savivalda su kaupu pateisintų lūkesčius.

Turinys Nr. 4, 2013 m. sausio 21–27 d.

LIETUVA
Ekspresas Lietuva 6
Apklausa: nemėgstamiausių politikų sąraše – rokiruotė 8
Užsienio politika: namų darbai Vyriausybei, kaip pagerinti Lietuvos santykius su kaimynais 10
Viršelio tema: gindami lietuvybę perlenkiame lazdą 13
Tyrimas: skurdžiausiose savivaldybėse gausiausia aukštosios valdininkijos armija 16

VERSLAS
Vadyba: kodėl Lietuvos versle partnerystės principas neveikia 20
Eksportas: Lietuvos eksportuotojai šluosto nosis konkurentams užsienyje 23
Profilis: iš ramaus banko užutėkio – ant karštos verslo „keptuvės“ 26

PASAULIS
Europa: britai tampo Europos Sąjungą už ūsų 34
Skurdas: ar pasaulio bankas iš tikrųjų kovoja su skurdu 36

VISUOMENĖ
Praeitis: Lietuva – šalis su neprognozuojama praeitimi? 38
Istorija: Vilniaus ir Vilnijos istorija – dramatiška ir dažnai tyčia iškraipyta 40
Vaikai: sostinės darželių problemų saga – Švietimo ministerijoje 43
Sveikata: visuomenės sveikatos biurų veikla – nematoma 46
IT: lietuviai bėga paskui mobiliųjų programėlių traukinį 48
Dizainas: ar dar ilgai badaus lietuviško dizaino gurmanai 52

KULTŪRA
Profilis: V.Anužis: “Didelių žmonių ir klaidos būna didelės” 54
Muzika: senos draugystės nerūdija 56

LAISVALAIKIS
Žiemos skaitiniai: siūlome ištrauką iš intriguojančios A.Agelos knygos “Romos imperija. Kelionė paskui monetą” 58
Kelionės: kur Italijoje atostogauja vokiečiai, amerikiečiai, rusai ir patys italai 60

KOMENTARAI
Redaktoriaus laiškas 4
A.Bačiulis: dujos – tai nebūtinai “Gazpromas” 9
A.Šindeikis: ar mums gresia raudonoji revoliucija 19
R.Milašiūnas – apie srutų duobės gyvenimo kroniką 62

„Veidas“ vienintelis iš Lietuvos žiniasklaidos priemonių kasmet sudaro po keliolika įvairių sričių reitingų, kurių kokybė per pastaruosius dvidešimt metų buvo nuolat gerinama.

Pirmieji reitingai mūsų savaitraštyje pasirodė jau vienais pirmųjų leidybos metų. Tarkime, vienas seniausių Lietuvos universitetų reitingas sudaromas jau penkiolika metų.
Įvairūs reitingai kokybiškai Vakarų žiniasklaidai – analitiniams savaitraščiams „Der Spiegel“, “Focus”, „The Economist“, „Newsweek“, “Forbes” ar „Time“ jau seniai ne naujiena. Remdamasis Vakarų kolegų patirtimi bei žiniomis, „Veidas“ taip pat pradėjo rengti universitetų, kolegijų ir gimnazijų, prekybos tinklų, bankų, savivaldybių, vairavimo mokyklų reitingus, rinkti įtakingiausius žmones, geriausius bei pažangiausius valstybės tarnautojus, merus bei įmonių vadovus, vertingiausias Lietuvos bendroves ir t.t.
Lietuvos žiniasklaidai savo pajėgomis ir finansinėmis galimybėmis iš tiesų sunku lygiuotis, tarkim, su Vokietijos „Der Spiegel“ ar kitais Vakarų savaitraščiais. Tačiau visus dvidešimt metų „Veido“ komanda nuosekliai tobulino savo reitingus, didino kriterijų, partnerių bei bendradarbiaujančių ekspertų skaičių.
Pavyzdžiui, pirmasis universitetų reitingas buvo sudarytas remiantis viso labo viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktomis visuomenės bei elito apklausomis, o šiemet jau penkioliktą kartą skelbiant geriausių universitetų rikiuotę vadovautasi net aštuoniasdešimčia svarių ir metai po metų tobulintų kriterijų.
Gerėjo ir kitų reitingų, ir „Veido“ tyrimų kokybė. Pavyzdžiui, prieš aštuonerius metus pirmą kartą skelbiant turtingiausius Lietuvos žmones pagrindinis kriterijus buvo šių asmenų valdomų įmonių apyvartos rodikliai. O pastaraisiais metais turtingiausių žmonių turimo turto dydis jau nustatomas kvalifikuotų ekspertų objektyviai įvertinant jų valdomų įmonių akcijas, stambius finansinius sandorius ir kt. Tiesa, skelbdamas turtingiausius asmenis „Veidas“ pabrėžia, kad, laikydamiesi Vakarų žiniasklaidos praktikos, skaičiuojame tik tai, ką galima objektyviai įvertinti, bet, priešingai nei kolegos užsienyje, neturime galimybės įvertinti privataus žmonių turto.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Pastaruosius 25-erius metus visų mūsų gyvenimas buvo labai intensyvus ir įdomus. Per ketvirtį amžiaus patyrėme tiek, kiek kiti išgyvena per šimtą metų. Tiesa, pirmieji penkeri metai buvo atmiešti didelės nežinios ir pavojų, emocijų pliūpsnių ir nepriteklių, nerimo ir vilties. O maždaug prieš dvidešimt metų mūsų valstybės kūrimas įsibėgėjo, nes baigėsi visi trukdymai ir kenkimas iš šalies.
Nuo 1992-ųjų, jau dvidešimt metų, Lietuvos raidą bei istoriją stebi ir galbūt šiek tiek prie jos prisideda ir savaitraštis “Veidas”. Dabar žvelgiant atgal matyti, kad ir kuriant valstybę, ir leidžiant žurnalą “Veidas” būta nemažai klaidų ir blaškymosi, nes visko norėjome daug ir kuo greičiau, kitaip tariant, visur norėjosi maksimalios kokybės ar net tobulybės. Tačiau, mano vertinimu, “Veidas” reputacijos nesusigadino ir nuo savo credo “žvelk giliau” nenutolo. Nesvarbu, kad “Dviračio šou” dėl šio mūsų šūkio “Veidą” linksmai pavadino ginekologų žurnalu.
Iš tiesų “Veidas” tiek sau, tiek kitiems kelia labai aukštus reikalavimus. Tik taip žiniasklaidoje ir žurnalistikoje galima siekti didelės pridėtinės vertės. Juk dabar žiniasklaidos priemonių mūsų šalyje – debesys, ir visoms reikia kažkaip ir kažkuo išsiskirti, taigi vienos išsiskiria operatyvumu, kitos – chamizmu, trečios – susitapatindamos su kažkokia interesų grupe, ketvirtos – pastangomis padėti žmonėms, o penktos – siekiu savo vartotojams pateikti kuo daugiau naudingos informacijos ir analitinių įžvalgų.
“Veidui” artimiausia kaip tik penktoji grupė. Mūsų savaitraščio žurnalistai per metus perengia daugiau nei tūkstantį analitinių straipsnių, o nemažai tyrimų mes atliekame vieninteliai Lietuvoje. Maždaug 30 projektų Lietuvoje pradėjome pirmieji. Pirmi ėmėme sudarinėti universitetų, gimnazijų, kolegijų, prekybos tinklų, savivaldybių reitingus, pirmi pradėjome rinkti turtingiausius, sėkmingiausius, įtakingiausius, taip pat Metų vadovą, Metų valstybės tarnautoją, Metų merą, o šiemet pradėjome dalyti lietuviškuosius “nobelius” mokslininkams.
Kai kas bandė sekti mūsų pėdomis, kopijuoti, bet galiausiai metė. Mat sunkus tai darbas. Dar sunkesnis darbas buvo įrodyti, kad tie reitingai objektyvūs, kad niekas juose vietos nenusipirko ir nenusipirks. “Veido” žurnalistai – principingi ir laisvi, profesionalūs ir padorūs, dirbdami jie atiduoda visą savo širdį ir daug valandų. Ačiū jiems už tai.
Svarbu paminėti, kad per pastaruosius 20 metų Lietuvos žiniasklaidos rinkoje įvyko kolosalūs pokyčiai: ji keičiasi net ne kasmet ir ne kas mėnesį, o kas savaitę. Keičiasi ir “Veidas”. Viliuosi, kad šiuos pokyčius Jūs, mieli skaitytojai, įvertinsite kaip pozityvius. Taigi jau nuo kitos savaitės išvysite pasikeitusį “Veido” dizainą ir šiek tiek pakitusią struktūrą: atsiras daugiau ir stambesnių analitinių, tiriamųjų straipsnių, o kartu daugės iš tiesų mūsų valstybei nusipelniusių žmonių profilių. Turiu omenyje ne pseudožvaigždes, o teisininkus, gydytojus, mokslininkus, mokytojus, vadovus, kariškius, energetikus, visuomenininkus, kultūros atstovus ir kitų sričių profesionalus. Nes jie tikrai verti pastebėjimo ir didesnio įvertinimo, nei sulaukia dabar.

Veido oda ir paros ritmas: kada geriausia valyti makiažą, užsitepti kaukę rūpintis paakiais…

Punktualumas ir geri įpročiai teigiamai veikia veido odą. Todėl teptis kremu verta žiūrint į laikrodį – laiku naudojamas jis veiks geriausiai. Mat oda turi savus didžiausio aktyvumo ir pasyvumo periodus. Į tai atsižvelgdamos savo grožiui tik padėsite.

Diena – naktis
Pažangūs kosmetikos gamintojai jau atsižvelgia į žmogaus biologinį laikrodį. Net estetikos dermatologai ir kosmetologai planuoja injekcijas ir odos šveitimo procedūras pagal paros ir mėnesinių ciklus.
Biologinis laikrodis yra smegenyse, bet oda jaučia jo įtaką. Dieną visos pajėgos skiriamos apsaugai, naktį – atsinaujinimui. Todėl į dieninius kremus dedama UV spindulius sulaikančių medžiagų, vitaminų antioksidantų, šviesą atspindinčių dalelių. Į naktinius – aminorūgščių, vitaminų, veikliųjų augalų ištraukų, sojų baltymų, stimuliuojančių kolageno sintezę.
Labai svarbus vitaminas A (retinolis) – jo odai reikia labiausiai dėl gebėjimo regeneruoti (spartina epidermio atsinaujinimą, kolageno gamybą, stiprina raginį sluoksnį). Vitamino A poveikį sustiprina vitaminas C.
Naudoti skirtingus kremus dienai ir nakčiai ypač patariama vyresnėms moterims.

Užmigti – iki vidurnakčio
Aktyvi odos ląstelių regeneracija trunka maždaug penkias nakties valandas. Užmigti geriausia iki 24 val., nes šiuo metu oda regeneruoja intensyviausiai – tada miegas veiks kaip kosmetikos priemonė. Iki šio laiko (vėliausiai!) reikėtų pasitepti naktiniu kremu. Guldamasi po dvylikos ir dar tinkamai nenuvalytu ar nepamaitintu veidu, pasmerkiate save pernelyg ankstyvam senėjimui.
Odai nuimti nuovargį padeda naktinis kremas, kuriame yra medžiagų, pasižyminčių atpalaiduojamuoju poveikiu: jūros dumblių, mielių, bukų pumpurų ištraukų ar odą raminančio magnio.
Tačiau miegant ilgiau kaip dešimt valandų (optimali miego trukmė – 8 val.) lėtėja fiziologiniai organizmo procesai, medžiagų apytaka, susidaro palankios sąlygos limfos ir vandens sąstoviui – štai iš kur atsiranda pabrinkimų, ypač paakiuose.

Mėnesinių ciklo ypatumai
Biologinis laikrodis reguliuoja ir hormonus. Didžiausios įtakos moterų grožiui turi estrogenai ir progesteronas. Oda keičiasi kartu su mėnesinių ciklo fazėmis, jausdama  menkiausius lytinių hormonų kiekio svyravimus.
Estrogenai teikia odai elastingumo ir stabdo riebalų sekreciją. Ciklo viduryje jų daugiausia – tuomet oda būna glotni, atrodo gražiausiai. Antroje ciklo fazėje estrogenų mažėja, pradeda intensyviau dirbti riebalų liaukos, todėl prieš pat mėnesines dažnai atsiranda spuogelių.
Grožiui kenkia ir estrogenų perteklius, ypač estradiolio, kuris prisijungia vandenį. Jo ima daugėti išsyk po ovuliacijos, o daugiausia būna maždaug dvidešimtąją ciklo dieną. Kaip tik tada nubundate užtinusiu veidu, su maišeliais paakiuose. Estrogenai taip pat plečia kapiliarus, todėl ciklo viduryje dažniau raustate ir ant veido labiau pastebimas kapiliarų tinklas.
Atsižvelgiant į mėnesinį hormonų laikrodį vertėtų planuoti vizitus į grožio saloną ir estetinės medicinos procedūras. Mat prieš pat mėnesines padaugėjus progesterono, jautriau reaguojama į skausmą, stipriau kraujuojama (kad ir išspaudus paprasčiausią spuogą).

BLOKAS
Oda ir paros ritmas
7.00 – dienos pradžia
Veikiant šviesai lėtėja melatonino (miego hormono) gamyba, antinksčiai pradeda gaminti adrenalino, būtino pradedant naują dieną – ir jūs pabundate. Ryte oda gražiausia – sveika, spindinti. Bet būsimoji diena jai grasina ultravioletiniais spinduliais, aplinkos teršalais, sausu oru ir t.t. Ją apginsite dieniniais kremais su UVA ir UVB filtrais bei vitaminais A, E ir C.

15.00 – lūžis
Maždaug vidurdienį ląstelių medžiagų apykaita sulėtėja. Bet 15 val. įvyksta lūžis ir ląstelės vėl ima sparčiau „dirbti“. Tai tinkamas metas atgaivinti veidą. Net jei esate pasidažiusi, veidą galite pamaloninti terminių versmių vandeniu, paskui nusausinti jį popierine servetėle.

18.00 – padidėjęs apetitas
Apie šią valandą oda gerai sugeria gaunamas puoselėjamąsias medžiagas – tai išnaudokite grožiui. Vos grįžusi iš darbo nuvalykite makiažą ir ištepkite veidą kauke. Pirktines kaukes rekomenduojama tepti kartą ar du per savaitę. Kitomis dienomis šiuo laiku veidą tiesiog patrinkite braškės, agurko, obuolio, pomidoro ir kt. griežinėliu, suvilgykite vaisių ar daržovių sultimis. Šiuo metu geriausia užsitepti ir naktinio kremo – jis geriausiai susigers, o naktį prasidėjus aktyviam ląstelių regeneracijos procesui jos jau turės „statybinių medžiagų“.

20.00 – krizė
Oda pavargusi ir tik laukia, kol užmigsite, kad imtų regeneruoti. Dabar „galutinis“ terminas nusivalyti makiažą, atgaivinti veidą toniku ir patepti naktiniu kremu. Jeigu kasdien iki 20 val. nepatingėsite nusivalyti makiažo, odoje metų žymės išryškės vėliau. Be to, kas rytą atsikelsite gaivesniu veidu.

00.00 – spartus atsinaujinimas
Tokiu laiku geriausia ramiai miegoti, nes vidurnaktį ląstelės ypač sparčiai dalijasi – dešimtį kartų intensyviau negu dieną! Atsipalaiduoja mimikos raumenys, oda išsilygina ir siurbte siurbia kremo naudingąsias medžiagas. Jei makiažą vis tik valysite ir kremą tepsite vėlai, tuomet tepkite jo tik saikingai (perteklių nuvalykite servetėle!).

Rasa Derenčienė

MOters savaitgalis, Nr. 21

Turinys Nr. 18, 2012 m. balandžio 30–gegužės 6 d.

LIETUVA
EKSPRESAS SAVAITĖ 6–9
SENTENCIJOS 11
Savaitės interviu: „Jei atsisakytume atominės elektrinės, Klaipėdoje tektų statyti elektros jėgainę dujų pagrindu“, – teigia energetikos ministras A.Sekmokas 12
Politika: prezidentas be partijos – nuolatinė krizės grėsmė 14
Tyrimas: planšetinukai penktokams – žvirblis rankoje ar briedis girioje? 18
Viršelio tema: kodėl lietuviams svetimas žaliasis mąstymas 28
Tema: miško turime pakankamai, bet neišnaudojame jo išteklių 31

VERSLAS
Ekonomika: elektronikos milžinų išėjimo metas 24

PASAULIS
Kaimynai: kaip Visagino atominės projektą vertina Baltijos šalių gyventojai 20
Interviu: „Reformoms ryžtis reikia jau šiemet“, – mano Ph.de Buckas 21
Ekonomika: kas lėmė Lenkijos ekonominio augimo stebuklą 22

VISUOMENĖ
Miškai: atėjo tinkamiausias metas pratintis prie biokuro 36
Architektūra: pastatams „stiklainiams“ uždegama žalia šviesa? 42
Skatinimas: kūrybingose įmonėse – darbuotojams įrengti žaidimų kambariai 44
Reitingas: „Veidas“ pristato išsamų Lietuvos vairavimo mokyklų reitingą 46
Eismas: išmokyti vairuoti sunkiau, nei pasipelnyti 50

KULTŪRA
Festivalis: Vilniuje svečiuosis žymūs Europos režisieriai 52
Teatras: M.Vitulskis Lenskio ariją pagaliau sudainuos didžiausio Lietuvos teatro scenoje 53
Kinas: šmaikščios, nostalgiškos ir efektingos gegužės kino premjeros 54
Pavasario skaitiniai: ištrauka iš naujos A.Makine’o knygos „Trumpų amžinų meilių knyga“ 56

LAISVALAIKIS
Turizmas: rezervatai – gamtos turtų ir emocinės vertės žmogui saugyklos 60

KOMENTARAI
Redaktoriaus laiškas 4
M.Jurgelis: žemės ūkio ateitis – kylančios, tačiau nestabilios produkcijos kainos 9
A.Bačiulis: Garliavos patvoryje priešinasi sovietų Lietuva 10
A.Šindeikis: kadencijos pabaigoje – populizmo pliūpsnis 16
R.Medaiskytė – apie tikruosius ES ekonomikos lyderius 23
A.Maldeikienė: ką turėtų priminti Gegužės pirmoji 62

Bendrovės “Schmitz Cargobull Baltic” generalinis direktorius Raimundas Petrauskas papildė Petro Vileišio vardo premijos laureatų gretas.

Praėjusį pirmadienį Prezidentūroje apdovanotas savaitraščio “Veidas” organizuojamo konkurso “Metų vadovas 2011″ laureatas Raimundas Petrauskas (48 m.), Panevėžyje įsikūrusios UAB “Schmitz Cargobull Baltic” gen. direktorius.
“Veido” idėją pastebėti ir išskirti inovatyvius, socialiai atsakingus, sėkmingai dirbančius įmonių vadovus palaikanti šalies vadovė Dalia Grybauskaitė savo sveikinimo kalboje pabrėžė: “Yra metų metus vadovaujantys ir yra Metų vadovai. Pirmi džiaugiasi būdami, antri – veikdami. Šiandien sveikiname tuos, kurie poziciją pavertė galimybe savo komandai, verslui ir netgi Lietuvai.”
Prezidentė pabrėžė, kad Metų vadovų sunkmetis negąsdina, jie visada siekia maksimumo. “Kviečiu ir toliau būti atsakingais lyderiais versle ir visuomenėje. Būti ne tik vedliais į pelną, bet ir tiltais į glaudžiais ryšiais susijusią visuomenę”, – vesdama paraleles su Petro Vileišio asmenybe linkėjo prezidentė geriausiam šių metų vadovui R.Petrauskui bei dar keturiems šio konkurso nominantams ir visiems į renginį susirinkusiems įmonių vadovams.

R.Petrauskas išsiskiria naujoviška vadyba ir sąžiningumu
Savaitraščio “Veidas” leidėjas dr. Algimantas Šindeikis priminė, kad Metų vadovo apdovanojimas susietas su P.Vileišio asmenybe labai atsakingai: “Skulptūroje pavaizduotas P.Vileišis buvo tas žmogus, kuris sujungė tarpusavyje sunkiai jungiamus dalykus: verslą, visuomenę, politiką, žurnalistiką. Jis buvo unikalus: talentingas inžinierius, statęs tiltus Rusijoje ir iš to pelnęs kapitalą, ir matęs, kaip prasmingiau išleisti pinigus, tai yra leidžiant laikraštį ir taip šviečiant visuomenę.”
Pasak A.Šindeikio, šio laikmečio politikai, kalbėdami apie verslo atsakomybę, linkę žvelgti paprastai ir vertinti tik sumokamus mokesčius. “Veido” nuomone, verslas yra ne tik mokesčiai, bet ir socialinė atsakomybė, kokybiškos darbo vietos, viltis žmonėms. “Toks ir yra šių metų konkurso laureatas R.Petrauskas”, – pabrėžė “Veido” leidėjas.
“Veido” vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas pridūrė, kad šiųmetis laureatas, UAB “Schmitz Cargobull Baltic” vadovas, ne tik taiko iš tiesų pažangius ir progresyvius, vakarietiškus vadybos metodus, bet kartu yra labai šiltas ir, svarbiausia, nepriekaištingos reputacijos žmogus. “Veido” žurnalistai įvairiais būdais šniukštinėjo laureato biografiją ir mėgino ieškoti “dėmelių”: skambino į “Sodros” Panevėžio skyrių, Darbo inspekciją, konkurentams, pagaliau buvusiems ir esamiems darbuotojams – nė vienas nepasakė nieko blogo. Priešingai, vardijo tik teigiamas savybes ir ypač pabrėžė sąžiningumą, žodžio laikymąsi, pagarbą net žemiausio rango darbuotojams bei kuklumą.
“Jis išliko sąžiningas su darbuotojais ir tuomet, kai dukart teko įmonę gaivinti iš numirusių: pirmąkart prieš 18 metų, kai buvo paskirtas šios bendrovės bankroto administratoriumi, antrąkart – per 2009 m. ūkio ir finansų krizę”, – sakė “Veido” vyr. redaktorius.
Renginyje pasidžiaugta, kad nė vienas iš dvylikos išrinktų Metų vadovų iki šiol “nepaslydo”, nesusikompromitavo, nesusigadino biografijos ir nebankrutavo.
Be to, pasak G.Sarafino, ypač džiugina, kad net nesistengiant Metų vadovais išrenkami ne vilniečiai ir tokie vadovai, kurie paprastai gana retai šmėžuoja viešumoje: “Užpernai Metų vadovu tapo Sigitas Žvirblis, verslą įsukęs Pabradėje, pernai pažangiausiu vadovu išrinktas Juozas Martikaitis iš Garliavos, o šiemet – verslo įmonės vadovas iš Panevėžio. Tai ypač gera žinia, liudijanti, kad vadybos etalonais galima tapti ne tik sostinėje, o, tiesą sakant, bet kur.”

Konkuruojantys tik pigia darbo jėga neturi ateities
Nugalėtojo pasveikinti atvykęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pabrėžė, kad UAB “Schmitz Cargobull Baltic” vadovo išrinkimas geriausiu praėjusių metų vadovu liudija tai, kokia svarbi mūsų ūkiui yra transporto sritis.
O ūkio ministras Rimantas Žylius pratęsė mintį: “Svarbu pasidžiaugti ne tik tuo, kad R.Petrausko vadovaujama įmonė puikiai pergyveno abi krizes ir po jų net padidino apyvartą bei gerokai prisidėjo prie valstybės biudžeto surinkimo, bet labai džiugu ir tai, kad šio Vokietijos koncerno Lietuvos padalinio inžinieriai savo sukurta produkcija – izoterminėmis priekabomis, puspriekabėmis, kurių vienas galas gali šaldyti, o kitas šildyti gabenamus produktus, garsina Lietuvos ir viso mūsų šalies ūkio vardą.”
Pats laureatas R.Petrauskas, sakydamas kalbą, dar kartą pademonstravo inovatyvaus vadovo ir labai kuklaus žmogaus savybes. Padėkojęs konkurso rengėjams, komisijai, darbuotojams, partneriams ir klientams, kurių dėka pasiekė puikių rezultatų, sakė manąs, kad tai ne tik 2011 metų darbo, bet ir viso ilgo įmonės kelio įvertinimas.
O kreipdamasis į kolegas geriausias 2011 metų vadovas sakė: “Lietuva dažnai laikoma pigios darbo jėgos šalimi, bet aš manau, kad tie vadovai, kurie taip mano ir taip pristato Lietuvą, neturi ateities. Linkiu kolegoms įmonių vadovams įžvelgti besikeičiančioje situacijoje, dramatiškoje rinkoje platesnių verslo galimybių, įvertinti savo talentingas komandas ir rinkose kovoti ne tik pigia darbo jėga, bet ir vertingais produktais, už kuriuos mūsų klientai sutiktų gausiai mokėti. O tų uždirbtų pinigų užtektų ir pelningai įmonių plėtrai, ir solidiems mūsų įmonių darbuotojų atlyginimams.”
Metų vadovo konkurso vertinimo komisijos vadovė, banko “Citadele” valdybos pirmininkė Alma Vaitkunskienė pabrėžė, kad autoritetingai 15 narių vertinimo komisijai šiemet svarbiausia buvo išskirti tuos vadovus, kurie yra veržlūs, ambicingi, geba peržengti destruktyvią rutiną, yra atsakingi prieš vietos bendruomenę, skatina regionų vystymąsi, ugdo įmonės darbuotojų komandinę dvasią, įtraukia darbuotojus į įmonės valdymą, juos vertina ir motyvuoja, moka svarius atlyginimus ir kurių vadovaujamos įmonės yra inovatyvios, o jų rezultatai svarbūs ne tik vietos, bet ir užsienio rinkose.
“Šios svarbiausios lyderio savybės lemia visos įmonės sėkmę, – pabrėžė A.Vaitkunskienė. – Be to, komisijai labai svarbu išnagrinėjus įmonių sėkmės istorijas per “Veidą” perduoti šią žinią dar daugiau kaip 100 tūkst. įmonių vadovų, ypač tiems, kurie vadovauja smulkioms ir vidutinėms įmonėms.”
A.Vaitkunskienė išdėstė komisijos nuomonę, kad šiųmetis lyderis R.Petrauskas bei dar keturi nominantai – “Amilinos” generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas, Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius Arnoldas Šileika, UAB “Arginta” vadovai ir bendrasavininkiai Artūras Mrazauskas ir Gintautas Kvietkauskas bei valstybės įmonės “Klaipėdos nafta” vadovas Rokas Masiulis ir atitinka visas minėtas lyderio, garantuojančio sėkmę įmonei, savybes.

apdovanojimas

Savaitraščio „Veidas“ surengtuose Metų vadovo rinkimuose įvertinti vadovai, gebantys įžvelgti galimybes ten, kur kiti jų nepamato.

Jau dvylika metų savaitraštis „Veidas“ kasmet išrenka Metų vadovą – žmogų, kuris sugeba savo vadovaujamą įmonę išvesti iš įvairių krizių ir sėkmingai ją auginti, plėsti eksporto geografiją, kreipti įmonę inovacijų keliu, gerbti savo komandą ir dalytis įmonės uždirbtu pelnu su savo darbuotojais bei visuomene.
„Mūsų nuomone, kad ir kas vyktų aplinkui, geriausius vadovus būtina rinkti ir apie juos skelbti, nes jie sulaukia per mažai gerų žinių. Darbuose kiekvienas nuo ryto iki vakaro tiek iš darbuotojų, tiek iš klientų, tiek iš mokesčių inspekcijos, tiek iš valdžios girdi begalę kritikos ir blogų žinių, o „Veidas“, nors ir retai, kartą per metus, išnyra su gera žinia“, – sveikindamas konkurso „Metų vadovas 2011“ vertinimo komisiją tvirtino „Veido“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
Vadovus kasmet vertina savaitraščio „Veidas“ sukviesta rinkimų komisija, kurią sudaro sėkmingai veikiančių įmonių direktoriai, įvairių asociacijų atstovai, ekonomistai ir finansų analitikai. Šiemet komisijoje dalyvavo penkiolika ekspertų: trylika komisijos narių dalyvavo rinkimuose, o du – „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis ir „Veido“ leidėjas Algimantas Šindeikis – balsavo elektroniniu paštu.

Sužavėjo sėkmės istorija

Šiemet vertinimo komisijai buvo pateikta šešiolika kandidatų, iš kurių daugiausiai vertintojų simpatijų sulaukė ir dvyliktuoju Metų vadovu tapo Panevėžyje įsikūrusios bendrovės „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius Raimundas Petrauskas. Didžiausią įspūdį komisijos nariams padarė pono Raimundo sėkmės istorija. 1994 metais tapęs namelius ant ratų gaminusios įmonės bankroto administratoriumi, jis aktyviai ėmė ieškoti investuotojo ir prisiviliojo į Lietuvą Vokietijos koncerną „Schmitz Cargobull“, kuris įsigijo bankrutuojančią bendrovę ir paskyrė poną Raimundą jos vadovu.
Iš kitų pretendentų į Metų vadovo titulą R.Petrausko įmonė išsiskyrė atlyginimų vidurkiu: dešimties mėnesių atlyginimų vidurkis siekia apie 4,7 tūkst. Lt prieš mokesčius, o visų 2011 metų – apie 4,1 tūkst. Lt.
„Atsižvelgiant į Panevėžio regiono užimtumą ir atlyginimų dydį, gauti tokius atlyginimus – labai geras dalykas“, – pabrėžė komisijos narė, „Creditinfo“ rizikos vertinimo vadovė Alina Buemann.
Kitas komisijos narys, „Microsoft“ verslo strategijos ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Martynas Bieliūnas apskaičiavo, kad vienas šios įmonės darbuotojas sugeneruoja net 1,1 mln. Lt pajamų, o Lietuvos mastu tai labai daug.

Įvertino inovatyvumą ir įžvalgumą

Komisijos nariai šiuose rinkimuose balsavo už inovatyvių įmonių vadovus, kurie sugeba įžvelgti galimybes ten, kur kiti jų nepamato. Į antrą vietą Metų vadovo rinkimuose užkopė įmonės „Amilina“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas, aktyviai dalyvaujantis visuomeninėje veikloje, kviečiamas skaityti pranešimų ir į tarptautines konferencijas. Komisijos darbo grupėje dalyvavęs Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis atkreipė dėmesį, kad krakmolą iš grūdų gaminanti įmonė „Amilina“ sugalvojo, kaip išspręsti fundamentalią Lietuvos problemą – šalyje grūdų užauginama daugiau, negu reikia vietos rinkai. Beje, pernai ši įmonė pritraukė prancūzų kompanijos „Roquette“ investiciją, o atlyginimų vidurkis „Amilinoje“ – 3,5 tūkst. Lt prieš mokesčius.
Trečioje vietoje atsidūrė Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius Arnoldas Šileika. Komisijos nariai pabrėžė, kad Europoje laivų statyba – žlungantis verslas, o klaipėdiečiai kuria sudėtingus laivus ir sugeba juos sėkmingai parduoti. „Daugelis Lietuvos senųjų įmonių, kurios turėdavo sąjunginių užsakymų, nesugebėjo išsilaikyti. Gerai, kad Klaipėdoje išliko tokia gamykla, kuri rado investuotojų, pergyveno įvairius laikotarpius“, – sakė komisijos pirmininkė, banko „Citadele“ valdybos pirmininkė Alma Vaitkunskienė.
O Lietuvos pramonininkų konfederacijos direktoriaus pavaduotojas Gintaras Morkis papildė, kad A.Šileika – respektabilus vadovas ir visuomenininkas. Ši įmonė nepamiršta kasmet atseikėti solidžios paramos Klaipėdos miestui – sportininkams, ligoniams bei įvairioms organizacijoms.
Ketvirtą vietą komisijos balsai lėmė „Argintos“ vadovams Artūrui Mrazauskui ir Gintautui Kvietkauskui. A.Vaitkunskienė priminė, kad ši įmonė „Veido“ surengtame Metų vadovo konkurse puikiai pasirodė jau 2009 metais, užimdama trečią vietą. „Jau tuomet įmonė vertinta kaip inovatyvi, pažangi, pasiekusi aukštąjį pilotažą kurdama įvairių metalo gaminių konstrukcijas. Šios įmonės laimėjimai stabilūs, nevienkartiniai, ir ji žiba tarp Lietuvos įmonių ne vienus metus“, – pabrėžė A.Vaitkunskienė.
Jai pritarė ir G.Morkis, pabrėždamas, kad įmonėje dirba daug konstruktorių, kurie užsiima ne serijine, o kūrybiška gamyba. Be to, „Arginta“ žengia į naujas sritis ir pernai suprojektavo bandomąją saulės baterijų jėgainę-laboratoriją.
Penktą vietą užėmė komisijos pasiūlytas kandidatas – „Klaipėdos naftos“ vadovas Rokas Masiulis „Iki tol įmonė neturėjo strategijos – naujasis vadovas atėjo ir parengė normalią strategiją. Įmonės pelningumas padidėjo, o vidutinis atlyginimas čia viršija 4 tūkst. Lt“, – įmonę apibūdino komisijos narys, ūkio ministro patarėjas Adomas Ąžuolas Audickas.
Komisijai vertinti iš viso buvo pateikta šešiolika įmonių vadovų. Be patekusiųjų į penketuką taip pat dalyvavo „Accel elektronikos“ generalinis direktorius Arvydas Stanys, „Baltic orthoservice“ direktorius Gediminas Kostkevičius, „Mokipay Europe“ ir ERP generalinis direktorius Markas Zbarskis, Tarptautinio Vilniaus oro uosto generalinis direktorius Tomas Vaišvila, „Kitron“ generalinis direktorius Mindaugas Šeštokas, „Metalisto LT“ generalinis direktorius Mantas Gudas, „Stevilos“ direktorius Vilius Senkus, „Baltik Vairo“ direktorius Dirkas Zwickas, „Edrijos“ direktorius Edmondas Dargis, „Rubedo sistemų“ direktorius Dainius Karkauskas, „Plastos“ generalinis direktorius Vladimiras Levinas ir „Imunolitos“ direktorius Artūras Mickevičius. Dar du kandidatus pasiūlė komisijos nariai – „Vičiūnų“ įmonių grupės valdybos pirmininką Visvaldą Matijošaitį ir „Lietpak“ generalinį direktorių Praną Kiznį.
Konkurso nugalėtojui bus įteikta skulptoriaus Arvydo Ališankos sukurta Petro Vileišio, Rusijoje stačiusio tiltus ir uždirbusio daug kapitalo, kurį investuodavo Lietuvoje į švietimo projektus, skulptūra.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.