Įvertinusi inspektavimo ataskaitą bei kitus priežiūros tikslais surinktus duomenis ir siekdama apsaugoti visuomenės, indėlininkų bei kitų klientų interesus, Lietuvos banko valdyba paskelbė akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos apribojimą.

Valdybos sprendimu paskirtas banko laikinasis administratorius įpareigotas pasiūlyti sprendimus, kurie leistų užtikrinti įsipareigojimų banko klientams vykdymą.

Kaip rašoma pranešime spaudai, Lietuvos banko valdyba sprendimą apriboti banko veiklą priėmė įvertinusi rizikingas pastarųjų metų Ūkio banko veiklos tendencijas, bankui žalingus akcininkų veiksmus, priežiūros institucijos nurodymų nevykdymą ir dėl to kylančią grėsmę stabiliai ir patikimai banko veiklai. Sprendimas priimtas įsitikinus, kad kitos įstatymų numatytos poveikio priemonės būtų nepakankamos užtikrinti indėlininkų ir visuomenės interesų apsaugą.

2012 m. gruodį–2013 m. sausį vykusio Ūkio banko inspektavimo metu nustatyta, kad bankas vykdė rizikingą veiklą, netinkamai vertino prisiimamą kredito riziką, ne visais atvejais įsitikino skolininkų galimybėmis vykdyti skolinius įsipareigojimus, neformavo pakankamų specialiųjų atidėjinių probleminėms paskoloms, taikė nepriimtinus sandorių atvaizdavimo apskaitoje būdus ir taip pažeidė riziką ribojančius teisės aktus.

Banko veiklos trūkumai ir teisės aktų pažeidimai nustatomi ne pirmą kartą. Tačiau, kaip atskleidė pastarojo inspektavimo metu surinkta informacija, ankstesni bankui nustatyti reikalavimai gerinti banko turto kokybę, stiprinti kapitalo bazę ir riboti veiklos riziką neįvykdyti.

Įvertinusi su Ūkio banko veikla susijusių aplinkybių visumą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bankų įstatymu ir siekdama finansų sistemos stabilumo, Lietuvos banko valdyba priėmė sprendimą skelbti akcinės bendrovės Ūkio bankas veiklos apribojimą ir paskyrė banko laikinąjį administratorių Adomą Audicką.

Pagal Bankų įstatymą administratorius turi banko stebėtojų tarybos, valdybos ir administracijos vadovo įgaliojimus. Jis įpareigotas detaliai įvertinti Ūkio banko finansinę būklę ir imtis adekvačių ir efektyvių veiksmų apsaugoti banko indėlininkų ir klientų interesus. Atsižvelgiant į būtinybę klausimą spręsti ypač greitai, administratorius įpareigotas išvadas ir pasiūlymus Lietuvos bankui pateikti ne vėliau kaip per 6 dienas nuo nutarimo priėmimo.

Laikinai, kol bus nuspręsta dėl Ūkio banko problemų sprendimų būdų, bankas finansinių paslaugų neteiks.

Lietuvos bankas pabrėžia, kad Ūkio bankui pritaikyta poveikio priemonė yra išimtinai susijusi tik su šiuo banku. Visi kiti Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų skyriai vykdo riziką ribojančius normatyvus ir rizikos jų veiklos stabilumui nėra. Ūkio banko įsipareigojimai kitiems šalyje veikiantiems bankams ar kredito unijoms yra nereikšmingi.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/bendroves/laikinai-apribota-ukio-banko-veikla-paskirtas-banko-laikinasis-administratorius-663-306105#ixzz2KgRbbHf5

Praėjus 22 metams KGB vėl kelia aistras Lietuvoje. Buvę sovietinio saugumo bendradarbiai šiandien: ar jie tebekelia grėsmę mūsų valstybei ir ar yra prasmės skelbti jų pavardes?

Sovietų Sąjungos specialioji tarnyba KGB likviduota 1991 m. spalį, bet kone kiekvieną kartą, kai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) paskelbia naujus praeities dokumentus – KGB rezervo karininkų ar kadrinių darbuotojų sąrašus bei kitą to meto sovietų agentų veiklą liudijančią medžiagą, vis kyla naujas didžiulis skandalas, o dėl tūkstantinių lankytojų srautų interneto svetainė kgbveikla.lt “užlūžta”, nors centras ir įsigijo naują serverį. Po penkiasdešimties metų, pasikeitus kartoms, KGB istorija bus jau mažai kam įdomi, bet šiandien tai dar susiję su gyvais žmonėmis ir jų gyvenimu, tuo labiau kad kai kurie buvę sovietų saugumo darbuotojai dabar yra žinomi politikai, pareigūnai ir užima aukštus valstybės postus.
Tad ir šįkart, LGGRTC neseniai paskelbus KGB padalinių Lietuvos miestuose ir rajonuose kadrinių darbuotojų sąrašus, užvirė aistros. Viename tų sąrašų yra ne tik Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovo Algirdo Matonio, bet ir kitų šiandien svarbias pareigas einančių asmenų, apie kurių praeitį visuomenei iki šiol nebuvo žinoma, pavardės.
Dauguma jų dėl to jaučiasi labai nejaukiai ir tokį faktą iš savo biografijos mielai ištrintų, tačiau LGGRTC direktorė Teresė Birutė Burauskaitė sako tikinti, kad tik šitaip galų gale pavyks užbaigti jau du dešimtmečius vykstantį liustracijos procesą. Taip, pasak vadovės, bus įvykdytas istorinis teisingumas, nes visuomenė sužinos tiek su KGB susijusius asmenis, tiek šios praeities organizacijos veiklos metodus. Todėl slaptųjų archyvų medžiaga ir toliau bus skelbiama – kaip tik po rinkimų LGGRTC rengiasi paskelbti dar vieną KGB agentų sąrašą.
Vis dėlto kaip šiandien vertinti buvusius KGB bendradarbius, ypač dirbančius valstybės tarnyboje? Ar iš tiesų galime būti tikri, kad KGB tėra nieko bendra su dabartimi nebeturinti šių asmenų biografijas tepanti dėmė ir jie jau nebekelia jokios grėsmės Lietuvai?

Dauguma KGB bendradarbių toliau slepiasi

Per visą KGB egzistavimo laikotarpį, pradedant pokariu, per šią organizaciją perėjo apie šimtą tūkstančių žmonių. 1990 m., kaip rodo tyrinėtojų duomenys, su KGB bendradarbiavo apie 6 tūkst. Lietuvos gyventojų. Didžioji dalis jų liustracijos išvengė ir savo praeitį lig šiol laiko paslaptimi.
Mat, pasinaudodami įstatymo suteikta teise, bendradarbiavę su KGB prisipažino tik apie 1,5 tūkst. lietuvių, jų sąsajas su sovietų saugumu dabar saugo valstybės paslaptis. Tarp prisipažinusiųjų buvo ir nemažai tokių, kurie KGB patikėtas užduotis vykdė ne 1990 m., o senesniais laikais. Taip pat nedidelė dalis buvusių KGB bendradarbių, kaip sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas, yra perėję vadinamąją kabinetinę liustraciją, tai yra kadaise prisipažino apie sąsajas su sovietų saugumu tuomečiams Valstybės saugumo departamento vadovams.
Taigi tokių asmenų, kurie lig šiol neprisipažino bendradarbiavę su KGB ir kiekvieną kartą nerimaudami tikrina skelbiamą archyvinę medžiagą – ieško joje savo pavardžių, Lietuvoje šiuo metu gali būti keletas tūkstančių. Tai paaiškina, kodėl jau tris kartus neatlaikiusi lankytojų antplūdžio “užlūžo” interneto svetainė kgbveikla.lt.
Kiek buvusių KGB bendradarbių šiandien dirba valstybės tarnyboje, tikslių duomenų nėra. Pasak A.Anušausko, likviduojant KGB 1991 m. Lietuvoje buvo apie tūkstantį kadrinių darbuotojų. Dalis jų išėjo į pensiją, o apie du šimtus įsidarbino įvairiose valstybės institucijose. Tiesa, 1999 m. įsigaliojus įstatymui, pagal kurį buvusiems KGB darbuotojams bei agentams imti taikyti darbo valstybės tarnyboje apribojimai, gavę teismo leidimą valstybės tarnyboje liko dirbti tik keliasdešimt asmenų. Atitinkamą teismo leidimą buvo gavęs ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovas A.Matonis, kuris, kaip dabar paaiškėjo, KGB iš tiesų dirbo Lietuvos naudai.
Kai neseniai buvo paskelbti miestų ir rajonų KGB kadrinių darbuotojų sąrašai, LGGRTC vadovė T.B.Burauskaitė net neįtarė, kad dėl Druskininkų rajone operatyviniu įgaliotiniu dirbusio A.Matonio kils šitoks skandalas. Ji pabrėžia, kad buvusio VSD vadovo Mečio Laurinkaus minimas 1990 m. kovo 27 d. Aukščiausiosios Tarybos pareiškimas, kuriame KGB darbuotojai paraginti nebendradarbiauti su sovietų saugumu, o slaptiesiems informatoriams pažadėta, kad jų pavardės niekada nebus oficialiai skelbiamos, yra klaidingai suprastas.
„Šiame pareiškime kalbama tik apie slaptuosius KGB agentus, o apie jokius KGB pareigūnus, kadrinius darbuotojus nėra jokios kalbos. Joks įstatymas neįpareigoja slėpti informacijos apie etatinius KGB darbuotojus. Vienintelė informacija, kuri yra tapusi valstybės paslaptimi ir yra saugoma, liečia tuos, kurie atėjo ir prisipažino pagal Liustracijos įstatymą“, – kad būtent A.Matoniui toks valstybės pažadas bent jau formaliai nebuvo duotas, pabrėžia T.B.Burauskaitė.
„Galbūt aš blogai supratau, bet man regis, kad viešojoje erdvėje dabar tokia nuomonė, jog A.Matonio tame sąraše neturėjo būti. Bet juk pradedant skelbti pavardes kaip tik ir nutarta, kad reikia viešinti visus be išimties. O gal mes turime atrinkti tuos, kurie padarė karjerą, užima aukštus postus, ir šito jų biografijos fakto neskelbti, tai yra eliminuoti juos iš tų sąrašų? Bet apie juos yra žinoma, jie dirbo ne vieni, kiekvienas žurnalistas, nuėjęs į archyvą, gali susirasti to asmens kortelę, jos nėra įslaptintos. Aš to daryti nesiimsiu. Jei mes dabar darytume atranką, tai aš iš karto atsisakau dirbti šitą darbą“, – patikino T.B.Burauskaitė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-41) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Scanpix

“Iš 40 savo gyvenimo metų, apie 30 jų skyriau paieškai atsakymo į klausimą: kodėl vieni žmonės sėkmingi, o kitiems nuolatos nesiseka? Per šį laikotarpį įsisavinau pagrindinę verslo pamoką: kiekviena sėkmė, kaip ir nesėkmė, turi savo struktūrą ir dėsningumą. Dabartinis mano kredo: netikėk jokiais autoritetais, tikėk tik tuo, kas išbandyta paties ir veikia”,- sako A. Karalius.

“Atkaklumo savaitgalio” metu jo dalyviai sužinos kokia yra stiprybės paslaptis. Įvertins savo atkaklumo lygį. Susipažins su L.I.P.K modeliu. Sužinos paprastą laimės formulę. Susipažins ir išmoks taikyti praktiškai N.A.C 6 žingsnių pokyčių sistemą. Išsikels ambicingus tikslus ir žengs pirmuosius žingsnius.

Taip pat “Atkaklumo savaitgalio” metu, jo dalyviams pirmą kartą Lietuvoje bus pristatytas išskirtinis seminaras – “Melo detektorius: 7 praktiniai žingsniai padedantys nustatyti ar pašnekovas meluoja.” Po šio seminaro kiekvienas jo dalyvis kaip tikras melo detektorius galės nustatyti kada turi reikalų su tiesa, kada su pusiau tiesa arba paslėptu melu.

“Džiaugiamės galėdami pirmieji Lietuvoje pristatyti tokius išskirtinius mokymus su Algirdu Karaliumi. Mūsų savaitgalio seminaro dalyviai gaus tikrai daug pridėtinės vertės: galės išmatuoti savo “Atkaklumo Koeficientą”, gauti praktines technikas kaip jį pagerinti, praleisti nuostabų savaitgalį, susirasti naujų pažinčių, patobulėti, pabūti su šeima ir naujais draugais jaukioje kaimo turizmo sodyboje”,- sako saviugdos mokyklos vadovas Donatas Brikas.

Daugiau apie liepos 22-23 dienomis Raseinių raj., Kaimo turizmo sodyboje “Karpynė” organizuojamą “Atkaklumo savaitgalį” galite sužinoti: http://www.saviugdosmokykla.lt/mokymai/1341-atkaklumo-savaitgalis?afl=SMPROCONSULT

Analitikai teigiamai vertina integruotų telekomunikacijų bendrovės “Teo LT” trečiadienį paskelbtus 2010 metų veiklos rezultatus, ypač ketvirtojo ketvirčio, kuris viršijo jų prognozes.

Analitikai “Verslo žinioms” teigė, kad bendrovei pavyko peršokti jų prognozes iš esmės dėl dviejų priežasčių – apkarpytų veiklos sąnaudų ir pelno mokesčio lengvatos pritaikymo investicijoms.

“Rezultatai – labai geri. Veiklos sąnaudos buvo mažesnės per visus metus, ir ypač per ketvirtąjį ketvirtį, kai sąnaudos, palyginti su buvusiomis prieš metus, sumažėjo 12,6 proc. EBITDA didžiausią įtaką turėjo veiklos sąnaudų apkarpymas, o grynajam pelnui – pelno mokesčio nemokėjimas. Praktiškai bendrovė 2010 metų ketvirtąjį ketvirtį pelno mokesčio nemokėjo, nes “nurašė” investicijas į šviesolaidinio tinklo plėtrą”, – teigė “Swedbank” analitikas Donatas Užkurėlis.

“Finastos” analitikas Tadas Povilauskas taip pat sako rezultatus vertinantis gerai, nes jie viršijo lūkesčius.

“2010 metais EBITDA marža siekė 40,1 proc. ir ji yra labai gera kaip telekomunikacijos įmonei, kurios pajamos iš balso telefonijos mažėja. Tačiau džiugina augančios pajamos iš TV ir IT paslaugų”, – teigė T.Povilauskas.

“Teo LT” tradiciškai neskelbia prognozuojamų 2011-ųjų veiklos rezultatų, nors vadovai šiek tiek užsimena, ko reikėtų tikėtis.

“Jei mūsų pajamos mažės tik keliais procentais, o ne keliolika, patikėkit – nebus blogai”, – sakė “Teo LT” generalinis direktorius Arūnas Šikšta.

Pasak D.Užkurėlio, dėl menkstančių, bet uždirbančių didžiausią pelną balso telefonijos pajamų, “Teo LT” vis sunkiau bus išlaikyti dabartinius rezultatus.

“Manau, kad 2011 metais pajamos iš balso telefonijos paslaugų kris žemiau nei 50 proc. visų pajamų, o labiausiai laukčiau “atšokimo” iš interneto ir duomenų perdavimo. Grynasis pelnas turėtų būti šiek tiek mažesnis nei 2010-aisiais, nes pajamos iš pelningiausios veiklos – balso telefonijos – smunka”, – teigė T.Povilauskas.

Analitikų manymu, bendrovė į dividendus gali nukreipti visą nepaskirstytąjį pelną, o už akciją šiemet gali būti pažerta apie 0,18 lito dividendų.

“Teo LT” grupė pernai uždirbo 162,935 mln. litų grynojo neaudituoto pelno – 3,6 proc. mažiau nei 2009 metais, kai grupės grynasis pelnas buvo 169,072 mln. litų.

Grupės pajamos pernai, palyginti su 2009-aisiais, sumažėjo 5,2 proc. iki 773,423 mln. litų.