Vokietijos technologijų ir inovacijų bendrovė „Siemens“ kartu su dar 20-imt skirtingų partnerių pasirašė ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį dėl didžiausio vėjo energetikos projekto „Gemini“ įgyvendinimo. Nyderlandų Karalystės teritorijoje statomoje jėgainėje veiks 150 vėjo turbinų, kurių kiekvienos galia sieks 4 megavatus (MW). Planuojama, kad ši jėgainė tieks švarią energiją 1,5 mln. šalies gyventojų. Sandorio vertė siekia daugiau nei 5,1 mlrd. litų (1,5 mlrd. eurų). Tai bus didžiausias „Siemens“ įgyvendintas vėjo jėgainių projektas atviroje jūroje.

Pasak „Siemens“ Energijos sektoriaus Vėjo jėgainių skyriaus vadovo Markus Tacke, įgyvendindama šį projektą bendrovė žengia svarbų žingsnį į atviroje jūroje įrengiamų vėjo jėgainių rinką Europos šalyse.

Nyderlandų pakrantėje vykdomam projektui „Siemens“ sukūrė modernią logistikos strategiją, kuri užtikrins efektyvų vėjo jėgainės valdymą. Tam pirmą kartą bus naudojamas sraigtasparnis, kuris pagreitins susisiekimą iki jūroje esančių platformų bei užtikrins jų operatyvią priežiūrą. Taip pat šalia vėjo jėgainės plaukios specialus operacijų valdymo laivas, iš jo specialistai stebės jėgainę. Todėl priežiūros darbai galės vykti nepriklausomai nuo oro sąlygų ar bangų aukščio.

Šioje jėgainėje „Siemens“ pastatys pusantro šimto vėjo turbinų, kurių propelerių diametras sieks 130 metrų. Bendrovė taip pat penkiolika metų teiks vėjo jėgainės aptarnavimo ir priežiūros paslaugas.

Nauja vėjo jėgainė bus pastatyta Šiaurės jūroje, 85 kilometrai į šiaurę nuo Groningeno kranto Nyderlandų Karalystėje. Per metus 600 megavatų „Gemini“ jėgainė pagamins 2,6 teravatus valandų (TWh) elektros. Tikimasi, kad šios jėgainės pagamintos ekologiškos energijos kiekis padės Nyderlandams atitikti Europos Sąjungoje atsinaujinančiai energijai numatytus direktyvų reikalavimus. Skaičiuojama, jog 2020 m. atsinaujinanti energija šalyje sudarys 14 proc. visos sunaudojamos energijos.

„Gemini“ yra pirmasis vėjo jėgainės atviroje jūroje projektas, kurį įgyvendins skirtingų bendrovių konsorciumas. Pagrindinis šio projekto akcininkas yra Kanados nepriklausomas energijos gamintojas „Northland Power Inc.“. Jam priklauso 60 proc. visų projekto akcijų, 20 proc. valdo „Siemens Financial Services“ ir po 10 proc. priklauso „Van Oord“ bei „HVC“. Pastarosios dvi bendrovės atstovauja 48-ias Nyderlandų valdžios institucijas bei šešias vandens reguliavimo tarnybas. Tikimasi, kad ateityje toks daugiafunkcinis projektų finansavimo modelis prisidės prie kitų vėjo jėgainių plėtros.

Vėjo energetika ir su ja susiję technologiniai sprendimai yra viena iš pagrindinių „Siemens“ veiklos sričių. Bendrovė yra didžiausia pasaulyje aplinkai draugiškų technologijų tiekėja – apie 43 proc. bendrovės pajamų gaunamos iš „žaliųjų“ produktų ar sprendimų.

Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius AB LESTO informuoja, kad dėl šalyje siautusio itin stipraus vėjo kovo 16 d. ryte be elektros energijos buvo likę apie 20 tūkst. vartotojų. Bendrovėje paskelbta ekstremali situacija, elektros tiekimo atstatymo darbams vykdyti pasitelkta papildomų operatyvinių brigadų.

Daugiausia vartotojų be elektros energijos liko Trakų rajone (apie 2500 vartotojų), Vilniaus, Šalčininkų, Varėnos rajonuose (po 2000). Skirstomajame tinkle suskaičiuota daugiau nei 1000 gedimų, tačiau tikėtina, kad šis skaičius dar gali didėti atliekant oro linijų apžiūras ir gyventojams vis pranešant apie naujus gedimus.

Dažniausiai pasitaikančios gedimų priežastys – dėl stipraus vėjo ant oro linijų nuvirtę medžiai, užkritusios medžių šakos. Gedimų šalinimo darbus apsunkina prastos oro salygos. Gedimų šalinimui bendrovė pasitelkė maksimalias pajėgas, tikimasi didžiajai daliai vartotojų elektros energijos tiekimą atnaujinti šiandien.

Bendrovė gyventojų prašo supratingumo ir kantrybės, taip pat telefonu 1802 skambinti tais atvejais, jei gyventojai nori registruoti gedimą nutolusioje vietovėje ar patiriami nepatogumai kelia grėsmę saugumui – masiniai gedimai bendrovei yra žinomi. Dėl išaugusio skambučių srauto itin svarbu, kad galėtų bendrovei prisiskambinti tie gyventojai, kurie pastebėjo gedimų vietas ir nori pranešti apie pavojingas situacijas.

Pastebėjus nutrūkusį elektros energijos oro linijos laidą ar elektros energijos linijos atvado laidą, jokiu būdu negalima priartėti prie jo arčiau kaip 8 metrus. Negalima liesti ant žemės ar automobilių nukritusių laidų, reikia sulaukti, kol į gedimo vietą atvyks operatyvinės brigados.

Gamtos stichijų atvejais elektros energijos tiekimo atstatymo laikas priklauso nuo gedimų masto, konkrečių gedimų priežasčių, jų sudėtingumo ir gedimų vietos pasiekimo galimybių (privažiavimo sąlygų). Pirmiausia bendrovės operatyvinės brigados pašalina tuos gedimus, kurie susiję su elektros tiekimu didesnei vartotojų daliai ir ypatingos reikšmės visuomeninės paskirties objektams. Pirmiausia šalinami gedimai aukštos ir vidutinės įtampos tinkluose, po to – žemos įtampos įrenginių gedimai.

Elektros energijos gamyba iš vėjo Lietuvoje auga: 2013 m. vėjo jėgainėse mūsų šalyje pagamintos energijos kiekis išaugo maždaug 11,5 proc., lyginant su 2012 m.

Iš viso šalyje veikiančios vėjo jėgainės pagamino 599,99 GWh elektros energijos, tai sudarė apie 6 proc. visos Lietuvoje sunaudotos energijos. 2012 m. vėjo jėgainėse pagaminta 537,67 GWh elektros energijos.

2013 m. pabaigoje bendra visų veikiančių vėjo jėgainių galia sudarė 278,83 MW, tai yra 16,19 MW daugiau negu 2012 m. pabaigoje. Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius teisės aktus prie bendrų perdavimo tinklų jungiamų vėjo elektrinių suminė galia gali siekti daugiausia 500 MW. Visas šis kiekis 2013 m. aukcionuose buvo išdalintas vėjo energijos gamintojams, pasiūliusiems mažiausią supirkimo kainą.

„Iš vėjo energijos Lietuvoje galima pagaminti dar ženkliai daugiau elektros. Visgi norint tęsti stabilų šios rūšies elektros gamybos augimą, reikia padidinti šiuo metu egzistuojantį 500 MW limitą vėjo galiai. Tobulėjančios technologijos turi potencialo sudaryti prielaidas mažesnei elektros kainai, o ir verslas pasiruošęs investuoti į tolesnę vėjo energetikos plėtrą, tačiau tam reikia politinės valios“, – sako Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Saulius Pikšrys.

Vėjo jėgainės 2013 m. Lietuvoje pagamino daugiausiai elektros iš visų atsinaujinančių energijos išteklių. Vandens jėgainės praėjusiais metais pagamino 516,20 GWh elektros energijos, saulės jėgainės – 44,80 GWh.

Lietuva yra įsipareigojusi ES iki 2020 m. pasiekti, kad 23 proc. šalyje suvartojamos energijos sudarytų energija, gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Bendrovė „Nelja Energia“ Estijai priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje planuoja statyti vėjo jėgainių parką, kurio galingumas sieks 700-1100 megavatų.

Pasak vakar „Baltijos energetikos forume“ dalyvavusio „Nelja Energia“ plėtros vadovo Siimo Paisto, Baltijos jūra yra ypač tinkama vėjo jėgainėms statyti, o Lietuvai priklausančioje jūros teritorijoje sąlygos gali būti dar palankesnės nei teritorijoje, kuri priklauso Estijai.

„Baltijos jūra labiau tinka jūrų vėjo energetikai plėtoti ne tik už Šiaurės jūrą, bet ir už Atlanto vandenyną. Tarp visoms trims Baltijos šalims priklausančių teritorijų jūroje yra ypač jūrų vėjo jėgainėms statyti palankių plotų. Ekspertai juos vadina „auksiniais“, – teigia S. Paistas.

Jo teigimu, vėjas jėgainėms iš visų Baltijos šalių ypač tinkamas Estijoje. Upsalos universiteto Švedijoje Meteorologijos instituto atlikto tyrimo duomenimis, palankiausias vėjas Estijai priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje siekia 9,01-9,25 metrus per sekundę.

Estijoje, pasak S. Paisto, šiuo metu plėtojami du dideli jūrų vėjo energetikos projektai. Bendrovė „Nelja Energia“ prie Huiimaa salos šiuo metu atlieka poveikio aplinkai tyrimą, planuodama statyti 700-1100 MW galingumo jėgainių parką. Per metus jis galės pagaminti 2,4-3,8 teravatvalandžių elektros energijos. Bendrovės skaičiavimais, šis jėgainių parkas turėtų būti pradėtas statyti 2015 m. Iki kitų metų vidurio valstybė turėtų parengti šios teritorijos planavimo dokumentus. Kitą jėgainių parką planuoja pastatyti bendrovė „Eesti Energia“.

Baltijos jūroje statyti jūrų vėjo jėgainių parkus pigiau nei Šiaurės jūroje

Per keletą paskutinių metų Baltijos jūroje atlikusi vėjo matavimus, geologinius ir kitus tyrimus „Nelja Energia“ apskaičiavo, kad į jėgainių parką prie Huiimaa salos reikės investuoti mažiau nei 2,5 milijonus eurų už megavatą. Bendrovės duomenimis, panašaus dydžio jėgainių parkui Šiaurės jūroje pastatyti reikia bent 3,5 milijonų eurų už megavatą investicijų. Pasak S. Paisto, mažesnes investicijas lemia palankesnės Baltijos jūros gamtinės sąlygos.

Lyginant su Šiaurės jūra, Baltijos jūroje bangavimas gerokai mažesnis, ir tai suteikia galimybę sparčiau ir su mažesnėmis investicijomis vykdyti jėgainių statybos darbus. Taip pat kaip privalumą ekspertas įvardina mažesnį vandens druskingumą, seklesnius vandenis, palankesnes geologines sąlygas, smėlio dugną, lengvai pasiekiamus uostus.

Lietuvos privalumas – neužšąlanti teritorija

Pasak eksperto iš Estijos, lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje ir Latvijoje sąlygos šiai energetikos sričiai  taip pat labai geros. Lietuva, anot jo, lyginant su Estija, turi privalumą – neužšąlančias teritorijas jūroje.

„Nors Lietuvos pajūrio teritorija nėra didelė, tačiau atradus tinkamus plotus šalis galėtų išties palankiomis sąlygomis plėtoti jūrų vėjo energetiką. Kadangi Lietuvai priklausanti potenciali teritorija neužšąla, reikėtų mažiau investuoti į jėgainių pamatus, o tai ženkliai sumažintų statybų išlaidas“, – sako ekspertas.

Lietuvoje, siekiant plėtoti jūrų vėjo energetiką, pirmiausiai turi būti patvirtintas jūros teritorijos bendrasis planas, o tuomet konkurso būdu atrinktos kompanijos galėtų vykdyti parengiamuosius tyrimus, kurie atsakytų, kiek investicijų reikėtų tokio projekto įgyvendinimui ir kokia galėtų būti gaminamos elektros kaina. Iki šiol Lietuvos teritorijoje statyti jūrų vėjo jėgaines norą pareiškė bendrovės „Nelja Energia“ padalinys Lietuvoje UAB „4 Energia“ ir „Achemos grupei“ priklausanti UAB „Renerga“.

„Nelja Energia“ – tai didžiausia vėjo energiją gaminanti ir vėjo energetikos technologijas plėtojanti įmonė Baltijos šalyse. Visų „Nelja Energia“ eksploatuojamų vėjo jėgainių Baltijos šalyse bendras galingumas sudaro 223 MW. Į vėjo energetiką bendrovė jau investavo daugiau nei 400 mln. eurų. „Nelja Energia“ yra Estijos ir Šiaurės šalių kapitalo bendrovė.

Populiarėjančios saulės ir vėjo jėgainės kyla ne tik prie nuosavų namų, bet ir pakelėse. Šiemet iki spalio mėnesio Automobilių kelių direkcija keliuose planuoja įrengti 7-8 prietaisus, kurie naudos saulės ir vėjo energiją.

Kaip informavo Automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas, šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose veikia 17 greičio matavimo prietaisų su informaciniais ekranais ir 12 apšvietimo postų, kurie veikia naudodami saulės arba saulės ir vėjo energiją. Šios įrangos įdiegimas direkcijai kainavo apie 1,5 mln. Lt, bet ar šios investicijos gali atsipirkti?
„Ši įranga naudojama tose vietose, kuriose dėl eismo pobūdžio, aplinkos sąlygų ar kitų niuansų nėra galimybės (arba tai brangiai kainuotų) jos prijungti prie elektros tinklų. Tokio pobūdžio apšvietimas rengiamas kai apšviesti reikia sąlyginai trumpą kelio ruožą, pavyzdžiui, pėsčiųjų perėją, todėl dėl keleto papildomų stulpų elektrą prijungti būtų sudėtingiau“, – tvirtina N.Abukauskas.
Specialistas teigia, kad iš pradžių buvo pradėtos diegti saulės jėgainės ir būgštauta, kad įrangos aptarnavimui per šviesų paros laikotarpį sukauptos energijos gali nepakakti. Pirmųjų įdiegtų objektų tyrimai parodė, kad energijos pakanka, tačiau jos galėtų pritrūkti, jei apšviestumo sąlygas vienu metu pablogintų keletas veiksnių – pavyzdžiui, sniego danga ant baterijų ir ypatingai didelis debesuotumas. Todėl nuspręsta objektuose, reikalaujančiuose didesnio kiekio elektros energijos, papildomai įrengti kompaktiškas vėjo jėgaines.

Norint turiningai su šeima praleisti žiemos savaitgalį nebūtina drybsoti prie televizoriaus ar laiką leisti žaidimų kambariuose – geriau traukti į lauką ir mėgautis trumpu šviesiuoju paros metu, juolab išskirtinėms pramogoms nereikia pakloti įpūdingų sumų, kartais užtenka tik truputėlio fantazijos. „Veidas“ siūlo dešimtuką aktyvių ir turiningų lietuviškos žiemos pramogų, tinkančių šeimoms su įvairaus amžiaus vaikais.

1. Pasikinkyti vėją į roges
Užšalusios Kuršių marios traukia ne tik poledinės žūklės mėgėjus, bet ir žmones, geidžiančius į roges pasikinkyti vėjo stichiją ir praskrieti ledu. Kaip teigia VšĮ „Irklakojis“ direktorius Matas Mizgiris, jei ledas saugus ir tinkamos oro sąlygos, galima surengti žygį nuo Nidos iki Ventės rago ar Preilos. Šie žygiai organizuojami susirinkus bent keturių žmonių grupei, na, o pavieniams pramogautojams ar nesiryžtantiems keliauti per marias galima ledroges išbandyti prie Nidos. 15 min. pasivažinėjimas ledrogėmis kainuos nuo 35 Lt, ilgas žygis – nuo 250 Lt.
Ledrogėmis galima išmėginti ir Kauno marių, ežerų, esančių prie Trakų ar Šiaulių, ledą, tačiau reikėtų iš anksto pasidomėti šia galimybe, nes čia vėjas gaudomas tik kelis kartus per žiemą. Pasak M.Mizgirio, toks pramogavimas ant ledo visiškai saugus, mat organizatoriai tikrina ledo storį, jis privalo būti ne plonesnis nei 10 cm. Po instruktažo, jei ramesnis vėjas, ledroges gali valdyti ir vaikai nuo nuo 6–8 metų, tačiau jų svoris turėtų būti ne mažesnis nei 30–35 kg.

Lietuvoje antradienį siautęs gūsingas vėjas pridarė daug nuostolių – per 40 tūkst. žmonių liko be elektros, Kėdainių rajone sugriuvo dalis namo, įvairiose Lietuvos vietose sugadinti automobiliai, o eismą trukdė ant kelių užvirtę medžiai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas BNS pranešė, kad iki 16 val. buvo gauta apie 60 iškvietimų dėl vėjo padarytų nuostolių.

Kėdainių rajone, Jankūnų kaime, po pietų nugriuvo dalis gyvenamojo namo, bet išgirdusi įtartiną garsą ir laiku iš jo išėjusi moteris su vaikais nenukentėjo.

“Nugriuvo gyvenamojo namo skliautai ir pavojingai pakibo visa stogo konstrukcija. Namas medinis, apmūrytas. Name gyvena moteris ir du vaikai – pusantrų bei septynerių metų. Išgirdusi traškesį moteris su vaikais išėjo į lauką ir griūties metu viduje nebuvo”, – BNS sakė PAGD atstovas Vladas Rakštelis.

Vilniuje vėjas nuplėšė gabalą sienos nuo statomo namo, šis krisdamas apgadino keletą šalia stovėjusių automobilių.

Panevėžio rajone, Paliūniškio gyvenvietėje, dėl vėjo nugriuvus vandens bokštui be vandens tiekimo liko apie 150 gyventojų.

Klaipėdoje buvo sužalotas Latvijos pilietis. Jam pakelėje vėjas iš rankų išplėšė taisomą krovininio automobilio tentą ir smogė į galvą. Nukentėjusysis buvo nuvežtas į ligoninę, nes reikėjo siūti sužalotą galvą.

“Ryte Neringoje griūvantis medis prispaudė automobilį, kelyje Klaipėda-Palanga nuverstas reklamos skydas, Karklėje virsdamas medis kliudė elektros laidus, po visą Klaipėdos miestą buvo išvartyti konteineriai, šiukšlių dėžės, praeiviams pavojų kėlė atplėšta metalinio stogo dalis”, – pasakojo kitas PAGD atstovas G.Druktenis.

Stiprus vėjas galėjo būti ir netiesiogine dviejų vyrų žūties priežastimi. Juos ankstų antradienio rytą Kretingos geležinkelio stotyje traukinys mirtinai sužalojo du vyrus. Bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” pranešė, kad pirminiais duomenimis, žuvę vyrai ėjo tarp bėgių ir dėl stipraus vėjo neišgirdo jiems iš už nugarų artėjančio signalizuojančio traukinio.

Neringoje dėl stipraus vėjo antradienį kelioms valandoms buvo paskelbta ekstremali padėtis. Apie 15 valandą ji buvo atšaukta.

Įvairiuose šalies regionuose 46 tūkst. vartotojų nutrūko elektros tiekimas. Kelininkai perspėja, kad siaučiant vėjui daug kur keliuose pasitaiko nulaužtų medžių ar jų šakų.