UAB „Orion Asset Management“ įsteigė investicinį fondą „Orion alternative energy fund“, kuris yra pirmasis alternatyviosios energetikos investicijų srityje veiklą vykdantis rizikos kapitalo fondas Lietuvoje ir visame Baltijos šalių regione. Fondo strategiją ir kitus dokumentus 2014 m. birželio 17 d. patvirtino bei veiklą prižiūrės Lietuvos bankas.

Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas investicinis fondas visą savo turtą investuos į alternatyvios energetikos – vėjo energetikos – srityje veikiančias arba pradedančias veikti bendroves ankstyvojoje jų veiklos fazėje.

„Atsinaujinančios energetikos projektai pritraukia vis daugiau investuotojų dėmesio ir dažnai atrodo itin patraukliai. Tačiau dėl didelio tokių projektų mąsto ir investicijų poreikio, investuotojams dažnai šios investicijos tampa neprieinamos. Todėl nutarėme investuotojams pasiūlyti specializuotą rizikos kapitalo strategijos fondą, kurio veiklą prižiūrėtų Lietuvos bankas. Esame tikri, kad pasirinkta labai aiškiai apibrėžta investavimo strategija bei skaidri investavimo struktūra – Lietuvos banko prižiūrimas specializuotas rizikos kapitalo fondas – padės įveikti investuotojams dažnai kylančias abejones ir skatins pasirinkti būtent mūsų siūlomą fondą“, – sako Rytis Davidovičius, UAB „Orion Asset Management“ generalinis direktorius.

Jis pabrėžia, kad Baltijos valstybėse „Orion alternative energy fund“ bus pirmasis rizikos kapitalo fondas, kuris turės aiškią investavimo į atsinaujinančios energetikos projektus strategiją ir filosofiją.

„Fondas aiškiai apsibrėžė investicijas kreipti tik į specifinius kriterijus atitinkančius ir investicijų grąžą užtikrinančius vėjo jėgainių projektus, įskaitant vystomus nuo „plyno lauko“. Investuodami sieksime, kad investuota dalis leistų fondui dalyvauti bendrovės, į kurią investuojama, vystyme ir valdyme“, – sako R. Davidovičius.

Fondą valdančios įmonės vadovas pažymi, kad „Orion alternative energy fund“ sieks gauti iš bendrovių, į kurias bus investuota, reguliarias metines pajamas ir jas kasmet išmokėti investuotojams. Fondas yra skirtas tik patyrusiems investuotojams, kuriems yra priimtina didelė investicijų riziką ir jų koncentracija viename pramonės sektoriuje bei kuriems yra priimtinas ilgas investicijų laikymo laikotarpis, galintis siekti iki 25 metų.

Lietuvoje vertinančių jūrų vėjo energijos plėtojimą palankiai yra beveik 5 kartus daugiau negu vertinančių nepalankiai, parodė „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa. 51 proc. Lietuvos gyventojų pritartų šios energetikos srities plėtojimui šalyje (17 proc. visiškai pritartų ir 34 proc. greičiau pritartų), ir tik 11 proc. gyventojų nepritartų (3 proc. visiškai nepritartų ir 8 proc. greičiau nepritartų).

Palankiai į jūrų vėjo jėgaines dažniau žvelgia vyrai (57 proc. vyrų pritartų jūrų vėjo jėgainių plėtojimui), didmiesčių gyventojai (59 proc. pritartų jūrų vėjo jėgainių plėtojimui), turintys aukštąjį išsimokslinimą respondentai. Kaip dažniausią tokio savo požiūrio priežastį respondentai nurodė šios energijos pigumą ir ekonominį naudingumą (29 proc. respondentų), ekologiškumą ir tai, kad ji neteršia gamtos (24 proc.) bei jūrų vėjo energijos saugumą, lyginant su kitomis energijos gamybos rūšimis (20 proc.). Penktadalis, arba 20 proc. apklausos respondentų, nurodė jūrų vėjo energijos plėtojimui Lietuvoje nei pritariantys, nei nepritariantys ir 18 proc. išvis neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Jūrų vėjo jėgainės Lietuvos gyventojams patrauklesnės nei sausumos

Apklausos duomenimis, jūrų vėjo energija pagal patrauklumą Lietuvos piliečiams jau lenkia sausumos vėjo energiją. Paprašius pasirinkti vieną iš atsinaujinančių išteklių energijos rūšių, kurios plėtojimas Lietuvoje jiems būtų labiausiai priimtinas, jūrų vėjo jėgaines rinkosi 23 proc. apklaustųjų, o statomas sausumoje – 15 proc. Taip pat 23 proc. pasirinko hidroelektrines, o 20 proc. – saulės energiją. Likę apklaustieji nuomonės neturėjo. Labiausiai būtent už jūrų vėjo energetikos plėtojimą pasisakė gyventojai, gaunantys didesnes negu 2500 litų pajamas, taip pat didmiesčių gyventojai.

„Nors Lietuvoje jūrų vėjo jėgainės dar nėra statomos, tačiau pasaulyje ši tendencija pastebima jau kurį laiką. Jūrose statomos vėjo jėgainės ne tik netrukdo gyventojams ir gali pagaminti daugiau elektros. Dėl galimybės vandenyje statyti išskirtinio dydžio jėgaines ir dėl žymiai stipresnio jūrų vėjo būtent ši energetikos sritis turi potencialo pasiūlyti ypač didelius elektros kiekius už konkurencingą lygininant su kitoms elektros rūšimis kainą“, – sako Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Saulius Pikšrys.

„Baltijos tyrimai“ Lietuvos gyventojų apklausą atliko 2013 m. gruodžio 9-17 d. Iš viso apklausti 1010 15-74 metų Lietuvos gyventojų, gyvenantys 100 Lietuvoje vietovių. Rezultatų paklaida neviršija 3 proc.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacija (LVEA), vienijanti šalies vėjo energetikos rinkos dalyvius, pasipildė nauju nariu – UAB „4 Energia“. Ši įmonė yra didžiausios vėjo energetikos bendrovės Baltijos šalyse „Nelja Energia“ padalinys Lietuvoje ir eksploatuoja šiuo metu galingiausią šalyje vėjo jėgainių parką. LVEA direktoriaus Sauliaus Pikšrio teigimu, toks stiprus naujas narys leis dar efektyviau vykdyti asociacijos veiklą ir siekti užsibrėžtų tikslų.

„Tai, kad tokios didelės energetikos bendrovės padalinys prisijungė prie LVEA, rodo, kad asociacijos veikla, skatinanti vėjo energetiką Lietuvoje, atneša vaisių. Įmonėms, turinčioms bendrus interesus, labai svarbu veikti kartu – tai leidžia dalintis bendra patirtimi ir padaro jų balsą svaresniu, labiau girdimu negu veikiant atskirai. Vėjo energetikos srityje tai šiuo metu ypač aktualu“, – sako LVEA direktorius Saulius Pikšrys.

S. Pikšrio teigimu, artimiausiu metu asociacija Lietuvoje žada siekti dviejų pagrindinių tikslų – kad kvota vėjo jėgainėms nuo dabartinių 500 MW būtų padidinta iki bent 800 MW ir kad būtų paruošta teisinė bazė vėjo jėgainių parkų plėtrai jūroje. Taip pat LVEA dirba ir tarptautiniu lygmeniu: veikdama kartu su Europos vėjo energijos asociacija (the European Wind Energy Association – EWEA) prisideda prie to, kad Lietuva išpildytų ES direktyvą iki 2020 m. padidinti atsinaujinančios energijos dalį bendrame elektros energijos suvartojime iki 23 proc., taip pat  aktyviai veikia formuojant direktyvą, kuri nustatys atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ES iki 2030 m.

„4 Energia“ vadovas Tadas Navickas pažymi, kad prisijungimas prie LVEA – natūralus bendrovės veiklos etapas. „Būdami LVEA nariais, mes sustipriname savo pozicijas. LVEA gali veikti viso sektoriaus vardu, siekdama palankios įstatyminės bazės ir tinkamos aplinkos investuotojams, o tai naudinga ir mums. Be to, mums tampa lengviau keistis informacija su partneriais, tai greitai vystantis vėjo energetikos sektoriui yra labai svarbu. Žinome, kad asociacijos ir „4 Energia“ tikslai sutampa – skaidriai ir atsakingai plėtoti vėjo energetikos projektus Lietuvoje palankiausiomis elektros energijos vartotojui sąlygomis, ir esame tikri, kad bendradarbiavimas atneš teigiamų rezultatų“, – teigia T. Navickas.

Bendrovė „4 Energia“ šių metų birželį pradėjo eksploatuoti 39,1 megavatų (MW) galingumo vėjo jėgainių parką, šiuo metu galingiausią Lietuvoje. Taip pat „4 Energia“ laimėjo konkursą šalyje įrengti 60 MW galingumo vėjo jėgainių parką. Ateityje įmonė Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje planuoja statyti nuo 400 MW iki 1000 MW galingumo jūrinių vėjo jėgainių parką.

LVEA veikia nuo 2005 m. ir jau suvienijo beveik visą Lietuvos vėjo energetikos sektorių: šiuo metu jos veikloje dalyvauja daugiau negu 90 proc. investuotojų į šalies vėjo energetiką, o narių skaičius nuosekliai didėja. Iš viso 20 asociacijoje veikiančių įmonių pagamina apie 4,5 proc. per metus Lietuvoje suvartojamos elektros energijos. Bendra elektrinių, kurias pastatė LVEA narės, galia siekia apie 250 MW.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacija vienija Lietuvos vėjo energetikos rinkos dalyvius – investuotojus ir įrangos gamintojus bei paslaugų teikėjus.  Asociacija siekia, kad Lietuvoje būtų užtikrintos palankios sąlygos plėtoti vėjo energetikos projektus: veiktų palanki įstatyminė bazė ir būtų sukurtas patrauklus investicinis klimatas. Asociacija yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos elektros energetikos asociacijos, Europos vėjo energetikos asociacijos narė. Asociacijos skaičiavimu, pastaraisiais metais vėjo elektrinės gamina apie 0,5 TWh elektros energijos per metus, nuo vėjo energetikos plėtros pradžios Lietuvoje  jau pagamino daugiau nei 3 TWh elektros energijos ir leido šaliai sutaupyti kelis šimtus milijonų kubinių metrų gamtinių dujų.

Lietuvai nustojus importuoti Kaliningrado srityje gaminamą elektros energiją, elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos zonoje trečiadienį pasiekė net 108,44 eurus už megavatvalandę ir jau antrą sykį spalį viršijo 100 eurų per megavatvalandę ribą, kuri anksčiau šiemet pasiekta nebuvo nei karto.

Paskutiniu metu netylant diskusijoms apie brangstančią elektros energiją, atsinaujinančių energijos šaltinių ekspertai primena, kad Lietuva turi galimybę ateityje už elektrą mokėti mažiau, jei tik bus priimti vėjo energetikai plėtoti reikalingi politiniai sprendimai.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius pažymi, kad nors toks didelis elektros kainos pakilimas šiuo metu yra laikinas, jei Lietuvos vėjo jėgainėse elektros energijos būtų gaminama daugiau negu dabar, tokios situacijos, kaip šiandien, būtų išvengta. Tam, pažymi M. Nagevičius, pirmiausia reikia, kad svarbius sprendimus priimtų politikai.

„Vėjo energija  – pati pigiausia energijos rūšis iš to, ką mes galime patys pagaminti šiuo metu. Tai visų pirma yra politinės valios klausimas – ar mes norime plėtoti savo gamybą, ar ne. Šiuo metu Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytą kvotą bendram vėjo jėgainių pajėgumui 500 megavatų reikėtų padidinti. Antras dalykas – reikia judinti vėjo jėgainių jūroje statybą, kurti tam palankią teisinę aplinką“, – sako M. Nagevičius.

Pasak M. Nagevičiaus, geru pavyzdžiu Lietuvai galėtų tapti Skandinavijos šalys, kurios nuosekliai plėtoja atsinaujinančią energetiką. Ilgalaikėje perspektyvoje, pažymi Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, taip elgtis šioms valstybėms apsimoka.

„Jiems užtenka politinės valios elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių vykdyti ir nuosekliai plėtoti. O pas mus valdžioje vyksta blaškymasis ir sprendimai nepriimami. Vieni galvoja, kad pigiau yra importuoti energiją iš užsienio šalių, kiti nori atominės energijos. Kadangi mes blaškomės, taip ir nenueiname niekur. Investuoti į vėjo energetiką norinčių Lietuvoje yra daug, tiesiog reikia konkrečių politinių sprendimų“, – pabrėžia M. Nagevičius.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys pabrėžia būtinybę Lietuvai plėtoti elektros energijos perdavimo jungtis ir tapti tarptautinės elektros rinkos dalimi. Tai, akcentuoja jis, padėtų ir siekiant mažesnių elektros energijos kainų, ir siekiant energetinės nepriklausomybės.

„Jei Lietuvoje būtų sparčiau plėtojama atsinaujinanti, visų pirma vėjo, energetika ir turėtume tarptautines elektros energijos perdavimo jungtis, elektros kaina rinkoje būtų mažesnė. Savo vėjo jėgainėse pagaminamos energijos perteklių visuomet galėtume parduoti, o esant trūkumui  – rinkos kaina nusipirkti iš kitų šalių. O dabar turime tokią situaciją, kad šiandien elektros kaina Lietuvos rinkoje yra didesnė nei Norvegijoje, Švedijoje ar Danijoje. Jei Lietuva taptų tarptautinio tinklo dalimi, elektros kaina priartėtų prie skandinaviškos“ , – sako S. Pikšrys.

S. Pikšrys pažymi, kad vėjo energijos sausumoje tarifas Lietuvoje, pasiektas aukcionuose, yra 24 centai už kilovatvalandę ir kad tai yra pigiausia elektros energija, gaminama Lietuvoje tiek tarp naujai statytų, tiek tarp ilgiau veikiančių elektrinių, išskyrus tik Kauno hidroelektrinę.

„Dėl palankių gamtinių sąlygų ypač didelis potencialas Baltijos jūroje yra plėtoti jūrų vėjo energetiką. Lietuvoje yra aktyviai veikiančių kompanijų, kurios norėtų skirti lėšas jūrų vėjo jėgainių potencialo tyrimams Lietuvoje. Tereikia, kad valstybė sutvarkytų teisinį reguliavimą. Jūrų vėjo jėgainės būtų statomos iš verslo lėšų, o elektra parduodama aukcionuose už rinkos kainą“, – tvirtina S. Pikšrys.

Elektros kaina Lietuvoje paskutiniu metu pakilo dėl to, kad buvo apribotas elektros energijos importas iš Kaliningrado srities. Riboti elektros energijos importą iš trečiųjų šalių šių metų kovą susitarė Lietuva, Latvija ir Estija.

Kontaktai: Ina Ūsaitė, ina@maniac.lt, 8 682 31521

Mokslininkai skaičiuoja, kad aštuoniolika procentų Lietuvos teritorinių vandenų tinka vėjo elektrinėms statyti.

Nors paplūdimyje grožėdamiesi jūros bangų žaismu greičiausiai visai nesiilgite tolumoje „malančių“ vėjo jėgainių kontūrų, atsinaujinančių šaltinių energetikos specialistai primena lietuvių geografo Kazio Pakšto frazę: „Ne kojoms mirkyti Dievas mums jūrą davė…“ Ir ragina ją suvokti ne vien jūreiviškai.

Lietuvos jūrinės energetikos perspektyvos
„Ištyrinėjom šalies teritorinius jūrinius vandenis iki 50 metrų gylio. Noriu jums pasakyti gerą naujieną, kad 18 proc. Lietuvos teritorinių vandenų tinka vėjo elektrinėms statyti. Jeigu juose statytume 6 MW galios vėjo elektrines, tai turėtume per 7 GW instaliuotos jūrinės vėjo energijos. Tarkime, jos dirbtų vidutiniu 45 proc. efektyvumu, ir turėtume daugiau kaip 3 GW elektros energijos vien iš jūros“, – optimistiškai skaičiuoja Strateginės savivaldos instituto direktorius, Lietuvos vėjo energetikų asociacijos prezidentas Stasys Paulauskas.
Jis įsitikinęs, kad tokie vėjo parkai ateityje padėtų spręsti ir šilumos gamybos problemas, nes elektrinis šildymas mokslininkų laikomas perspektyviausiu. „Deginant kurą vidutiniškai tik 60 proc. jo paverčiama šiluma ir tik 30 proc. – elektros energija. Taip naudoti išteklius paprasčiausiai neracionalu. O vėjo energijos daugiausiai Lietuvos sąlygomis patiekiama į tinklus būtent šildymo sezono laikotarpiu“, – pabrėžia S.Paulauskas.

Laukia paukščių migracijos tyrinėjimų
Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto direktoriaus pavaduotojas, asociacijos „Baltijos slėnis“ administracijos direktorius Saulius Gulbinskas primena, kad dešimtį procentų Lietuvos teritorijos sudaro akvatorija. Gylis tuose Baltijos priekrantės rajonuose, kuriuose planuojama statyti vėjo parkus, siekia nuo 26 iki 38 metrų.
Nors apie jūrinius vėjo parkus Lietuvos vandenyse kalbama jau gerą dešimtmetį, didelių poslinkių nematyti. Viena problemų – ta, kad tokio pobūdžio veikla apima iš karto kelių ministerijų kuruojamas sritis, o tai puikus pretekstas „stumdyti“ atsakomybę. „Pavyzdžiui, yra tokia integruotos jūros politikos darbo grupė, sudaryta iš keturių ministerijų viceministrų. Jos darbą koordinuoti buvo apsiėmusi Susisiekimo ministerija. Tačiau neteko girdėti, kad ši grupė būtų ką nors reikšminga nuveikusi“, – pastebi S.Gulbinskas.
„Aplinkosaugos požiūriu pagrindinė kliūtis – ta, kad nėra iki galo ištyrinėti paukščių migracijos maršrutai, o jie gali koreguoti šiuo metu numatomas vėjo jėgainių statybos jūroje vietas“, – aiškina mokslininkas.
Su žvejais, pasak jo, susitarti bus lengviau negu su paukščiais – mat nustatyta, kad vėjo parkai gausina žuvų išteklius. Jėgainių pamatai netrukus apauga midijomis ir kitais moliuskais, taip susidaro papildoma mitybinė bazė ir patrauklios slėptuvės žuvims. Be to, tokie parkai paprastai neplanuojami intensyvios verslinės žvejybos rajonuose.
Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto darbuotojas Nerijus Blažauskas teigia, kad Lietuvos teritorinių jūrinių vandenų gruntas yra kietas ir todėl palankus vėjo jėgainėms statyti. Nuoseklesnius jūros grunto tyrimus, būtinus sprendžiant, kokio tipo pamatus jūroje verčiau statyti, mokslininkams padės atlikti ir ketinamas statyti mokslinių tyrimų laivas. Jo statybos pradžia, kaip įprasta Lietuvoje, atidėliojama apskundus surengto viešųjų pirkimų konkurso rezultatus.

Mūsų delsimo kaina
Nors Lietuvos teritoriniuose vandenyse sąlygos pradėti plėtoti jūrinius vėjo jėgainių parkus geriausiu atveju bus sudarytos 2013-aisiais, kai turėtų būti parengta tam tinkamų akvatorijos rajonų aukcionų tvarka, neoficialiai kalbama, kad šie Baltijos rajonai potencialių investuotojų jau seniai pasidalyti. Nors jėgainių jūroje statyba brangesnė nei sausumoje, tačiau didesnis ir atviruose vandenyse stovinčių jėgainių darbo efektyvumas. Todėl jūroje ir sausumoje statomų vėjo parkų projektų investicijų atsipirkimo laikotarpis būtų panašus. „Jūroje 1 MW galios instaliavimas kainuoja maždaug 2,6 mln. eurų, o sausumoje – maždaug 1,7 mln. eurų. Greičiau atsiperka didesni ir mažesniame gylyje statomi jūriniai parkai“, – remdamasis Danijos vėjininkų patirtimi, lygina S.Paulauskas.
Energinga jūrinių vėjo parkų plėtra Skandinavijoje gali paveikti ir elektros kainas Lietuvoje. Kaip? Neseniai Švedijos kompanijos ABB, tiesiančios „NordBalt“, prezidentas Baltijos šalims Bo Henrikssonas “Veidui” patvirtino, kad šiame kabelyje numatyta jungtis vėjo jėgainių parkui, kurį rengiamasi statyti Baltijos jūros seklumoje Švedijos teritoriniuose vandenyse, kur gylis svyruoja nuo 12 iki 28 metrų. Tokį vėjo jėgainių parką pasiryžusi plėtoti „E.ON“ energetikos kompanija, šiuo metu vykdanti jo poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Numatoma parko instaliuota galia tokia pati kaip ir tebegaminamo „NordBalt“ kabelio pajėgumas – 700 MW, o planuojama veiklos pradžia – 2017 m. pabaiga.
„Tai reiškia, kad žiemą, pučiant stipriam vėjui, toks vėjo parkas praktiškai blokuotų atominės energijos iš Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos perdavimą „NordBaltu“ tiesiogiai Skandinavijai, nes žaliajai energijai pagal ES įstatymus teikiama pirmenybė perdavimo tinkluose. O juk būtent žiemą, kai veikia kogeneracinės jėgainės, mūsų šalyje planuojamas didžiausias elektros energijos gamybos perteklius, ir Skandinavijoje tuo metu elektra kainuoja brangiau nei Lietuvoje. Tačiau mūsų Aplinkos ministerija, kurios mandagūs švedai paprašė išdėstyti savo pastabas, nors formaliai ir neprivalėjo to daryti, neturėjo šiam projektui jokių pretenzijų“, – primena Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius.

Gamtinėmis sąlygomis neturėtume skųstis
Žaliosios eneregetikos specialistai bando paneigti tautiečių įsitikinimus, neva Lietuvos gamtinės sąlygos vėjo energetikai nėra pernelyg dėkingos. Jie pasakoja, kad dėkingiausia Europos vieta vėjo elektrinių veiklai laikomos Lietuvos futbolo sirgaliams gerai žinomos Farerų salos. „Tiesa, yra viena blogybė: šių salų gyventojų poreikiams nereikia labai daug elektros energijos“, – šypsosi M.Nagevičius.
Antroje vietoje – Islandija, tačiau šiai salai vėjo elektrinės taip pat nėra itin aktualios, nes šalis turi dar vieną neprilygstamą gamtos dovaną – iš gelmių trykšte trykštančius geoterminius vandenis. Trečioje vietoje pagal palankumą vėjo energijai gaminti Europoje būtų Danija, o ketvirtoje – Didžioji Britanija.
„Lietuvos gamtinės sąlygos vėjo jėgainių plėtrai labai panašios į Vokietijos. Ten pietuose yra žemių, kuriose pučiantys vėjai panašūs į Rytų Lietuvos vėjus, o šiaurinė Vokietijos dalis vėjingumu primena Vakarų Lietuvą“, – tvirtina M.Nagevičius.
Tiesa, latviai ir estai gali pasigirti dar palankesnėmis sąlygomis vėjo energetikai plėtoti nei lietuviai, todėl Vakarų investuotojai pirmiausiai kreipia savo žvilgsnius į mūsų kaimynų teritorijas.
Energetikos inžinieriai skaičiuoja, kad sausumoje pastatytų vėjo jėgainių eksploatacijos laikotarpis be papildomų investicijų siekia du dešimtmečius. Kiek gali tarnauti jėgainės jūroje – kol kas nežinoma, nes nėra tiek metų veikiančių jūros vėjo parkų. Jūroje pastatytos vėjo jėgainės šiuo metu pasaulyje generuoja maždaug 1,7 proc. visos iš vėjo gaunamos energijos, arba 4 GW iš 240 GW. Per artimiausią dešimtmetį pasaulio jūrose žadama pastatyta tiek vėjo elektrinių, kiek jų šiuo metu veikia sausumoje.

Valstybės, turinčios didžiausios instaliuotos galios jūrinius vėjo parkus (MW, 2011 m. duomenys)
Didžioji Britanija    2105
Danija    833
Olandija    247
Kinija    210
Vokietija    198
Belgija    195
Švedija    163
Šaltinis: “BTM Consult”

Pastaraisiais metais gavę ES paramą gali būti priversti ją grąžinti, jei bus priimti šiuo metu svarstomi atsinaujinančios energetikos skatinimą reglamentuojantys teisės aktai,  laukiant jų įsigaliojimo vilkinamas paramos išmokėjimas vėjo, saulės, hidro energetikos projektų vystytojams.

Paramą gali tekti grąžinti visiems paramą gavusiems, jei įsigalios nuostata, kad jiems galimai buvo taikomas dvigubas rėmimas.

Tokia situacija susiklostė dėl valdininkų bandymų vilkinti ES paramos išmokėjimą šių projektų vystytojams, išmokėjimo laukiantiems jau nuo 2011 metų rugsėjo. Paramos išmokėjimo delsimą bandoma traktuoti galimu dvigubu rėmimu,. Šiuo metu privalomos gauti ES paramos nesulaukė eilė žaliosios energetikos vystytojų, o bendra neišmokama suma gali siekti 35 mln. litų.
„Susidariusi situacija yra daugiau nei itin reikšminga visam energetikos sektoriui, nes svarstomos poįstatyminių aktų nuostatos gali turėti įtakos ne tik laukiantiems paramos, bet ir jau ją gavusiems. Tuo atveju, jei bus priimtas sprendimas neišmokėti paramos privalantiems ją gauti, argumentuojant dvigubu rėmimu, žalą gali patirti ne tik projektus sėkmingai įvykdę ir laukiantys paramos, bet ir gali būti priversti ją grąžinti, gavę anksčiau ir jau vykdantys veiklą iš seniau“, – sako Vėjo elektrinių asociacijos vadovas Saulius Pikšrys.
Žaliosios energetikos projektus vystę pareiškėjai jau ne pirmą kartą susiduria su šalies valdininkų bandymais, užkirsti kelią tokiems projektams Lietuvoje. Praeitais metais jie buvo priversti kreiptis į Teismus, siekdami gauti paramą projektams, kurie buvo paskelbti kaip finansuojami ES lėšomis, tuo tarpu ŽŪM buvo nusprendusi atimti jiems skiriamą paramą. Į Teismą kreipėsi 70 pareiškėjų, kurie laimėję visus Teismus pradėjo vystyti šiuos projektus, tuo tarpu atėjus laikui gauti paramą už šiuos projektus, vėl susidūrė su dirbtinomis kliūtimis, kuriomis galimai siekiama žlugdyti šių projektų plėtrą Lietuvoje.
„Valdinininkai ne tik žlugdo šiuos projektus, bet ir bando klaidinti visuomenę teigdami, kad paramos gavėjai gauna dvigubą finansavimą. Parama projektui skiriama skirtingiems tikslams: viena jų, ES struktūrinė parama, skiriama socialinių-ekonominių skirtumų tarp nevienodai išsivysčiusių regionų išlyginimui,  kad provincijos ūkininkas ar maža įmonė gautų finansavimą pradinėms investicijoms, dalį lėšų jėgainės pastatymui, ir galėtų konkuruoti su sėkmingai veikiančiom didmiesčių įmonėmis. Tuo tarpu fiksuotas tarifas apskritai skatina žaliąją energetiką, padeda įmonėms toliau vystyti veiklą ir išsilaikyti energetikos rinkoje. Bet koks dvigubos paramos ar rėmimo traktavimas turi būti notifikuotas valstybės viduje, o ne bandomas taikyti pasirinktiems projektams notifikavimui net neįsigaliojus. “, – sako S. Pikšrys.
Šiuo metu valstybė ne tik nevykdo pagal sutartį numatytų įsipareigojimų išmokėti paramą, vėluodama beveik pusę metų, bet ir toliau komplikuoja situaciją ruošdama įvairius poįstatyminius projektus, numatančius atimti galimybę naudotis jau seniai nusistovėjusiais elektros energijos supirkimo tarifais tiems verslo subjektams, kurie jau pasinaudojo kokia nors paramos forma ar ateityje planuojančiais ja pasinaudoti.
„ŽŪM savo abejotino teisėtumo veiksmais ir sprendimais kuria pavojingą precedentą – dėl to kentės ir kiti paramos gavėjai, gavę paramą net ir per Ūkio ministerijos ar Aplinkos ministerijos kuruojamas paramos programas. Pagal Vyriausybei ruošiamą teikti Aprašo dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos projektą, numatoma atimti galimybę naudotis jau seniai nusistovėjusiais elektros energijos supirkimo tarifais tiems verslo subjektams, kurie jau pasinaudojo kokia nors paramos forma ar ateityje planuojančiais pasinaudoti“, – sako advokatas Mindaugas Vaičiūnas.
Šiuo metu ES paramų, susijusių su elektros energijos gamyba, jau skirta daugiau nei 200 mln. litų, tad, jei iš tokių įmonių būtų atimta galimybė naudotis nustatytais tarifais, Vyriausybei priėmus teikiamą aprašą, ne tik žlugtų ne viena iš jų, bet ir šalies bankai neatgautų savo lėšų, suteiktų šioms įmonėms  kredituoti. Bendra nuostolių suma siektu maždaug pusę milijardo litų.
Tokią ES paramą jau ją gavusios bendrovės gali būti priverstos grąžinti tuo atveju, jei paramos neišmokėjimas naujiems pareiškėjams bus argumentuotas dvigubu rėmimu. Tarp šių bendrovių  yra AB “Šiaulių energija”, AB “Panevėžio energija”, AB”Grigiškės”, UAB “Utenos šilumos tinklai”.

Sandoris galutinai užbaigtas po to, kai liepos 4 d. Konkurencijos taryba suteikė leidimą jį vykdyti bei atlikus visus sandoriui užbaigti reikalingus veiksmus. Investicija į vėjų parko įsigijimą siekia 130 mln. Lt ir buvo finansuota naudojantis “Swedbank”, AB suteikta paskola. Tikimasi, kad investicija, priklausomai nuo įvairių faktorių, atsipirks per 8–12 metų.

Komentuodamas sėkmingą sandorio užbaigimą “IRL Wind” direktorius Paulius Vazniokas pabrėžė, kad tai – pirmoji ne tik “IRL Wind” valdančios “INTER RAO Lietuva”, bet ir ją kontroliuojančių strateginių partnerių INTER RAO JES bei “Scaent Baltic” investicija į atsinaujinančią energetiką Europos Sąjungos valstybėje narėje. “Džiaugiamės, kad leidimas vykdyti sandorį buvo suteiktas greitai, o jo užbaigimas įvyko sklandžiai. Kadangi abiejų strateginių partnerių, valdančių į vėjo jėgainių parką investavusią įmonę – INTER RAO Lietuva – ateities plėtros vizijos dėl atsinaujinančios energetikos ir jos svarbos sutampa, neabejoju, kad “IRL Wind” ir toliau plėtos savo veiklą “žaliosios” energetikos srityje” – verslo perspektyvas optimistiškai apibendrino P. Vazniokas.

“Džiaugiamės, kad šiame atsakingame etape sandorį vykdančios bendrovės įvertino “Swedbank” kaip patyrusį įsigijimų sandorių bei  ekologiškos energetikos finansavimo partnerį. Visuomet pabrėžiame, kad mums svarbi partnerystė su alternatyvių energijos šaltinių vystytojais, o žaliosios energetikos finansavimas yra viena prioritetinių banko veiklos sričių. Beje, šis vėjo jėgainių parkas Kretingos raj. buvo vienas pirmųjų, pastatytų Lietuvoje, o jo statybą taip pat finansavo “Swedbank”, – sako “Swedbank” Stambių verslo klientų departamento direktorius Mintautas Miškinis.

Pagal sandorio sąlygas “IRL Wind” valdys tik Kretingos rajone, Kiauleikių, Kvečių ir Rūdaičių kaimuose, veikiantį vėjo jėgainių parką, kuris bus atskirtas nuo “Vėjų spektro”. Pastarasis toliau plėtos kitus savo projektus.

UAB “IRL Wind” yra antrinė UAB “INTER RAO Lietuva” bendrovė. UAB “INTER RAO Lietuva” yra bendrai Rusijos bendrovės “INTER RAO JES” kartu su ilgamete partnere energetikos sektoriuje UAB “Scaent Baltic” valdoma įmonė.

Vėjo elektros supirkimo tarifą reikėtų sumažinti, mano elektros perdavimo tinklą valdančios bendrovės “Litgrid turtas” vadovas.

“Galima pagalvoti apie mažinimą tarifo vėjo srityje”, – penktadienį spaudos konferencijoje kalbėjo “Litgrid turto” generalinis direktorius Virgilijus Poderys, kuris iki 2009 metų gruodžio vadovavo tarifus reguliuojančiai Kainų komisijai.

Anot jo, tai, jog tarifas yra per didelis, rodo norinčiųjų statyti vėjo elektrines skaičius – išankstines technines sąlygas jėgainėms išduodanti “Litgrid” skaičiuoja, jog šiuo metu yra norinčiųjų statyti 1,3 tūkst. bendros megavatų (MW) galios vėjo jėgainių – tiek pat, kiek uždarytos Ignalinos atominės elektrinės galia, ir daugiau nei tokių jėgainių numatyta 2020-iesiems.

Pasak “Litgrid turto” vadovo, vienu metu norinčiųjų statyti vėjo elektrines buvo tiek, kad visų jėgainių bendra galia siekė 2 tūkst. MW. Pasak V.Poderio, tarifu galima būtų “truputį pareguliuoti” potencialių statytojų skaičių.

Šiuo metu vėjo energetika remiama superkant elektrą už fiksuotą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą tarifą – 30 centų už kilovatvalandę.

Lietuvoje prie 330-110 kilovoltų perdavimo tinklo praėjusių metų pabaigoje buvo prijungta 161 MW instaliuotos galios vėjo elektrinių, iki metų pabaigos Lietuvoje turėtų būti prijungta apie 200 MW galios vėjo elektrinių.