AP

Velse susirinkę NATO vadovai nutarė, kad Aljanso politika turi keistis atsižvelgiant į rimčiausią po šaltojo karo Europą ištikusią saugumo krizę. Ar tai reiškia naujus Aljanso veiksmus, ar tik naują NATO įvaizdį?

Praėjusį penktadienį per viršūnių susitikimą Velse NATO vadovai priėmė keletą svarbių Aljanso veiklos modelį koreguojančių sprendimų, tiesiogiai paliesiančių ir Lietuvą.

Vienas svarbiausių – NATO užmojis steigti vadavietes Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse ir įkurti greitojo reagavimo pajėgas, kurioms būtina ir nauja infrastruktūra. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pastarąjį su infrastruktūra susijusį teiginį aiškina tuo, jog pažeidžiamiausios narės (turimos omenyje Lietuva, Latvija, Estija) turės sukurti atitinkamą infrastruktūrą, kad tokios pajėgos galėtų atvykti.

Aljanso vadovas Andersas Foghas Rasmussenas, kuriam, kaip NATO vadovui, šis susitikimas buvo paskutinis, aiškina, kad apsisprendimas dėl vadaviečių ir greitojo reagavimo pajėgų pirmiausia svarbus siekiant padrąsinti sąjungininkus, sunerimusius dėl krizės Ukrainoje ir stiprėjančio islamo ekstremizmo.

Vadaviečių kūrimas, pasak ekspertų, reiškia, kad  šalyse, kuriose bus steigiamos vadavietės (taigi ir Lietuvoje), NATO pajėgos tikrai didės. Kokios bus tikslios jų funkcijos ir struktūra, paaiškės per rudenį.

Beje, būtent Vilniuje rugsėjo pabaigoje rinksis NATO šalių kariuomenių vadai ir aptars naujo gynybos veiksmų plano įgyvendinimą. Bet jau dabar aiškios pagrindinės vadaviečių funkcijos – padėti priimti pastiprinimą ir rengti kolektyvinės gynybos pratybas. Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministerijos politikos direktoriaus Vaidoto Urbelio, naujosios vadavietės užsiims planavimu, vadovavimu ir galbūt kitomis funkcijomis.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 342014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt/1,16 EUR. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-34-2014-m