Du didieji Vengrijos dienraščiai pirmadienį paskelbė gedintys dėl, anot jų, žiniasklaidos laisvės pabaigos, kuri atėjo, kai prie Europos Sąjungos vairo stojusioje šalyje įsigaliojo naujas kontroversiškas žiniasklaidos kontrolės įstatymas.

“Vengrijoje spaudos laisvė eina į pabaigą”, – savo pirmajame puslapyje vengrų kalba skelbė didžiausiu tiražu leidžiamas dienraštis “Nepszabadsag”, o šis sakinys taip pat buvo išspausdintas visomis oficialiomis 27 šalių bloko kalbomis.

Laikraščio vedamajame aiškinama, kad redakcija nusprendė protestuoti, nes naujasis “žiniasklaidos įstatymas tarnauja tik (valdančiosios partijos) “Fidesz” vyriausybės interesams”.

“Juo siekiama sutramdyti, nubausti, o galiausiai sužlugdyti tuos, kurie turi kitokią nuomonę”, – pabrėžia vedamojo autoriai.

Demonstruodamas solidarumą su Vengrijos žiniasklaida, Vokietijos dienraštis “Tageszeitung” savo pirmajame puslapyje išspausdino tą patį protesto pareiškimą.

Tuo tarpu Vengrijos dienraštis “Nepszava” pirmadienį savo pirmajame puslapyje išspausdino piešinį, kuriame vaizduojamas kūju užsimojęs žmogus.

“Žiniasklaidos laisvė yra esminė teisė kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje”, – skelbia užrašas po piešiniu.

“Privalome ginti savo demokratines teises Vengrijoje! Reikalaujame žiniasklaidos laisvės! – “Nepszava” rašo vengrų ir anglų kalbomis, prašydamas Bendrijos pagalbos. – Tikimės, kad Europa žino apie šias nedemokratiškas priemones ir padarys savus išmintingus diplomatinius sprendimus, net jeigu dauguma vengrų nieko apie tai nežino.”

Praeitą mėnesį savaitiniai laikraščiai “Magyar Naracs” ir “ES” savo pirmuosius puslapius paliko tuščius, protestuodami prieš naująjį žiniasklaidos kontrolės įstatymą.

Šis prieštaringai vertinamas teisės aktas įsigaliojo sausio 1-ąją – tą pačią dieną, kai Vengrija perėmė šešis mėnesius truksiantį pirmininkavimą Bendrijai.

Naujasis įstatymas sustiprino nacionalinės priežiūros institucijos, kurios dauguma narių priklauso premjero Viktoro Orbano partijai “Fidesz”, galias reguliuoti žiniasklaidos turinį.

Sausio pirmąją prie Europos Sąjungos vairo stoja Vengrija, kurios ministras pirmininkas aršiai pliekiamas už savo politiką įvairiose srityse, pradedant ekonomika ir baigiant nauju žiniasklaidos įstatymu, išprovokavusiu pasipiktinimo bangą.

Šiuo metu 27 valstybes vienijanti Bendrija susiduria su išties bauginančiais iššūkiais: jai tenka spręsti euro zonos skolų krizę, romų mažumos integracijos problemas ir vesti sunkias derybas dėl ES ilgalaikio biudžeto.

Tačiau, kaip neseniai pareiškė Vokietijos vyriausybė, Vengrijai, kurios valdžia virtine prieštaringai vertinamų reformų išprovokavo susierzinimą tiek šalies viduje, tiek užsienyje, “teks ypatinga atsakomybė už visos Bendrijos įvaizdį pasaulyje”.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas atėjo į valdžią balandį, kai jo centro dešinės pakraipos partija “Fidesz” per rinkimus užsitikrino dviejų trečdalių daugumą parlamente, suteikiančią vyriausybės vadovui galias keisti įstatymus ir netgi konstituciją.

47 metų V.Orbanas nedelsė ir pasistengė, kad jo artimi politiniai sąjungininkai būtų paskirti į beveik visus svarbiausius valdžios postus, įskaitant prezidento, kurį užėmė Palas Schmittas (Palas Šmitas).

2008 metų pabaigoje Vengrija buvo atsidūrusi prie bankroto slenksčio, tačiau šalį išgelbėjo 20 mlrd. eurų finansinė pagalba, kurią suteikė ES ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Mainais už šią pagalbą Budapeštas pasižadėjo, kad biudžeto deficitas, kuris 2006 metais sudarė daugiau nei 9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), 2011-aisiais nesieks 3 proc. BVP.

Tačiau problema yra tai, kad rinkėjai atvėrė kelią V.Orabanui ateiti į valdžią suvilioti jo pažadų sumažinti mokesčius, todėl jam teko ieškoti kitų būdų, kaip užkaišyti biudžeto skyles.

Jis nurodė nacionalizuoti Vengrijos privačių pensijų fondų sukauptas lėšas ir apmokestino vadinamaisiais krizės mokesčiais tokius sektorius kaip bankininkystė, telekomunikacijos, energetika ir mažmeninė prekyba.

Tuo tarpu ES ir TVF tvirtina, kad šie žingsniai pagal savo pobūdį yra per daug trumpalaikės priemonės.

Vis dėlto bene daugiausiai abejonių dėl Vengrijos tinkamumo ateinantį pusmetį pirmininkauti Bendrijai kilo po to, kai šalis nusprendė įgyvendinti didelio masto žiniasklaidos reformą.

Ji, be kita ko, numato, kad bus sukurta nauja priežiūros institucija, kuri kontroliuos žiniasklaidos turinį ir skirs baudas už nustatytų taisyklių pažeidimus.

Institucijai vadovaus V.Orbano partijos “Fidesz” nariai ir ji turės teisę tikrinti žiniasklaidos atstovų aparatūrą ir dokumentus, taip pat priversti žurnalistus atskleisti savo informacijos šaltinius, jei ta informacija susijusi su nacionaliniu saugumu.

Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO) griežtai sukritikavo šį įstatymą ir pavadino jį keliančiu pavojų žiniasklaidos laisvei. Atviros kritikos už šią reformą Vengrijai pažėrė ir Europos Parlamentas bei tokios šalys kaip Vokietija.

Bene rimčiausias iššūkis, kuris laukia Vengrijos jai stojus prie ES vairo, bus euro zonos skolų krizė.

Vadovaujant Budapeštui taip pat bus pradėtos itin keblios derybos dėl būsimo ES biudžeto 2014-2020 metų laikotarpiui. Dėl biudžeto neabejotinai laukia sunkus mūšis, kuriame ietis surems turtingosios valstybės, tokios kaip Didžioji Britanija, Prancūzija bei Vokietija, ir skurdesnės rytinės Bendrijos narys.

Dar vienas nesutarimus kurstantis klausimas bus vadinamosios Šengeno zonos, kur piliečiai gali keliauti be pasų, plėtra.

Rumunija ir Bulgarija, kurias remia Vengrija, viliasi prie Šengeno erdvės prisijungti 2011 metų kovą, tačiau Prancūzija ir Vokietija nusprendė blokuoti jų įstojimą, nes mano, kad šalys dar tam nepasirengusios.

Vienas rimčiausių renginių per Vengrijos pirmininkavimo Bendrijai laikotarpį bus antrasis Rytų partnerystės programos viršūnių susitikimas, kuris gegužę vyks Budapešte.

Šios 2009 metais pradėtos iniciatyvos tikslas – stiprinti ekonominius ir politinius ryšius tarp ES ir šešių buvusių sovietinių respublikų: Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos.

Vengrija taip pat tikisi suteikti postūmį Kroatijos pastangoms prisijungti prie ES.

Vienu iš Budapešto pirmininkavimo prioritetų taip pat bus romų mažumos integracijos problemos.

Tai labai opus klausimas, ypač Prancūzijai, sulaukusiai griežtos Briuselio kritikos už prievartinį romų išsiuntimą iš šalies, taip pat Vengrijai, kur pastaraisiais metais buvo surengta virtinė kruvinų atakų prieš romų bendruomenės atstovus.

Sausį prie Europos Sąjungos vairo stoja Vengrija, kurios ministras pirmininkas aršiai pliekiamas už savo politiką įvairiose srityse, pradedant ekonomika ir baigiant nauju žiniasklaidos įstatymu, išprovokavusiu pasipiktinimo bangą.

Šiuo metu 27 valstybes vienijanti Bendrija susiduria su išties bauginančiais iššūkiais: jai tenka spręsti euro zonos skolų krizę, romų mažumos integracijos problemas ir vesti sunkias derybas dėl ES ilgalaikio biudžeto.

Tačiau, kaip neseniai pareiškė Vokietijos vyriausybė, Vengrijai, kurios valdžia virtine prieštaringai vertinamų reformų išprovokavo susierzinimą tiek šalies viduje, tiek užsienyje, “teks ypatinga atsakomybė už visos Bendrijos įvaizdį pasaulyje”.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas atėjo į valdžią balandį, kai jo centro dešinės pakraipos partija “Fidesz” per rinkimus užsitikrino dviejų trečdalių daugumą parlamente, suteikiančią vyriausybės vadovui galias keisti įstatymus ir netgi konstituciją.

47 metų V.Orbanas nedelsė ir pasistengė, kad jo artimi politiniai sąjungininkai būtų paskirti į beveik visus svarbiausius valdžios postus, įskaitant prezidento, kurį užėmė Palas Schmittas (Palas Šmitas).

2008 metų pabaigoje Vengrija buvo atsidūrusi prie bankroto slenksčio, tačiau šalį išgelbėjo 20 mlrd. eurų finansinė pagalba, kurią suteikė ES ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Mainais už šią pagalbą Budapeštas pasižadėjo, kad biudžeto deficitas, kuris 2006 metais sudarė daugiau nei 9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), 2011-aisiais nesieks 3 proc. BVP.

Tačiau problema yra tai, kad rinkėjai atvėrė kelią V.Orabanui ateiti į valdžią suvilioti jo pažadų sumažinti mokesčius, todėl jam teko ieškoti kitų būdų, kaip užkaišyti biudžeto skyles.

Jis nurodė nacionalizuoti Vengrijos privačių pensijų fondų sukauptas lėšas ir apmokestino vadinamaisiais krizės mokesčiais tokius sektorius kaip bankininkystė, telekomunikacijos, energetika ir mažmeninė prekyba.

Tuo tarpu ES ir TVF tvirtina, kad šie žingsniai pagal savo pobūdį yra per daug trumpalaikės priemonės.

Vis dėlto bene daugiausiai abejonių dėl Vengrijos tinkamumo ateinantį pusmetį pirmininkauti Bendrijai kilo po to, kai šalis nusprendė įgyvendinti didelio masto žiniasklaidos reformą.

Ji, be kita ko, numato, kad bus sukurta nauja priežiūros institucija, kuri kontroliuos žiniasklaidos turinį ir skirs baudas už nustatytų taisyklių pažeidimus.

Institucijai vadovaus V.Orbano partijos “Fidesz” nariai ir ji turės teisę tikrinti žiniasklaidos atstovų aparatūrą ir dokumentus, taip pat priversti žurnalistus atskleisti savo informacijos šaltinius, jei ta informacija susijusi su nacionaliniu saugumu.

Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO) griežtai sukritikavo šį įstatymą ir pavadino jį keliančiu pavojų žiniasklaidos laisvei. Atviros kritikos už šią reformą Vengrijai pažėrė ir Europos Parlamentas bei tokios šalys kaip Vokietija.

Bene rimčiausias iššūkis, kuris laukia Vengrijos jai stojus prie ES vairo, bus euro zonos skolų krizė.

Vadovaujant Budapeštui taip pat bus pradėtos itin keblios derybos dėl būsimo ES biudžeto 2014-2020 metų laikotarpiui. Dėl biudžeto neabejotinai laukia sunkus mūšis, kuriame ietis surems turtingosios valstybės, tokios kaip Didžioji Britanija, Prancūzija bei Vokietija, ir skurdesnės rytinės Bendrijos narys.

Dar vienas nesutarimus kurstantis klausimas bus vadinamosios Šengeno zonos, kur piliečiai gali keliauti be pasų, plėtra.

Rumunija ir Bulgarija, kurias remia Vengrija, viliasi prie Šengeno erdvės prisijungti 2011 metų kovą, tačiau Prancūzija ir Vokietija nusprendė blokuoti jų įstojimą, nes mano, kad šalys dar tam nepasirengusios.

Vienas rimčiausių renginių per Vengrijos pirmininkavimo Bendrijai laikotarpį bus antrasis Rytų partnerystės programos viršūnių susitikimas, kuris gegužę vyks Budapešte.

Šios 2009 metais pradėtos iniciatyvos tikslas – stiprinti ekonominius ir politinius ryšius tarp ES ir šešių buvusių sovietinių respublikų: Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos.

Vengrija taip pat tikisi suteikti postūmį Kroatijos pastangoms prisijungti prie ES.

Vienu iš Budapešto pirmininkavimo prioritetų taip pat bus romų mažumos integracijos problemos.

Tai labai opus klausimas, ypač Prancūzijai, sulaukusiai griežtos Briuselio kritikos už prievartinį romų išsiuntimą iš šalies, taip pat Vengrijai, kur pastaraisiais metais buvo surengta virtinė kruvinų atakų prieš romų bendruomenės atstovus.

"Veido" archyvas

Esterhazių rūmai restauruoti tik iš dalies

Kartais keliaujant norisi pabėgti iš turistų knibždėlyno į ramybe dvelkiančius senovinius miestelius ir klaidžiojant jaukiomis gatvėmis mintimis nusikelti į praeitį. Tam ypač tinka lietuvių primiršta Vengrija – gardaus maisto, auksaspalvio tokajaus ir ugningos muzikos šalis.

Daugelis turistų paprastai renkasi tradicines keliones po Vengriją, tad būriais traukia į Budapeštą, kuriame galima pasigrožėti įspūdingu parlamento pastatu, Šv. Stepono bazilika, Operos teatru, secesijos stiliaus “Gellert” viešbučiu, pasivaikščioti senu grandininiu tiltu, vedančiu per Dunojų, ar tiesiog pliuškentis gydomosiose maudyklose.

Na, o jei sostinės prabanga nedomina, galima rinktis objektus, įtrauktus į UNESCO paveldo sąrašą: keliauti po Tokajaus vyno regioną ir mėgautis puikiu vynu, vaikštinėti senovinio Holokės kaimo gatvėmis, dar galima aplankyti tūkstantmetį benediktinų vienuolyną Panonhalmoje ar ankstyvųjų krikščionių nekropolį Peče, pasigėrėti miškastepėmis, vadinamosiomis pustomis, Hortobadžio nacionaliniame parke, Fertės ežero pakrantėse stebėti retus paukščius ar kyštelėti nosį į stulbinančias Agteleko karstines olas.

"Veido" archyvas

Vengrija – gardaus maisto, auksaspalvio tokajaus ir ugningos muzikos šalis

Mūsų grupė, pasirinkusi kelionę automobiliu po Lenkiją, Slovakiją, Vengriją ir Austriją, nusprendė vengti turistų pamėgtų įžymybių ir masinio turizmo kelių, tad ir Vengrijoje nepasukome į šurmuliuojančią sostinę, o rinkomės nedidelius pasienio su Slovakija ir Austrija miestelius. Per porą savaičių sukorėme apie 6 tūkst. km, aplankėme pačias įdomiausias vietas, tačiau būtent Vengrija padarė keisčiausią įspūdį. Ši romantiška ir idiliška šalis stebino savo netikėtumais – melodinga kalba, draugiškais žmonėmis, puikia virtuve ir senoviniais miestais, kurie savo istoriją skaičiuoja jau porą tūkstantmečių.

Skurdas ir prabanga

Vienas pirmųjų atradimų laukė Slovakijos ir Vengrijos pasienyje. Stabtelėjome mieste, kurį per pusę dalija ne tik Dunojus, bet ir valstybių siena: slovakams priklausanti pusė vadinama Komarnu, o vengrų – Komaromu. Slovakijos pusėje verta aplankyti Europos aikštę, kurioje kiekvienas pastatas skirtas kuriai nors Europos šaliai. Pasigrožėję itališko stiliaus barokiniais angelų veideliais, austrų mediniais balkonais ir puošniu edelveisų piešiniu, šmirinėjome po tamsiausius užkaborius ieškodami Lietuvą reprezentuojančio motyvo, tačiau taip ir neradome. Tad sėdome į automobilį ir skambant aistringoms Ferenczo Liszto “Vengrų rapsodijos” melodijoms pagaliau kirtome sieną.

Dairydamiesi po beveik suvalkietiškas lygumas patraukėm link Dėro, kuris įsikūręs pusiaukelėje tarp Vienos ir Budapešto, kadaise čia vingiavo vienas svarbiausių Centrinės Europos kelių. Miestą V a. įkūrė keltai, o nuo X a. jame apsigyveno vengrai. Dėrą per kiekvieną didesnį karą sugriaudavo, sudegindavo, tačiau miestas kaip feniksas pakildavo iš pelenų ir iki šiol tebėra nepraradęs savo senovinės dvasios. Miestą dabina puošni rotušė, dėmesio verta katedra, kuri kadaise buvo romaninė, vėliau gotikinė ir galiausiai įgavo barokinių formų. Kartu reikėtų nepraleisti progos pasivaikščioti vakarinėmis gatvelėmis, apšviestomis senovinį stilių imituojančiais žibintais, jaukia Dunojaus krantine.

Miestas mums pasirodė labai gyvas ir triukšmingas – iš visur sklido uždegančios melodijos, vaikštinėjo daug linksmai nusiteikusio jaunimo ir šeimų su mažais vaikais.

Tačiau toks pasirodė tik miesto centras – atsitiktinai nuklydus į romų priemiesčius, mus pasitiko murzinų, menkai teapsirengusių vaikų ir apdriskusių, būreliais stoviniuojančių vyrų žvilgsniai, apgriuvę namai ir nešvara. Atkreiptinas dėmesys, kad Vengrijoje pasiklysti ir patekti į galbūt turistams pavojingas vietas labai paprasta, nes mažoka nuorodų, sunkoka rasti turizmo informacijos centrus, tačiau sutikti žmonės geranoriški ir pasiryžę padėti sutrikusiems keliautojams.
Kitą dieną ilgai negaišdami Dėre pasukome Fertėdo miestelio link. Čia stūkso galingi vengrų didikų Esterhazių rūmai, kuriuose prieglaudą buvo radęs ir genialusis Josephas Haydnas. Tik įžengę pro puošnius geležinius vartus, užsimerkėme nuo akinančio šviesos ir spalvų žaismo. Gelsvas rokoko stiliaus rūmų fasadas, linksmai čiurlenantis fontanas ir baltais akmenukais išpiltas kiemas sukuria stulbinantį didybės ir prabangos įspūdį ir primena pačius gražiausius Europos karalių dvarus. Tačiau tik įžengus į parką dar kartą norisi pasitrinti akis: čia rūmų vaizdas kitoks – apsilaupę dažai, aptrupėjęs tinkas, o nuostabūs tujų gyvatvorės kupolai prašyte prašosi rūpestingo sodininko žirklių.

Būtent prie šių rūmų, vadinamų Vengrijos Versaliu, galutinai įsitikinome, kad šalis dar neatsigavusi iš savotiškos ekonominės stagnacijos: nemažai apleistų pastatų, kultūros paminklai tik iš dalies restauruoti, keliai prastesni nei Slovakijoje.

Kiekvienas namas – saugomas paminklas

Toliau mūsų keliai driekėsi link Šoprono miesto, vadinamo mažąja Praha. Šoprono istorija siekia kelis tūkstančius metų, pro šią vietą vingiavo Gintaro kelias, kuriuo brangų krovinį nuo Baltijos jūros iki Romos gabendavo pirkliai, čia bandė įsikurti įvairios tautos, kol galiausiai įsitvirtino madjarai, vengrų protėviai. XIII a. Šopronas gavo karališkojo miesto statusą.

Miestą, kuriame harmoningai susipynęs viduramžių ir baroko stilius, geriausia apžūrėti vaikštinėjant pėstute. Šoproną puošia siauros gatvelės, nedidelės aikštės, grakštus bokštas, į kurį užkopus galima pasigėrėti miesto panorama ir tolumoje dunksinčiomis Austrijos Alpėmis. Turint laiko vertėtų stabtelėti prie rotušės, susirasti XIV a. sinagogą ir XIII a. liuteronų bažnyčią, taip pat verta užsukti į Romėnų muziejų, kuriame eksponuojamos didžiulės romėnų dievybių statulos, pasigrožėti secesijos stiliaus Petofi teatru. Bene labiausiai stebina, kad prie kiekvieno senamiesčio namo kabo lentelė, skelbianti, kad pastatas yra architektūros ir kultūros paminklas. Tačiau tie istoriniai namai restauruoti tik pagrindinėse gatvėse, o mažesnėse – apleisti ir nykstantys.

Apsistojus Šoprono viešbučiuose galima ne tik pasilepinti SPA malonumais, bet ir pasitikrinti regėjimą, apsilankyti pas stomatologą. Ši keistenybė iš pradžių kėlė šypseną, tačiau miestas yra netoli Austrijos sienos, o taupūs austrai atvažiuoja ne tik pigiau apsipirkti, bet ir ieškoti pigesnių medicinos paslaugų. Šoprone geriausia apsistoti kelioms dienoms, mat iš čia patogu nuvykti prie Fertės ežero, pasivaikščioti po senovinius kaimus ir pasimėgauti laukinių paukščių fotomedžiokle.

Gurkšnis jaučio stiprybės

Į kitą miestą – Kėsegą keliavom trumpesniu keliu, per Austriją. Tik pervažiavus sieną nustebino it skustuvu nuskustos pakelės ir pedantiška švara – nė šiukšlelės. Tačiau džiaugėmės neilgai – kelias pasuko atgal į Vengrijos šabakštynais apžėlusius kelius. Kėsegas yra miestas, kuris pristabdė turkų osmanų ordas, siekiančias užgrobti Vieną. Senamiestį vis dar supa galingos tvirtovės sienos, apgriuvę bokštai, gynybiniai grioviai.

Atėjus pietų metui ieškojome jaukios kavinės ar restorano papietauti, tačiau visur rasdavome tik ledaines ir cukraines. Šiaip ne taip išsiaiškinom, kad gatvėse, lauko kavinėse pardavinėjami patiekalai, skirti smaližiams, na, o vidiniame kieme galima skaniai, sočiai ir nebrangiai prisikirsti. Kainos šiek tiek mažesnės nei Lietuvoje, o porcijos dvigubos. Užsieniečiams valgiaraštis paprastai atnešamas vokiečių kalba, tačiau susikalbėti galima ir angliškai.

Keliaujant po Vengriją tiesiog būtina paragauti tikro vengriško guliašo. Vos tik pirmas šaukštas atsiduria burnoje, supranti, kad kitos tautos, perėmusios šį patiekalą, labai nutolo nuo originalo. O besižavintiems patiekalais, pagamintais iš aštriųjų pipirų, reikėtų nepamiršti pasimėgauti paprikašu, kuris puikiai atskleidžia visus pipirų skonio subtilumus ir savo aštrumu pakutena gomurį. Na, o pipirai Vengrijoje labai mėgstami nuo senų laikų, apie juos sukurta nemažai gražių legendų. Pati romantiškiausia pasakoja apie tai, kad vengrų kariai išlaisvino gražuolę, kurią uždaręs savo hareme laikė Budos paša. Moteris išvaduotojams padovanojo raudonųjų pipirų sėklų, nuo to laiko vengrai giriasi, kad jų merginų lūpos skleidžia ugnies karštį, slypintį pipiruose.

Dar viena įdomi legenda šlovina vengrų karžygių stiprybę, slypinčią taurėje raudonojo vyno. Pasakojama, kad vengrų kariai prieš mūšį gerė raudono vynojo, o turkai pamanė, kad nuo vengrų ūsų laša jaučio kraujas, ir paknopstomis paspruko. Mat tikėta, kad tas, kuris geria jaučio kraują, įgauna šio gyvulio stiprybės. Tačiau mums nepasirodė, kad šis vynas, “Egri Bikavér”, būtų labai skanus, gerokai didesnį įspūdį padarė tokajus.

Na, o maistas dar skanesnis, vynas dar svaigesnis tampa, kai, rodos, iš niekur pasigirsta aistringos romų melodijos ir priešais apstulbusių keliautojų akis išnyra margaspalvė šokanti ir dainuojanti minia.

Kitąmet pirmininkaudama Europos Sąjungai (ES) Vengrija daug dėmesio skirs Vidurio Europos regiono energetikos klausimams, penktadienį per vizitą Lietuvoje sakė premjeras Victoras Orbanas (Viktoras Orbanas).

“Esame susikoncentravę į Vidurio Europos reikalus, ypač energetiką”, – žurnalistams sakė V.Orbanas.

“Vengrijos ir Lietuvos interesai šiuo atžvilgiu sutampa šimtu procentu”, – pridūrė Vengrijos ministras pirmininkas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Vidurio Europa turėtų išnaudoti ir tai, kad po Vengrijos kitų metų viduryje pirmininkavimą ES perims Lenkija.

V.Orbanas pabrėžė, kad Vengrija kruopščiai ruošiasi kitų metų vasarį vyksiančiam ES viršūnių susitikimui energetikos klausimais. Būsimus metus šalies premjeras apibūdino kaip “sudėtingiausius per paskutinius 20 metų” nuo krizės pamažu atsigaunančioje Europoje.

“Būsimi metai tikriausiai bus patys sudėtingiausi per paskutinius du dešimtmečius dėl ekonominės krizės, dėl tam tikrų neaiškumų, dėl sutarties pataisymų, dėl artimesnio bendradarbiavimo ir ekonominės politikos. Manau, kad šie visi iššūkiai lems, kad kiti metai bus patys sudėtingiausi per 20 metų”, – kalbėjo Vengrijos Vyriausybės vadovas.

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius sakė, kad energetikos reikalai artimiausiu metu bus ypač svarbūs visai Europai. Ministras pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad Vengrijos pirmininkavimo metu įvyks Europos Sąjungos ir jos rytinių kaimynių viršūnių susitikimas.

“Susitikimas su Baltarusija, Ukraina, Moldova ir Užkaukazės šalimis yra vienas iš svarbiausių mūsų bendrų interesų”, bendroje spaudos konferencijoje sakė A.Kubilius.

Į Vilnių vienos dienos vizito metu atvykęs V.Orbanas sulaukė ir išskirtinės Lietuvos pagarbos – už paramą nepriklausomybės pradžioje 1991 metais jam buvo įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius.

V.Orbanas 1991 metų vasario mėnesį bandė atvykti į Lietuvą pareikšti solidarumo Lietuvos žmonėms, bet buvo Rusijos saugumo tarnybų sulaikytas Maskvoje ir jam nebuvo leista atvykti į Lietuvą. Tuomet jo vadovaujama partija Vengrijoje, prie kurios prisijungė ir Vengrijoje gyvenantys lietuviai organizavo daugiatūkstantinį mitingą prie Sovietų Sąjungos ambasados Budapešte, pasmerkdami sovietinę agresiją bei pasisakydami už Lietuvos nepriklausomybę.

Padėkojęs už parodytą pagarbą visų Vengrijos žmonių vardu, Vengrijos premjeras teigė, kad Lietuva ir toliau galės pasikliauti jo šalimi.

“Vengrai ir toliau jaus tą patį Lietuvai, kaip ir per paskutinius kelis dešimtmečius. Suprantame, ką reiškia draugystė labai sudėtingame istoriškai Vidurio Europos regione”, – sakė V.Orbanas.

Vengrijos pigių skrydžių bendrovė “Wizz Air” nuo kitų metų balandžio mėnesio iš Vilniaus skraidins aštuoniomis kryptimis. Be to, bendrovė Vilniaus oro uoste bazuos vieną lėktuvą. Tai bus 14-oji “Wizz Air” skrydžių bazė Europoje ir pirmoji Baltijos šalyse.

“Mes nusprendėme pradėti skrydžius nuo kitų metų balandžio. Mes pasiūlysime aštuonias kryptis”, – trečiadienį Vilniuje spaudos konferencijoje sakė “Wizz Air” vadovas Josephas Varadis.

Pasak jo, bendrovės planai Vilniuje – ilgalaikiai: “Mes ne tik žengiame į šią rinką, mes atidarome čia skrydžių bazę. Mums niekada neteko dar uždaryti savo bazės”.

“Džiaugiuosi, kad tai yra ilgalaikis sprendimas. Kalbamasi, kad tai nebūtų atėjimas vienam ar dviem sezonams. Eina kalba apie ilgalaikę perspektyvą dirbti Vilniaus oro uoste”, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Vilniaus oro uosto vadovas Tomas Vaišvila po spaudos konferencijos žurnalistams sakė, kad derybos su “Wizz Air” prasidėjo maždaug prieš pusantrų metų.

Bendrovė nuo balandžio 16 dienos pasiūlys skrydžius į Korką, Stokholmą ir Romą, nuo balandžio 17 dienos – į Londoną, Milaną ir Donkasterį, o nuo balandžio 18 dienos – į Eindhoveną ir Barseloną.

Į Londoną “Wizz Air” planuoja skraidinti 5 kartus per savaitę, į Stokholmą ir Romą – tris kartus, kitais maršrutais bendrovės skraidins du kartus per savaitę. Bendrovė prekybą bilietais pradėjo trečiadienį.

Bendrovė keleivius skraidins “Airbus A320″ orlaiviu. Per metus ji planuoja aptarnauti apie 300 tūkst. keleivių ir Vilniuje sukurti iki 30 darbo vietų.

Pasak žiniasklaidos, “Wizz Air” ir Vilniaus oro uostas partnerystės sutartį pasirašė praėjusį penktadienį.

Vilniaus oro uoste, bankrutavus lietuvių bendrovei “Star1 Airlines”, šiuo metu dirba 14-ka reguliariųjų skrydžių bendrovių, tarp kurių – “Lufthansa”, “Finnair”, “Aer Lingus”, SAS, “Brussels Airlines”, “airBaltic”.

“Wizz Air” skelbiasi esanti didžiausia pigių skrydžių bendrovė Vidurio ir Rytų Europoje, įmonėje dirba 1,3 tūkst. darbuotojų. Per pastaruosius 12-ka mėnesių “Wizz Air” aptarnavo 9,3 mln. klientų. Bendrovė valdo 34 “Airbus A320″ orlaivių parką.

„Lietuvos rytas“ praneša:

Vengrijos oro bendrovė „Wizz Air” žada Vilniuje įsikurti ilgam – kitų metų balandį ne tiktai pradėti skraidyti iš Lietuvos sostinės, bet ir įsteigti čia bazę.

Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) taps keturioliktąja „Wizz Air” baze.

Vengrų užmojis – per pirmuosius metus aštuoniomis kryptimis skraidinti daugiau nei 300 tūkst. keleivių.

Oro bendrovės vadovas Josephas Varadis pabrėžė, kad siekiai Lietuvoje rimti – įsteigę bazę, jie galvos ir apie tolesnę plėtrą. Įmonė ketina įdarbinti 25–30 lietuvių.

Pardavinėti bilietus „Wizz Air” pradėjo vakar. J.Varadis tikino, kad skrydžio į vieną pusę kaina turėtų prasidėti nuo 53 litų.

Tačiau bilietų užsakymo sistemoje pavyko rasti pigiausių bilietų už 70 litų į vieną pusę.

Akivaizdu, kad „Wizz Air” nusitaikė į lietuvių emigrantus Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje, taip pat turistus.

Lietuvos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis vylėsi, kad vengrų aviatoriai ne tik paskatins keliauti lietuvius, bet ir užsienio turistus vykti į Lietuvą.

Pasak ministro, tam reikėtų reklamos kampanijos, kurios turėtų imtis Turizmo departamentas. Esą vertėtų pasimokyti iš latvių, kurie tinkamai reklamuodami savo sostinę užsienyje sulaukė daugiau turistų.

Dar prieš „Wizz Air” Vilniuje įsitvirtinti ketino airių oro bendrovė „Ryanair”, besiorientuojanti į tokių pat poreikių klientus.

TVOU generalinis direktorius Tomas Vaišvila neigė, kad airius sustabdė vengrų startas Lietuvos sostinėje, ir tikino, jog derybos vyksta ne tik su airiais, bet ir dar su keliomis bendrovėmis.

Kauno oro uosto, į kurį „Ryanair” skraido jau kelerius metus, vadovas Arijandas Šliupas apie konkurenciją tarp airių Kaune ir vengrų Vilniuje nekalba. „Visą strategiją kuria Susisiekimo ministerija”, – tepasakė jis.

Kitų metų pavasarį pradėti veiklą Lietuvoje ketina ir Latvijos įmonės „Baltijas aviacijas sistemas” (BAS) mūsų šalyje įregistruota skrydžių bendrovė.

Šiuo metu ji siekia oro vežėjo pažymėjimo. Jį gavusi naujokė galės įgyti ir veiklos licenciją.

BAS priklauso Kristianui Kirchheineriui ir „AirBaltic” prezidentui Bertoltui Flickui. BAS valdo 47,2 proc. „AirBaltic” akcijų, kitą dalį – Latvijos valstybė.

Aštuonios kryptys

* Iš Vilniaus ateinantį pavasarį „Wizz Air” tiesiogiai skraidys į Londoną ir Donkasterį (Didžioji Britanija), Korką (Airija), Eindhoveną (Nyderlandai), Stokholmą (Švedija), Milaną ir Romą (Italija), Barseloną (Ispanija).

* Dažniausiai „Wizz Air” skraidys į Londoną – penkiskart per savaitę, triskart – į Romą ir Stokholmą, į kitus miestus – dukart per savaitę.

”Verslo žinios“ rašo:

Nuo balandžio skrydžius iš Vilniaus pradėsianti Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ Vilniaus tarptautinio oro uosto žemėlapį žada papildyti 8 kryptimis. Geresnis šalies pasiekimas džiugina turizmo sektorių, tačiau naujas vežėjas esminių problemų esą neišspręs.

14-ą veiklos bazę Lietuvoje kuriantys vengrų oro vežėjai Vilniuje žada įsikurti ilgam. Pirmuosius skrydžius iš Vilniaus „Wizz Air“ planuoja pradėti balandžio 16 d. Iš Vilniaus su šia oro bendrove vienu nauju orlaiviu „Airbus A320“ bus galima tiesiogiai skraidyti 8 kryptimis.
Jau pradėta prekiauti ir bendrovės skrydžių bilietais, jie šiuo metu visomis kryptimis į vieną pusę kainuoja nuo 14,99 EUR. Per pirmuosius veiklos metus tikimasi skraidinti daugiau nei 300.000 keleivių.
„Tai pirmas žingsnis, priklausomai nuo to, kaip plėtosis rinka, kokie bus rezultatai, mes koreguosime savo planus“, – sako oro bendrovės „Wizz Air“ vadovas Josephas Varadis.
Bendrovė į Lietuvą žengia antrą sykį. Prieš penkerius metus vengrų vežėjai skraidino keleivius iš Kauno į Varšuvą. Tai, pasak p. Varadžio, buvo tik bandymas norint išsiaiškinti padėtį rinkose, jų potencialą. Skrydžiams nepasiteisinus bendrovė iš Kauno pasitraukė.
Šiuo atveju vengrų vežėjai sako matantys perspektyvų Lietuvos rinkoje ir verslą planuoja kur kas ilgesniam laikui.
„Vilniuje bus įkurta bazė, tai ne vien tik skydžiai iš oro uosto. Dar niekada per savo karjerą neteko
uždaryti mūsų bazių“, – sako p. Varadis.
„Auga tiesioginių krypčių skaičius, kai didelė oro bendrovė, o „Wizz Air“ ir yra didelė, pradeda ilgalaikį darbą ir įkuria savo bazę, tai rimtas ženklas ir kitoms bendrovėms, kad šiame regione viskas gerai“, – „Wizz Air“ pranašumus ir naudą aptaria Tomas Vaišvila, TVOU generalinis direktorius. Anot jo, neabejotinai daugės ir keleivių. Tikėtina, kad iš „Wizz Air“ žadamų 300.000 keleivių per metus – didžioji dalis bus nauji.
„Manau, kad „Wizz Air“, kaip ir „Ryanair“ Kaune, bus rimtas katalizatorius Vilniaus oro uostui“, – sako p. Vaišvila.
Tačiau turizmo sektoriaus bendrovės šampano šauti neskuba.
„Yra malonu, bet to džiaugsmo didelio verslas nesitiki“, – teigia Danutė Mažeikaitė, Lietuvos turizmo asociacijos vadovė.
Pasak jos, patirtis rodo, kad „Ryanair“ vis dėlto daugiausia skraido emigravę tautiečiai, o poilsiautojai, turistai ar verslininkai, konferencijų dalyviai mieliau renkasi gal ir brangesnius, tačiau tradicinius vežėjus. Ponia Mažeikaitė primena ir jau seniai gvildenamą, tačiau mažai kur pajudėjusią problemą – naujų krypčių žinomumą, esą be jo ir „Wizz Air“ skrydžiai gali susitraukti.
„Mano supratimu, reikalingas protingas balanas, nes jei Lietuvoje pigių skrydžių bendrovės išstums
tradicines, jei Vilnius nefigūruos tarp „Lufthansos“, SAS ir kitų oro linijų skrydžių maršrutų, tai realiai mes patys save ištremsime iš pasaulio žemėlapio. Tos bendrovės tam tikrą tęstinumą garantuoja, pigių skrydžių bendrovės gana dažnai keičia savo planus“, – anksčiau VŽ abejones yra išsakęs ir Andrius Sideravičius, „West Express“ įmonių grupės produktų vystymo direktorius.
TVOU ir Susisiekimo ministerija neslepia, kad darbas siekiant pritraukti daugiau oro bendrovių vyksta nuolat. Pasak p. Vaišvilos, kviesti „Wizz Air“ dirbti Vilniuje pradėta kiek daugiau nei prieš metus.
„Pirmas klausimas buvo kaina. Mes prieš dvejus metus oro bendrovėms kainavome labai brangiai, dabar paslaugas atpiginome. Ir šiuo metu ties tuo dirbame, matome nemažai erdvės ir stengiamės kitąmet siūlyti dar mažesnes kainas“, – derybų klausimus aptaria TVOU generalinis direktorius.
Pasak jo, kad „Wizz Air“ skraidytų iš Vilniaus, teko nuo 50 min. iki 30 min. sutrumpinti laiką, per kurį oro uoste nusileidęs lėktuvas galėtų vėl pakilti nauja kryptimi.
„O pagrindinis dalykas, kuris lėmė sprendimą ateiti, manau, yra šalies atsigavimas, ir tam tikros gairės, kad ir šalis, ir aviacija lipa iš krizės. Tai idealios sąlygos pradėti darbą. Dėl to ir priimtas sprendimas atidaryti ne keletą krypčių, o iškart, kas būna retai jų istorijoje, iš karto atidaryti visą bazę“, – tikina p. Vaišvila.
„Wizz Air“ vadovas pasakoja, kad įkurti bazę Vilniuje, be žemų kainų, paskatino ir gera Vilniaus geografinė padėtis.
„Lietuva – maža rinka, tačiau dėl Vilniaus vietos matome perspektyvą pasiekti Baltarusiją. Mes suprantame, kad Baltarusija yra kol kas gana uždara, žmonės šiuo metu nekeliauja labai laisvai, tačiau laikui bėgant, po truputį tai, manau, keisis“, – pažymi jis.
Pasak p. Varadžio, sveikintinas ir Lietuvos sprendimas neturėti nacionalinių oro linijų, tokių, kurių veikloje dalyvautų pati Vyriausybė. Pasak jo, mokantis iš istorijos, tokios bendrovės valstybėms neapsimoka, jas šalis turi nuolat finansiškai palaikyti, o be jų rinka tik efektyvesnė.
Šiuo metu „Wizz Air“ turi 12 bazių 6 Vidurio ir Rytų Europos valstybėse. Kitų metų balandį „Wizz Air“ žada atidaryti 13-ą veiklos bazę Belgrade (Serbija). Bendrovėje šiuo metu iš viso dirba 1.300 darbuotojų. Bendrovė 34 „Airbus“ lėktuvais skraido 180 kryptimis į 21 šalį.

Vengrijos pigių skrydžių bendrovė “Wizz Air” nuo kitų metų balandžio mėnesio iš Vilniaus skraidins aštuoniomis kryptimis. Be to, bendrovė Vilniaus oro uoste bazuos vieną lėktuvą. Tai bus 14-oji “Wizz Air” skrydžių bazė Europoje ir pirmoji Baltijos šalyse.

“Mes nusprendėme pradėti skrydžius nuo kitų metų balandžio. Mes pasiūlysime aštuonias kryptis”, – trečiadienį Vilniuje spaudos konferencijoje sakė “Wizz Air” vadovas Josephas Varadis (Jozefas Varadis).

Pasak jo, bendrovės planai Vilniuje – ilgalaikiai: “Mes ne tik žengiame į šią rinką, mes atidarome čia skrydžių bazę. Mums niekada neteko dar uždaryti savo bazės”.

“Džiaugiuosi, kad tai yra ilgalaikis sprendimas. Kalbamasi, kad tai nebūtų atėjimas vienam ar dviem sezonams. Eina kalba apie ilgalaikę perspektyvą dirbti Vilniaus oro uoste”, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Vilniaus oro uosto vadovas Tomas Vaišvila po spaudos konferencijos žurnalistams sakė, kad derybos su “Wizz Air” prasidėjo maždaug prieš pusantrų metų.

Bendrovė nuo balandžio 16 dienos pasiūlys skrydžius į Korką, Stokholmą ir Romą, nuo balandžio 17 dienos – į Londoną, Milaną ir Donkasterį, o nuo balandžio 18 dienos – į Eindhoveną ir Barseloną.

Į Londoną “Wizz Air” planuoja skraidinti 5 kartus per savaitę, į Stokholmą ir Romą – tris kartus, kitais maršrutais bendrovės skraidins du kartus per savaitę. Bendrovė prekybą bilietais pradėjo trečiadienį.

Bendrovė keleivius skraidins “Airbus A320″ orlaiviu. Per metus ji planuoja aptarnauti apie 300 tūkst. keleivių ir Vilniuje sukurti iki 30 darbo vietų.

Pasak žiniasklaidos, “Wizz Air” ir Vilniaus oro uostas partnerystės sutartį pasirašė praėjusį penktadienį.

Vilniaus oro uoste, bankrutavus lietuvių bendrovei “Star1 Airlines”, šiuo metu dirba 14-ka reguliariųjų skrydžių bendrovių, tarp kurių – “Lufthansa”, “Finnair”, “Aer Lingus”, SAS, “Brussels Airlines”, “airBaltic”.

“Wizz Air” skelbiasi esanti didžiausia pigių skrydžių bendrovė Vidurio ir Rytų Europoje, įmonėje dirba 1,3 tūkst. darbuotojų. Per pastaruosius 12-ka mėnesių “Wizz Air” aptarnavo 9,3 mln. klientų. Bendrovė valdo 34 “Airbus A320″ orlaivių parką.

"Veido" archyvas

Aiškėja, kad Vengrijos ekonominė padėtis irgi gali būti visiškai kitokia, nei piešė ankstesnė šios šalies vyriausybė. Žinoma, kitokia – blogąja prasme

Bėdų Europa laukė iš pietų, o šios užklupo ir rytų. Aiškėja, kad Vengrijos padėtis – ne ką geresnė nei akylai stebimų Portugalijos ar Ispanijos.

Prieš keletą mėnesių išaiškėjo, kaip Europos Komisiją ir visus savo kreditorius maustė duomenis apie šalies padėtį vis “koregavusi” Graikija. Regis, šis reiškinys tampa ne šokiruojančia išimtimi, o makabriška tendencija.

Aiškėja, kad Vengrijos ekonominė padėtis irgi gali būti visiškai kitokia, nei piešė ankstesnė šalies vyriausybė. Žinoma, kitokia – blogąja prasme.

Juk Vengrijos nebuvo tarp tų Europos valstybių, kurioms buvo prognozuojama nauja krizės banga. Daug daugiau rūpesčių visiems kėlė vadinamosios PIIGS šalys – Portugalija, Airija, Italija, Graikija ir Ispanija. Manyta, kad jei Europą ir ištiks nauja krizė, ji prasidės vienoje iš šių valstybių – Europos pietuose.

Net ir 750 mlrd. eurų gelbėjimo fondas neseniai buvo įsteigtas su mintimi, kad pinigų prireiks ne tik iki ausų įklimpusiai Graikijai, bet ir, tikėtina, kažkuriai siplniausiai PIIGS valstybei.

Tačiau prieš savaitę pasaulio rinkas sukrėtė nemalonus netikėtumas. Paaiškėjo, kad Vengrijos padėtis gali būti dar rimtesnė nei Pietų Europos valstybių. Vis daugiau duomenų, kad ankstesnė Vengrijos vyriausybė galėjo meluoti aiškindama, esą šalies biudžeto deficitas 2009 m. buvo 4 proc. BVP.

Naujoji valdžia klausia: argi ne keista, kad tais metais, kai ekonomika traukėsi 6 proc., Vengrijos biudžeto deficitas buvo 4 proc. – toks pat kaip ir šiemet, kai ekonomika auga, o šalyje vykdoma kur kas griežtesnė išlaidų mažinimo programa. Naujoji vyriausybė tokių skaičių paaiškinti nesugeba ir daro prielaidą, kad duomenys buvo sąmoningai klastojami, o biudžeto deficitas pernai galėjo viršyti septynis ar dar daugiau procentų.

Dar grėsmingiau skamba Vengrijos užuominos, esą šaliai gali nelikti nieko kita, kaip prašyti kreditorių nurašyti savo turimas skolas, nes Vengrija esanti visiškai nemoki.

Tik akių dūmimas?

Vis dėlto kol kas klausimų daugiau nei atsakymų. Viena vertus, jei Vengrija klastojo duomenis, tai kaip to nepastebėjo itin atidžiai valstybę stebintis Tarptautinis valiutos fondas? Juk Vengrija, prasidėjus pasaulinei krizei, buvo viena pirmųjų šio fondo skolininkių, o jos padėtis neva nuolat buvo tiriama. “Galima sakyti, auditas buvo vienas griežčiausių Europoje”, – priduria patys TVF atstovai.

Kitas klausimas, ar tariamos Vengrijos problemos nėra naujosios Vengrijos valdžios spekuliacijos. Visų pirma apie galimus duomenų iškraipymus kalba viena vienintelė “Fidesz” partija. Opozicijos teigimu, taip ji bando sukurpti pasiteisinimą, kodėl negalės vykdyti rinkėjams duotų pažadų mažinti mokesčius ir kodėl turės imtis kai kurių nemalonių reformų, pavyzdžiui, panaikinti 13-ąją pensiją, kuri kasmet išmokama visiems pensinio amžiaus vengrams.

Esama net spekuliacijų, kad naujoji Vengrijos valdžia sąmoningai pila žibalo į ugnį, siekdama gauti paramos iš jau minėto nelaimėlių gelbėjimo fondo, kurį įsteigė Europos Komisija ir tas pats TVF.

Kabančiųjų ant plauko – vis daugiau

Net jei tokios spekuliacijos neturi pagrindo, netrukus jos gali tapti realybe, nes pasaulio rinkos į Europą žvelgia su vis didesniu įtarumu. “Pažeidžiamai Europos rinkai, jau net nežinančiai, iš kurios pusės tikėtis naujo smūgio, Vengrija tapo tikru antausiu. Juk ir taip niekada nežinome, kada bus paskutinis lašas, dėl kurio Europos rinkoje kils naujas potvynis”, – gąsdina “Economist Intelligence” analitikai.

Ir nors Vengrija nepriklauso euro zonai, jos krizė eurui gali turėti ne ką mažesnių padarinių nei problemos Graikijoje ar kur nors Portugalijoje. Jau dabar Vengrijos padėties miglotumas kelia nepasitikėjimą visos Europos Sąjungos padėtimi, dėl to praėjusią savaitę euro vertė nukrito iki žemiausio per pastaruosius trejus metus lygio, o pasaulyje kilo tarpbankinės palūkanų normos. “Tai nevienadienė tendencija. Skepticizmas dėl Vengrijos taps skepticizmu dėl visos Europos”, – konstatuoja “Moody’s” specialistai.

Juo labiau kad Vengrija – ne vienintelė ant plauko pakibusi Europos ekonomika. Galvą europiečiams turėtų skaudėti ne tik dėl prasiskolinusios Portugalijos ar nedarbo kamuojamos Ispanijos, bet ir dėl Italijos, iš kurios ilgokai buvo girdimi tik ausiai mieli pažadai, esą krizę ši šalis išgyvens be didesnių sukrėtimų. Tačiau realybė pasirodė sudėtingesnė ir problemiškesnė: kad neatsidurtų ties bankroto slenksčiu, 2011 m. Italija turės 25 mlrd. eurų sumažinti biudžeto išlaidas.

Daug klausimų specialistams kelia ir padėtis Belgijoje. Pernai šalies biudžeto deficitas siekė 6 proc., tačiau baiminamasi, kad 2011 m. jis gali išaugti dvigubai, o valstybės skola gali pasiekti net 100 proc. BVP – esą valstybė žingsniuoja neteisingų reformų keliu ir tai gali ją pražudyti.

Stipriai nerimaujama ir dėl Airijos. Keltų tigru iki 2007-ųjų vadinta valstybė niekaip neatsistoja ant kojų, nors jau sumažinti atlyginimai valstybės tarnautojams, apkarpytos socialinės išmokos, įvesti nauji aplinkos mokesčiai už degalus. Tačiau visos šios priemonės greičiausiai nepadės sumažinti biudžeto deficito tiek, kad jis atitiktų euro zonai keliamus reikalavimus, o kai kurie ekspertai gąsdina, jog Airijoje gali kilti nauja bankų krizė, mat šalis yra itin priklausoma nuo pasaulio finansinių rinkų.

Vis dėlto labiausiai nerimaujama dėl “smūgio iš nugaros”, tai yra dėl krizių valstybėse, kurios iš pažiūros neatrodo rizikingos. “Jau įsitikinome, kad net valstybės, kurių rodikliai atrodo neblogai, gali iškrėsti nemalonių staigmenų. Graikijos, o dabar ir Vengrijos pavyzdys tai tik patvirtina. Šiandien visiškai neaišku, kuri valstybė iškraipo kokius nors rodiklius ir kada išaiškėjusi tiesa pridarys naujų problemų Europos, o gal net ir pasaulio rinkai”, – pesimistiškai užbaigia “Moody’s” komanda.

Beje, praėjusį ketvirtadienį ir Pasaulio bankas perspėjo, kad kai kuriose šalyje gali kilti antroji recesijos banga, jei investuotojai praras tikėjimą priemonėmis, kurių imasi Europos ir kitų regionų šalys, kovodamos su valstybių skolomis. Bankas ypač ragina gerokai konsoliduoti išsivysčiusių šalių biudžetus. Kuo greičiau tai bus padaryta, tuo geriau bus besivystančioms šalims.

Vengrų dešinioji opozicinė partija “Fidesz” iškovojo triuškinamą pergalę sekmadienį vykusiame pirmajame visuotinių rinkimų ture, rodo daliniai rezultatai.

Be to, po šių rinkimų į parlamentą pirmą kartą pateko jauna politinė jėga – partija “Jobbik”.

Remiantis duomenimis, gautais suskaičiavus 99 proc. balsalapių, “Fidesz” surinko 52,77 proc. balsų ir smarkiai lenkia kitas partijas.

Po balandžio 25 dieną vyksiančio antrojo rinkimų turo paaiškės, ar “Fidesz” pavyks užsitikrinti dviejų trečdalių vietų daugumą, kuri leistų jai priimti konstitucijos pataisas.

Bet kokiu atveju ši partija po pirmojo rinkimų turo jau užsitikrino 206 iš 386 vietų parlamente. Pirmajame rinkimų ture buvo varžomasi dėl 265 vietų.

Šie rezultatai reiškia, kad po aštuonerių metų darbo opozicijoje į valdžią grįžta charizmatiškasis “Fidesz” lyderis Viktoras Orbanas, kuris jau ėjo ministro pirmininko pareigas 1998-2002 metų laikotarpiu.

Tuo tarpu kraštutinių dešiniųjų partija “Jobbik” pirmą kartą pateko į parlamentą, surinkusi 16,71 proc. balsų. Ji pasirodė netgi geriau nei per praėjusių metų Europos Parlamento rinkimus, kai netikėtai gavo 15 proc. balsų.

Tačiau, priešingai nei kai kas prognozavo, šiai partijai nepavyko aplenkti valdančiųjų socialistų, kurie liko antri, surinkę 19,29 proc. balsų.

2003 metais įkurta partija “Jobbik” garsėja prieš žydus bei romus nukreipta retorika ir dažnai ragina kovoti su “tipiškais romų nusikaltimais”.

Aštuonerius metus valdžioje buvusi Socialistų partija (MSZP) iššvaistė savo populiarumą nuo 2006-aisiais vykusių rinkimų, kuriuose ji įveikė “Fidesz” minimalia persvara: socialistai gavo 43,21 proc. o jų varžovai – 42,03 proc. balsų.

Geriau nei buvo prognozuota šiuose rinkimuose pasirodė nauja kairiosios pakraipos žaliųjų partija LMP, kuri nesunkiai įveikė 5 proc. barjerą ir surinkusi 7,42 proc. balsų iškovojo savo pirmąsias vietas parlamente.

Rinkėjų aktyvumas buvo šiek tiek mažesnis nei prognozuota – 64,29 proc. – trimis procentais mažesnis nei per pirmąjį 2006 metų parlamento rinkimų turą, kuriame balsavo 67,83 proc. rinkėjų.

Pirmieji balsavimo duomenys sekmadienį pasirodė gerokai vėliau nei planuota, nes nacionalinė rinkimų komisija nusprendė pasibaigus nustatytam balsavimo laikui neuždaryti rinkimų apylinkių, kad vėluojantys rinkėjai galėtų atiduoti savo balsus. Šis sprendimas sulaukė griežtos stebėtojų ir politinių partijų kritikos.

Vengriją, kuri buvo tarp valstybių, labiausiai nukentėjusių nuo 2008 metų pasaulinės ekonominės krizės, nuo finansinio kracho išgelbėjo 20 mlrd. eurų finansinė pagalba, kurią suteikė tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas ir Europos Sąjunga.

Praėjus pusantrų metų šalis lėtai lipa iš nuosmukio duobės, o prie to nemažai prisidėjo socialistų vyriausybės griežta biudžeto programa.

Tačiau tokios priemonės kaip mokesčių padidinimas ir darbo užmokesčio bei pensijų apkarpymai smarkiai sumažino vyriausybės populiarumą.

Tuo tarpu “Fidesz” lyderis V.Orbanas rinkimų kampanijos metu žadėjo per ateinantį dešimtmetį 10 mln. gyventojų turinčioje Vengrijoje sukurti milijoną naujų darbo vietų.

Jis taip pat žadėjo smarkiai sumažinti mokesčius, kad būtų paskatintas ekonomikos augimas. Praėjusiais metais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 6,2 procento.

Be to, V.Orbanas griežtai pasisakė už tai, kad būtų nubausti visi į korupciją įsivėlę politikai.

“Fidesz” prognozavo, kad šiais metais biudžeto deficitas gerokai viršys Europos Sąjungoje (ES) nustatytą 3 proc. BVP ribą ir sudarys apie 7 proc., ir dėl to kaltino prastą socialistų finansų politiką.

Tačiau mažai tikėtina, jog tokius rodiklius toleruos TVF ir ES. Be to, dėl augančio biudžeto deficito gali tekti dar ilgesniam laikui atidėti euro įvedimą.

Buvęs liberalių pažiūrų antikomunistas disidentas V.Orbanas, vienas iš “Fidesz” steigėjų, buvo jauniausias ministras pirmininkas Europoje – prie vyriausybės vairo jis stojo būdamas 35-erių metų. Jis mėgsta kalbėti “žmonių” ar “tautos” vardu ir garsėja kaip aršus globalizacijos priešininkas.