Atsigaunant pasaulio ekonomikai ir Lietuvos finansų ministerijai optimistiškai prognozuojant šių metų bendrojo vidaus produktu augimo tendencijas, verslas turėtų pradėti galvoti apie spartesnį investicinių projektų įgyvendinimą.

Tačiau, anot analitikų, ne pirmo būtinumo išlaidas vis dar reikia drastiškai karpyti, taip pat nereikėtų investuoti lėšų į sritis, kurios nėra susijusios su pagrindine įmonių veikla, trečiadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Praktika rodo, kad pirmieji metai po krizės gali būti lemiami, suteikiantys daugiau galimybių, tad įmonės turėtų atsikratyti nuogąstavimų dėl ateities ir drąsiau imtis įgyvendinti investicinius projektus”, – tvirtina “Nordea Bank Lietuva” ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Anot jo, investicijos sveikintinos bet kurio ekonominio ciklo metu, o pokriziniu laikotarpiu – ypač. Dar svarbiau, kad investuojama būtų į tai, kas ateityje kurs pridedamąją vertę arba mažins sąnaudas – pavyzdžiui, į energetikos projektus.

Investicijų valdymo ir verslo strategijų bendrovės “Strata” partnerės ir Finansų analitikų asociacijos prezidentės Daivos Rakauskaitės teigimu, esant sparčiam augimui įmonės gali susidurti su apyvartinių lėšų stygiumi, tad pinigų judėjimas turėtų būti suplanuotas laibai tiksliai.

Anot analitikės, todėl dabar itin svarbu neišlaidauti neesminiams dalykams ir nebekartoti klaidos, kokia buvo padaryta investuojant į nekilnojamąjį turtą – nekilnojamojo turto bumo pirkiniai per krizę tapo nelikvidūs ir žemyn nutempė visą verslą.

Finansinių konsultacijų ir apskaitos įmonės “Findir Consulting” vadovas Mindaugas Dabulis taip pat teigė, kad įmonėms būtina sustyguoti finansinius srautus. Anot jo, tie, kas skaičiuoja augančius užsakymus, jau galėtų pradėti konsultuotis su bankais dėl galimybės prireikus paskolinti apyvartai.

Svarbiausia, anot M.Dabulio, kad net apčiuopiamas augimas sulaikytų akcininkus nuo noro išsimokėti pinigus kaip dividendus ar premijas ir palikti juos investicijoms.