Šiemet chemijos srities „Mini Nobelį“ „Veidas“ skyrė KTU profesoriui Rimantui Petrui Venskutoniui, kuris drauge su savo mokslininkų komanda iš augalų yra išskyręs ne vieną antioksidacinėmis ar antimikrobinėmis savybėmis pasižyminčią medžiagą. Tokios medžiagos galėtų pakeisti sintetinius priedus maisto pramonėje ar būti pritaikytos kosmetikos gamyboje.

KTU Cheminės technologijos fakulteto profesorius Rimantas P.Venskutonis sunkiai įtilptų į Lietuvos mokslininko stereotipą. Tarp mokslinio darbo laboratorijoje, straipsnių rašymo, vadovavimo doktorantams, paskaitų skaitymo ir lankymosi tarptautinėse konferencijose į šio mokslininko darbotvarkę įsiterpia ir susitikimai su Lietuvos verslininkais bei išvykos į užsienio bendroves.
Dar nepriklausomybės pradžioje R.P.Venskutonio paskaitų klausęsi studentai prisimena, kad jis buvęs kitoks dėstytojas – pažangus, veržlus ir verslus, mat jau tuomet ieškojęs būdų, kaip iš partnerių užsienyje parsigabenti ir studentams parodyti Lietuvoje tuomet dar nenaudotų gamybinių įrenginių. Dar sovietmečiu mokslininkas buvo užmezgęs bendradarbiavimą ir su verslo įmonėmis, tam didelį dėmesį skiria ir dabar.
„Šį rytą buvau susitikęs su „Statoil“ atstovais, nes šiuo metu kartu su verslininkais dirbame ekstrahuodami panaudotus kavos tirščius. „Statoil“ degalinėse verdama daug kavos, susidaro labai daug jos atliekų, tad nuspręsta paieškoti, kur tirščius būtų galima panaudoti. Iš tirščių išskyrėme apie 17 proc. augalinio aliejaus, kuriame daug polinesočiųjų riebalų rūgščių. Jos plačiai taikomos gaminant kosmetikos preparatus, įvairius kremus, tad „Statoil“ ketina iš tirščių gautos aliejinės medžiagos pavyzdžius išsiųsti dviem dešimtims kosmetikos firmų Lietuvoje ir užsienyje. Beje, verslininkai surado Lenkijoje įstaigą, kuri gana nebrangiai kavos tirščius galės jiems perdirbti“, – apie vieną iš dabartinių bendradarbiavimo projektų pasakoja R.P.Venskutonis, paklaustas apie savo tyrinėjimų pritaikomumą gamyboje.

Populiarėja funkcionalusis maistas

Pagrindinė šio mokslininko grupės tyrimų kryptis – bioaktyvieji augalinės kilmės junginiai ir cheminės reakcijos maiste. Paprasčiau kalbant, mokslininkai tiria įvairius aromatinius, prieskoninius, vaistinius, uoginius augalus ir ieško juose įvairių medžiagų, kurios pasižymėtų tam tikromis funkcinėmis savybėmis – antioksidacinėmis, antimikrobinėmis ar turinčiomis teigiamą įtaką sveikatai. Šias rastas medžiagas būtų galima panaudoti gaminant įvairius maisto produktus ar kosmetiką. O erdvės tyrinėjimams dar labai daug: kaip mini R.P.Venskutonis, augalų karalystėje yra apie 30 tūkst. rūšių, iš kurių ištyrinėta labai mažai.
„Vienos pagrindinių medžiagų, kurių ieškome – gamtinės kilmės antioksidantai, nes tai gana universalūs junginiai. Pirma, jie gali būti naudingi pačiame maiste, nes pajėgtų apsaugoti jį nuo oksidacinio gedimo. Tarkime, galėtų pakeisti sintetinius priedus, į kuriuos vartotojai žiūri labai įtariai. Be to, šitos medžiagos, patekusios į organizmą, gali atlikti įvairius vaidmenis. Pavyzdžiui, mūsų ląstelėse susidaro reakcingi deguonies dariniai, kurių dėl išorinių sąlygų ar uždegiminių procesų gali susidaryti labai daug. Tokiu atveju nebepakanka antioksidantų, kurių turime organizme, – reikia gauti papildomai iš išorės. Yra labai daug publikacijų ir tyrimų, rodančių, kad tos gamtinės kilmės medžiagos gali pasižymėti savybėmis, padedančiomis išvengti vėžio, diabeto, uždegimo. Tad ir ieškome tokių medžiagų, kad gautume dvigubą naudą“, – aiškina mokslininkas.
Gamtinės kilmės antioksidantų paieška – perspektyvi ir kasmet populiarėjanti kryptis, nes pasaulyje šiuo metu labai populiarėja funkcionalusis maistas. Tai toks maistas, kurio tikslas yra ne tik papildyti organizmą statybinėmis medžiagomis ir suteikti energijos, bet ir padėti apsisaugoti nuo ligų, pagerinti savijautą. Taisyklės, pagal kurias tokiam maistui suteikiami sveikatos žymenys, labai griežtos, reikalaujama labai išsamių duomenų ir įrodymų, pagrįstų klinikiniais tyrimais, bet rinkoje tokių produktų jau yra. Pavyzdžiui, į gėrimą „Danacol“ pridėta augalinės kilmės fitosterolių ir žadama, kad reguliariai jį vartojant cholesterolio kiekis sumažės 15 proc.
Tad galimybę pritaikyti savo tyrinėjimus funkcionaliojo maisto gamyboje mato ir R.P.Venskutonis, įžvelgiantis judėjimą personalizuotos mitybos link. Mokslininkas įsitikinęs, kad ateityje visi žmonės turės užsirašę savo genomą ir sparčiai plėtosis nutrigenomikos mokslas – tai mitybos ir genomikos mokslas, kuris nustato, kokie veiklieji junginiai yra biologiškai aktyvūs, koks maistas galėtų apsaugoti nuo ligų. „Visa tai veda prie personalizuotos mitybos ir ypač plataus funkcionaliojo maisto poreikio“, – prognozuoja R.P.Venskutonis.

Bendradarbiauja ir su Lietuvos, ir su užsienio verslininkais

Beje, mokslininkas įžvelgia dar vieną savo tyrimų panaudojimo galimybę. Tirdami įvairius augalus, tarkime, avietes, juoduosius serbentus, aronijas ar putinus, KTU mokslininkų grupė taiko biorafinavimo koncepciją (biožaliavų pavertimą įvairiomis cheminėmis medžiagomis), siekdami kuo racionaliau panaudoti augalines žaliavas.
„Daug dirbame su šalutiniais produktais, siekdami juos perdirbti iki vertingų produktų: vietoj beverčių atliekų, kurios išpilamos, galime pagaminti didelės vertės, brangius produktus. Dabar iš aviečių ar juodųjų serbentų išspaudžiamos sultys, kurias visi naudoja, o išspaudos dažniausiai išmetamos. O juk jose yra net daugiau naudingų veikliųjų medžiagų nei pačiose sultyse. Pavyzdžiui, iš aviečių išspaudų galima išskirti ekstraktus, kuriuose labai daug elago rūgšties ir jos darinių, – yra daug tyrimų, rodančių, kad tai ne tik stiprus antioksidantas, bet ir apsauga nuo vėžio. Labai plačiai tai tiriame ir tikimės, kad šie tyrimai gali būti labai arti pritaikymo, nes gamintojai suinteresuoti gauti papildomą naudą iš šalutinių produktų juos perdirbant“, – dėsto R.P.Venskutonis.
Kad verslininkai iš tiesų domisi tokia galimybe, patvirtina ir užsimezgę bendradarbiavimo projektai – ne tik su „Statoil“, bet ir su keletu kitų įmonių. Štai su juodųjų serbentų augintoju „Juodoji uoga“ mokslininkas bando pagaminti produktų ne iš pačių juodųjų serbentų uogų, bet iš jų pumpurų, kurie surenkami žiemą ir turi labai daug vertingų kvapiųjų medžiagų. Prieš kelerius metus prancūzai atvažiuodavo į Lietuvą ir supirkdavo tuos pumpurus, tad lietuvių verslininkų ir mokslininkų komanda siekia pagaminti aukštesnės pridėtinės vertės produktą, kurį būtų galima parduoti gerokai brangiau.
„Su „Juodąją uoga“ bandome pritaikyti šiuolaikines technologijas kvapiosioms medžiagoms išskirti. Jos daugiausia naudojamos parfumerijoje, nes yra gana brangios. Tiesa, biorafinavimo būdu išskiriamos kvapiosios medžiagos sudaro iki 5 proc. žaliavos, o 95 proc. lieka, tad mūsų tikslas yra likusią medžiagą taip pat perdirbti ir išskirti antioksidantus, nes iki šiol to niekas nedarė – tik mūsų publikacijose apie tai parašyta. Mūsų doktorantė nustatė, kad toje žaliavoje yra tikrai stiprių antioksidantų, daugiausia įvairių fenolinių junginių, flavonoidų. Žinoma, pirmiausia pagaminsime didesnį kiekį kvapiųjų medžiagų ir išsiuntinėsime užsienio firmoms mėginius, klausdami, ar juos domina toks produktas. O su antioksidantų išskyrimu dar reikės truputį padirbėti“, – ateities planus atskleidžia R.P.Venskutonis.
Šis mokslininkas dirba ir su Latvijos verslininku, kuris augina putinus pramoniniu būdu ir savo užaugintus produktus nori perdirbti į kuo didesnės vertės gaminius. Vienas galimų produktų – sultys, kurias galima panaudoti maisto pramonėje, pavyzdžiui, įmaišant į kitas sultis. Putinų sultyse daug chlorogeno rūgšties, kuri yra antioksidantas. O išspaudose mokslininkai aptiko aliejaus, kuriame yra riebaluose tirpių vitaminų, kitų vertingų medžiagų.