Bendrovei “BOD Group” nepavyko prisijungti muzikos įrašais prekiaujančios “Bombos” įmonių grupės. Šį mėnesį paskelbta ir apie kitus faktiškai finišo tiesiojoje nutrūkusius sandorius, rašo “Verslo žinios”.

“Neradome bendro sutarimo – kiekvienas norėjo išsaugoti geriausius darbuotojus, o susijungus būtų tekę dalį jų atleisti”, – lakoniškai apie neįvykusį sandorį kalbėjo “BOD Group” vadovas Vidmantas Janulevičius.

Dienraštis rašo, jog “BOD group” ir “Bombos” įmonių grupės sandoris, po kurio “Bomba” būtų perėjusi į “BOD Group” rankas, nebuvo plačiai žinomas, tačiau praėjusiais metate prasidėjusios derybos nebuvo vaisingos.

“Buvome gavę pasiūlymą parduoti įmonę, tačiau derybos nutrūko, nes nesutarta dėl kainos”, – savo ruožtu aiškino finansinės ir valdymo apskaitos paslaugas teikiančios “Findir Consulting” direktorius Mindaugas Dabulis.

Advokatų kontoros “Tark, Grunte, Sutkienė ir partneriai” advokatas Rokas Bukauskas patvirtino: praeinant krizei padaugėjo atvejų, kai kreipiamasi konsultacijos dėl sandorių nutraukimo. Anot jo, priežastis – pasikeitusios sandorio vykdymo sąlygos.

Investicinės bankininkystės paslaugas Baltijos šalyse teikiančios bendrovės “Confidentus” partneris Kristupas Kukarskas teigė, jog pirkėjų aktyvumas kyla, bet jų ir pardavėjų lūkesčiai vis dar skiriasi. Pasak K.Kukarsko, lietuviai vis dar ieško pigių įmonių, bet žema kaina nebeatitinka pardavėjų lūkesčių, o užsieniečiai, sprendžiant iš jų siūlomos kainos, optimistiškai žiūri į Lietuvą.

“Mūsų klientai iš užsienio dosnesni ir su jais lengvai pasiekiami susitarimai”, – tikino K.Kukarskas.

Naujasis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sako, kad dar per anksti statyti išorinį giliavandenį uostą.

“Mano manymu, šiandien dar per anksti statyti išorinį giliavandenį uostą, nes neišnaudota esama infrastruktūra. Tačiau tai nereiškia, kad turime laukti, kol uostas “uždus” nuo krovos apimčių arba kroviniai išplauks kitų uostų link. Turime būti ir budrūs, ir lankstūs, ir ne vien tik savo miesto, bet ir visos valstybės patriotai. Bet kadangi gyventi čia reikia mums, suprantama, savo interesus turime ginti ir juos deramai argumentuoti”, – interviu naujienų portalui ve.lt sakė V.Grubliauskas.

Be to, jo teigimu, jei suskystintų gamtinių dujų terminalas būtų pradėtas statyti Kiaulės Nugaroje, už tokią kaimynystę miestui ir miestiečiams turi būti adekvačiai kompensuota. Anksčiau V.Grubliauskas pasisakė prieš suskystintų dujų terminalo statybas šioje vietoje.

Tuo metu “Verslo žinioms” V.Grubliauskas sakė, kad vienas svarbiausiu darbų yra Klaipėdos senamiesčio atgaivinimas.

“Pirmiausia apsilankysiu statomame dramos teatre, apžiūrėsiu sporto bazes, apsilankysiu arenoje. Be abejo, vienas iš prioritetinių darbų yra senamiesčio atgaivinimas”, – sakė V.Grubliauskas.

Be to, pasak V.Grubliausko, ketinama spręsti automobilių statymo aikštelių bėdas centrinėje miesto zonoje, plėtoti viešojo transporto sistemą, spręsti kitas problemas. Taip pat žadama daugiau atvirumo visuomenei savivaldybės darbe.

Seimo nario mandato atsisakęs Liberalų sąjūdžio atstovas V.Grubliauskas mero poste antradienį pakeitė liberalcentristą Rimantą Taraškevičių.

"Veido" archyvas

Istorinė nuotrauka: tuomet dar vieningas “Vilniaus prekybos” devintukas. Iš kairės: Vladas Numavičius. Gintaras Marcinkevičius, Renatas Vaitkevičius, Ignas Staškevičius, Nerijus Numavičius, Žilvinas Marcinkevičius, Mindaugas Marcinkevičius, Julius Numavičius, Mindaugas Bagdonavičius. Nuotraukoje dar nėra grupę 2004 m. papildžiusio ir jos skilimo kataliztoriumi tapusio Dariaus Nedzinsko

Audringo augimo laikmečiu telkęsi krūvon su partneriais, dabar stambiausi Lietuvos verslininkai mėgina savo rankose koncentruoti kuo didesnę koncernų akcijų dalį.

Procesas neišvengiamas ir retai būna atvirkščias. Vieno žmogaus iniciatyva sėkmingai išaugęs verslas retai kada ieško lygiaverčių dalininkų – nebent į valdymą menkai tesikišančio finansinio investuotojo, arba mėgina žengti į atvirą biržą, kurioje mainais į pavienes akcijas taip pat galima gauti pinigų, kartu neįgyjant viršininko. O štai daugelio akcininkų rankose pabirusių akcijų tekėjimas į vieno kurio nors – dažniausiai jau nuo pat pradžių kuo nors (finansais, moraliniu autoritetu, įtaka) pranašesnio akcininko rankas yra visiškai įprastas verslo pasaulio reiškinys, kuris dabar tiesiog suvešėjo didžiausiose Lietuvos verslo grupėse.

“Eat lunch, or be lunch” (angl. k. “Suvalgyk tu arba būsi suvalgytas”) – viena pamatinių iš gamtos pasiskolintų verslo konkurencijos taisyklių. Todėl nieko nestebina, kad džiunglių karaliais dabar tampa tie, kurie jau ir seniau buvo laikomi liūtais savo gentyse, tik iki šiol dar kantriai dalijosi akcijomis su verslo bendražygiais. Pasibaigė audringiausias ant “taloninio” privatizavimo pamatų išaugusių verslų dalybų laikas ir vyksta valdžios persidalijimo procesas jau iškovotose teritorijose.

Su partneriais – drąsiau

Dėl ko daugelis dabar stipriausių Lietuvos verslo grupių prieš keliolika metų savo veiklą pradėjo kaip partnerių kolektyvai?

“Tokie buvo laikai. Procesai audringi, nuolat besikeičiantys. Vieni turėjome vienokių reikalingų savybių, kiti – kitokių. Vienam viską aprėpti ir suvaldyti tada buvo sudėtinga”, – prisimena dabar jau vienvaldis koncerno “MG Baltic” savininkas Darius Mockus.

Audringos, pačių juodžiausių abipusių kaltinimų – net iki užsakomųjų žmogžudysčių – kupinos jo skyrybos su pagrindiniu partneriu Tadu Karosu įvyko dar 2000 m. “Ateina laikas (panašiai kartais nutinka ir šeimoje), kai kažkada atrodžiusi iki gyvenimo galo truksianti partnerystė tampa nebeįmanoma. Keitėsi Lietuvos verslo aplinka bei kultūra, ir kažkada reikalingos buvusios partnerio savybės, elgesys man pradėjo atrodyti neadekvatūs”, – tęsia D.Mockus.

Ignas Staškevičius, iki šiol vienintelis viešai kalbantis stipriausios Lietuvoje verslo grupės “Vilniaus prekyba” akcininkas, sako, kad nuo pat pradžių įtraukti į grupės veiklą savo giminaičius ir pažįstamus nusprendė patys jos kūrėjai Nerijus Numavičius ir Žilvinas Marcinkevičius. “Kodėl jie nenusprendė likti akcininkais tik dviese, gali atsakyti tik jie patys”, – teigia I.Staškevičius.

Dabar visą kapitalą savo vieno rankose sukaupęs “Vakarų medienos grupės” savininkas Sigitas Paulauskas sako, kad elementaru, jog verslo steigimo pradžioje jis neturėjęs tiek finansinės galios, kad būtų galėjęs vienas imtis medienos perdirbimo verslo. Vieninteliu holdingo akcininku S.Paulauskas tapo tik prieš dvejus metus, prieš tai valdymą perpus jis turėjo dalytis su Rimandu Stoniu ir Arūnu Martinkevičiumi. “Ir Martinkevičius akcijas nusipirko todėl, kad aš tada dar neturėjau už ką jų sutelkti”, – dėsto verslininkas.

Verslo konsultavimo bendrovės “TOC sprendimai” direktorius Nerius Jasinavičius sako, kad, pagal klasikines verslo teorijas, partneriai buriasi tada, kai po vieną negali išgyventi: į krūvą metami pinigai, intelektas, ryšiai. O kai jau sustiprėjama, prasideda vidinė kova dėl sosto.

Vienam – greičiau

D.Mockus dėsto, jog jam vienam patinka valdyti koncerną dėl to, kad galima greitai priimti sprendimus. “Nereikia gaišti laiko kompromisams, įtikinėjimams. Jei kyla abejonių, visada pasitariu su valdyba ar kitais mano valdomų įmonių akcininkais (tokių yra du – koncerno viceprezidentai Rolandas Vingilis ir Raimondas Kurlianskis, turintys “MG valdos” ir “MG Baltic Investment” akcijų), tačiau sprendimus galiu priimti pats”, – savo padėtimi džiaugiasi pašnekovas.

Pasak jo, tokio dėsnio, kad kuo daugiau partnerių, tuo daugiau teisingų sprendimų, versle nėra. “Patarti turi profesionalai, o tai nebūtinai tie, kurie kartu su tavimi dalijasi akcijas”, – savo patirtį atskleidžia verslininkas.

Verslo konsultavimo bendrovės “OVC Consulting” partneris Tadas Žibūda sutinka, kad galimybė tartis su verslo partneriais turi savo kainą: sprendimų priėmimas lėtėja, o jei dar ir akcijų dalys yra lygiavertės, didėja pato situacijų, kai sprendimai iš viso nebepriimami, tikimybė. “Tačiau ir sprendimų, veiksmų greitis – nebūtinai vien privalumas. Siekiant konsensuso daug disktuojama, apsvarstomos galimos klaidos ir jų pasekmės, blaiviau įvertinama situacija”, – vardija specialistas.

Dideliame akcininkų kolektyve dirbęs I.Staškevičius taip pat mato tokio valdymo privalumų: “Taip, vienas savininkas greičiau sprendžia ir jaučiasi patogiau, bet kartais žmogus susipyksta pats su savimi. Valdant akcininkų grupei, įmonė saugesnė.”

S.Paulauskas, turintis dvejopos patirties, sako, kad tartis, išklausyti aplinkinių nuomonę privalu net ir tada, kai įmonės akcijas valdai pats vienas. “Taip mažėja klaidų tikimybė. Net jei esi tikras dėl kokio nors sprendimo, pravartu išklausyti tos srities profesionalo nuomonę. Valdybos, įmonių direktorių vaidmuo čia labai svarbus”, – tvirtina jis.

Verslo savininkas tikina, kad išgirdęs valdybos “ne” jis jo neignoruoja: “Jau esu pridaręs klaidų, kai tariausi tik pats su savimi. Išmokau klausyti profesionalų.”

Saugiausia – šeimoje

Tiek Lietuvos, tiek pasaulio verslo vandenyse akcijų pasiskirstymo požiūriu stabiliausios yra tos įmonės, kuriose kapitalą dalijasi šeimos nariai. Jei pažvelgsime į pasaulio turtingiausiųjų sąrašą – jame vienose pirmųjų gretų rikiuojasi “Aldi” tinklą valdantys vokiečiai broliai Karlas ir Theo Albrechtai (“Aldi” prekybos tinklas), IKEA tinklą valdanti švedų Kampradų šeima, amerikiečių didmeninės prekybos tinklą “Walmart” valdantys Waltonai.

Lietuvoje taip pat gausu stambaus šeimyninio verslo pavyzdžių: “Senukų” prekybos tinklo vieni savininkų tėvas ir sūnus Augustinas ir Artūras Rakauskai, visą Matijošaičių šeimą valdymo struktūrose įdarbinusi “Vičiūnų grupė”, vieni mėsos perdirbimo lyderių “Biovelos” savininkai Kantauskai, “Penkiems kontinentams” vadovaujantys Dadašovai, rusišką elektros energiją importuojančios “Scaent Baltic” bendraturčiai Garbaravičiai.

“Nuosavybės atžvilgiu tai pats stabiliausias verslas. Gali akcijas dalytis su žmona, tėvais, vaikais – vis tiek viskas lieka tose pačiose rankose, siekiančiose to paties tikslo”, – įsitikinęs vienas turtingiausių Lietuvos žmonių, Agrokoncerno savininkas ir vadovas Ramūnas Karbauskis.

Jis sako, kad šeimyninį verslą pradėjusieji paprastai pasižymi viena savybe – kantrybe, todėl tokio verslo plėtra paprastai būna lėta, bet stabili. “Dėsninga, kad vengiama skolintis iš šalies, vengiama į akcininkų gretas įsileisti svetimų. Tada kapitalo augimas lėtesnis, bet užtat viskas – tavo. Suprantama, tikimybė susipykti ir išsidraskyti tada taip pat minimali”, – tvirtina verslininkas.

Ankstyvoje jaunystėje jis buvo pradėjęs gana sėkmingą verslą su universiteto bendramoksliais, tačiau jaunuoliai gretai išsidalijo pirmuosius pinigus ir pasuko skirtingais verslo keliais. “Jau tada supratau, kad dalytis noriu tik su savais. Visų stambiųjų Lietuvos verslų istorija tik parodė, kad buvau visiškai teisus”, – apibendrina R.Karbauskis.

Nors žiemos sezonas daugumai Lietuvos pajūrio kurortų verslininkų buvo dar prastesnis nei pernai, vasaros laukiama su didesniu optimizmu, tikintis, kad sunkmetis pagaliau pasitrauks.

Verslininkai sako, kad šios vasaros kainas viešbučiuose lems sumažintas pridėtinės vertės mokestis, kavinėse kainas ir uždarbį sureguliuos pati rinka, o didesniu galvos skausmu vadina tik kvalifikuotų darbuotojų stygių, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Nemažai vilčių dedama ir į Europos vyrų krepšinio čempionatą, kurio dalis rungtynių vyks Klaipėdoje, tad dėmesio tikisi sulaukti ir kurortų viešbučiai bei kavinės.

Viliamasi, kad dėl neramumų kai kuriuose užsienio kurortuose lietuviai šią vasarą labiau trauks į savą pajūrį. “Esame nusiteikę, kad ši vasara tikrai bus išskirtinai geresnė, sulauksim daugiau žmonių”, – tvirtina Palangos apgyvendinimo paslaugų teikėjų organizacijos “Svetingas šeimininkas” vadovė Irena Švanienė.

Nors sunkmetis jau traukiasi, didelėmis kainomis pajūryje neketinama gąsdinti.

Kai kurie Palangos viešbučiai pabandė vasaros sezono pradžios kainas sumažinti ir jau džiaugiasi rezultatais, o ar brangs patiekalai kavinėse, jų savininkai dar kalba atsargiai.

Privačiame sektoriuje apgyvendinimo paslaugas teikiantys verslininkai šią vasarą staigmenų poilsiautojams kol kas neketina. Palangoje žadama palikti tokias pačias kainas kaip ir pernai.

Pagal naują tvarką užsiimantieji kambarių nuoma pagal verslo liudijimus, deklaravę pajamas, galės dalį mokesčių susigrąžinti.

“Kambarių nuoma užsiimantieji galės susigrąžinti privalomąjį sveikatos draudimo mokestį, o teikiantieji apgyvendinimo paslaugas – ne. Čia jau prasilenkia su sveiku protu, priimdami tokius nesąmoningus sprendimus Seime, nes iš esmės paslauga ta pati, tik vieni gali išrašyti kvitą juridiniams asmenims”, – piktinasi nauja tvarka I. Švanienė.

Šiemet optimizmo nestokojantys kurortų verslininkai sako turintys ir rimtą rūpestį – sunku rasti kvalifikuotų darbuotojų, ypač virėjų, net pagalbinių darbuotojų. Sunkiausia toms kavinėms ir restoranams, kurie žiemos metu neveikia ir darbuotojus samdosi tik vasarai.

Seimas raginamas kelionių agentūroms įvesti prievolę apsidrausti laidavimo draudimu – taip siekiama keliauninkus apsaugoti nuo agentūrų bankrotų.

Turizmo verslo atstovai tikina, kad tokia naujovė agentūroms, ypač smulkioms, turės žiaurių pasekmių, ir ragina įstatymų leidėjus ieškoti kitų sprendimų, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Seimo Ekonomikos komitetas yra pritaręs parlamentarų Dainiaus Budrio ir Petro Auštrevičiaus pasiūlymui papildyti Turizmo įstatymą nuostata, kad kelionių agentūroms bei kelionių agentams būtų įvestas reikalavimas turėti galiojantį laidavimo draudimą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo, finansų įstaigos laidavimą arba garantiją.

Šios priemonės agentūrų nemokumo ar bankroto atveju užtikrintų, kad turistas bus sugrąžintas namo ir atgaus pinigus, sumokėtus už organizuotą turistinę kelionę, jei prasidėjus kelionei paaiškėja, kad kelionės organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties, nes kelionių agentūra ar kelionių agentas nesumokėjo visų ar dalies pinigų už kelionę kelionių organizatoriui.

Turizmo verslo atstovai piestu stoja prieš tokį siūlymą, nes mano kad prievolių įvykdymo užtikrinimo suma – ne mažiau kaip 7 proc. nuo kelionių agentūros ar agento metinių įplaukų dydžio – labai didelė. “Jei siūlymui bus pritarta, tai smogs turizmo verslui – mažos agentūros, turinčios 3-5 darbuotojus, nepajėgs įvykdyti naujų reikalavimų ir turės būti uždarytos”, – sako Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė Danutė Mažeikaitė.

Pasak jos, įvesti prievolę agentūroms draustis yra nelogiška, nes agentūros yra tik tarpininkės, kurios keliauninkams parduoda kelionių organizatoriaus produktą, o atsakomybė už prievolių turistui vykdymą tenka organizatoriams.

D.Mažeikaitės teigimu, kai klientas ateina į agentūrą įsigyti kelionės, sutartis sudaroma tarp kliento ir organizatoriaus – taigi ne agentūra turi vykdyti įsipareigojimus keliauninkui, o organizatorius. “Be to, kelionių organizatoriai jau yra apsidraudę, taigi įvedus prievolę draustis dar ir agentūroms, būtų dvigubas draudimas tam pačiam produktui”, – aiškina ji.

Didelę dalį agentūrų pajamų, anot asociacijos vadovės, sudaro lėktuvo bilietų pardavimas.

“Agentūra, norinti tarpininkauti parduodant lėktuvo bilietus, ir taip privalo pateikti draudimą Tarptautinei oro transporto asociacijai. Taigi šios veiklos draudimas jau yra, kodėl siūloma drausti dar kartą”, – sako D. Mažeikaitė.

Atsigaunant pasaulio ekonomikai ir Lietuvos finansų ministerijai optimistiškai prognozuojant šių metų bendrojo vidaus produktu augimo tendencijas, verslas turėtų pradėti galvoti apie spartesnį investicinių projektų įgyvendinimą.

Tačiau, anot analitikų, ne pirmo būtinumo išlaidas vis dar reikia drastiškai karpyti, taip pat nereikėtų investuoti lėšų į sritis, kurios nėra susijusios su pagrindine įmonių veikla, trečiadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Praktika rodo, kad pirmieji metai po krizės gali būti lemiami, suteikiantys daugiau galimybių, tad įmonės turėtų atsikratyti nuogąstavimų dėl ateities ir drąsiau imtis įgyvendinti investicinius projektus”, – tvirtina “Nordea Bank Lietuva” ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Anot jo, investicijos sveikintinos bet kurio ekonominio ciklo metu, o pokriziniu laikotarpiu – ypač. Dar svarbiau, kad investuojama būtų į tai, kas ateityje kurs pridedamąją vertę arba mažins sąnaudas – pavyzdžiui, į energetikos projektus.

Investicijų valdymo ir verslo strategijų bendrovės “Strata” partnerės ir Finansų analitikų asociacijos prezidentės Daivos Rakauskaitės teigimu, esant sparčiam augimui įmonės gali susidurti su apyvartinių lėšų stygiumi, tad pinigų judėjimas turėtų būti suplanuotas laibai tiksliai.

Anot analitikės, todėl dabar itin svarbu neišlaidauti neesminiams dalykams ir nebekartoti klaidos, kokia buvo padaryta investuojant į nekilnojamąjį turtą – nekilnojamojo turto bumo pirkiniai per krizę tapo nelikvidūs ir žemyn nutempė visą verslą.

Finansinių konsultacijų ir apskaitos įmonės “Findir Consulting” vadovas Mindaugas Dabulis taip pat teigė, kad įmonėms būtina sustyguoti finansinius srautus. Anot jo, tie, kas skaičiuoja augančius užsakymus, jau galėtų pradėti konsultuotis su bankais dėl galimybės prireikus paskolinti apyvartai.

Svarbiausia, anot M.Dabulio, kad net apčiuopiamas augimas sulaikytų akcininkus nuo noro išsimokėti pinigus kaip dividendus ar premijas ir palikti juos investicijoms.

Lietuvos baldininkai svarsto, ką galėtų pasiūlyti nuo gamtos kataklizmų nukentėjusiems japonams.

“Lietuvos rytas” rašo, kad Lietuvos medienos pardavėjai atsargiai užsimena, kad įvykiai Japonijoje jiems gali virsti papildomais užsakymais.

“Mes į šią šalį vežame rastinius namus. Kai prasidės atstatymas, mūsų veikla ten gali suaktyvėti”, – sakė “Jūrės medžio” generalinis direktorius Donatas Veinšreideris.

Pernai įmonė Japonijai pardavė dešimtį tokių namų, kurių vieno kaina svyruoja nuo 40 iki 150 tūkst. litų.

Atsargiai apie ateitį kalba ir lazerius Japonijos rinkai gaminanti Vilniaus “Altechna”.

“Dar sunku pasakyti, kas bus toliau. Vietovės, kur įsikūrę mūsų partneriai, nukentėjo nesmarkiai, bet didžiausios bėdos laukia dėl stabdomų atominių elektrinių. Jos elektrą tiekė didelei šalies daliai. Todėl neaišku, kaip toliau veiks tos įmonės, kurios naudoja mūsų produkciją”, – tvirtino “Altechnos” vadybininkas Dainius Balkauskas.

Nežinia dėl ateities jaudina ir japoniškų automobilių platintojus Lietuvoje, nes “Toyota”, “Honda”, “Nissan” ir “Subaru” sustabdė savo gamyklas, kurios tiekę detales mašinų surinkėjams visame pasaulyje.

“Apie padėtį žinome tik iš žiniasklaidos. Tos žinios kelia nerimą. Oficialių naujienų apie automobilių tiekimą dar neturime, matyt, viskas dar tikslinama”, – sakė “Mototojos” pardavimų vadovas Gintaras Sudaras.

“Subaru” atstovybė Lietuvoje kol kas tikina, kad automobilių nepritrūks.

Estijos vartojamųjų paskolų banko “Bigbank” filialas Lietuvoje, iki šiol teikęs vartojamąsias paskolas fiziniams asmenimis, pradeda siūlyti paskolas ir šalies įmonėms.

“Bigbank” yra pasiruošęs žengti į verslo kreditų rinką Lietuvoje. Mūsų tikslas – kad visos, net ir mažiausios verslo įmonės būtų įvertintos individualiai, neapsunkinant paskolos gavimo proceso ir taip sutaupant jų laiką”, – pranešime teigė “Bigbank” filialo Lietuvoje vadovas Rolandas Norvilas.

Pasak pranešimo, sprendimą teikti naują paslaugą paskatino nuolat pastebimas tokių paskolų poreikis rinkoje bei faktas, jog didiesiems šalies bankams smulkios bei vidutinės įmonės nėra prioritetinės.

Kol kas banko filialas teiks kredito linijos ir apyvartinių lėšų kredito paslaugas.

Metų palūkanų norma įmonėms sieks nuo 8 proc., be to, ateityje kartu su verslo kreditais įmonėms planuojama teikti ir banko garantijas.

Paraiškas kreditui gauti galės teikti ir mikro įmonės.

“Bigbank” filialas Lietuvoje pernai uždirbo 1,7 mln. litų neaudituoto pelno – 2,6 karto mažiau nei 2009-aisiais, kai jo pelnas siekė 4,4 mln. litų.

Filialo turtas per metus padidėjo 10,7 proc. ir gruodžio pabaigoje siekė 67,4 mln. litų.

“Bigbank” veiklą Lietuvoje pradėjo 2007-ųjų rugsėjį, 2008-aisiais banko filialas patyrė 563 tūkst. litų nuostolių.

Šiuo metu “Bigbank” turi 10 klientų aptarnavimo skyrių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Mažeikiuose, Marijampolėje ir Šiauliuose.

Pretendentas į Lietuvos banko vadovus, buvęs finansų viceministras ir prezidentės Dalios Grybauskaitės rinkimų štabo vadovas advokatas Vitas Vasiliauskas sako, kad esminė bėda, susijusi su bankais Lietuvoje, yra sugriežtintas paskolų išdavimas.

“Svarbiausia – išlaikyti pusiausvyrą tarp griežtos priežiūros ir bankų plėtros. O esminė bėda, susijusi su bankais Lietuvoje, – tai, kad jie labai sugriežtino paskolų išdavimą. Iš rinkos buvo išimti pinigai, prasidėjo finansų badas. O kaip vieną balansavimo būdų regiu alternatyvias kapitalo rinkas. Krizė visiems buvo nauja patirtis. Matyt, bankai niekada negalės būti tokie, kaip iki jos”, – interviu dienraščiui “Lietuvos rytas” sakė V.Vasiliauskas.

Pirmadienį pranešta, kad D.Grybauskaitė V.Vasiliauską siūlo skirti Lietuvos banko valdybos pirmininku.

“Lietuvos ryto” teigimu, tai – antras sykis, kai D.Grybauskaitė kilsteli jį karjeros laiptais. Finansų viceministru jis tapo po to, kai ministerijai vadovauti atėjo dabartinė prezidentė.

Tačiau pats V.Vasiliauskas sako, kad prezidentės pasirinkimas nėra susijęs su jo vadovavimu D.Grybauskaitės rinkimų štabui.

“Tai, kad vadovavau D.Grybauskaitės rinkimų štabui, manau, neturėjo jokios įtakos – juk jau praėjo dveji metai”, – sakė V.Vasiliauskas.

Seimui pretendentas bus pristatytas kitą savaitę. Parlamentarai dėl V.Vasiliausko turėtų apsispręsti dar šį mėnesį.

Dabartinio Lietuvos banko vadovo Reinoldijaus Šarkino kadencija baigėsi vasario 15-ąją, tačiau jis dar dviem mėnesiams paskirtas laikinuoju Lietuvos banko vadovu.

Lietuvos banko valdybos pirmininką penkeriems metams skiria ir atleidžia prieš terminą Seimas prezidento teikimu.

Šalies prezidentei Daliai Grybauskaitei pareiškus nepasitikėjimą ūkio ministru Dainiumi Kreiviu, premjeras Andrius Kubilius tvirtina, kad D.Kreivys “ant dviejų kėdžių” nesėdi. Premjeras taip pat teigia neįžvelgiantis nieko blogo, jei ministru tampa buvęs verslininkas.

“Aš manau, kad yra gerai, kad į politiką, į atsakingą valstybės ekonomikos tvarkymo darbą ateina žmogus, turintis praktinės verslo patirties. Akivaizdu, kad bet kas tapdamas ministru turi aiškiai parodyti, kad būdamas ministru nesirūpins savo verslu. Dainius Kreivys tą ir padarė. Galbūt kai kurių toks atsiribojimas neįtikino”, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė A.Kubilius.

A.Kubilius sakė, kad D.Kreivys nuo buvusio verslo valdymo atsiribojo pagal Lietuvoje vyraujančią tvarką.

“Čia gal susiduriame su platesne problema, nes Lietuvoje iš tikrųjų tokio reglamentavimo taisyklių ir tradicijų, kokios yra sukurtos Vakarų valstybėse, kai žmonės, atėję iš verslo tam laikotarpiui, kol būna politikoje, patikti specialiems nepriklausomiems fondams, kurie ir valdo tuo laikotarpiu jo turtą, dar nėra. Galbūt jas reikia kurti”, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Jis sakė tikintis objektyvaus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) tyrimo dėl galimo D.Kreivio interesų konflikto.

Premjeras taip pat teigė laukiantis pasiūlymų, kaip būtų galima ateityje išvengti “skirtingai interpretuojamų faktų”.

A.Kubilius pažymėjo, kad pasitiki ūkio ministro įgyvendinama politika, skatinant šalies ekonomiką, pertvarkant viešuosius pirkimus, pritraukiant užsienio investicijas.

“Bet taip pat matau, kad tokia politika nėra visi patenkinti. Yra tikrai didelės interesų grupės, kurioms tokia skaidri, sąžininga ir principinga politika apriboja anksčiau turėtas pasipelnymo galimybes. Tuos faktus irgi turime matyti”, – sakė A.Kubilius.

D.Kreivys pastaruoju metu atsidūrė dėmesio centre dėl pranešimų, esą jis galėjo supainioti interesus skirdamas Europos Sąjungos (ES) paramą. Tokius kaltinimus D.Kreivys atmetė. Ministras taip pat pažadėjo imtis teisinių priemonių, kad būtų paneigta žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, neva jam priklauso milžiniškos vertės turtas.

Etikos sargai aiškinasi, kad D.Kreivys neturėjo nusišalinti, kai buvo priimami sprendimai, susiję su įmonėmis, kuriose akcijų turi ministro motina. Skandalas kilo spaudai paskelbus, kad D.Kreivio motinos Florentinos Kreivienės iš dalies valdoma bendrovė Specializuota komplektavimo valdyba (SKV) ir bendrovės “Dalsta” bei ir “Bikusta” gavo maždaug 6 mln. litų ES lėšų.

D.Kreivys taip pat paskelbė ketinantis kreiptis į teismą, kad būtų paneigtas savaitraščio “Ekonomika” pranešimas, jog ministras turi 170 mln. litų vertės turto. Tokią informaciją ministras pavadino “šmeižikiškais metodais”.

Vyriausioje tarnybinės etikos komisijoje antradienį BNS sakė, kad tyrimas dėl D.Kreivio vykdomas. Daugiau komentarų VTEK pateikti negalėjo.

Į “Lesto” bendrovę sujungti visuomeniniai elektros tiekėjai – Rytų skirstomieji tinklai ir VST nustebino išaugusiomis sąskaitomis už sausį suvartotą elektros energiją – verslininkai teigia, kad elektra šiemet pabrango maždaug 4 proc., penktadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

“Pasirodo, tarifas padidėjo maždaug 4 proc. – šoktelėjo iki 0,49 lito už kilovatvalandę”, – sako Jurbarko verslininkų organizacijos pirmininkas Gintaris Stoškus.

Jo nuomone, smulkiosios įmonės už elektros energiją turi teisę atsiskaityti kaip ir buitiniai vartotojai: valstybės reguliuojamuoju tarifu.

Pasak Kainų komisijos elektros skyriaus vedėjo Dariaus Liutkevičiaus, juridiniams asmenims šįmet padidėjo galios dedamoji: nuo suvartoto elektros kiekio nepriklausanti leistinos naudoti galios kilovato kaina per mėnesį.

“Kita vertus, daugelis vartotojų turi instaliuotą daug didesnę galią nei realiai naudoja. Pavyzdžiui, žemosios įtampos elektros tinklų efektyvumas tesiekia 10 proc. Todėl elektros energijos perdavimo sąnaudos didelės, o perdavimo įkainiai didžiausi Europoje”, – sakė D.Liutkevičius.

Įmonės, kurių leistinoji naudoti galia nesiekia 30 kW, pirkti elektros energiją iš nepriklausomo tiekėjo turės nuo 2012-ųjų.

Anot D.Liutkevičiaus, nors tokios prievolės šiuo metu nėra, šios įmonės gali rinktis nepriklausomą elektros tiekėją. Taip esą sutaupytų mokesčių už elektros energiją.

Bendrovės “Hesona” savininkas ir vadovas Viliumas Malinauskas sako, kad verslininkai prievarta varomi rinktis vadinamuosius nepriklausomus tiekėjus, o jei ne, mokėsi daugiau.

“Elektros energijos dienos tarifas gruodį buvo 0,32 lito, sausį – 0,37 lito už kilovatvalandę. Maksimalios apkrovos tarifas šoktelėjo nuo 0,46 lito iki 0,51 lito. Negana to, kad elektra pabrango, šįmet atsirado ir naujas mokestis – už faktinę elektros energijos gamybą

Jis mūsų įmonės sąskaitą už sunaudotą elektros energiją padidino 3,3 tūkst. litų, neskaičiuojant pridėtinės vertės mokesčio”, – piktinosi V.Malinauskas.

Sausį “Hesona” neveikė, darbininkai atostogavo. Tačiau vien už apšvietimą bendrovę pasiekė 15,8 tūkst. litų “Lesto” sąskaita. Tuo tarpu gruodį, kai vyko darbas ir elektra buvo šildomos patalpos, bendrovė sumokėjo ne ką daugiau – 21,4 tūkst. litų.

Nuo šių metų sausio įmonės, kurių leistinoji naudoti galia yra 100 kW arba didesnė, privalėjo pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją. Pernai tokia prievolė buvo nustatyta įmonėms, kurių leistinoji galia yra lygi 400 kW arba didesnė.

To nepadarius vartotojams tenka naudotis visuomeninio tiekėjo “Lesto” paslaugomis. Jiems elektros energija parduodama už kainą, kuria tiekėjas elektros energiją įsigijo tam tikrą mėnesį.

Praėjusių metų patirtis liudija, kad elektros energijos įsigijimo kaina svyravo: ji buvo ir didesnė, ir mažesnė nei gyventojų mokama.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis viešėdamas Ukrainoje pirmadienį iškėlė klausimus apie kliūtis Lietuvos verslui ir pažymėjo išgirdęs šalies vadovo paramą Lietuvos siekiui spręsti įšaldytą Padnestrės konfliktą.

Ministras pirmadienį Kijeve susitiko su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovičiumi, premjeru Mykola Azarovu ir parlamento pirmininku Vladimiru Litvinu, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

“A.Ažubalis atkreipė M.Azarovo dėmesį į Lietuvos verslui Ukrainoje kylančias kliūtis: pastaruoju metu sudėtingesnėmis tapusias Ukrainos muitinės procedūras, dėl kurių Lietuvos eksportuotojai patiria nuostolių, taip pat Lietuvos statybos įmonių Ukrainoje patiriamus sunkumus”, – rašoma URM pranešime.

A.Ažubalis su Ukrainos vadovais aptarė ir konteinerinio traukinio “Vikingas” projektą. Ministerijos teigimu, M.Azarovas patikino A.Ažubalį sieksiąs, kad projektui “Vikingas” būtų taikomos supaprastintos muitinės procedūros ir kuriami bendri muitinės postai, kurie palengvintų ir pagreitintų krovinių gabenimą.

Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos geležinkelių bendrovių bei Klaipėdos ir Odesos uostų sumanytas traukinio “Vikingas” projektas gyvuoja nuo 2003 metų. Lietuva nori didinti šio traukinio apkrovą tranzitiniais kroviniais, tačiau mato tam kliūčių Odesos uoste.

Kalbėdamas kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos pirmininkas A.Ažubalis sakė turįs vilties, kad 2011 metais pavyks pastumti į priekį įšaldyto su Ukraina besiribojančios Padniestrės konflikto klausimą.

“Žinia, kuria Ukraina pasiuntė man per savo vadovą ir mano kolegą liudija, jog Ukraina iš esmės yra pasirengusi ir sutinka remti Lietuvos siekį atnaujinti “penki plius du” derybas”, – teigė ministras, kurį cituoja “Interfax” agentūra.

Pasak jo, tokį Lietuvos siekį taip pat palaiko Rusija ir Vokietija.