Pernai tyrimą atlikusi Valstybės kontrolė nustatė, kad nuo 2008 iki 2010 metų pradžios ministerijos, pirkdamos tyrimus, konsultavimo ir teisines paslaugas, išleido apie 70 mln. litų.

Didžiausiomis išlaidautojomis įvardytos Ūkio, Finansų, Susisiekimo, Energetikos ir Aplinkos ministerijos, penktadienį rašo dienraščiai “Kauno diena” ir “Vilniaus diena”.

Auditoriams pagrūmojus, kad ministerijos vėjais leidžia pinigus už darbus, kuriuos turėtų atlikti valstybės tarnautojai, išlaidos buvo staiga sumažintos.

Ministerijos neskaičiuoja, kiek studijoms, tyrimams, konsultacijoms ir teisinėms paslaugoms pirkti išleido jų kontroliuojamos įmonės, įstaigos ir organizacijos, o čia sumos – kur kas didesnės.

Viena iš Susisiekimo ministerijos valdomų bendrovių “Lietuvos geležinkeliai” per devynis praėjusių metų mėnesius išleido 3 mln. litų, o 2009-aisiais – 5,8 mln. litų.

Dvi iš 35 Ūkio ministerijai pavaldžių viešųjų įstaigų “Eksportuojančioji Lietuva” ir “Investuok Lietuvoje” teisininkams ir konsultacijoms pernai išleido per 1,5 mln. litų.

Už pusantrų metų Lietuvą būsimos atominės elektrinės projekte konsultavusiam Didžiosios Britanijos investicijų bankui “N M Rothschild & Sons” už paslaugas sumokėta 1,5 mln. eurų (beveik 5,2 mln. litų). Tiesa, nė vienos ministerijos paslaugų pirkimo sąrašuose šių konsultacijų nėra.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad susiformavo ydinga teisės aktų projektų rengimo praktika. Juos dažnai rengia ne valstybės tarnautojai, o samdomi advokatai ir kiti privatūs asmenys. Tokia praktika dažniausia Aplinkos, Ūkio ir Energetikos ministerijose.

Pagal neaiškius principus formuojamos darbo grupės įstatymų projektams rengti, nes nėra reglamentuoti kriterijai, pagal kuriuos į tokias grupes atrenkami verslo, nevyriausybinių organizacijų atstovai, mokslininkai ir kiti asmenys.

Ne visada taupiai ir rezultatyviai perkami tyrimai. Jų pirkimas ne koordinuojamas, todėl neišnaudojamos visos galimybės pasinaudoti jau nupirktų tyrimų rezultatais. Tyrimus perkančios institucijos ne visada pagrįstai juos įvardija moksliniais tyrimais ir netaiko Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų.

Auditorių nuomone, valstybės institucijos neretai nesant būtinybei samdo advokatus atstovauti jų interesams teismuose. Pavyzdžiui, Aplinkos projektų valdymo agentūra per trejus metus už teisines paslaugas sumokėjo 322 tūkst. litų. Auditorių skaičiavimu, už tas lėšas papildomai įsteigus dar dvi teisininkų pareigybes, būtų sutaupyta valstybės biudžeto lėšų, be to, būtų kaupiama funkcijoms atlikti reikalinga patirtis.

Valstybės kontrolė, išanalizavusi valdžios sektoriaus sutartis su konsultantais, taip pat konstatavo, kad piktnaudžiaujama mokslinių tyrimų vardu, nes užsakant juos ne reikia skelbti viešojo konkurso – pakanka sudaryti sutarti su paslaugos teikėju ir ją patvirtinti abi šalis tenkinančia kaina

Didžiausia Baltijos šalyse sporto aprangos gamintoja bendrovė “Audimas” pernai uždirbo 4 mln. litų ikimokestinio pelno – 4,4 karto daugiau nei 2009 metais, kai įmonės ikimokestinis pelnas buvo 0,9 mln. litų.

“Audimo” pardavimo pajamos pernai, palyginti su 2009-aisiais, ūgtelėjo 1 proc. iki 49,5 mln. litų. Atsigavimą planuojanti bendrovė šiemet investicijos ketina skirti apie 2 mln. litų, trečiadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Daryti šias investicijas leidžia mūsų rezultatai. Pernykščiai metai, palyginti su užpernai, mums buvo sąlyginai geri. Džiugina tai, kad pernai mūsų pardavimai, nors ir nedidėjo, bet buvo kokybiški ir veiksmingi. Efektyviau veikiant, taupymas atsidūrė pelno eilutėje”, – sakė “Audimo” vadovas Rimvydas Povilaitis.

Maždaug 1 mln. litų “Audimas” planuoja skirti prekių ženklui ir eksportui plėtoti, o likusią – naujoms technologijoms diegti.

Verslo parodų organizatoriai 2011-uosius pasitiko turėdami daug darbo. Pasak parodų organizavimo bendrovės “Ekspozicijų centras” vadovo Eriko Piskunovo, daugelyje Lietuvos parodų dalyvių bei lankytojų pernai daugėjo, o dabar į parodų organizatorius kreipiasi pastarąjį kartą parodose prieš 7–10 metų dalyvavusios ir vėl tai daryti ketinančios įmonės.

Bendrovės “Expo Vakarai” projektų vadybininkė Dovilė Vertelytė pabrėžia, kad atsigaunanti parodų rinka verčia organizatorius rengti turiningesnes ir įdomesnes parodas lydinčių konferencijų bei renginių programas.

Savo elektrines turinčios įmonės ketina teismuose bylinėtis su Vyriausybe dėl nuo šių metų pradžios 27 proc. iki 6,01 cento už kilovatvalandę padidinto viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio bei reikalavimo jį mokėti ir mažesnės galios jėgainėms.

“Mes visi, turintys elektrines, ruošiamės teisminiam procesui. Nusprendėme bylinėtis su valdžia. Jau dirba teisininkai. Iš pradžių teismai vyks Lietuvoje, vėliau procesas nusikels iki aukštesnio, Europos, lygio”, – interviu dienraščiui “Lietuvos rytas” sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas ir koncerno “Achemos grupė” didžiausias savininkas Bronislovas Lubys.

Anot jo, verslininkai mano, kad energetikos ministro Arvydo Sekmoko įsakymas dėl VIAP padidinimo prieštarauja Elektros energijos įstatymui, kuriame sakoma, kad turi būti remiamos tos elektrinės, kurios šilumą gamina naudodamos atsinaujinančius išteklius.

“Yra sudarytas sąrašas elektrinių, iš kurių valstybė dvigubai brangiau perka elektrą. Įdomiausia, kad į šį sąrašą kažkodėl pateko daugiausia tos elektrinės, kurias valdo ar nuomojasi privačios kompanijos. Jei biržoje ar tinkle kiekvienas gali nusipirkti elektros po 15 centų už kilovatvalandę, valstybė iš Pasvalio, Utenos, Vilniaus ar kitų elektrinių energiją superka dvigubai brangiau – po 30 centų. Kodėl, pavyzdžiui, neperkama iš Plungės, kurioje esu gimęs? Arba Telšių? Kitų miestų? Jei remiame, tai remkime visus”, – tvirtino B.Lubys.

Spaudoje teigta, kad padidintu VIAP nepatenkintos bendrovės “Achema”, “Lifosa”, “Orlen Lietuva”, “Putokšnis ir kitos savas elektrinės turinčios įmonės.

Energetikos ministerija yra pareiškusi, kad neketina atšaukti nuo šių metų įsigaliojusios tvarkos, kai panaikinta VIAP mokesčio išimtis.

Iš viso šįmet ketinama surinkti 613 mln. litų VIAP mokesčio. Pernai surinkta 431 mln. litų.

Per praėjusius metus maždaug kas 15 įmonė pakeitė vadovus, o verslo ekspertai pranašauja, kad atvejų, kai savamokslius verslo savininkus keis kvalifikuoti valdymo specialistai, daugės.

Ekspertai išskiria tris etapus: iki krizės įmonių vadovai buvo atleidžiami dėl to, kad nebesugebėjo suvaldyti spartaus verslo augimo, per krizę direktoriai buvo samdomi ir tam, kad priimtų būtinus, bet nepopuliarius sprendimus: atleisti darbuotojus, sumažinti atlyginimus, apkarpyti kitas išlaidas, o krizei baigiantis reikalingi naujus tikslus sugebantys įgyvendinti žmonės, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Registrų centro duomenimis, per devynis mėnesius pernai iš 12 tūkst. šalies įmonių, kurių metinė apyvarta viršija 1 mln. litų, pasikeitė 678, arba 5,7 proc. vadovų.

Direktoriai keitėsi maždaug kas 10 įmonėje, kurios apyvarta viršija 25 mln. litų.

Tai susiję ir su tuo, kad didesnėse įmonės vadovai dažniausiai nėra savininkai, o daugiausia naujų direktorių sulaukta viešbučių, automobilių prekybos, vandens tiekimo, ryšių paslaugų ar išperkamosios nuomos bendrovėse.

“Vis dažniau matysime atvejų, kai savininkai trauksis, o juos keis kvalifikuoti specialistai. Krizės pabaiga reikalauja verslą perkelti ant kitų bėgių, o tuomet išaiškėja, kad senasis mašinistas nemoka valdyti naujais bėgiais riedančio verslo”, – aiškina konsultacinės bendrovės “A. Abišala ir partneriai” vyresnysis konsultantas ir partneris Jonas Kvedaravičius.

Bendrovės “Creditreform Lietuva”, vertinančios įmonių mokumą, direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa akcentuoja, kad kai kurių ūkio šakų įmonių, kuriose pernai keitėsi vadovai, kreditingumo reitingas, arba sugebėjimas vykdyti savo įsipareigojimus, maždaug viena rizikos klase prastesnis už vidutinį sektoriaus, kurioje įmonė veikia, vidurkį.

Tarptautinė konsultacijų bendrovė “Hay Group” lygindama Baltijos šalis pabrėžia, kad Lietuva išsiskiria didesne rinka ir didesnėmis karjeros galimybėmis, tad talentingi vadovai turi daugiau galimybių rinktis darbdavius.

Vokietijos įmonių grupė “Tonsmeier” Lietuvoje parduoda nuo 2000 metų valdomą atliekų tvarkymo verslą.

Naujienų portalas eversus.lt rašo, kad pirminiai potencialių pirkėjų pasiūlymai jau gauti, o vasarį turėtų paaiškėti ir naujasis savininkas. Kai kurie finansininkai skaičiuoja, kad sandorio vertė galėtų siekti apie 20 mln. litų.

Tarp potencialių verslo pirkėjų minima “City Service” antrinė įmonė “Ecoservice”, investicijų bendrovė “Avestis”.

Daugiau nei prieš dešimtmetį Lietuvoje pradėjusi veikti “Tonsmeier” dabar šalyje turi 4 įmones: Vilniuje ji valdo bendrovę “Švarus miestas”, Alytuje ir Kaune – įmonę “Dzūtra”, Klaipėdoje – “Švaros diena”, Šakiuose – “Paslaugos šakiečiams”.

Lietuvoje ši grupė yra antra po “Ecoservice”. Pastaroji, eversus.lt duomenimis, Vilniuje turi apie 40 proc. komunalinių atliekų rinkos, Klaipėdoje – apie 50 procentų. “Tonsmeier” sostinėje užima 10 proc., o Klaipėdoje – apie 30 proc. šios rinkos.

“Tonsmeier” pirkėjo dairytis pradėjo dar pernai. eversus.lt duomenimis, siūlomas įmones panoro įsigyti “Ecoservice”, Vilniaus mieste ir rajone dirbanti bendrovė “A.S.A. Vilnius”, įmonė “Veolia Environmental Services Lietuva”, koncerno “Alga” bendrovė “Marijampolės švara”, investicijų bendrovė “Avestis”, valdanti antrinių žaliavų surinkimo įmonę “Ecogroup”.

Pirkėjų “Tonsmeier” sulaukė ir iš užsienio. Galutinius pasiūlymus vokiečiai turėtų gauti iki vasario, o tada – iš geriausią kainą pasiūliusių pirkėjų derybų būdu atsirinkti vieną pirkėją.

Rinkoje svarstoma, kad šis pirkinys galėtų atitekti “City Service” valdomai atliekų tvarkymo bendrovei “Ecoservice”, kuri galėtų stipriai sumažinti jų administracijos darbuotojų skaičių, taip pat pasiekti technologinės sinergijos – galėtų tvarkyti didesnius kiekius atliekų.

“Tonsmeier” valdomos įmonės Lietuvoje yra solidžios rinkos dalyvės, kurios dirba toje pačioje paslaugų sferoje kaip ir “Ecoservice”. O dėl jų įsigijimo šiuo metu nekomentuosime”, – sakė “Ecoservice” direktorius Saulius Budrevičius.

“Ecoservice”, pasak jo, siekia išlaikyti užimamas pozicijas Lietuvoje. Bendrovė taip pat turi didelių ambicijų steigti padalinius kitose valstybėse, plėsti paslaugų spektrą, toliau gerinti kokybę ir klientų aptarnavimą.

“City Service” generalinis direktorius Žilvinas Lapinskas nurodo, kad jo atstovaujama bendrovė yra listinguojama vertybinių popierių biržoje, todėl informaciją apie konkrečius veiksmus ir sprendimus, susijusius su įmonių įsigijimais, jie skelbia laikydamiesi Lietuvoje galiojančių teisės aktų.

“Avestis” šia tema taip pat nelinkęs atvirauti.

“Šiuo metu atostogauju, todėl galiu pasakyti tik tiek, kad mūsų dabar turima “Ecogroup” plėsis Minske”, – sakė “Avesčio” vadovas Marius Dvareckas.

“Tonsmeier” pavadinimas Lietuvos rinkoje pasirodė dar 2000 metais. Šią įmonių grupę Vokietijoje ir Rytų Europoje – Lenkijoje bei Lietuvoje, valdo Tonsmeierių šeima.

Potencialūs pirkėjai itin akylai saugo “Tonsmeier” įmonių grupės pateiktą jiems informaciją, todėl teprasitaria, kad vokiečiai Lietuvoje, nepaisant didžiulės konkurencijos, dirba pelningai.

Sėkmė yra galimybių ir pasirengimo sankirta. Jei esate pasirengę pasinaudoti galimybe, vadinasi, rizikuojate protingai, ir tai dažniausiai veda į sėkmę.

Metų sandūra verslui siejasi su veiklos rezultatų įvertinimu ir naujų tikslų kėlimu. Ar gali kitų metų tikslu tapti sėkmė? Mes tikime, kad sėkmė yra siekiamybė. Maža to, sėkmės lydimi žmonės yra įpareigoti savo sėkmės istorijomis dalytis su aplinkiniais. Tą ir norime padaryti.
Taigi UPS įgaliotojo atstovo Lietuvoje UAB “Skubios siuntos” darbinėse situacijose dažniausiai užduodame klausimus, kodėl ir kaip. Štai kokie svarbiausi dešimt mūsų įmonės sėkmės “kaip”:

Kurkite verslą kartu su savo klientu

Ką jums reiškia būti verslo partneriu? Paprastai partnerystę siejame su pagalba priimant sprendimus. Tačiau ar esame pasirengę kiekvieną savo klientą čia ir dabar pristatyti miniai žmonių, grupei draugų ar artimųjų?
Pabandykime kasdienį darbą su klientu paversti darbu pas klientą. Priartėkime prie jo, tapkime jo verslo dalimi. Tegul kiekvienas skambutis iš “Kada atvyks UPS kurjeris?” tampa trumpu ir aiškiu “Kur mūsų Reniukas?” arba “Laimučio norim”.
Dažnai apsiribojame suvokimu, kad tikslus įsipareigojimų vykdymas prilygsta tvirtai partnerystei. Ką daryti, jei jaučiatės visa galva didesni už savo klientą ir jūsų veiksmų vertė jam atrodo nepasiekiama? Auginkite jį. Padėkite jam kurti verslą. Tokios iniciatyvos suteikia galimybę unikaliems gaminiams, tokiems kaip www.lessloss.com HiTech kabeliai, www.contraforma.com išskirtiniai lietuvių dizainierių gaminiai, išvysti plačias tarptautines rinkas, garsinti Lietuvos vardą ir plėstis jums.

Džiaukitės savo klientų verslo sėkme

Kada jūsų verslo partneris džiaugiasi? Pirmiausia atsakykime į tokį patį klausimą apie save. Mes džiaugiamės tuomet, kada mumis didžiuojasi mums svarbūs žmonės. Vertinkite kiekvieną kliento pagyrimą ir pastabą, dalykitės jo sėkmės istorijomis, nuoširdžiai pagirkite už mažus ir didelius laimėjimus kasdieninėje vaikloje. Ženkite nors vieną žingsnį daugiau, nei iš jūsų tikimasi. Ryžkitės neįmanomiems užmojams vardan vieno paprasto sakinio: “Mes į jus sudėję visas savo viltis.”

Formuokite stiprią komandą

Kur slypi jūsų jėga? Jūsų kariuomenė – tai jūsų žmonės. Ugdykite vieningą, darnią ir draugišką, sėkmės alkaną komandą. Siekdami uždegti klientų akis, įkaitinkite savo darbuotojų širdis. Kiekvienas jūsų įmonės narys yra jos ambasadorius už įmonės ribų. Jei jis tiki tuo, ką daro, klientai net neabejoja jūsų sprendimų nauda.

Mokykitės ir mokykite

Ar galime nustoti mokytis? Deja, ne. Mokymasis užkoduotas žmogaus genetikoje. Jei nustoji mokytis ir augti – esi miręs tobulėjančiai ir sparčiai besikeičiančiai aplinkai. Noras suspėti judėti kartu su permainingu verslo pasauliu, dažniau net noras jį aplenkti ir užbėgti būsimiems įvykiams už akių skatina mus investuoti į komandos ugdymą. Dėl šių paskatų gimusi antrinė įmonė “Globaltus” išreiškia mūsų tikslą tapti elektroninio verslo ekspertais Lietuvoje, siekį mokytis ir mokyti aplinkinius.

Būkite inovatyvūs

Kaip žinoti, kad naujovės padės veikti dar sėkmingiau? Sėkmė yra galimybių ir pasirengimo sankirta. Jei esate pasirengę pasinaudoti galimybe, rizikuojate protingai ir dažniausiai sėkmingai. Pradėkite nuo savęs ir sėkmingą patirtį perkelkite klientams. Jau treti metai pasiskiriame sau atlyginimą patys. Kodėl tokio projekto ėmėmės ne prieš dešimt metų? Atsakymas gana paprastas – mums reikėjo brandos. Brandos ir pasirengimo, kuris lemtų tokios iniciatyvos sėkmę.

Skatinkite iniciatyvą

Kokią vertę kuria darbuotojų iniciatyva? Palyginkime ją su automobilio varikliu, kuris veikia nenaudodamas mūsų pilamų degalų. Ar iniciatyvą reikia valdyti? Tai priklauso nuo distancijos, kurią norime įveikti. Jūsų darbuotojas nori pradėti savo verslą. Palaikysite jį ar įrašysite į konkurentų gretas? Jeigu mūsų vadovai būtų veikę pagal pastarąjį scenarijų, greičiausiai šiandien dalis pasaulio vaikų neturėtų galimybės dėvėti lietuviško lino gaminių, nusipirktų interneto parduotuvėje www.linenkids.com. Dar didesnė netektis mūsų įmonei būtų, jei būtume netekę vienos iniciatyviausių savo kolegių.

Suteikite laisvę savarankiškai priimti sprendimus

Kodėl žinoti kelią – nelygu pačiam tuo keliu žingsniuoti? Taisykles kuriame tam, kad įmonėje užtikrintume sklandų darbą, kad užbėgtume už akių netikėtumams, kad veiktume kryptingai ir nesiblaškytume. Ar esant tvarkai lieka vietos kūrybingumui? Pristatyti siuntą per trumpiausią laiką į daugiau nei du šimtus pasaulio šalių įmanoma tik laikantis griežtos ir patikrintos tvarkos. Įdomu tai, kad kiekvienas tą tvarką suprantame savaip, kiekvienas tą patį veiksmą atliekame pritaikydami savo fantaziją ir patirtį. Dar įdomiau, kad esame skatinami už pastangas tvarkos laikytis kūrybingai.

Puoselėkite ilgaamžes įmonės vertybes

Kas sieja šimtą unikalių asmenybių? Apsidairykite aplink ir raskite žmogų, kuris mąsto, kuria ir veikia lygiai taip pat kaip jūs. Aš tokio neradau iki šiol, bet tvirtai žinau, kodėl mūsų įmonėje didžioji dalis darbuotojų “apsigyvena” ilgam. Mes visi žvelgiame viena kryptimi. Daugiau nei septyniasdešimt skirtingų žmonių, žvelgiančių viena kryptimi, nes mūsų vertybės – panašios.

Velniop viską, imkite ir darykite!

Kokiu šūkiu vadovaujatės jūs? Daugelis teorijų teigia, kad žinios dar nelemia veiklos sėkmės. Kodėl neretai nesiryžtame pritaikyti net tokių idėjų, kurios mums pranašauja gerokai kokybiškesnį gyvenimą ir gerovę? Nedvejokite, imkite ir darykite tuoj pat. Kaip galite žinoti, kad jums nepasiseks, jei net nebandėte? Tikėjimas ir noras suvedė mūsų ir VšĮ “Kitas variantas” kelius. Dedame visas įmanomas pastangas, kad mūsų jaunimas galėtų lengviau prisitaikyti prie sparčiai kintančios aplinkos, kad garsių žmonių išmintis taptų jiems prieinama ir suprantama, todėl organizuojame specialų Richardo Bransono knygos “Velniop viską, imk ir daryk!” leidimą lietuvių kalba.

Dalykitės sėkme

Kada mes jaučiamės sėkmingi? Tada, kai esame apsupti sėkmės lydimų žmonių, kada sėkmingai dirbame su kolegomis ir padedame kurti sėkmingą verslą klientams. Tada, kai dalijamės savo sėkme. Prisidėkite prie mūsų.

6 jpg. – Inovacijos.

“Business Climate 2010″ konferencijoje Niujorke apie verslo sėkmę kalbėjo “Skubių siuntų” vadovas Vladas Lašas, buvęs Kosta Rikos prezidentas Jose Maria Figueresas, atsinaujinančių energijos šaltinių ekspertas Jigaras Shahas ir vienas žymiausių šio meto britų verslininkų, milijardierius, vienos garsiausių pasaulio verslo grupių “Virgin Group” įkūrėjas, vadovas ir ekstremalių pojūčių bei nuotykių mėgėjas seras Richardas Bransonas

UPS įgaliotojo atstovo Lietuvoje UAB “Skubios siuntos” komanda vadovaujasi principu “Velniop viską, imkite ir darykite!”

president-lessloss.jpg – Verslas kartu.

Prizą “Sėkmės žingsnis”, skiriamą įmonei, kuri per dvejus metus nuo įsteigimo sugebėjo aktyviai konkuruoti vidaus rinkoje ir eksportuoti savo produkciją, laureatu tapo UAB “Globaltus” direktorius Tomas Paplauskas

Įkirta

Siekdami uždegti klientų akis, įkaitinkite savo darbuotojų širdis. Kiekvienas jūsų įmonės narys yra jos ambasadorius už įmonės ribų. Jei jis tiki tuo, ką daro, klientai net neabejoja jūsų sprendimų nauda.

Sunkmečiu pastebėta lietuviškų holdingų kėlimo į užsienį tendencija šiemet turėtų aprimti, o užsienio investuotojų – padaugėti.

2009–2010 m. didžiosios Lietuvos įmonės, aiškiau supratusios vietinės rinkos ribotumą ir stebėdamos smunkantį vartojimą, ėmė daugiau dėmesio skirti eksporto rinkoms. Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. viduryje užsienyje buvo investavę 596 Lietuvos verslininkai – 67 daugiau nei prieš metus. O štai 2008 m. viduryje tokių buvo tik dešimčia daugiau nei 2007-aisiais.
Štai įmones Lietuvoje ir Kazachstane valdantis verslininkas Eligijus Survila šiuo metu taip pat daugiau dėmesio skiria veiklai užsienio rinkoje. “Į Kazachstano rinką įžengiau prieš penkiolika metų, įvertindamas didesnės rinkos potencialą ir palankesnę konkurencinę aplinką. Anksčiau šioje užsienio rinkoje buvau pasyvesnis dalyvis, bet dabar, kai Lietuvoje verslas merdi, aktyviau veikiu Kazachstano rinkoje. Čia mažesni mokesčiai, stiprus verslo palaikymas, tad valstybė greičiau brenda iš krizės”, – pasakoja verslininkas, Lietuvoje valdantis maisto žaliavų gamybos įmonę “SMS Eligita”. 2010 metais E.Survila netgi ėmėsi naujos veiklos – eksportuoti lietuvių mėsos, pieno ir saldumynų gamintojų produktus į Kazachstaną.
Verslininko manymu, 2007–2008 m. stebėtas vartojimo pakilimas į Lietuvą grįš dar labai negreit, todėl lietuviškam verslui reikėtų orientuotis į besivystančias šalis, kur didelės plėtros galimybės. Taip manančiųjų nuolat daugėja – pernai Vakarų medienos grupė pradėjo statyti fabrikų kompleksą Baltarusijoje, šiemet Azerbaidžane veiklą pradės “Alna Group” antrinė įmonė, sieksianti gauti valstybinio ir bankų sektoriaus užsakymų.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas svarsto, kad lietuviškos investicijos į užsienio šalis turėtų stiprėti, nes Lietuvos gamintojus jau pradeda rimtai varginti kvalifikuotos darbo jėgos stoka ir menka vietinės rinkos perkamoji galia.

Kėlė valdymą į Nyderlandus ar Liuksemburgą

Pernai lietuviškos bendrovės ne tik ieškojo daugiau nišų užsienyje ir aktyviau ten kūrė savo atstovybes, kad būdamos arčiau savo klientų galėtų sumažinti išlaidas, bet ir dažniau svarstė galimybę perkelti įmonių valdymą į kitas šalis. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2010 metais valdymą iš Lietuvos iškėlė keturi didieji mokesčių mokėtojai, tarp jų ir “Akropolis”.
Audito ir konsultacijų paslaugas teikiančios bendrovės “PricewaterhouseCoopers” Mokesčių skyriaus partnerė Kristina Kriščiūnaitė patvirtino, kad 2010 m. iš įmonių sulaukė nemažai prašymų konsultuoti tiek dėl valdymo iškėlimo į kitą šalį, tiek dėl veiklos perkėlimo. “Tačiau negalime sakyti, kad tai masinis reiškinys. Tik didelės įmonių grupės tai svarstė ar pasinaudojo šiomis galimybėmis, mat jos galėjo tikėtis naudos – sąnaudos valdymo įmonėms išlaikyti užsienyje paprastai didesnės, tačiau palankesnė mokesčių sistema, todėl naudos pasiekiama per masto efektą. Įmonės, kurios kėlė valdymą, tai darė dažniausiai dėl pastovesnės ir stabilesnės mokesčių sistemos ir mažesnės bendros mokestinės naštos. O veikla buvo keliama svetur, ieškant naujų rinkų, siekiant sumažinti veiklos išlaidas”, – komentavo mokesčių ekspertė.
Ekspertų teigimu, valdymą perkelti dažniausiai buvo renkamasi tarp tradicinių kontroliuojančių bendrovių (holdingų) jurisdikcijų ES – Nyderlandų, Liuksemburgo, Kipro. Kaip rodo statistiniai duomenys, per krizę visose šiose šalyse padaugėjo Lietuvos verslo investicijų – nuo 2008 m. Nyderlanduose lietuvių verslininkų investicijos išaugo beveik septynis kartus – iki 902 mln. Lt, o Kipre – 2,6 karto – iki 414 mln. Lt.
Tokia tendencija rodo, kad plonėja Lietuvos piniginė, nes lietuviškoms įmonėms perkėlus savo veiklą ar verslą, biudžetas netenka verslo ir su juo susijusių mokestinių pajamų. Tačiau nors prieš porą metų įvykusi naktinė mokesčių reforma išgąsdino lietuviškas įmones ir paskatino ieškoti stabilesnių šalių savo holdingo bendrovėms, ekspertai mano, kad ši tendencija jau aprimo ir 2011 m. tokių atvejų nedaugės. K.Kriščiūnaitė pabrėžia, kad sugrąžinus 15 proc. pelno mokesčio tarifą ir holdingų lengvatą, kai kurios valdymą iškėlusios įmonės pernai netgi grįžo į Lietuvą.
Optimizmo, nagrinėjant Lietuvos verslo žemėlapį, įneša ir pernai pastebėtas naujų verslų kūrimo suaktyvėjimas. “Registrų centro” duomenimis, 2009 m. per 10 mėn. įsteigtos 5133 įmonės, o 2010 m. – jau 5791. D.Arlauskas dideles viltis sieja su projektu verslumui skatinti “Verslo laiptai”, – jei šiemet bus pradėta tai įgyvendinti, paprastės įmonių steigimas, atsiras šeimos įmonių su nedideliu kapitalu ir mažais mokesčiais koncepcija.

Tikimasi 50 užsienio investuotojų

Lietuva ekonomikos augimo viltis sieja ne tik su lietuviškojo verslo plėtra ir eksporto didinimu, bet ir su užsienio investicijomis. 2010 m. prisiviliojome tris pasaulinio lygio korporacijas – tokių vardų kaip “Barclays”, “Western Union” ir IBM Lietuvoje tarp užsienio investuotojų jau senokai nebuvo girdėti. Vis dėlto skambūs vardai užsienio investicijų srauto statistikos nepagerino – tarptautines investicijas analizuojančios bendrovės “FDI Markes” duomenimis, iš viso pernai per 10 mėn. Lietuvoje pradėti 26 užsienio investuotojų projektai, o per visus 2009 m. pritraukti 36.
Ūkio ministras Dainius Kreivys žada, kad 2011 metai užsienio investuotojų skaičiumi bus derlingesni – planuojama prisivilioti apie pusšimtį įvairaus dydžio investuotojų, tarp jų ir keletą tokių garsių vardų kaip 2010-aisiais. Ekspertai tokius lūkesčius laiko pagrįstais ir giria premjero bei ūkio ministro aktyvumą, kviečiant į Lietuvą investuotojus. Jei šiemet Vyriausybė rodys tokias pat pastangas kaip ir pernai, keleto didelių vardų iš tiesų galime tikėtis. Juo labiau kad ūkio ministras D.Kreivys pernai lapkričio viduryje lankėsi Vokietijoje ir vienai didžiausių pasaulyje korporacijų “Bosch” pasiūlė kurti Lietuvoje paslaugų centrą, o “Schott Solar AG Mainz” kompanijai – steigti fotoelementų gamybos arba mokslinių tyrimų padalinį. Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ruožtu vieną didžiausių pasaulyje Kinijos telekomunikacijų bendrovę “Huawei” pakvietė kurti Lietuvoje inovacinių technologijų centrą.
“Manome, kad tokia investuotojų pritraukimo tendencija išsilaikys, ypač jei į Lietuvą jau atėjusios įmonės ir toliau čia sėkmingai plėtos verslą. Tokiu būdu vienas investuotojas pritrauks kitą. Tikimės, kad Lietuvoje šiais metais įsisteigs daugiau verslo paslaugų centrų, kadangi turime kvalifikuotos darbo jėgos, kuri moka užsienio kalbų ir palyginti yra nebrangi. O tai vienas iš reikšmingesnių investuotojus į Lietuvą pritraukiančių aspektų”, – prognozuoja K.Kriščiūnaitė.
Prie Lietuvos konkurencinių pranašumų galima priskirti ir aukščiausio lygio Lietuvos vadovų dėmesį investuotojams. “Pozityvi Lietuvos valdžios pozicija pasireiškia ir praktine pagalba. Pavyzdžiui, vieną penktadienio popietę bendrovei “Western Union” kilo techninių problemų, – įmonės vadovai paskambino ūkio ministrui, ir nesklandumai buvo pašalinti per 45 min. To investuotojai kitose šalyse negauna”, – užtikrino “Investuok Lietuvoje” direktorius Mantas Nocius.
Jis minėjo, kad į Lietuvą šiemet gali įžengti ir vienas iš didesnių Europos prekybos tinklų. “Matau tikimybę, kad gali ateiti į mažmeninės prekybos sektorių didelis žaidėjas, nes dabar toks laikas, kai kompanijos su dideliais resursais gali atsikovoti neblogą rinkos dalį iš dabartinių jos dalyvių. Vienas Europos tinklas jau domisi Lietuva”, – atskleidė M.Nocius.
Beje, ekspertų nuomone, norint šiemet pritraukti didelius investuotojus, kaip ir pernai, Vyriausybė neapsieis be dotacijų. Lietuvos verslininkai ir dalis ekspertų kritikuoja Vyriausybę, kad remiami ne savi, o svetimi verslininkai, tačiau ši atkerta, kad Lietuvos verslininkams iš ES paramos investicijoms skirta 2 mlrd. Lt, o užsienio investuotojams – tik 68 mln. Lt.
Advokatas L.Skibarka pabrėžia, kad didieji investuotojai renkasi iš kelių panašių valstybių – Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, todėl pasiūlyti jiems dotaciją labai svarbu. M.Nocius įsitikinęs, kad be dotacijų Lietuvai nebūtų pavykę prisitraukti nei “Barclays”, nei “Western Union”. “Štai Lenkija iš europinių pinigų skyrė 15 mln. dolerių, kad britų arbatos gamintoja “Twinings” pas juos perkeltų gamyklą. Tai rodo, kad konkurencija dėl investicijų didelė. Mes tokių pinigų neskiriame, bet didieji investuotojai įpratę gauti dovanų – jei negaus čia, pasuks kitur”, – tvirtino “Investuok Lietuvoje” vadovas. Jis pridūrė, kad didieji investuotojai ne tik sukuria daug darbo vietų, bet moka gerus atlyginimus, todėl per mokesčius į biudžetą patenka daugiau pinigų nei iš lietuviškų įmonių.

Investuotojus gąsdina biurokratija

Kita vertus, nors turime ir konkurencinių pranašumų, akis vis dar bado iki šiol taip ir neišspręstos problemos. Didžiuosius užsienio investuotojus konsultuojančios advokatų kontoros “Sorainene” advokatas L.Skibarka pabrėžia, kad investuotojams Lietuvoje labiausiai kliūva biurokratija ir nepaslanki darbo teisė.
“Paties premjero raginamas investuotojas ateina į Lietuvą, jam pažadamos dotacijos. Bet vos procesai nusileidžia į ministerijų lygį, paaiškėja, kad joms gauti prireiks daugybės paraiškų, dokumentacijos. Investuotojams taip pat nepatinka sudėtingas darbo teisės reguliavimas ir nepatogus susisiekimas iš Vilniaus su Europos šalimis”, – į iki šiol dar neatliktus Lietuvos namų darbus dėmesį atkreipė advokatas.

Įkirta: Sugrąžinus 15 proc. pelno mokesčio tarifą ir holdingų lengvatą, kai kurios valdymą į užsienį iškėlusios įmonės grįžta į Lietuvą.

Lentelė

Kiek didieji investuotojai sukurs darbo vietų

“Barclays”
2010 m. – 500
2011 m. – 700

“Western Union”
2010 m. – 192
2011 m. – 200

Iš smulkiajam ir vidutiniam verslui skirto 1 mlrd. litų pernai bankai sugebėjo išskolinti mažiau kaip 50 mln. litų.

Ūkio viceministras Daumantas Lapinskas “Verslo žinioms” sakė, kad tokia padėtis ministerijos netenkina.

Bankai sugebėjo išduoti vos 87 paskolas už 48 mln. litų. Šiaulių bankas skyrė – 58, SEB bankas – 20, “Swedbank” – 9 paskolas.

“Reikia apsispręsti, ar šią programą verta tęsti toliau. Jeigu ja buvo siekiama pagyvinti verslo kreditavimą krizės laikotarpiu – tikslas akivaizdžiai nepasiektas”, – pripažino D.Lapinskas.

Jis pripažino, kad programa klimpsta nuo pat pradžių.

Pagrindine priežastimi ūkio viceministras laiko tai, kad EIF sutartys su bankais griežtai apibrėžia rizikos kriterijus ir bankai neturi teisės išduoti paskolų daugeliui įmonių, nes jos būtų pernelyg rizikingos.

Lietuva dalį ES struktūrinių fondų paramos – apie 290 mln. eurų, arba 1 mlrd. litų, yra nukreipusi į “Jeremie” kontroliuojantįjį fondą, kurio valdytojas Europos investicijų fondas (EIF) metų pradžioje pasirašė sutartis su trimis bankais.

Pagal jas smulkiajam ir vidutiniam verslui finansuoti SEB bankas gavo 259 mln. litų, “Swedbank” -179 mln. litų, Šiaulių bankas – 69 mln. litų ir įsipareigojo prie šių sumų prisidėti antra tiek – daugiau kaip 500 mln. litų.

Vilniuje paleidžiamas portalas Urbanday.lt – savotiškas įmonių Facebook’as, kuriame šios nuolat skelbia informaciją apie tai, kur ir ką verta pirkti, kaip įdomiai praleisti laisvalaikį sostinėje, kokiose parduotuvėse ir kokioms prekėms šiuo metu taikomos nuolaidos.

Kiekviena įmonė portale Urbanday.lt turi asmeninį profilį, jame skelbia vaizdinę ir tekstinę informaciją apie savo veiklą, prekes ir paslaugas, vykstančius renginius, akcijas ir pasiūlymus.

Be to, naujojoje internetinėje svetainėje kasdien galima įsigyti įvairių nuolaidų kuponų, – juos galima gauti tiesiog trumpąja žinute.

Tuo tarpu portalo lankytojai patikusias akcijas gali pasiūlyti draugams, paspausdami mygtuką “rekomenduok”.

Be to, šis portalas atstoja įmonių katalogą, nes čia surinkta visa informacija apie Vilniuje veikiančias prekių ir paslaugų įmones, yra ir žemėlapis, padėsiantis nepasiklysti jų ieškant, nurodyti ryšių duomenys ir darbo laikas.

Šis projektas į Vilnių atkeliavo iš Vokietijos, kur prieš metus į vieną portalą buvo suburtos visos didžiosios Manheimo miesto prekių ir paslaugų įmonės.

Lietuviška tekstilės įmonė “Garlita” rengia NATO šalių kariuomenes ir gamina nuo uodų apsaugančius megztinius, “Vičiūnai” su savo prekės ženklo produkcija prasibrovė į Vakarų Europos mažmeninę prekybą, o lietuvių bendrovė “Geola Digital” sugebėjo tapti skaitmeninių hologramų pradininke pasaulyje. Kuo dar pasaulį stebina lietuviai?

Eidamas pro neišvaizdų sovietinį pastatą Vilniaus Naujamiestyje ar važiuodamas pro Lietuvos provincijoje išdygusią gamyklą net neįsivaizduotum, kad čia, lietuvių galvose ir laboratorijose, gimsta Europos ir net pasaulio mastu unikalūs gaminiai. Paradoksalu, bet dauguma šių įmonių žinomesnės užsienyje negu Lietuvoje. Tad “Veidas” nutarė ištaisyti šią klaidą ir pristatyti įdomiausius Lietuvos eksportuotojus.

Nuo uodų apsaugantys megztiniai

Lietuviška trikotažo gamybos įmonė “Garlita” gamina ne tik Lietuvos karių aprangą, bet daugelį metų rengia ir NATO šalių armijas. Jei surinktume visus jos aprengtus kareivius, gautume šimtatūkstantinę armiją, sudarytą iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Norvegijos, Latvijos, Estijos ir net tolimojo Kataro ar Pietų Afrikos Respublikos kareivių. Nors vien tokie faktai daro įspūdį, unikaliausi šios Kauno bendrovės produktai – specializuoti trikotažo drabužiai. “Garlita” pirmoji Europoje trikotažo aprangos gamybos procese pritaikė žaliavas su nanotechnologijomis, leidžiančias sukurti megztinius, apsaugančius nuo uodų, atsparius dūriams ir pjūviams ar net prisotintus vitamino E.

“Tokia apranga atsirado dėl konkrečių klientų poreikių. Drabužiai, apsaugantys nuo vabzdžių, reikalingi kariams, vykstantiems į maliarijos, geltonojo drugio rizikos zonas. Snaiperiams būtina tokia apranga, nes jie negali sau leisti atitraukti piršto nuo gaiduko. O drabužiai su vitaminu E reikalingi povandeniniuose laivuose, kuriuose dirbantys žmonės saulės nemato iki šešių mėnesių”, – paaiškina “Garlitos” generalinis direktorius Juozas Martikaitis.

Sulaukusi iš kliento specialaus užsakymo, lietuviška bendrovė dirba kartu su lietuvių, austrų, šveicarų ir danų mokslininkais, kol jų sukurtą technologiją perkelia į gamybą. “Garlita” taip pat gamina megztinius, apsaugančius nuo elektromagnetinių spindulių, UV spindulių, atsparius ugniai.

“Pernai amerikiečiai gyrėsi sukūrę neprapjaunamus drabužius, o mes jau prieš ketverius metus tokius pradėjome gaminti”, – atsakydamas į klausimą, ar turi daug lygiaverčių konkurentų, iškalbingą pavyzdį pateikia J.Martikaitis. O Europoje šios įmonės produkcijai lygių nėra. “Net Rusijos deimantų kasyklos apsauga įsigijo mūsų sukurtą neprapjaunamą aprangą”, – priduria vadovas.

Vos pernai pradėjusi prekiauti nuo uodų apsaugančia apranga, šiuo metu “Garlita” su danų mokslininkais jau kuria naują produktą – saulės šilumą atspindinčius megztinius. “Juodas drabužis sugeria šilumą, ir žmogus kaista, tad mes gaminsime megztinius, atspindinčius saulės šviesą. Mes pirmieji šią technologiją pritaikysime trikotažui – megztiniams gaminti”, – tvirtina vadovas.

Pasak jo, tekstilei pritaikyti tokias technologijas lengviau, o trikotažas yra retesnė medžiaga, todėl įtvirtinti trikotažo pluošte nanokapsules gerokai sunkiau, mat pagrindinis klientų keliamas reikalavimas, kad drabužis savo specialiąsias savybes išlaikytų iki šimto skalbimų.

Skaitmeninės hologramos pradininkai – lietuviai

Sovietinis pastatas ir patalpos Naujamiesčio mikrorajone, kur įsikūrusi lietuvių bendrovė “Geola Digital”, niūrokos, tačiau kai jos vadovas Stanislovas Zacharovas nusiveda į koridorių ir uždega šviesą, trumpam pasijunti tarsi patekęs į filmą “Haris Poteris” – iš kabančių ant sienos paveikslų šypsosi ir mirkteli mergina, nasrus iššiepia ryklys, tamsą skrodžia naikintuvas, iš kurio iššvilpia raketa, o kosminę stotį primenantis muziejus taip išsišovęs į priekį, kad, rodos, galėtum jį paliesti.

Vos trylika darbuotojų turinti ir Vilniuje įsikūrusi “Geola Digital” bendrovė gamina pasaulyje unikalius produktus – skaitmenines hologramas. Spalvoti, judantys lietuvių sukurti paveiksliukai yra iškeliavę į Australijos, Vokietijoje, Ispanijoje, Didžiosios Britanijoje muziejus. Judančių paveikslų užsiprašo reklamų kūrėjai, užsienio menininkai, o štai Turkijos gynybos ministerijos padalinys į lietuvius kreipėsi prašydamas pagaminti kartografinį žemėlapį.

Dabartinė įmonės pradininkė, iki 2007 m. gyvavusi bendrovė “Geola”, pirmąją pasaulyje skaitmeninę hologramą optiniu lazeriu pagamino 1999 m. “Geola Digital” direktorius S.Zacharovas pabrėžia, kad net ir dabar visame pasaulyje šią technologiją naudoja tik trys įmonės.

“Amerikiečiai, kurie skaitmeninę hologramą sukūrė keliais mėnesiais vėliau negu mes, šiuo metu gamina kartogramas Pentagonui, o kanadiečiai dirba su Holivudu”, – konkurentus apibūdina vadovas ir su apmaudo gaidele priduria, kad jeigu dirbtų JAV, būtų pasiekę tikrai ne mažiau nei šios bendrovės.

Apie dvi dešimtis produktų užpatentavusi įmonė kasmet ieško vis naujų nišų. Pernai “Geola Digital” nusprendė priartėti prie paprastų pirkėjų, tad pasiūlė naują paslaugą – į skaitmeninę hologramą perkelia mobiliuoju telefonu nufilmuoto žmogaus portretą. Tokią hologramą su apšvietimo stoveliu, kainuojančią 70 eurų, “Geola Digital” klientams iš viso pasaulio siūlo per tarptautinę elektroninės prekybos svetainę eBay.com.

Kūrė Kataro el. valdžios vartus

Elektrotechninių įrenginių gamybos bendrovė “Rifas”, bendradarbiaudama su skandinavų inžinerijos įmonėmis, šiemet įgyvendino vieną reikšmingiausių savo projektų – pagamino įrangą, valdančią visą gręžimo procesą jūroje esančioje Vietnamo naftos gavybos platformoje.

“Rifo” generalinis direktorius Mindaugas Slapšys tvirtina, kad į egzotiškas rinkas įmonė žengia ir toliau: neseniai Pietų Korėjos laivui panevėžiečiai išsiuntė savo sukurtą įrangą, valdančią generatorių ir variklį, o šiuo metu tokius įrenginius gamina jau antram laivui iš Pietų Korėjos. Be to, vyksta derybos dėl projekto Brazilijoje.

Žengti į tolimas rinkas, įsibrauti į naftos gavybos bei laivybos verslą lietuviams pavyko susiradus skandinavų partnerius ir užsitarnavus jų pasitikėjimą. Šie projektai estų bei lietuvių kapitalo bendrovei yra ir kokybinis šuolis į priekį, nes laivybos bei naftos gavybos versle reikalingi aukščiausio lygio techniniai sprendimai. “Gamindami įrenginius Vietnamo naftos platformai susidūrėme su aukščiausio lygio reikalavimais – didesni turbūt būtų taikomi tik kosminiam laivui”, – tvirtina M.Slapšys.

Ambicingą bei reikšmingą projektą šiemet baigė ir tarptautinio kapitalo bendrovės “Webmedia” specialistai. Lietuviai kartu su kolegomis iš Estijos, Rumunijos ir Serbijos beveik metus kūrė Kataro centrinį elektroninių valstybės paslaugų portalą. “Šis portalas – Kataro veidas. Svetainėje veikia daugiau nei 70 elektroninių paslaugų”, – projektą apibūdino “Webmedia” Vilniaus fialialo vadovas Aurimas Danaitis.

Šiuo metu bendrovės “Webmedia” specialistai Moldovos finansų ministerijos užsakymu baigia kurti viešųjų finansų valdymo informacinę sistemą, panašų projektą laimėjo ir Nigerijoje. “Per krizę ėmėme orientuotis į Artimųjų Rytų, Afrikos, arabų šalis, nors iki tol dirbome artimesnėje rinkoje. Besivystančiose šalyse yra daugiau projektų, pradedamų “nuo nulio”, jos gauna daugiau finansavimo, pavyzdžiui, iš Pasaulio banko, o turtingos arabų šalys siekia būti modernios ir daug investuoja į naujausias technologijas”, – argumentuoja A.Danaitis.

Su savo prekės ženklu įžengė į Vakarų Europą

Galimybių patekti į besivystančias šalis ieško vis daugiau Lietuvos eksportuotojų. Štai kūno priežiūros priemonių ir plovimo bei valymo priemonių gamintoja “Naujoji Ringuva” šiuo metu su nauju partneriu derasi dėl eksporto į Afriką. Pernai įmonė jau eksportavo savo produkciją į Nigeriją, tačiau tenykštį partnerį, išvežiodavusį lietuvišką muilą po didžiąsias šalies turgavietes, ištiko mokumo problemos.

Bendrovės “Naujoji Ringuva” generalinė direktorė Jurgita Žilvinskaitė pasakojo, kad įmonės biotechnologai netgi sukūrė specialų, plačiai panaudojamą produktą Afrikos rinkai – kietą gabalinį muilą, skirtą ir žmonėms praustis, ir drabužiams skalbti, ir indams plauti.

Tuo tarpu tradicinėse eksporto rinkose, Europoje, 50 proc. savo produkcijos eksportuojanti “Naujoji Ringuva” siekia populiarinti savo prekės ženklą. J.Žilvinskaitės teigimu, kitąmet įmonė užsibrėžusi tikslą įžengti į Švedijos antrą pagal dydį vaistinių tinklą “Apotheker 1″ su savo prekės ženklo “Balance Neutral” produktais – itin alergišką odą turintiems žmonėms tinkamu indų plovikliu ir drabužių minkštikliu.

Su lietuviškais prekės ženklais įeiti į Skandinavijos rinką vienai kitai įmonei pasiseka, tačiau įsitvirtinti Vakarų Europoje su savo prekės ženklu Lietuvos pramonės įmonėms, atrodo, beveik neįmanoma. Dėl to lietuviškos bendrovės skverbiasi į Rusiją, besivystančias rinkas arba tiesiog parduoda savo produkciją kaip žaliavą, ant kurios savo vardą užrašo didžiosios Europos bendrovės.

“Vidutinio dydžio Lietuvos gamintojui su savo prekės ženklu įsitvirtinti už Baltijos šalių ribų labai sudėtinga ir šios pastangos reikalauja labai didelių investicijų”, – pabrėžia J.Žilvinskaitė.

Tačiau nėra taisyklės be išimties. Šia išimtimi Lietuvoje galima laikyti “Vičiūnų” įmonių grupę, kurios prekės ženklas “Viči” kuo puikiausiai skverbiasi į žinomiausius prekybos tinklus Vakarų Europoje ir net tokiose egzotiškose šalyse, kaip Libanas ar Marokas. “Vičiūnų” įmonių grupės valdybos pirmininkas Visvaldas Matijošaitis informavo, kad 70 proc. visos grupės sukuriamos produkcijos parduodama su “Viči” prekės ženklu.

“Viči” produkcijos galima rasti Europos prekybos tinkluose “Lidl”, “Tesco”, “Metro”, tad šį prekės ženklą galime neabejotinai laikyti labiausiai Vakarų Europoje sugebėjusiu įsitvirtinti lietuvišku prekės ženklu. “Tolimiausias taškas, kur rasite “Viči” produktų, – Rusijos Tolimieji Rytai”, – sako V.Matijošaitis.

Šiuo metu “Vičiūnai” su prekės ženklu “Viči” bando įžengti į Brazilijos rinką ir net į ten veikiantį amerikiečių mažmeninės prekybos gigantą “Wal-Mart”, tačiau norint eksportuoti į Braziliją reikia tarpvyriausybinių susitarimų, tad procedūros užtrunka.

“Mūsų vizija, kad “Viči” prekės ženklas būtų ne vien europinis, bet ir pasaulinis. Gal tuo ir įdomus darbas “Vičiūnuose”, kad visa komanda esame išsikėlę tokį tikslą”, – ambicingus planus atskleidžia V.Matijošaitis.

Lietuvos verslas per sunkmetį išmoko greitai priimti tinkamus sprendimus, tačiau prarado apyvartą, stabdė plėtrą, išgyveno darbuotojų nutekėjimą.

Tokios pagrindinės Lietuvos įmonių rezultatų, palyginti 2008 metų ir 2010 metų trijų ketvirčių, išvados, ketvirtadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Lietuvoje verslininkai mieliau kalba apie krizės pamokas nei jos kainą. Praradimai niekam nėra maloni tema, dauguma šykščiai, procentine išraiška informuoja apie pardavimų nuosmukį, pelningumo ar patirtų nuostolių skaičius stengiamasi nutylėti.

Palyginti 2008 metų 9 mėnesių kai kurių šalies įmonių grupių pardavimų pajamas su 2010 metų 9 mėnesių rezultatais, aiškėja, kad Nerijaus Numavičiaus vadovaujama “Vilniaus prekybos” grupė per sunkmetį prarado 1,225 mlrd. litų pardavimo pajamų.

Vidmanto Kučinsko valdomos bendrovės “Arvi”, kuriai priklauso trąšų, pašarų, cukraus ir kalakutų verslai, pajamos sumažėjo 580 mln. litų, o štai Lenkijoje įsitvirtinanti Nerijaus Eidukevičiaus “Tiltra Group” 9 mėnesių pajamas padidino 345 mln. litų.

Koncerno “MG Baltic” pardavimai nuo 2008 metų 1,2 mlrd. litų smuko ir pernai (222 mln. litų), ir šiemet (palyginti su 2009 metų 89 mln. litų).

Žemės ūkio verslu besiverčiančiai “Litagros” grupei krizė kainavo 156 mln. litų – tiek sumažėjo grupės pajamos, palyginti 2008 ir 2010 metų trijų ketvirčių rezultatus.

Tačiau ekonomistas Valdemaras Katkus sako, kad nei nuostoliai, nei pelnas tikrųjų krizės nuostolių neparodo.

“Pirmiausia įvertinkime tai, ką praradome – kiek įmonių bankrutavo nesulaukusios sunkmečio pabaigos”, – teigė ekonomistas.