Beveik po mėnesio Lietuva turės naują nacionalinę valiutą eurą. Kad gyventojai su tuo jau susitaikė, byloja apklausos: pasitikėjimas bendrąja ES valiuta ūgtelėjo ir siekia apie 50 proc.

Paulius Paukštys

Euro viešinimo kampanija vykdoma intensyviai. Per įvairias visuomenės informavimo priemones aiškinama, kaip vyks valiutų kaita, kaip turėtų elgtis gyventojai. Jau įpratome parduotuvėse matyti kainas dviem valiutomis: litais ir eurais, psichologiškai bandome pajusti skirtumą, kai kainų litais nebeliks.

Tačiau toks susitaikymas ir ramybė tvyrojo

ne visą laiką. Ankstyvą rudenį vartotojai ėmė fiksuoti kylančias prekių ir paslaugų kainas. Nemažai tokių signalų pasiekė ir Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT). Tarnybos direktorius dr. Feliksas Petrauskas pabrėžia, kad tarnyba iki rugpjūčio 22 d., kai tapo privaloma kainas skelbti eurais ir litais, su Europos Komisijos (EK) atstovais aptarė kontrolės sistemą, kuriai EK pareigūnai pritarė ir kuri vykdoma šiuo metu. Rugpjūčio viduryje, dar prieš įsigaliojant reikalavimui dėl privalomo dvejopo kainų nurodymo, tarnybos darbuotojai 711 prekybos ir paslaugų teikimo vietų atliko prevencinę stebėseną. Buvo patikrintos 1622 prekių ar paslaugų rūšys ir nustatyta gana daug pažeidimų, net 64 proc. atliktų patikrinimų skaičiaus.

„Tai buvo tikrai didelis pažeidimų skaičius. Baiminomės, kad kainų kilimo tendencija gali išsilaikyti ir toliau. Nuo rugpjūčio 22-osios priežiūros institucijos pradėjo privalomus dvejopo kainų nurodymo patikrinimus ir kai susumavome jų patektus duomenis iki rugsėjo 1 d., nustatėme, kad pažeidimų sumažėjo iki 10,24 proc. Toks akivaizdus sumažėjimas nulemtas daugelio objektyvių ir subjektyvių veiksnių. Vienas jų – kad Vyriausybė aiškiai parodė, jog kainų didinimo pasinaudojant euro įvedimu netoleruos. Kita vertus, mūsų tarnyba ir visos kitos verslą kontroliuojančios institucijos įrodė, kad šį procesą akylai stebės, o radusios pažeidėjus imsis sankcijų. Verslas įsitikino, kad vykdoma sustiprinta kontrolė, todėl noro piktnaudžiauti euro įvedimu sumažėjo“, – teigia F.Petrauskas.

Dažniausias klausimas – ar didės kainos

Kaip ir kitose eurą įvedusiose valstybėse, dažniausias vartotojų klausimas – ar įvedus eurą kainos kils. Pasak F.Petrausko, vasarą padidėjusios kai kurių prekių ir paslaugų kainos privertė sunerimti. Verslininkai buvo paprašyti pateikti išsamius duomenis, kodėl taip atsitiko.

„Pavyzdžiui, pakilus kavos kainai kavinėse, prekybininkų paprašėme pateikti informaciją apie visas jos dedamąsias: kavos pupelių importo, transportavimo, darbo užmokesčio sąnaudų ir pelno maržos. Pasirodė, kad netgi neįvedus euro kaina dėl natūralių ekonominių procesų vis tiek būtų didėjusi. Įvertinus produkcijos dedamąsias galima suskaičiuoti, ar teisingai nustatyta galutinė produkto kaina. Daugeliu atvejų kainos kyla dėl žaliavos brangimo, darbo užmokesčio didėjimo, o tai didina galutinę produkcijos kainą. Taigi galima daryti išvadą, kad kainos ir be euro būtų didėjusios“, – apibendrina tarnybos vadovas.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė tik patvirtino faktą, kad paslaugos Lietuvoje pradėjo brangti dar gerokai prieš euro įvedimą, todėl galima tikėtis mažesnio kainų kilimo ateityje.

SEB banko duomenimis, visose euro zonos valstybėse vartotojai labiausiai nerimavo dėl kilsiančių kainų. Infliacijos padidėjimą labiausiai prognozavo Kipro gyventojai (66 proc.), Estijos (55 proc.), Slovėnijos (52 proc.), Maltos (37 proc.), Slovakijos (19 proc.).

Tarptautinėje konferencijoje – apie kaimynų patirtį

Didelį informacinį ir šviečiamąjį darbą apie euro įvedimą atlieka Lietuvos bankas, Finansų ministerija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir kitos institucijos. Nors Lietuvoje euro viešinimo kampanija vyksta gana intensyviai, VVTAT, pasitarusi su kitų verslą kontroliuojančių institucijų atstovais, ryžosi įvertinti kaimynų latvių ir estų patirtį. Įdomu buvo palyginti, kokia kaimynų latvių ir estų ekonominė bei psichologinė patirtis prieš ir po euro įvedimo. Todėl praėjusią savaitę VVTAT surengė tarptautinę konferenciją, į kurią atvyko svečių iš Latvijos, Estijos, Lenkijos vartotojus ginančių organizacijų, EK ir Lietuvos institucijų.

Konferencijos pradžioje sveikinimo žodį taręs teisingumo ministras dr. Juozas Bernatonis pasidžiaugė, kad Vyriausybei pagaliau pavyko pasiekti šį strateginį tikslą, užtikrinti Lietuvos rodiklių atitiktį konvergencijos kriterijams, nepaisant vis dar gana sudėtingos ekonominės ir finansinės situacijos.

„Tikiuosi, kad euro įvedimas paskatins tolesnę ekonominę plėtrą ir gerovės augimą Lietuvoje, kartu duodamas naudos kiekvienam Lietuvos gyventojui. Su valiutos pasikeitimu tiesiogiai susidurs kiekvienas Lietuvos vartotojas, ir tai bus nemažas iššūkis. Todėl euro įvedimo procese didelė reikšmė tenka vartotojų teisių apsaugos priemonėms. Reikia imtis visų galimų priemonių, kad būtų užtikrintas kertinio principo, jog euro įvedimas neturi pažeisti vartotojų ekonominių interesų, įgyvendinimas“, – sakė teisingumo ministras.

EK Ekonominių ir finansinių reikalų generalinio direktorato euro ir teisinių klausimų vadovas dr. Rüdigeris Vossas patvirtino, jog griežta kontrolė ir galimos sankcijos, be kitų efektyvių priemonių, susijusių su informacijos sklaida, padarė teigiamą poveikį, kad euro įvedimas Lietuvoje būtų sklandus.

Estijos vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Andresas Sooniste prisiminė, kad po euro įvedimo 2011 m. sausio 1 d. atlikus 465 patikrinimus aptikta net 15 proc. pažeidimų. Tačiau reikalai keitėsi, ir nepaisant sunkiai suvaldomos situacijos versle prieš įvedant eurą, kurią lėmė ir sparčiai atsigaunanti ekonomika, gyventojų pasitikėjimas euru pasiekė neregėtas aukštumas. Šiuo metu estai labiausiai ES palaiko eurą. Dabar už šią bendrą ES valiutą pasisako 80 proc. estų (prieš įvedimą buvo tik 15 proc.). Latvijoje, SEB banko duomenimis, palaikančiųjų eurą nuo 53 proc. 2013 m. rudenį pagausėjo iki 68 proc. 2014-aisiais. Tai reiškia, kad įstojimas į euro zoną vartojus paveikė teigiamai.

Eurobarometro visuomenės apklausos duomenys rodo, kad didėjant Lietuvos gyventojų informuotumui neigiamas požiūris į euro įvedimą mažėja, o pritarimas didėja. Dabar euro įvedimą Lietuvoje palaiko pusė šalies gyventojų.

„Konferencija padėjo išsklaidyti daugelį neaiškumų. Dar kartą įsitikinome, kad nerimas dėl euro įvedimo ir pažeidimai buvo būdingi ir kitoms Baltijos bei euro zonos valstybėms, kad kainos kilo ir kils dėl objektyvių ekonominių priežasčių. Einame į vieną bendrą ekonominę zoną, todėl ir kainos turės supanašėti. Tačiau atitinkamai turės didėti ir gyventojų pajamų lygis“, – neabejoja F.Petrauskas.

2014 m. sausį įsivedusi eurą, Latvija jau gauna naudos – tai nurodoma Europos Komisijos Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato apžvalgoje. Naudos ekonomikai duoda padidėjusi konkurencija, bankų tarpininkavimas ir mažos palūkanos. Be to, nors baimintasi, kad pardavėjai, pasinaudodami euro įvedimu, padidins kainas, paaiškėjo, jog vartotojų kainų infliacija mažesnė, nei tikėtasi. Visuomenės nuomonės tyrimai Latvijoje atskleidė baimę dėl infliacijos įvedus eurą. Tačiau, kaip ir kitose šalyse, kurios įsivedė eurą, paaiškėjo, kad nors vartotojams gali būti perkelta kainų apvalinimo ir administravimo išlaidų našta, ji yra vienkartinė ir turi gana nedidelį poveikį (0,2–0,3 proc. punkto).

Ekonomikos ekspertė Rūta Vainienė vardija teigiamus euro įvedimo aspektus. Gyventojams tai galimybė keliauti nepatiriant valiutų konvertavimo nepatogumų, pigesnės paskolos. Verslui naudinga tai, kad išnyksta lito devalvavimo rizika, mažėja paskolų palūkanos, o euras verslo partneriams yra patikimesnė valiuta.

Dideles papildomas išlaidas dėl valiutų kaitos patirs bankai – apie 100 mln. Lt, o pajamų praradimas dėl pinigų keitimo ir tarptautinių pervedimų operacijų pasikeitimo sudarys apie 150 mln. Lt. Nepaisant to, Lietuvos bankų asociacija (LBA) nuosekliai remia bendros ES valiutos įvedimo procesą.

Priprasti prie naujos valiutos prireikia metų

Ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra 90 tūkst. veikiančių ūkio subjektų. VVTAT sustiprintą jų kontrolę dėl euro įvedimo vykdys iki kitų metų liepos, tačiau tikimasi, kad ES skirs lėšų šiai kontrolei pratęsti. EK skelbia, kad naujų narių, įstojančių į euro zoną, kontrolę ketinama pratęsti iki 2016 m. sausio 1 d. Ir tai visiškai racionalu, nes, kaip teigia ekspertai, priprasti prie naujos valiutos gyventojams reikia maždaug metų.

„Žmones šiam valiutų virsmui turime parengti psichologiškai. Iki šiol turėjome stabilią valiutą – litą. Siekiama, kad ir euras taptų stabilia valiuta“, – pabrėžia VVTAT vadovas.

Į VVTAT vartotojai gali kreiptis visais klausimais, susijusiais su vartotojų apsaugos įstatyme apibrėžtomis funkcijomis. Nuo rugpjūčio 22 d. iki šiol tarnyba gavo apie 400 vartotojų skundų, susijusių su pasirengimu euro įvedimui. Iš jų apie 70 proc. išspręsta vartotojų naudai. Svarbiausi euro įvedimą Lietuvoje reglamentuojantys teisės aktai – Nacionalinis euro įvedimo planas ir Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymas, kuriais sukurtas vartotojų apsaugos ir koordinavimo mechanizmas. Pastarajame esminė atsakomybė tenka Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri euro įvedimo laikotarpiu kontroliuoja ir koordinuoja šešiolikos priežiūros institucijų veiklą.

Pravartu žinoti

Nuo 2015 m. sausio 1 dienos litai į eurus visoje Lietuvoje bus keičiami nemokamai neatšaukiamai nustatytu kursu (1 euras – 3,45280 lito).

Litus į eurus nemokamai keis Lietuvos bankas, komerciniai bankai, paštas ir kai kurios kredito unijos.

Sąskaitose esančios lėšos bus konvertuojamos automatiškai.

2015 m. sausį 15 dienų bus galima atsiskaityti ir litais, ir eurais, bet grąžą gausite eurais. Išimtys – automatinės prekybos vietos, kur nėra kasininko: jei nėra galimybės atsiskaityti litais ir eurais, leidžiama atsiskaityti vien eurais.

Viešojo transporto priemonėse ir taksi atsiskaitant litais grąža gali būti duodama ir litais, o atsiskaitant eurais grąža turi būti duodama eurais.

PR

france

Naftos kompanijos “Total” vadovo mirtis lyg riedanti sniego gniūžtė apauga žiniomis apie painius, neretai skandalingus Prancūzijos ir Rusijos verslo santykius.

Rima Janužytė

Paryžiaus reveransas Maskvai – taip galima pavadinti virte verdančius Prancūzijos ir Rusijos verslo reikalus, apie kuriuos prabilti privertė tragiškas įvykis: Maskvon pas premjerą Dmitrijų Medvedevą apie milijardines investicijas pasišnekučiuoti atskridusio naftos milžinės “Total” vadovo Christophe’o de Margerie žūtis Vnukovo oro uoste.

Visa tai pernelyg primena prieš gerą šimtmetį, XIX a. pabaigoje–XX a. pabaigoje gyvavusį slaptą Rusijos ir Prancūzijos aljansą, dar vadintą frankorusiškuoju. Tokia sąjunga buvo gyvybiškai svarbi Pranzūzijai, kuri tuomet jautė Vokietijos ir kai kurių kitų Europos šalių ekonominį spaudimą.

Dabar Prancūzija švelnina Rusijos velkamą kitų europiečių izoliacijos naštą. Nors tai nevieša partnerystė, Rusijos kanalai jau antrą savaitę rodo vaizdo įrašą, kuriame Ch.de Margerie nevyniodamas žodžių į vatą dėsto, esą Rusija ir Prancūzija per visą gyvavimo istoriją yra daugybę kartų padėjusios viena kitai išgyventi sunkius laikus, ir dabar, kai visa Europa nusisuko nuo Rusijos, Prancūzija ir toliau ją vertina ne kaip priešę, o kaip kaimynę.

Ne veltui “Total” vadovas buvo vadinamas vienu didžiausių Rusijos draugų visame verslo pasaulyje. Ir jis toks buvo ne vienintelis. Jis nebijodavo atvirai kritikuoti ir net ignoruoti Rusijai taikomų sankcijų – gali būti, kad panašiai mąsto daugelis prancūzų verslininkų.

Su Rusija suartėjo patyliukais

Kasmetiniame Sankt Peterburgo tarptautiniame verslo forume (SPIEF) šiemet prancūzų verslininkų buvo daugiau nei jų kolegų iš bet kurios kitos šalies – netgi Vokietijos. Į Rusiją gegužės mėnesį atvyko net septynių didžiausių Prancūzijos kompanijų vadovai – nuo “Total” iki “Schneider Electric”, o štai Vokietijos interesams atstovavo vos trys bendrovės. “Juk Rusija yra viena svarbiausių mūsų rinkų”, – dalyvavimą šiame Rusijai reikšmingame forume aiškina “Schneider Electric” vykdomasis direktorius Jeanas Pascalis Tricoire’as.

Kol Europoje po kaulelį narstomi Rusijos ir Vokietijos ekonominiai santykiai, Prancūzija nepastebimai, bet užtikrintai įsitvirtina Rusijoje ir šiemet tapo antra didžiausia Europos investuotoja šioje šalyje (po Vokietijos), nors dar 2008 m. tebuvo aštunta.

Maskvoje įsikūrusių Prancūzijos ir Rusijos komercijos rūmų prezidentas Emmanuelis Quidet skaičiuoja, kad bendros prancūzų investicijos Rusijoje šiuo metu siekia 12 mlrd. eurų. Pavyzdžiui, Prancūzijos “Societe Generale” yra didžiausias Rusijoje veikiantis užsienio bankas, Prancūzijos bendrovė “Danone” – stambiausia pieno produktų gamintoja Rusijai. Dėl šios priežasties Prancūzijos ekonomika pasidarė itin jautri Rusijos finansų svyravimams, ypač įvedus sankcijas.

“Jei tektų atsisakyti Rusijos rinkos, tai būtų didžiulis smūgis su baisiomis pasekmėmis”, – neabejoja E.Quidet, Prancūzijos žurnalui “Challenge” atskleisdamas, kad Rusijoje verslu užsiima ne mažiau kaip 1,2 tūkst. didesnių ir mažesnių Prancūzijos bendrovių.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-42-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Lietuvos turizmo rinką drebina kelionių organizatoriaus „Go Planet Travel“ bankrotas: kapojamos galvos ir ieškoma kaltų, bet ne problemos sprendimo.

Aušra Pocienė

Po to, kai šių metų liepos mėnesį kelionių organizatorė bendrovė „Go Planet Travel“ Turkijoje ir Graikijos saloje Kretoje likimo valiai paliko turistus ir pasiskelbė esanti nemoki, pirmiausia buvo nuplėšti Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktorės Raimondos Balnienės antpečiai. Ūkio ministras Evaldas Gustas pareiškė jai papeikimą ir pažemino pareigas, skirdamas vyriausiąja patarėja.
Esą Valstybinis turizmo departamentas (VTD) nesugebėjęs vykdyti jam pavestos turizmo verslo priežiūros, todėl laiku ir neįžvelgęs galimo „Go Planet Travel“ bankroto, nors dėl šios įmonės galimos nusikalstamos veikos ir tyčinio bankroto ikiteisminį tyrimą atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras. O investuotojų interesams atstovaujantis advokatas Valdemaras Stančikas jau viešai pareiškė, kad Kipre registruotas turizmo holdingas „Grand Go Gruop“, kuriam priklauso „Go Planet Travel“, galėjo būti sukurtas kreditorių bei turistų pinigams pasisavinti ir padaryta žala gali siekti keliolika ar dar daugiau milijonų litų.
Taigi nuo nusikalstamos kelionių organizatorių veiklos VTD turistus vargu ar galėtų apsaugoti. Kaip negalėtų apsaugoti ir nuo įmonių bankroto. Svarbiausias klausimas yra kitoks: kaip užtikrinti, kad kelionių organizatoriui tapus nemokiam turistas atgautų visus už neįvykusias keliones sumokėtus pinigus?
To reikalauja Europos Sąjungos direktyva, tačiau šalys narės šią direktyvos nuostatą dėl garantijų yra įgyvendinusios skirtingai. Lietuvoje pasirinktas draudimo modelis, numatant tam tikrą sumą, kuri turėtų padengti nuostolius, tačiau neužkrautų didelės naštos nei verslui, nei turistams.
Turizmo įstatymas numato, kad kelionių organizatorius kaip garantiją privalo turėti draudimą, kurio suma (7 proc.) skaičiuojama nuo kelionių organizatorių gaunamų įplaukų, taip pat numatyta minimali garantijų suma. Ši suma buvo padidinta po to, kai 2010 m. bankrutavo bendrovė „Novus orbis“. Tuomet konstatavus, kad 150 tūkst. Lt minimalios draudimo sumos nepakanka, kai kelionių organizatorius veiklą vykdo užsakomaisiais skrydžiais, ji padidinta iki 350 tūkst. Lt.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-39-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Kiekvienai įmonei, ieškančiai galimybių plėtoti verslą, koją dažnai pakiša investicijų trūkumas. Tačiau jau kuris laikas šį klausimą padeda spręsti Ūkio ir Finansų ministerijų įkurtas ES lėšomis finansuojamas JEREMIE kontroliuojantysis fondas.

Įkūrus ši fondą Lietuvos mažoms, labai mažoms ir vidutinėms įmonėms gerokai padidėjo galimybės gauti finansavimą per įvairius finansinius instrumentus. Vienas tokių – rizikos kapitalo fondų investicijos.

Kad investicijos – tiesus kelias į sėkmę, patikinti gali ir UAB „CodeIn“ direktorius Šarūnas Legeckas. Kartu su bendraminčių komanda prieš kelerius metus jis įkūrė portalą „Kurgyvenu.lt“. Būdami vieninteliai savo srityje, greitai sulaukė ir sėkmės. Kaip patys pripažįsta, tai pasiekti jiems padėjo rizikos kapitalo fondo „Practica Seed Capital“ investicijos.

Iš Lietuvos – į visą pasaulį

Svetainė „Kurgyvenu.lt“ šiandien yra viena mėgstamiausių tarp nekilnojamąjį turtą perkančių, keičiančių ar nuomojančių lietuvių. Daugybė gyventojų čia kasdien užsuka nemokamai pasitikrinti nekilnojamojo turto kainų, palyginti jų su kitomis, sužinoti apie svarbiausius konkretaus rajono ar gatvės aplinkos veiksnius, tokius kaip nusikalstamumas, oro užterštumas, triukšmas, mokesčiai.

Lankytojai mėgsta svetainę ir dėl to, kad žino, jog informacija objektyvi ir renkama iš patikimų šaltinių, tokių kaip Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Nacionalinis egzaminų centras, Statistikos departamentas, Aplinkos apsaugos agentūra ir kt.

„Iš tiesų mes dabar esame vieninteliai, teikiantys informaciją apie gyvenamosios aplinkos kokybę“, – sako bendrovės direktorius Šarūnas Legeckas, dėl verslo idėjos į Lietuvą grįžęs iš Didžiosios Britanijos.

Pasak jo, gimtojoje šalyje verslą kurti gerokai paprasčiau. „Lietuvoje verslą pradėti verta dėl kelių priežasčių: čia pažįstama aplinka, kultūra, lengva rasti specialistų, o ir kainuoja viskas du kartus pigiau, nei tai darytum užsienyje“, – įsitikinęs direktorius.

Ir nors įgyvendinti idėją ir dirbti su atvirų duomenų šaltiniais nebuvo paprasta, šiandien įmonė gali didžiuotis sėkmingai veikianti Berlyne, Londone, Čikagoje ir San Fransiske. Čia portalas pristatomas „Place I Live“ pavadinimu. Tačiau šiais miestais veržlus kolektyvas apsiriboti neketina. Pagrindinis jų siekis – tapti globalia kompanija. Per ateinančius kelerius metus į svetainės tinklą tikimasi sujungti pusę tūkstančio didžiųjų ir populiariausių pasaulio miestų.

Vis dėlto Š.Legeckas pabrėžia, kad plėsdama savo tinklą įvairiuose pasaulio miestuose, „Kurgyvenu.lt“ komanda išsikelti iš savo gimtosios šalies neketina – turimų technologijų ir išteklių pakanka tam, kad visas pasaulis sužinotų apie Lietuvoje kuriamą verslą.

Žengti pirmyn padėjo investicijos

Bendrovės „CodeIn“ direktoriaus teigimu, pritraukta rizikos kapitalo fondo „Practica Seed Capital“ investicija – vienas didžiausių bendrovės laimėjimų, leidusių įgyvendinti gerokai platesnius ir ambicingesnius tikslus, nei komanda kėlė sau iki šiol.

Sulaukę 200 tūkst. eurų siekiančios „Practica Seed Capital“ fondo investicijos jaunieji verslininkai idėją iškeldino į „Windows Azure“ – „debesijos“ sprendimų kūrimo platformą. Projektas įgijo daugiau technologinių sprendimų ir tapo gerokai lengviau plėtojamas užsienyje, mat bendrovės „Microsoft“ virtualių kompiuterių ir tinklų paslaugos „Windows Azure“ leidžia perkelti taikomąsias programas į „debesį“ tokias, kokios jos yra, be to, naudojantis šiomis paslaugomis galima sumažinti arba visai atsisakyti investicijų į įrangą bendrovės viduje.

Bene didžiausias šios „debesijos“ pranašumas – garantuojami trys svarbiausi reikalavimai, taikomi informacinių technologijų infrastruktūrai: greitis, mastas ir ekonomiškumas.

Tačiau bendrovė gavo ne tik finansinę pagalbą: investuotojai padeda spręsti finansavimo, administravimo, teisinius, personalo bei techninius klausimus, tad su finansine parama gaunamos ir vertingos pamokos, kurios verslo naujokams tampa rimta parama.

Nesurinkus planuojamos mokesčių sumos, Lietuvos Vyriausybė rengiasi šias spragas užpildyti verslininkų sąskaita. Daliai jų net iš karto taikydama kaltumo prezumpciją. Mat, valdžios požiūriu, verslininkas – tai sukčiaus sinonimas.

Šalies valdantieji jau kurį laiką sprendžia Mokesčių administravimo įstatymo pataisų likimą, kuriomis siekiama įtvirtinti kol kas nematytą taisyklę – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) turės teisę be teismo iš įmonės, kuriai įtariama mokesčių nepriemoka, išieškoti 10 proc. šios nepriemokos, neatsižvelgiant, ar VMI to reikalauja teisėtai, ar inspektoriai vis dėlto suklydo skaičiuodami nesumokėtų mokesčių dalį.
Maža to, šiomis pataisomis galima būtų įtvirtinti, kad jei įmonė neturi tų 10 proc., bus areštuojama dalis įmonės turto. Ir tik tada verslininkas galės kreiptis į teismą, kad šią pinigų dalį susigrąžintų. Taigi visą laikotarpį, kol truks teisminiai procesai, verslininkas neturės šių lėšų, o tai gali skaudžiai atsiliepti jo finansinei padėčiai.
Tokiomis įstatymo pataisomis siekiama užtikrinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimą, nes jis, pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, praėjusiais metais buvo mažesnis, nei planuota: vietoj numatytų 1,961 mlrd. Lt į biudžetą surinkta 1,899 mlrd. Lt PVM.
Taigi Finansų ministerija nusprendė atsigręžti į verslininkus, kurių sąskaita trūkstama mokesčių dalis atkeliautų į valstybės iždą. Būtent ji dar birželio mėnesį parengė šias nuostatas, o joms jau pritarė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.
Išvada paprasta: patvirtinus neįvykdomą mokesčių surinkimo planą, trūkstamą lėšų dalį bandoma gauti prievartiniais būdais.

Kritikos strėlės
“Planas neįvykdomas todėl, kad yra pernelyg optimistinis. Štai PVM šiemet planuojama surinkti beveik dešimtadaliu daugiau, nei faktiškai buvo surinkta pernai. Pirmiausia reikia tvirtinti pagrįstus planus, o ne “šienauti” mokesčių mokėtojus į kairę ir dešinę ne visada pagrįstomis mokestinėmis prievolėmis, kad tik kokiu nors būdu būtų surinkti pinigai į biudžetą”, – “Veidui” teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 282014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-28-2014-m

Pernai buvo įkurta pusė visų Lietuvoje veikiančių startuolių. Ar tai žada ilgai lauktą proveržį, ar tiesiog leis greičiau pamatyti, koks tai išpūstas dalykas?

“Šių laikų milijonieriumi gali tapti dar nė trisdešimties metų nesulaukęs verslininkas, sukaupęs nedidelį kapitalą, bet turintis perspektyvių idėjų, kurias sėkmingai realizavo”, – naują verslo tendenciją mato dabar jau buvęs ūkio viceministras Marius Skarupskas.
Iš tiesų startuoliai (inovatyvūs verslai, pagrįsti informacinių ir aukštųjų technologijų bei gyvybės mokslų sprendimais) Lietuvoje turi daug gerbėjų. Į juos imta žvelgti kone kaip į panacėją, galinčią mažytę, didelių gamtinių išteklių neturinčią valstybę pakelti į vieną lygį su stipriausiomis pasaulio šalimis. Garsiai skelbiame ambicijas tapti inovacijų šalimi, kuriasi rizikos kapitalo fondai bei verslo akceleratoriai, didėja valstybės bei privataus sektoriaus dėmesys startuoliams.
Panašios nuotaikos tvyro ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje: ES veiksmų plane “Verslumas 2020″ inovatyvių įmonių kūrimas nurodytas kaip prioritetas.
Tačiau ne viskas taip gražu. Nepamirškime, kad didžioji dalis įkurtų startuolių bankrutuoja per pirmus šešis mėnesius, o dalis prakutusių lietuviškųjų lengva širdimi emigruoja į Jungtinę Karalystę, JAV ar dar kur nors. Kitaip tariant, ten, kur yra palankesnė mokesčių sistema ir atsiveria daugiau galimybių ieškoti partnerių, investuotojų ar tiesiog būti pastebėtiems.
Taigi peršasi klausimas: kiek iš tikrųjų pagrįstos viltys, dar svarbiau – pinigai, dedami į mūsų startuolius?

Vis dar daug chaoso
Nepaisant neigiamų aspektų, šios srities ekspertai į situaciją žvelgia itin optimistiškai. Kaip pastebi vienas rizikos kapitalo fondo, teikiančio paramą šalies technologijų startuoliams, “Nextury Ventures” vadovų Mindaugas Glodas, nors mūsų startuolių ekosistema labai jauna, per porą pastarųjų metų padaryta pažanga yra didžiulė. Negana to, net būdami labai jauni regione atrodome gerai ir galime varžytis ne tik su Latvija ar Estija, bet ir daug kartų didesne Lenkija.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 282014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-28-2014-m

Telekomunikacijų kompanija „Ruptela“, teikianti inovacines transporto stebėjimo paslaugas, yra ne tik pažangi bei sparčiai auganti, bet ir socialiai atsakinga įmonė. Čia taip pat nebijoma pripažinti klaidų.
„Verslas, ypač vadovavimas, yra toks dalykas, kurio privalai mokytis kasdien. Svarbu suvokti, kad tu, verslo vadovas, dažnai pats gali tapti didžiausiu savo įmonės stabdžiu. Vadovas nustato kryptį, o kiti žmonės tuo seka, todėl, jeigu vadovas turi neteisingą įsivaizdavimą, tampa kliūtimi“, – teigia įmonės įkūrėjas ir vadovas Andrius Rupšys.
Pats verslininkas tikina kiekvieną dieną sužinantis ką nors naujo ir visada stengiasi būti atviras naujai informacijai. Jis yra perskaitęs (ar perklausęs) daugybę klasikinių vadybos veikalų, taip pat domisi naujausiomis vadybos tendencijomis ir tyrimais, o gerąsias praktikas pritaiko įmonėje.
„Andrius yra imlus, greitas ir ryžtingas. Tai, ką jam siūlai, jis įgyvendina šimtu procentų: viską ima, viską taiko ir greitai turi teigiamų rezultatų. Kai kurioms įmonėms kažką papasakoji, deja, tai nugula stalčiuose“, – charakterizuoja „TMD partners“ konsultantas Gintaras Butkus.
Informacinių ir ryšių technologijų įmonių asociacijos „Infobalt“ vykdančiojo direktoriaus Edmundo Žvirblio teigimu, šiuo metu A.Rupšys yra vienas inovatyviausių vadovų Lietuvos informacinių technologijų sektoriuje. Be to, jis yra geranoriškas žmogus, su kuriuo lengva bendradarbiauti ir rasti bendrą kalbą.

Jauna įmonė vertinama puikiai
Septynerius metus veikianti „Ruptela“ siūlo tiek programinę įrangą, tiek savo sukonstruotus originalius prietaisus, leidžiančius, prisėdus prie kompiuterių ekranų, stebėti krovinių judėjimą pasaulyje (sunkvežimių vietą, greitį, sustojimus ir kt.) ir tam tikrus parametrus (kuro lygį bake, temperatūrą ar specifinius klientams reikalingus rodmenis). Tai leidžia įmonėms geriau valdyti turimus resursus ir sumažinti kaštus. Šiuo metu „Ruptela“ dirba 87-iose šalyse, padalinius turi šešiose, o netrukus įkurs dar vienoje. Ji plečia ne tik veiklos geografiją, bet ir produkcijos asortimentą.

Dabar populiaru kalbėti apie Lietuvoje atsirandančius vis naujus „startuolius“ (t.y. pradedančiuosius verslininkus). Taip pat žodis „verslininkas“ simbolizuoja gerą materialinę būklę ir aukštą socialinį statusą. Tačiau lietuviams ir toliau verslumo dvasia svetima.
Tokią išvadą galima daryti iš „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atliktos Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų apklausos.
Dauguma respondentų (61,6 proc.) nelaiko savęs versliais. Į klausimą, ar laikote save versliu žmogumi, tik 22,6 proc. apklaustųjų atsakė teigiamai. 15,8 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Dar didesnį visuomenės nenorą būti verslininkais iliustruoja kitas klausimas. Net 83 proc. respondentų pareiškė, kad nei yra sukūrę, nei planuoja imtis nuosavo verslo. 8,4 proc. sakėsi nėra apsisprendę. Ir tik 5,4 proc. respondentų teigė, kad turi planų įkurti savo įmonę (3,2 proc. tokią jau sukūrę).

Ar laikote save versliu žmogumi? (proc.)
Ne 61,6
Taip 22,6
Nežinau / Neturiu nuomonės 15,8

Ar planuojate / esate sukūręs savo verslą? (proc.)
Ne, nesiruošiu kurti jokios savo privačios įmonės 83,0
Nesu apsisprendęs (-usi) 8,4
Taip, planuoju įkurti savo įmonę 5,4
Taip, esu savo įmonės savininkas 3,2

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2014 m. birželio 9–11 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Su užmoju Lietuvoje pradedami viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP, arba dar vadinami PPP – “public private partnership”) projektai klimpsta nekompetencijos liūne, juos nuolat lydi korupcijos šešėlis. Kol kas galime girtis tik projektų gausa, bet ne kokybe bei nauda visuomenei ir verslui.

Štai iki liepos 31 d. laukiama investuotojų pasiūlymo dėl ilgai laukto viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto – automobilių stovėjimo aikštelių infrastruktūros plėtros Santariškių medicinos miestelyje konkurso. Šis projektas itin aktualus, nes turėtų išspręsti įsisenėjusią automobilių stovėjimo aikštelių trūkumo problemą, su kuria kasdien susiduria miestelyje dirbantys medikai ir jų pacientai iš visos Lietuvos. Jų per metus Santariškėse apsilanko apie milijoną, o čia esančiose įstaigose dirba daugiau nei 5 tūkst. darbuotojų, praktiką atlieka daugiau nei tūkstantis studentų.
Pagrindinėje Santariškių gatvėje, siauruose pravažiavimuose padrikai statomi automobiliai sukelia daug avarinių situacijų, trikdo eismą, trukdo greitosios pagalbos automobiliams, kelia pavojų pėstiesiems. Konsesijos būdu įgyvendinant projektą planuojama pertvarkyti dabartinę stovėjimo aikštelių infrastruktūrą, kurią šiuo metu sudaro 1486 stovėjimo vietos, įrengti iki 2250 naujų vietų automobiliams (projekto galimybių studijoje pasiūlytos kelios galimos aikštelių vietos), įdiegti transporto srautų valdymo sistemą.
Konkursą laimėjusiems investuotojams 25 metams bus perduotas ir visos šios infrastruktūros eksploatavimas, administravimas, mokesčių už automobilių statymą surinkimas ir priežiūra. Už suteiktą teisę vykdyti šią ekonominę veiklą investuotojas mokės metinį mokestį, o sandoriui pasibaigus valstybei grąžins jam perduotą turtą.
Kaip sako VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus viršininkė Jekaterina Šarmavičienė, valstybei šis projektas nekainuos nė lito, o geriausiu atveju ji dar ir uždirbs, nes numatyta, kad papildomą pelną investuotojai turės dalytis su partneriu.

Lietuva pirmauja Rytų Europoje ir NVS
Antrus metus strigdamas skundų liūne tęsiasi Vilniaus Lukiškių kalėjimo komplekso iškėlimo į Pravieniškes projekto konkursas, sunkiai girgždėdami vyksta ir Vilniaus mieste veikiančių teismų infrastruktūros sukūrimo ir priežiūros bei Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato pastato ir areštinės statybos bei paslaugų teikimo projektų konkursai. Tiesa, pasirašyta Vilniaus miesto gatvių apšvietimo tinklų renovacijos, eksploatavimo ir administravimo projekto sutartis su Italijos bendrove “Gemmo S.p.A.” ir antrine jos įmone Estijoje VSLS. Pradėti statybos darbai ir tiesiant, o vėliau 25 metus eksploatuojant Palangos aplinkkelį.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 222014" bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-22-2014-m

Antrą kartą neįsivesti euro Lietuva neturi šansų, bet jei tai įvyktų, psichologinės pasekmės būtų skaudesnės nei ekonominės.

Nėra abejonių, kad naktį iš šių metų gruodžio 31-osios į 2015 m. sausio 1-ają Lietuva prisijungs prie euro zonos ir taps 19-ąja 28 šalių bloko dalimi, įsivedusia bendrą Europos Sąjungos valiutą – eurą.
Į Vilniaus dangų skries įspūdingi fejerverkai, o mūsų valstybės vadovai, nušviesti jų šviesos ir didžiulio vidinio džiaugsmo, šypsosis laimingi laikydami rankose pirmuosius eurų banknotus. Gatvėse būriuosis žmonės, vieni šaus šampaną, kiti, mažiau laimingi, burnos.
Bet jei šis jau įprastas ir besikartojantis scenarijus staiga dėl kokių nors sunkiai suvokiamų priežasčių apsiverstų ir Lietuva antrą kartą užliptų ant to paties grėblio – euro taip ir neįsivestų? Koks likimas lauktų Lietuvos?
Pirmiausia būtų labai pikta ir apmaudu. Kaip neperėjus “face control” būti neįleistam į VIP vakarėlį ar elito klubą. Gėda, kaip antrą kartą neišlaikius egzamino, kuriam buvo rengtasi ne vienus metus. Tragikomiška, kaip nuo altoriaus pabėgus nuotakai.

Turėtų pasitraukti iš postų ir politikos
Tas jausmas, matyt, ir būtų blogiausia, kas gali nutikti, kai jautiesi netikėliu, blogiausiu iš visų, pralaimėjusiu.
Tą pirmiausia pabrėžia ir trijose Baltijos šalyse prekiaujančios “Aprangos” grupės generalinis direktorius Rimantas Perveneckas: “Didesnės gėdos būti negalėtų. Jei įmonės vadovas nepasiekia numatytų tikslų, jis atsistatydina. Todėl, manau, jei Lietuvos valdžia antrą kartą nesugebėtų įsivesti euro, visi iki vieno turėtų pasitraukti iš postų ir iš politikos. Labiau apsijuokti negalėtume.”
Pasak jo, “Aprangos” grupei, kuri yra Baltijos šalių mažmeninės rinkos lyderė, svarbu, kad šalis, kuriai atstovaujama, taip pat būtų lyderė, o ne atsilikėlė. Tai įvaizdžio, pasitikėjimo, konkurencijos klausimas. Jau dabar neturėdami euro pralaimime estams ir latviams, nes šie jį turi.
Kad psichologinis poveikis būtų didesnis nei ekonominis, sako ir finansų ekspertas, Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Rudzkis, nes ~de facto~ Lietuva eurą turi jau 12 metų, fiksuotu kursu litą susiejusi su euru.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 192014" bei įvedę gautą kodą. Žinutės kaina 4 Lt.

Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-19-2014-m

Vokietijos įmonių, veikiančių Baltijos šalyse, nuotaikos 2014 m. pradžioje vėl yra labai optimistiškos ir patvirtina pastarųjų trejų metų tendencijas. Dėl stabilios ir geros ekonominės situacijos šiame regione ir palankių vystymosi perspektyvų 2014-aisiais įmonės tikisi apyvartos ir eksporto plėtros bei gerų metų savo verslui.

Šiais metais įmonės planuoja naujų darbo vietų kūrimą ir investicijų didinimą. Vokietijos verslininkų nuomone Lietuva, Latvija ir Estija tiek pagal pavienius faktorius, tiek pagal bendrą vertinimą išlieka patrauklios lyginant su kitomis regiono šalimis. Prioritetiniai ekonominės politikos veiksmai, jų nuomone, toliau turėtų būti nukreipti į profesinio mokymo sistemos tobulinimą.
Tokia yra Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) šių metų vykdytos apklausos, kurioje dalyvavo 119 įmonių, išvada.

Dauguma apklausoje dalyvavusių Vokietijos įmonių ekonominę padėtį Baltijos šalyse 2014 m. pavasarį vertina taip pat kaip ir per pastaruosius trejus metus, t.y. gerai arba patenkinamai, tačiau šie rezultatai lyginant tarp atskirų šalių arba su praėjusių metų rezultatais yra labai skirtingi. Estijoje dirbančios įmonės ekonominę situaciją vertina šiek tiek blogiau nei pernai, tuo tarpu Lietuvoje ir Latvijoje vyrauja žymiai pozityvesnės nuotaikos. Beveik trečdalis apklaustųjų Estijoje vėl įvertino dabartinę Estijos ekonominę padėtį kaip „gera“, tik 6 proc. įvertino „nepatenkinama“. Latvijoje 22 proc. respondentų, dvigubai daugiau nei pernai, vertina dabartinę ekonominę padėtį pozityviai, tačiau beveik tiek pat apklaustų įmonių Latvijoje yra nepatenkintos. Lietuvoje respondentų nuomonė yra pozityviausia ir 2014 m. pavasarį beveik 60 proc. įmonių buvo patenkintos esama ekonomine padėtimi. Tai yra žymus pagerėjimas lyginant su praėjusiais metais, kai tik kas ketvirta įmonė ekonominę situaciją vertino „gerai“. Nuotaikos pagerėjimas jaučiamas ir pastarųjų dešimties metų apklausų atžvilgiu.

Išlieka geros ekonomikos plėtros tendencijos
Šiuos apklausos duomenis galima pagrįsti realiais ekonomikos pokyčiais bei aktualiomis ekspertų prognozėmis. Nors visų trijų Baltijos valstybių ūkio augimas 2013-aisiais metais buvo spartesnisnei ES vidurkis, Estijos augimo rodiklis buvo tik 0,8 proc., bet ir šis išliko stabilus. Tikriausiai dėl šios priežasties Estijoje veikiančių įmonių vertinimai buvo santūrūs ir tai atsispindi šių metų lūkesčiuose. Didžioji dauguma respondentų tikisi, kad ekonominė situacija „pagerės“ arba bent jau „nekis“. Europos Komisijos analitikai 2014 m. prognozuoja 2,3 proc. BVP augimą, Estijai tai reikštų vėl aukščiausią BVP vertę.
Pakilias nuotaikas Lietuvoje lemia ne trumpalaikiai reiškiniai, o stabili paskutiniųjų dviejų metų ekonominė plėtra ir ateinančių dviejų metų prognozės, kuriuose numatomas mažiausiai 3-jų proc. augimas. Du trečdaliai respondentų tikisi ir šiais metais tolesnio bendro ūkio augimo Lietuvoje. Tikėtina, kad ekonomikos plėtra šiais metais pasieks naują rekordinį lygį.
Latvijoje lūkesčiai dėl šių metų yra palyginti aukšti. Daugiau nei pusė apklaustų Vokietijos įmonių atstovų tikisi tolesnio pagerėjimo, pirmą kartą niekas nemato pablogėjimo galimybės. Latvija, kurios prognozuojamas BVP augimas yra 4,2 proc., liks ir toliau viena iš greičiausiai ekonomiškai augančių Europos Sąjungoje narių.

Geros nuotakos statybos pramonėje ir paslaugų sektoriuje
Dabartinę savo ūkio šakos situaciją įmonės vertina taip, pat kaip ir bendrą ekonominę padėtį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Didžioji dauguma respondentų vertina padėtį savo ūkio šakoje „gerai“ arba „patenkinamai“. Kaip ir per paskutiniuosius tris metus pozityvios nuotaikos vyrauja vertinant ir savo ūkio šakos plėtros perspektyvas, nors lyginant su bendra ūkio plėtra yra šiek tiek santūresnės. Reikia pažymėti, kad įmonių dabartinės ekonominės padėties ir perspektyvų vidutiniuoju laikotarpiu vertinimas įvairiose pramonės šakose labai skiriasi.
Lyginant tarp ūkio sektorių visose trijose valstybėse ypač didelis pasitenkinimas ir optimizmas jaučiamas statybos ir paslaugų sektoriuose. Vidutiniškai daugiau nei pusė apklaustųjų iš šių dviejų sektorių dabartinę situaciją vertina „gerai“ ir beveik kas antras tikisi tolimesnio pagerėjimo. Abiejose ūkio šakose, išskyrus statybos pramonę Estijoje, praėjusiais metais buvo stebimas didžiausias augimas. Lietuvoje ir apdirbamoji pramonė yra optimistiškai nusiteikusi. Maždaug 55 proc. apklaustų pramonės įmonių atstovų tikisi tolimesnio pagerėjimo, niekas nemato pablogėjimo galimybės. Prekybos sektoriuje vokiškų įmonių nuomonė visose trijose šalyse panaši, šiais metais nesitikima žymių pokyčių.

Pasitikėjimas savo verslu
Kaip ir ankstesniuose tyrimuose, Baltijos šalyse apklaustos įmonės savo konkurencingumą vertina geriau nei bendrą šalies ar savo ūkio šakos augimą. Nei viena įmonė nevertino savo įmonės ekonominės padėties blogai. Estijoje ir Latvijoje kas antras respondentas savo įmonės padėtį įvertino gerai, Lietuvoje tokios nuomonės yra net 72 proc. apklaustųjų. Be to, apklausos dalyviai visose trijose šalyse, nepriklausomai nuo jų nuomonės apie bendrą ekonominę padėtį ir plėtrą savo ūkio šakoje, tikisi, kad šiais metais toliau gerės įmonės ekonominė padėtis. Šį pasitikėjimą palaiko pozityvūs lūkesčiai įmonės apyvartos augimo atžvilgiu. 59 proc. Estijos įmonių tikisi apyvartos augimo, lietuviai ir latviai dar didesni optimistai – 68 proc. tikisi apyvartos padidėjimo.

Lengvas eksporto įtakos mažėjimas
Remiantis Baltijos šalyse įsikūrusių vokiškų įmonių lūkesčiais eksportui, galima teigti, kad artimiausioje ateityje eksporto įtaka bendrai verslo sėkmei mažės. Nors nepaisant to, kad 60 proc. apklaustų įmonių Estijoje mano, kad jų apyvarta didės, tik kas penktos apklaustos įmonės atstovas mano, kad apyvartos didėjimą lems augantis eksportas. Latvijoje 30 proc. apklaustų įmonių mano, kad šiais metais eksporto apimtys didės, tačiau net dvigubai daugiau apklaustų įmonių Latvijoje tikisi augsiant įmonės apyvartą. Lietuvoje šis skirtumas mažesnis. Daugiau nei pusė apklaustų Lietuvos įmonių mano, kad jų apyvartos didėjimą lems būtent eksportas.
Įmonių vertinimas sutampa su praėjusių metų makroekonominėmis tendencijomis, kuomet estų ir latvių įmonių eksportas, palyginus su ankstesniu laikotarpiu, dėl mažėjančios paklausos Europos rinkose beveik neaugo. Tuo tarpu Lietuvoje eksportas augo beveik vienodu tempu. Kaip rodo apklausos rezultatai, visose trijose Baltijos šalyse įmonių veikla buvo sėkminga visų pirma dėl didėjančios paklausos vidaus rinkose. Ypač Estijoje ir Latvijoje privataus sektoriaus vartojimas tapo pagrindiniu augimo varikliu. Visose trijose Baltijos šalyse privataus sektoriaus vartojimo augimas buvo spartesnis nei bendras ūkio augimas. Nepaisant to, Estijos, Latvijos ir Lietuvos įmonėms įtaką ateityje darys Europos Sąjungos šalių, kuriose įsikūrę svarbiausi prekybos partneriai, ekonomikos raida. Apie tvirtas sąsajas su Europos Sąjunga byloja ir tai, kad beveik 90 proc. apklaustų vokiškų įmonių teigė, kad Baltijos šalyse pagamintų prekių ir paslaugų eksporto rinkos yra Europos Sąjungoje: pirmiausia Skandinavijos šalyse ir Vokietijoje.

Didelis poreikis investicijoms išlieka
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos ryšiai yra labai tamprūs, Vokietija yra viena iš didžiausių investuotojų Baltijos šalių rinkose. Vokietijos įmonių dalis tiesioginių užsienio investicijų portfelyje 2013 metų pabaigoje Lietuvoje sudarė 10,1 proc., Latvijoje – 4,8 proc. Estijoje – 2,0 proc. Visose trijose Baltijos šalyse polinkis investicijoms atitinka praėjusių metų vykdytos apklausos rezultatus. Apklausoje dalyvavusios Vokietijos įmonės šiais metais ketina likti prie panašių išlaidų investicijoms. Estijoje kas trečia apklausta įmonė teigė ketinanti didinti investicijas. Tokių įmonių Latvijoje buvo 29 proc., Lietuvoje net 49 proc. Praėjusių metų apklausos parodė, kad įmonių investicijų didinimą lemia ne tik trumpalaikiai teigiami apyvartos pokyčiai, tačiau ir ilgalaikė verslo aplinkos analizė bei ekonominės ir politinės sąlygos.

Geri verslo aplinkos įvertinimai
Lietuvoje vyraujantis optimizmas dėl ekonomikos plėtros tendencijų bei nuosavo verslo perspektyvų lemia ir šių metų šalies patrauklumo verslui vertinimą. Vertinimo faktorių visuma byloja apie šiemet žymiai išaugusį pasitenkinimą verslo aplinka. Žymiai palankiau vertinama infrastruktūra, atsiskaitymų disciplina privačiame sektoriuje bei vietinių tiekėjų kokybė ir pasiekiamumas. Estijoje bei Latvijoje apklaustų įmonių atstovai taip pat išsakė palankius vertinimus verslo aplinkai.

Reguliavimo poreikis ekonominėje politikoje
Šiais metais visose trijose šalyse aiškiai pastebima, kad ir toliau tikimasi skubių Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių veiksmų, siekiant valdžios organų veiklos ir viešųjų pirkimų konkursų skaidrumo, taip pat mokestinių klausimų svarstymo bei mokesčių institucijų veiklos efektyvumo gerinimo. Be to, Latvijoje ir Lietuvoje ypatingai aktualus energetinio saugumo ir nepriklausomybės siekis, o Latvijoje dar reikalaujama ir daugiau teisinio saugumo bei greitesnių bei efektyvesnių teismų procesų.
Kadangi visos Baltijos šalys konkuruoja dėl užsienio investicijų tiek tarptautiniu, tiek regiono mastu, yra labai įdomu gautus rezultatus palyginti su tuo pačiu metu vykdomų įmonių apklausų rezultatais kitose 13-koje Vidurio ir Rytų Europos valstybių. 2014 metų pradžioje Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje esančios įmonės atitinkamas savo veiklos vietas įvertino geriausiai. Džiugina tai, kad beveik visi Lietuvos ir Estijos, kaip vietos verslui vystyti, kriterijai įvertinti aukščiausiais balais, o Latvija vertinama geriau nei vidutiniškai. Kaip ir praėjusių metų apklausoje, taip ir šiemet geriausiu visų trijų Baltijos valstybių vietos verslui faktoriumi pripažinta narystė Europos Sąjungoje.

Jokio atsipalaidavimo darbo rinkoje
Apklaustųjų įmonių atstovų teigimu, didžiausias visų trijų Baltijos valstybių rūpestis lieka darbo rinka. Estijoje ir Latvijoje įmonės prasčiausiai vertina kvalifikuotų darbuotojų pasiūlą bei profesinį ugdymą, Lietuvoje – darbo teisės lankstumą. Dažniausiai įvardijamas vokiškų įmonių pasiūlymas nacionalinėms vyriausybėms – praktinio ir į ateitį orientuoto profesinio ugdymo įvedimas. Jau dabar yra įmonių, kurios rodo gerą pavyzdį ir diegia pilotines dualaus profesinio ugdymo iniciatyvas savo įmonėse. Tokiu būdu jos skatina išsamią profesinio ugdymo sistemos reformą, kurioje neišvengiamai turi būti daromi politiniai sprendimai.
Įmonės sveikina pirmuosius konkrečius Latvijos vyriausybės žingsnius šioje srityje. 2013 metų vasarą tarp Vokietijos ir Latvijos pasirašytas memorandumas dėl bendradarbiavimo profesinio ugdymo ir kvalifikacijos kėlimo srityje. Memorandumo tikslams pasiekti AHK biure Latvijoje įsteigta darbo vieta ekspertui iš Vokietijos, kuris pagelbės vietiniams partneriams ir Vokietijos bei Latvijos įmonėms, norinčioms pagal vokišką modelį diegti dualaus profesinio mokymo sistemą savo įmonėse. Tokios profesinio ugdymo sistemos dėka ilgainiui galėtų būti užtikrinamas pakankamas gerai paruoštų ir kvalifikuotų darbuotojų skaičius. 2014 metų pavasarį šio projekto komanda pradėjo savo veiklą AHK biure Rygoje.

Vienareikšmis Baltijos valstybių kaip vietos verslui pripažinimas
Kaip ir praėjusiais metais, šiemet aktyvioms vokiškoms įmonėms buvo užduotas klausimas dėl jų pasitenkinimo ankščiau priimtu sprendimu investuoti šiame regione. Tai leidžia įvertinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos kaip vietos verslui kurti patrauklumą, nes tokiu būdu atsižvelgiama ne tik į dabartinę situaciją, bet ir į turimą patirtį, ilgalaikius ateities lūkesčius. Estijoje kaip ir praėjusiais metais vėl įsikurtų 94 proc. apklaustųjų įmonių. Lietuvoje ir Latvijoje veikiančių įmonių ištikimybė pasirinktai investicijų vietai taip pat yra akivaizdi: atitinkamai 81 ir 90 proc. įmonių vėl čia investuotų.
Latvijoje ir Lietuvoje jaučiamas akivaizdus pasitenkinimas investicijomis ir sudaro 81 proc. ir 90 proc. Šis įvertinimas, nepaisant praėjusių krizių, išlieka pastovus dešimt metų ir tai liudija apie rimtus Vokietijos įmonių ketinimus regione.

Daug žadančios užimtumo perspektyvos
Dėka pastaruosius tris metus vyravusios teigiamos ekonomikos ir verslo plėtros bei apklaustųjų įmonių pasitikėjimo tolimesne plėtra, vokiškos įmonės ketina ir šiais metais Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje steigti naujas darbo vietas. Lietuvoje kas antra apklaustoji įmonė planuoja įdarbinti naujus darbuotojus. Palyginus su ankstesnėmis apklausomis tai didžiausias rodiklis. Latvijoje šis skaičius yra 37 proc., ir taip pat žymiai didesnis nei pernai. Latvijoje ir Lietuvoje personalo poreikis pastebimas visose ūkio šakose, tuo tarpu Estijoje tai pirmiausia liečia darbo vietas paslaugų ir prekyboje sektoriuose. Tarp apklaustųjų Estijos įmonių jaučiamos harmoningos nuotaikos, kurios atspindi ir bendras ūkio tendencijas bei įmonių darbuotojų skaičiaus pokyčius.
Daugiau nei vienas ketvirtadalis apklaustųjų įmonių šiais metais planuoja padidinti darbuotojų skaičių, o apie 18 proc. numato galimą personalo mažinimą. Apklausoje dalyvavusios vokiškos įmonės mano, kad šiemet vėl galimas žymus atlyginimų kilimas, kuris gali įtakoti sprendimus personalo srityje. Estijoje verslininkai tikisi vidutiniškai 5,8 proc. atlyginimų kilimo lyginant su kitais kaštais, Lietuvoje – 7,1 proc., Latvijoje – 7,9 proc. Kai kurios įmonės nurodė netgi dar didesnius skaičius.

Investicijos į ateitį Baltijos valstybėse
Ilgalaikius planus Baltijos valstybėse vokiškos įmonės demonstruoja ir investuodamos į savo darbuotojus. Šiais metais, atsižvelgiant į AHK metų temą „Inovacijos“, Baltijos valstybėse veikiančių vokiškų įmonių klausta apie inovacijų aktualumą ir inovatyvių instrumentų diegimą įmonėse aktyviam darbuotojų ir inovacijų skatinimui. Visose trijose valstybėse daugiau negu du tračdaliai apklaustųjų nurodė, kad nuolat organizuoja darbuotojų mokymus, Estijoje ir Lietuvoje –80 proc. Be to, mažiausiai pusei įmonių yra svarbūs reguliarūs mainai vokiškose motininėse įmonėse ir premijinės sistemos. Tokios priemonės garantuoja ilgalaikį įmonių patrauklumą darbuotojams bei verslo sėkmę. Visų Baltijos šalių apklausos dalyviai mano, kad jų įmonių inovatyvumas yra svarbus arba labai svarbus verslo tvarumui. Investicijos į inovacijas apsimoka, kas antra įmonė per pastaruosius du metus įdiegė produktų arba organizacines inovacijas, 70 proc. kurių buvo sukurta Baltijos valstybėse. Inovatyvumas ir gebėjimas prisitaikyti yra pagrindiniai ilgalaikio konkurencingumo bei atsparumo krizėms sėkmės faktoriai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Vienareikšmiškas „taip“ euro įvedimui Lietuvoje
Tęsiant 2013 m. apklausos tradiciją dėl euro įvedimo Latvijoje ir tikintis euro įvedimo Lietuvoje 2015 m. sausio 1 d., šiais metais vokiškoms įmonėms Lietuvoje uždavėme klausimą dėl euro įvedimo. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus ir jau praėjusiais metais konkrečiai pradėjo ruoštis euro įvedimui nuo 2015 m. sausio 1 d. Tokiu būdu jau trečioji Baltijos valstybė po Estijos (nuo 2011 m. sausio 1 d.) ir Latvijos (nuo 2014 m. sausio 1 d.) taps euro zonos nare. Galutinį sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje Europos komisija ir Europos centrinis bankas paskelbs birželio mėnesį.
Daugiau nei trys ketvirtadaliai visų respondentų Lietuvoje šių metų pradžioje palankiai vertino galimą Briuselio teigiamą sprendimą. Tik 7 proc. pasisakė prieš euro įvedimą Lietuvoje, 13 proc. įmonių mano, kad euras galėtų būti įvestas vėliau nei 2015 m. Šių metų rezultatai leidžia daryti du palyginimus. Galima pažymėti, kad nuotaikos Lietuvoje lyginant su praėjusiais metais šia tema pagerėjo, nes 2013 m. pradžioje tik 71 proc. apklaustųjų išsakė aiškų pritarimą euro įvedimui, kas ketvirta įmonė buvo prieš arba manė, kad euras turėtų būti įvestas vėliau.
Kita vertus, Lietuvoje veikiančių įmonių nuotaika likus metams iki euro įvedimo yra ne tokia euforiška kaip Latvijoje, kur 2013 m. pavasarį beveik 90 proc. apklaustųjų teigiamai vertino euro įvedimą.
Vertinant euro įvedimo Lietuvoje įtaką savo verslui, nėra žymių pokyčių lyginant su praėjusiais metais. Apklaustieji vis dar mini teigiamus veiksnius: transakcijų kaštų mažėjimą, kainų skaidrumo padidėjimą. Tačiau beveik 30 proc. įmonių baiminasi papildomų euro diegimo išlaidų. Rinkų praradimas, kuriam respondentai dar pernai skyrė daug dėmesio, įmonių nebebaugina. Bendra valiuta visose trijose Baltijos valstybėse, apklaustųjų nuomone, teigiamai atsilieps čia veikiančių vokiškų įmonių verslo sėkmei ir tuo pačiu Baltijos valstybių patrauklumui užsienio investuotojams. Nereiktų pamiršti ir labai pozityvaus euro įvedimo visose Baltijos valstybėse „psichologinio“ veiksnio. Regionas bus labiau pastebėtas potencialių partnerių bei investuotojų.

Dešimtmetį Europos Sąjungoje pasitinkame neturėdami aiškios ekonomikos strategijos ir krypties. Jei nesugebėsime susitelkti į aiškų tikslą, numatyti prioritetų, ko gero, taip ir liksime tik ES pakeleiviai.

Dabar stovėdami euro prieangyje galime pasidžiaugti, kad mūsų ekonomika pagaliau pasiekė Europos Sąjungos valstybių lygį. Kaip interviu “Veidui” sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas dr. Vitas Vasiliauskas, palyginti su 2007 m., mūsų ekonomika dabar yra stabilios būklės ir kokybiškai kitokia. Tačiau ar to pakanka, kad galėtume augti toliau ir sėkmingai konkuruoti su Vakarų valstybėmis? Tuo labiau kad stabili mūsų ekonomikos būsena – labai laikina ir trapi.
Pirmiausia todėl, kad sparčiai netenkame svarbiausios ekonomikos, o ir pačios valstybės dedamosios – žmonių, arba, kaip pasakytų ekonomistai, žmogiškojo kapitalo. Lietuvoje ši dedamoji jau ne vienus metus traukiasi it Šagrenės oda. Iš Lietuvos kasmet emigruoja apie 30 tūkst. žmonių, miršta maždaug 10 tūkst. žmonių daugiau, nei gimsta. Įvertinus šias tendencijas prognozuojama, kad 2021 m. Lietuva turės tik apie 2,6 mln. gyventojų.
Kaip rodo statistika, labiausiai senka dirbanti, kurianti, mokesčius mokanti darbingo amžiaus (17–64 metų) žmonių grupė. Iki 2021 m. Lietuva neteks apie 250 tūkst. darbingo amžiaus žmonių, o pensininkų tik daugės. Beje, Lietuvos visuomenė ir sensta greičiausiai visoje ES.
Tendencijos nieko gero nežadančios, netgi grėsmingos. Ką darome, kad padėtis keistųsi?
“Turime pirmiausia atsigręžti į regionus ir ten stabdyti emigraciją, nukreipdami valstybės, ES fondų paramos, užsienio investicijas. Būtent investicijų pritraukimas į regionus, kad ten ateitų kapitalas, naujos technologijos, vakarietiška vadyba, kartu ir rinkos, turėtų būti vienas iš valstybės prioritetų, tiek bandant stabdyti emigraciją, tiek apskritai galvojant apie Lietuvos ekonomikos ateitį”, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis ir pasidžiaugia, kad dabartinė valdžia po truputį jau gręžiasi į drastiškai ištuštėjusius Lietuvos regionus.
Jis nebijo būti nepopuliarus ir tvirtina, kad be imigrantų iš trečiųjų šalių Lietuva taip pat neišsivers. Kaip neišsivertė Švedija, Danija, Vokietija ir kitos ES šalys, susidūrusius su provincijos miestelių tuštėjimo problema. Iš pradžių Lietuvai reikėtų bent 50 tūkst. imigrantų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” (http://prenumerata.veidas.lt/lt/order/magazine?id=17590), pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-16-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.