Keturi klausimai Valdui Sutkui, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentiui

VEIDAS: Praėjusią savaitę pradėjote susitikimus su naujai paskirtais šalies ministrais, penktadienį susitikote ir su šalies premjeru Algirdu Butkevičiumi. Ko šiais susitikimais siekiate?
V.S.: Dar pernai, likus maždaug mėnesiui iki rinkimų, parengėme 55 pasiūlymus dešimčia skirtingų krypčių visoms politinėms partijoms, susitikome su visų jų vadovais. Vėliau daugiau nei pusė šių pasiūlymų buvo įtraukta į vyriausybės programines nuostatas. Dabar pradedame susitikimų su ministrais ciklą, ir tikimės, kad didžioji dalis mūsų pasiūlymų pateks tarp šešeioliktosios vyriausybės programos įgyvendinimo prioritetų.

VEIDAS: Ko konkrečiai iš politikų tikisi jūsų konfederacijos atstovaujami verslininkai?
V.S.: Svarbiausi verslininkų prioritetai yra mokesčių stabilumas ir energetinis saugumas už protingą kainą, taip par svarbu, kad priimant politinius sprendimus, vyktų socialinis dialogas. Kartu būtinas ir proporcingumo-protingumo principas rengiant teisės aktus bei kitus dokumentus.
Apibendrintai galima teigti, kad verslas tikisi verslo aplinkos gerėjimo, kad nebepasikartotų naktinės reformos, kad vyktų diskusijos, jog į procesus būtų įtraukiami ekspertai, o rezultatai būtų išmatuojami.

VEIDAS: Kokios ministrų ir premjero reakcijos sulaukėte, o kokios – tikėjotės? Juk pasiūlymus, kaip minėjote, rengėte visoms politinėms partijoms, o dabar susitinkate tik su kelių iš jų atstovais?
V.S.: Džiaugiuosi, kad rinkimus laimėjusių partijų atstovų požiūris labai pozityvus, ir neabejoju, kad bus judama į priekį. Neabejoju, kad su ministrais galėsime rasti bendrus problemų sprendimo būdus.

VEIDAS: Lietuvos verslo konfederacija reprezentuoja kitų verslo atstovų interesus nei kita stambi verslo konfederacija – Lietuvos pramonininkų konfederacija. Ar neatsiranda prieštaravimų tarp šių dviejų organizacijų politikams išsakomų lūkesčių, o jei taip – ar pavyksta tarpusavyje nugludinti aštrius kampus?
V.S.: Nors gilios analizės neatlikau, bet prieštaravimų lyg ir nesu girdėjęs. Pramonininkų konfederacija daugiausia atstovauja gamybos sektorių, o mes – prekybos įmones, bankus, draudimo kompanijas, finansų maklerius, antstolių rūmus, advokatus, viešųjų ryšių kompanijas, nevalstybines gydymo, taip pat – aukštojo mokslo įstaigas, ir panašiai – iš viso vienijame 19 asociacijų, turime per 1,5 tūkst. narių. Manau, kad bendrieji tikslai tiek gamybos, tiek aptarnavimo sektoriuje yra panašūs – visas Lietuvos verslas tikisi stabilumo, skaidrumo ir palankios aplinkos.

Prieš du dešimtmečius dažniausiai verslą kurdavę su bendraminčiais, šiandien dauguma lietuvių verslininkų – individualistai: net 61 proc. visų šalyje registruotų įmonių turi tik vieną akcininką. Kodėl partnerystė versle neišlaiko išbandymų?

Atkurtos nepriklausomybės pradžioje retas kuris verslumo gyslelę turintis pilietis nuspręsdavo verslą kurti vienas. Dažniausiai keli bendraminčiai, sunešę savo santaupas, imdavosi tuo metu labai pelningos, bet kartu ir pavojingos prekybos, o uždirbtus pinigus vėliau jau investuodavo įvairiose srityse.
Verslininkas Aurelijus Rusteika, pradėjęs verslą kurti su partneriais, o šiuo metu vienas valdantis visas “Topo grupės” akcijas, tvirtina, kad pradėti verslą drauge su partneriu yra lengviau nei vienam tiek finansiškai, tiek psichologiškai: yra su kuo pasitarti, pasidalyti mintimis, bendradarbiaujant gimsta daugiau idėjų, daugiau objektyvaus įžvalgumo.
„Pradedant verslą pradinis kapitalas įnešamas lygiomis dalimis, todėl kiekvienam akcininkui tai gerokai lengvesnė finansinė našta. Dar vienas pranašumas – efektyvumas. Dirbant komandoje greičiau pasiekiama gerų rezultatų atskiruose verslo segmentuose. Tai vyksta, kai partneriai pasidalija ir kuruoja atskiras sritis (pvz., pardavimą, finansus, logistiką), kuriose turi daugiau asmeninės patirties ar kompetencijos“, – mano A.Rusteika.
Vis dėlto, nors daugelis Lietuvos verslininkų verslą pradėjo su bendraminčiais, šiandien didžiąsias šalies bendroves dažniausiai valdo ar bent jau sprendžiamąją galią savo rankose sutelkę vieninteliai akcininkai arba vienos šeimos nariai. Registrų centro duomenimis, vienintelį akcininką turi 56,3 tūkst., arba 61 proc., visų Lietuvos uždarųjų akcinių bendrovių.
Investicinės bankininkystės bendrovės “Hortus Investment Banking” direktorius Valdemaras Vaičekauskas patvirtina, kad brandaus verslo savininkų skyrybos vyksta ir toliau: bendrovės ekspertams labai dažnai tenka ieškoti variantų, kaip padėti išsiskirti į verslo santykių akligatvį patekusių įmonių bendrasavininkiams.
Ekspertų nuomone, palyginti su užsienio šalimis, Lietuvoje verslo partnerysčių mažiau, nes lietuviai verslininkai – individualistai. „Lietuvos įmonėse dažniausiai būna pagrindinis akcininkas. Mūsų toks mentalitetas, kad turėsiu mažai, bet savo, negu daug ir su kuo nors dalysiuosi. Matome, kas darosi su klasteriais, bendrais eksporto projektais: kelios tekstilės įmonės ėjo su bendru ženklu į užsienį ir susipešė net nepradėjusios kalbėtis su potencialiais produkcijos pirkėjais. Turime priaugti, kad partnerystė taptų verslo dalimi“, – svarsto Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Išskyrė skirtingos pareigos

Kodėl didelius verslus išauginę partneriai nesugeba dirbti kartu? DNB banko Vilniaus verslo regiono vadovas Edvardas Uziala apibendrina, kad verslo partnerių skyrybos dažniausiai įvyksta dėl išsiskyrusių interesų. „Vieni į plėtrą orientuojasi ir nori rizikuoti, kiti užsidirbę jau nori į pensiją išeiti ir atsiimti pinigus, vieni turi didesnį rizikos apetitą, kiti mažesnį. Tas požiūris kinta ir su amžiumi – vienus sprendimus gali priimti 18-os, kitus – 40-ies metų“, – pagrindines priežastis vardija E.Uziala.
Išsiskyrus akcininkų požiūriui į riziką šiuo metu į dvi įmones skyla prieš porą dešimtmečių įkurta viena didžiausių Lietuvoje investicinių bendrovių „Invalda“. Artimiausią mėnesį turėtų paaiškėti, kaip akcininkai, iš kurių nė vienas neturi sprendžiamosios galios, pasidalys turtą.
Investicijų banko „Finasta“ Kapitalo rinkų departamento analitikas Tadas Povilauskas mano, kad vieni „Invaldos“ akcininkai nori tęsti rizikingesnę veiklą, o kiti jau planuoja nusiraškyti užsidirbtus vaisius. „Šioje grupėje nėra nė vieno lyderiaujančio akcininko, kuris turėtų 50 proc. akcijų, – daugiausiai, apie 25 proc., turi Irena Ona Mišeikienė. Šias akcijas ji paveldėjo po Dailiaus Juozapo Mišeikio mirties ir jos investiciniai tikslai skiriasi nuo „Invaldos“: greičiausiai jos tikslas yra išsaugoti pinigus, o ne agresyviai investuoti. Be to, galima spėti, kad ir kitų akcininkų – Dariaus Šulnio, Alvydo Banio, Vytauto Bučo interesai ir norai panaudoti pinigus yra išsiskyrę. Juolab kad 2007 m. D.J.Mišeikis su A.Baniu jau buvo pasitraukę iš įmonės ir sugrįžo 2009 m. gelbėti bankų stipriai prispaustos „Invaldos“. Jie išpirko konvertuojamas obligacijas, nes nenorėjo, kad žlugtų jų įkurta įmonė, o dabar gal vėl kilo noras pasitraukti“, – komentuoja T.Povilauskas.
Praėjusių metų pabaigoje išsiskyrė ir po 50 proc. įmonės „Topo Technika“ akcijų turėjusių verslininkų A.Rusteikos bei Mindaugo Skalandžiūno keliai. Ši įmonė valdė „Topo centro“ prekybos tinklus Vakarų Lietuvoje, tad visas akcijas iš buvusio partnerio įsigijęs M.Skalandžiūnas sukūrė naują prekybos centrą – „Technorama“. Beje, A.Rusteikai tai jau antras išsiskyrimas: 2008 m. jis pasuko skirtingais keliais su pagrindiniu savo partneriu – „Topo grupę“ (buvusią UAB „AG Group“) nuo pat pradžių kartu kūrusiu Giedriumi Jarmalavičiumi.
„Verslo partneriai išsiskiria tuomet, kai akcininkų pozicijos įmonės valdymo srityje tampa nelygiavertės, tai yra kai vienas akcininkas eina vadovaujamas pareigas, o kitas – ne. Anksčiau tokia situacija buvo susiklosčiusi valdančioje „Topo grupės“ įmonėje („AG Group“). O Klaipėdos regione verslą valdžiusios įmonės bendrasavininkis, turintis 50 proc. akcijų, taip pat buvo įmonės direktorius, ir, nesilaikant verslo susitarimų, sklandus bendradarbiavimas tapo neįmanomas“, – išsiskyrimo priežastis įvardijo A.Rusteika, šiuo metu valdantis 100 proc. „Topo grupės“ akcijų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-4-2013 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Kęstutis Vanagas, vienos didžiausių Lietuvos statybų bendrovių „YIT Kausta“ generalinio direktoriaus postą perėmęs ekonominio sunkmečio išvakarėse, pastaraisiais metais pristato vieną ambicingą projektą po kito.

Viena iš statybos, rangos ir nekilnojamojo turto plėtros lyderių Lietuvoje bendrovė „YIT Kausta“, pernai baigusi VU Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą (naująją VU biblioteką), modernų žemės ūkio technikos pardavimo ir aptarnavimo centrą Kėdainių rajone, septynių tūkstančių kvadratinių metrų logistikos kompleksą šalia Kauno, penkių aukštų „Ibis“ viešbutį Laikinojoje sostinėje, šiais metais darbų apimčių taip pat neketina mažinti. Jau pavasarį duris atvers „YIT Kausta“ Vilniuje pastatytas pirmasis Baltijos šalyse „Ikea“ prekybos centras, „Senukų“ biurų pastatas, iškils du nauji daugiabučiai Kaune. Bus atnaujintos butų statybos ir Vilniuje – Žirmūnų gatvėje, šalia Tuskulėnų dvaro, ant Neries kranto prasidės kelių triaukščių namų statybos.
„Kitų šalių patirtis patvirtina, kad po sąstingio statybų sektoriuje ir nekilnojamojo turto rinkoje, vėl būna pakilimas. Nenoriu būti pranašu, skelbiančiu, kada pajusime atsigavimą, tačiau į ateitį žvelgiu optimistiškai. Įsigijom sklypą ne tik Vilniuje Žirmūnuose, bet ir Kauno Santakoje, kur per penkerius metus planuojame pastatyti apie penkis šimtus butų. Kokybiško būsto poreikis vėl auga, todėl atnaujiname daugiabučių statybas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje“, – atskleidžia „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas.
Tiesa, „Veido“ pašnekovas čia pat patikslina, kad šiemet, kaip pastaruosius kelerius metus, butų statybos sudarys vos 10 proc. įmonės darbų apimčių, o pagrindiniai projektai bus valstybiniai bei privataus verslo užsakymai. Statybų bendrovė toliau tęs Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rekonstrukcijos darbus, dalyvaus LSMU Kauno klinikų atnaujinimo ir kituose konkursuose, taip pat baigiamos derinti sutartys su verslo įmonėmis dėl naujų pastatų statybų. Beje, jau ne vienerius metus, pasak K.Vanago, privataus sektoriaus atstovams nereikia įrodinėti, kad bendrovės „YIT Kausta“ specialistai darbus atliks laiku ir kokybiškai. Šiai įmonei naujus statybos projektus jie siūlo patys. Taigi kas „YIT Kaustai“ padėjo išsikovoti statybos, rangos ir nekilnojamojo turto plėtros lyderės pozicijas, pelnė nepriekaištingą reputaciją bei užtikrino stabilumą ekonominio sunkmečio metais?

Padeda stiprus motininės kompanijos užnugaris

Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus Vyto Zabiliaus vertinimu, viena svarbiausių priežasčių, užtikrinančių tvirtas įmonės „YIT Kausta“ pozicijas rinkoje, yra stiprus motininės kompanijos, didžiausios Suomijos statybos paslaugų koncerno „YIT Corporation“, užnugaris. Su suomių, kurie pagrindinį „YIT Kausta“ akcijų paketą įsigijo dar 1999 m., pagalba įmonė nusipirko ne vieną sklypą ir užėmė nemažą nišą Lietuvos būstų statybos rinkoje. Ekonominį sunkmetį „YIT Kaustai“ išgyventi taip pat padėjo motininė įmonė, iš kurios V.Zabiliaus žodžiais, lietuviai yra perėmę ir verslo principus, požiūrį, statomų pastatų tipą. „Šios įmonės projektuose dominuoja paprastas, aiškus, minimalistinis skandinaviškas stilius. Taip statant kyla mažiau klausimų, nereikia spręsti itin sudėtingų architektūrinių užduočių, todėl lengviau užtikrinti aukštą kokybę, tačiau „YIT Kaustos“ statyti daugiabučiai neišsiskiria unikalia, išraiškinga architektūra“, – pastebi bendrovės „Ober-Haus“ generalinis direktorius.
Beje, V.Zabilius pabrėžia, kad ir „YIT Kaustos“ generalinis direktorius yra suomiško tipo vadovas – visuomet ramus, apsvarstantis ir giliai išanalizuojantis kiekvieną klausimą.
Būtent šios savybės bei atsakingumas K.Vanagui, įmonės vairą perėmusiam 2008 m., padėjo sėkmingai įveikti ekonominio sunkmečio sukeltus sunkumus. „2009 m. buvo iššūkių metai, tačiau optimizavę kaštus, išgyvenom. Nors dideliais pelnais vis dar negalime pasigirti, tačiau įmonės apyvarta pastaruosius keletą metų išlieka stabili – apie 130 mln. Lt“, – sako K.Vanagas.
Ir prisipažįsta, kad ekonominio sunkmečio išvakarėse gautas pasiūlymas vadovauti vienai didžiausių Lietuvoje statybos bendrovių buvo didelis iššūkis. „Kai prisijungiau prie „YIT Kaustos“ kolektyvo nebuvo pats palankiausias metas geriems rezultatams, tačiau man patinka iššūkiai. Be to, tai neeilinė bendrovė rinkoje, tad man garbė jai vadovauti“, – kodėl nepabūgo atsakomybės pasakoja „YIT Kaustos“ generalinis direktorius.

Sulaukia mažiausiai pirkėjų skundų

K.Vanagas prasitaria, kad nei savęs, nei įmonės girti nemoka ir pabrėžia, kad jam geriausias patvirtinamas, kad bendrovė eina teisinga linkme, klientų sugrįžimas. „Dirbam taip, kad klientas pas mus grįžtų. Labai dažnai tėvai įsigiję „YIT Kaustos“ butą, vėliau pas mus perka būstą savo vaikams. Kai baigiam vieną privačių užsakovų projektą, jie į mus kreipiasi ir dėl kito statybų“, – didžiuojasi statybų bendrovės vadovas.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas neabejoja, kad viena „YIT Kaustos“ sėkmės priežasčių – atsakingas darbas. „Ši įmonė beveik nesulaukia klientų skundų dėl statybų kokybės. Mat turi budinčias komandas, kurios gavusios nors mažiausią signalą dėl kokio nors defekto, iškart vyksta jo šalinti“, – teigia A.Šeštakauskas.
K.Vanago nuomone, tai nėra nei įmonės išskirtinis principas, nei strategija, tiesiog taip dirbti yra privalu: „Būstas brangus pirkinys ir negali žmogus jo kaitalioti kas kelerius metus, todėl mes jaučiame atsakomybę už kokybę ir pastatę daugiabučio nepaliekam pirkėjo vieno“.
„YIT Kaustai“ taip pat svarbu, kad jų pastatytas objektas pagražintų miesto vaizdą, sukurtų patogesnę aplinką gyventojams. Tad įsigijusi sklypą Kauno Santakoje bendrovė pirmiausia paskelbė architektūrinį konkursą daugiabučių projektui paruošti, kurio laimėtoją išrinko profesionalių architektų komanda. „Norim įgyvendinti tokį projektą, kad vėliau nebūtų gėda mūsų vaikams ir anūkams. Juk Lietuvoje nėra kitos tokios unikalios vietos, kaip Nemuno ir Neries santaka. Siekiam, kad būtų suformuota nauja patraukli erdvė, kad ji nevirstų gelžbetonine giraite, o papuoštų miestą“, – paaiškina ponas Kęstutis.
Šiemet planuojamas pradėti daugiabučių projektas šalia sostinės Tuskulėnų dvaro taip pat nebus vien tik namų statybos. Bendrovė sutvarkys dar ir Neries krantinę, išvaliusi krūmynus, įrengs patogų nusileidimą prie upės.
K.Vanagas neabejoja, kad pernai baigtas išskirtinių architektūrinių formų VU Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras ilgai puoš Vilnių ir ne vienerius metus išliks miesto architektūriniu šedevru.
Principingas bendrovės „YIT Kausta“ požiūris ir į darbų saugą. Kad būtų išvengta skaudžių atvejų statybų aikštelėje, visuomet dirbama ant tvarkingų pastolių, aukštai dirbantys žmonės segi saugos diržus, statybininkai dėvi apsauginius akinius, naudojami filtrai nuo dulkių. Toks „YIT Kaustos“ vadovų požiūris į saugą pernai buvo įvertintas „YIT“ korporacijoje ir „Ikea“ prekybos centro statybų projektas laimėjo saugiausios aikštelės prizą.
Tiesa, K.Vanagas pripažįsta, kad net ir iki smulkmenų analizuojant situaciją, su specialistais nuodugniai aptariant kiekvieną klausimą, nesėkmių nepavyksta išvengti. „Jų pasitaiko visiems, kurie dirba, tačiau aš į jas reaguoju kaip į pamokas, kurias išmokus ateityje galima išvengti klaidų“, – dėsto įmonės generalinis direktorius.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-2-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Pastaruoju metu universitetai iš verslo užsakymų uždirba vos kelis procentus visų pajamų, tačiau mokslininkų, kuriems padėti įmonėms sukurti naujus produktus atrodo taip pat natūralu, kaip ir rašyti straipsnius, jau šimtai.

Priežasčių, kodėl didžioji dalis mokslininkų ir verslininkų Lietuvoje iki šiol neranda bendrų sąlyčio taškų, kiekviena pusė gali išvardyti begalę: verslininkai skųsis, kad Lietuvos mokslininkai netiria jiems aktualių sričių, nerodo iniciatyvos, yra nulindę į fundamentiką ir mieliau knibinėjasi laboratorijose, nei dirba su verslu. O mokslininkai atšaus, kad verslininkai visko nori už dyką ir apskritai nėra linkę investuoti į naujų produktų kūrimą.
Metų metais besitęsianti diskusija atsispindi ir statistikoje: Lietuvos universitetų pajamos iš verslo užsakymų mokslo tiriamiesiems darbams bendrame katile sudaro vos kelis procentus. 2011 m. daugiausiai iš verslo užsakymų uždirbo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – 11,5 mln. Lt, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) – 8,8 mln. Lt ir Kauno technologijos universitetas (KTU) – 8,3 mln. Lt. Teigiama tendencija, kad ši pajamų dalis bent jau didėja, nors ir labai iš lėto. Pavyzdžiui, VGTU 2012 m. iš verslo užsakymų uždirbo jau 1,5 mln. Lt daugiau nei prieš metus – 10,3 mln. Lt.
Vangų abiejų pusių bendradarbiavimą liudija ir menkas lietuvių išradimų komercializavimo lygis: nors kasmet išduodama apie šimtą patentų, Valstybinių patentų biuro statistika rodo, kad per metus sudaromos tik kelios licencinės sutartys, kuriomis autorius už atlygį leidžia patentu laikinai naudotis kitiems subjektams, ir pasirašomos 5–6 teisių perdavimo sutartys.

Kiek tarp mokslininkų yra amatininkų

Sudominti užsienio rinkas ir išlikti konkurencinėje kovoje Lietuvos verslui šiandien gali padėti tik inovatyvūs, didelę pridėtinę vertę turintys gaminiai, kurie galėtų gimti verslui bendradarbiaujant su mokslu. Todėl savaitraštis „Veidas“ šiemet įsteigė specialią “Mini Nobelio” nominaciją – „Už mokslo bendradarbiavimą su verslu“. Nepaisant nepalankios statistikos, kandidatų į šią nominaciją atradome nemažai ir įsitikinome, kad kai kuriems mokslininkams bendradarbiauti su verslu yra tapę taip pat įprasta, kaip ir rašyti mokslinius straipsnius.
„Mokslininkai fundamentalistai mus pravardžiuoja amatininkais, net nevadina mokslininkais“, – juokauja jau daugiau nei dešimtmetį su įmonėmis bendradarbiaujantis KTU Informatikos fakulteto Kompiuterių katedros vedėjas prof. Egidijus Kazanavičius, per pastaruosius trejus metus KTU universitetui iš projektų su verslu uždirbęs per 4 mln. Lt.
Mokslininko vadovaujama grupė sukūrė pirmuosius skaitmeninės televizijos „Gala“ prototipus įmonei „Teo“, su „Elsis“ darbuotojais sugalvojo išmaniųjų namų sistemą, leidžiančią tarpusavyje sujungti ir valdyti apsaugos, šildymo sistemas, televiziją ir t.t., dirbo su Lietuvos radijo ir televizijos centru, bendrovėmis „Omnitel“, „Axis Industries“, „CNC Technologies“. E.Kazanavičiaus nuomone, glaudų bendradarbiavimą su verslu lėmė ir lemia idėjos, kurios paklausios rinkoje, ir tyrimų atlikimo greitis. Be to, mokslininkai užsitarnavo pasitikėjimą, kad dirba sąžiningai, nenutekina informacijos ir neperduoda idėjų konkurentams.
E.Kazanavičius atskleidžia, kad netrukus mokslininkai pradės labai didelį projektą su viena JAV įmone. „Aštuonerius metus vienas mūsų projektas gulėjo stalčiuje, lietuviškos įmonės nenorėjo jo įsidiegti, o dabar parduosime jį amerikiečiams“, – džiaugėsi mokslininkas, kol kas negalintis atskleisti įmonės pavadinimo.
Beveik milijoną litų iš projektų su verslu universitetui uždirbo KTU Sintetinės chemijos instituto direktorius habil. dr. Algirdas Šačkus, 700 tūkst. Lt – Metrologijos instituto direktorius prof. Rimvydas Povilas Žilinskas. O KTU Cheminės technologijos fakulteto Organinės chemijos katedros profesoriaus Vytauto Getaučio mokslinė grupė pasirašė kontraktą su Vokietijos chemijos kompanija BASF.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-3-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Nuo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) administruojamo Atviro kreditų fondo (AKF) veiklos pradžios iki 2012 m. pabaigos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės investicijoms ir plėtrai jau panaudojo kiek daugiau nei 100 mln. litų. Pakeitus dalį paskolų teikimo iš Atviro kreditų fondo sąlygų, pratęsus skolinimo terminą ir sumažėjus kreditavimo kainai, atsivers daugiau galimybių verslo plėtrai Lietuvoje.

„Nuo 2010 m. ypač daug dėmesio skirta palankioms sąlygoms verslo plėtrai užtikrinti. Pradėtos įgyvendinti priemonės tikrai pasiteisino. Atviras kreditų fondas – tai viena patraukliausių priemonių smulkiajam ir vidutiniam verslui. Stebėdami pozityvius verslininkų planus ir investicijų prognozes 2013 metams, planuojame, kad iki 2014 metų vidurio bus panaudos visos AKF lėšos“, – tikisi INVEGOS generalinis direktorius Audrius Zabotka.

Dėl paskolų investicijoms ir apyvartinėms lėšoms iš AKF pagal atnaujintas kreditų teikimo sąlygas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai (SVV) gali kreiptis ir į UAB Medicinos banką. „Šis susitarimas leidžia SVV įmonėms pasiūlyti finansavimą patrauklesnėmis sąlygomis. Svarbu ir tai, kad priemonė apima tiek trumpalaikes paskolas apyvartiniam kapitalui, tiek ilgalaikes investicines paskolas“ – teigia Medicinos banko Verslo plėtros departamento direktorė Vaida Stamburaitė.

Šiuo metu jau pasirašyti susitarimai dar su keturiais bankais – AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriumi, AB banku „Citadele“, AB banku „Finasta“ ir AB Ūkio banku.

2012 m. rugpjūčio mėn. buvo paskelbtas patikslintas kvietimas dalyvauti bankų atrankoje finansų inžinerijos priemonei AKF įgyvendinti. Atviro kredito fondui buvo papildomai skirta 50 mln. Lt ir šiuo metu fondą sudaro 150 mln. litų. Taip pat buvo pratęstas AKF lėšų naudojimosi terminas bankams iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir sumažinta kreditavimo kaina SVV subjektams. Padidinto INVEGOS fondo papildomomis lėšomis galės pasinaudoti visi bankai, pasirašę Atviros kredito linijos sutartis su INVEGA pagal patikslintas sąlygas.

Atviras kreditų fondas – tai 2009 m. balandžio mėn. įsteigto INVEGOS fondo administruojama finansų inžinerijos priemonė „Atviras kreditų fondas“ (AKF). AKF tikslas – sudaryti atviros kredito linijos sutartis su atrinktais bankais, kurie, priėmę sprendimą suteikti nustatytus reikalavimus atitinkantį kreditą, kreipiasi į INVEGĄ dėl AKF lėšų (ne daugiau kaip 75 proc. kredito sumos) skyrimo SVV subjektui finansuoti. Kreditus iš AKF lėšų INVEGOS atrinkti bankai gali suteikti SVV subjektams, investicijoms ar apyvartiniam kapitalui finansuoti. AKF lėšų dalis banko suteikiamame kredite SVV subjektui negali viršyti 75 proc. ir 1,5 mln. Lt.

Dėl silpstančio verslo regionuose, ypač orientuoto į vidaus rinką, Lietuvoje ėmė daugėti bankrotų. Dar labiau ši situacija paaštrės netrukus padidinus minimalų darbo užmokestį.

Užpalių miestelio seniūnas Eugenijus Keraminas jau keletą metų stebi, kaip traukiasi miestelio aptarnavimo sfera: užsidarė knygynas, mezgykla, kirpykla, maisto parduotuvėlės aplinkiniuose kaimuose, o pernai – jau ir vaistinė. Tad prireikus apsipirkti, nusifotografuoti ar pasitaisyti televizorių užpališkiams tenka 22 kilometrus važiuoti iki Utenos. „Nebėra tokios paklausos, kuri padėtų išsilaikyti vietos verslams. Užpaliuose gyveno daugiau nei 4 tūkst. gyventojų, o dabar nebėra ir dviejų tūkstančių“, – neišvengiamybę, kad vietinių žmonių gyvenimo kokybė prastės, suvokia E.Keraminas.
Maisto parduotuvėlės, knygynai, vaistinės, prekybos ir paslaugų įmonėlės tarsi dūmas nyksta ir kituose rajonuose. Kuo toliau, tuo labiau ryškėja tendencija, kad provincijoje lieka tik pačios pagrindinės paslaugos. Pavyzdžiui, įmonių riziką vertinančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ atliktas tyrimas atskleidė, kad penkiuose šalies didmiesčiuose registruota 74 proc. visų Lietuvos drabužių ir avalynės prekybos įmonių, 65 proc. specializuotos maisto prekybos, 62 proc. laisvalaikio prekių parduotuvių, daugiau nei pusė statybos ir buities bei laisvalaikio prekių parduotuvių.
O į kai kuriuos miestelius užklydęs prašalaitis šiandien jau sunkiai ras ir kur pavalgyti. Štai Linkuvos gyventojas Virgilijus Tamulionis apgailestauja, kad neseniai miestelyje įsikūrusi kavinukė nesulaukdavo tiek klientų, jog galėtų veikti kiekvieną dieną.
Prastėjančią verslo padėtį regionuose aiškiai rodo skaičiai: Registrų centro duomenimis, šiemet Lietuvoje per 11 mėnesių padaugėjo bankrotų – nuo 1200 pernai iki 1244 šiemet.  Tačiau „Creditreform Lietuva“ atliktas tyrimas atskleidė, kad šį padidėjimą labiausiai lėmė išaugęs bankrotų skaičius regionuose. Penkiuose didmiesčiuose šiemet per 11 mėn. užfiksuota 824 bankrotai – 33 proc. mažiau nei pernai, o regionuose – 420 bankrotų, arba 22 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Lapkritį pastebimai pagausėjo bankrotų į vidaus rinką orientuotose statybos ir prekybos (ypač statybinių medžiagų mažmeninės ir didmeninės prekybos) šakose.
Dėl masinės emigracijos iš provincijos, taip pat dėl gyventojų senėjimo, didelio nedarbo lygio bei didėjančios minimalios darbo algos ši tendencija tik ryškės, o smulkiajam verslui, ypač orientuotam į vidaus vartojimą, regionuose išgyventi bus vis sudėtingiau. Nepadės nei dalijami ES pinigai verslo pradžiai provincijoje, nei regionuose kuriamos laisvosios ekonominės zonos, nei į atokias gyvenvietes vedami kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžiai. Juk už ES pinigus kuriama infrastruktūra, kurią kažkokiu būdu vėliau reikės išlaikyti patiems, nepanaikins fakto, kad potencialių klientų kasmet mažės.
Dėl šios priežasties naujų verslų judėjimas regione labai menkas. “Swedbank” ekspertai suskaičiavo, kad per pastaruosius dvejus metus pusė Lietuvoje įkurto verslo buvo įregistruota Vilniuje, 16,5 proc. – Kaune, 10 proc. – Klaipėdoje. Vadinasi, daugiau nei 70 proc. naujų verslininkų susitelkia trijuose pagrindiniuose šalies miestuose, o ateityje šis procentas bus dar didesnis.
„Tai tiesioginės regioninės politikos nebuvimo, rinkos koncentracijos, taip pat gyventojų senėjimo ir emigracijos padarinys. Vietiniams gyventojams besitraukianti infrastruktūra reiškia ne tik darbo praradimą, bet ir blogėjančią gyvenimo kokybę“, – komentuoja „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa.
„Skurdžiausi rajonai patiria dvejopą žmonių migraciją – kai šie išvyksta į užsienį arba kai išvyksta į miestus ar gyvybingesnius rajonus, todėl natūralu, kad aptarnavimo sfera provincijoje traukiasi. Ji regionuose tampa nepakankamai reikalinga, kad išsilaikytų“, – priduria Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Arturas Mackevičius.

Kelmės rajone įsikūrusio vienintelio Baltijos šalyse ir vieno didžiausių Europoje bizonų ūkio šeimininkai Audra ir Rolandas Schelenzai bizoniena aprūpins vokiečius.

Bizonų banda, žiemą vasarą vaikštinėjanti penkiasdešimties hektarų teritorijoje, Lietuvoje atrodo išties egzotiškai. Neįprasta ir tai, kad bizonus auginti nusprendė iki tol su žemės ūkiu nieko bendro neturėjusi lietuvės ir vokiečio pora. Prieš šešerius metus Kelmės rajone įsigiję šimto hektarų ūkį ir iš Prancūzijos parsivežę dvylika bizonų, dabar Audra ir Rolandas bandą yra išplėtę iki daugiau kaip aštuoniasdešimties galvijų. O šiemet iš šio savo verslo jie pradėjo gauti jau nedidelį pelną.
Taigi kas paskatino Vokietijoje įsitvirtinusią porą mūsų šalyje įkurti egzotiškų galvijų ūkį – „Bizonų rančą“?

Rinka neužpildyta

A.Schelenz pasakoja į gimtinę grįžusi po keturiolikos Vokietijoje pragyventų metų, kad galėtų įgyvendinti svajonę – sukurti tai, ko pas mus dar nėra. „Lietuva jau tapo kebabų šalimi – jeigu atsidaro viena tokio tipo kavinė, iškart už kampo duris atveria kita. Švedai neseniai atlikę tyrimą pripažino, kad lietuviai yra kopijuotojai. O mes norėjom ne tik išbandyti mums patiems naują veiklą, bet ir parodyti, kad galima sėkmingai įgyvendinti unikalią idėją“, – kodėl ėmėsi auginti bizonus, atskleidžia ponia Audra.
Ne vienas ūkininkas, pamatęs, kad Lietuvoje įmanoma auginti bizonus, taip pat buvo užsidegęs šia mintimi. „Kai pas mus atvažiuoja ūkininkai, norėdami susipažinti su bizonų auginimo subtilybėmis, mielai su jais dalijuosi informacija. Tačiau kaskart pabrėžiu, jog galima sugalvoti ir kažką nauja, kad ir kokios išskirtinės veislės jaučius auginti. Juk taip būsime kur kas įdomesni užsieniečiams, atsivers platesnės realizacijos galimybės. Deja, lietuviams stinga idėjų“, – apgailestauja A.Schelenz.
Vis dėlto pasinaudoti Schelenzų pramintu keliu ir pradėti Lietuvoje auginti bizonus kol kas nesusiviliojo nė vienas mūsų ūkininkas. Visus besidominčiuosius atbaidė didelės investicijos ir tai, kad pelną galima pradėti skaičiuoti anksčiausiai po ketverių metų. Mat tiek reikia laiko, kol bizonas užauga iki tinkamo mėsai.
„Atrodo, kad tai galvijai, kurie visus metus laikomi lauke, nereikalauja ypatingos priežiūros, tačiau jiems reikia parūpinti pašarų, investuoti į aptvarą. Be to, tai laukiniai gyvūnai, todėl reikia išmanyti, kaip su jais apsieiti. Ir, svarbiausia, norint nuolat, be kelių mėnesių ar pusmečio pertraukų, turėti mėsos, būtina kasmet didinti bandą. O vienas bizonas kainuoja mažiausiai dešimt tūkstančių eurų“, – dėsto ūkininkė.
Tai pagrindinės priežastys, kodėl ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse ši ūkininkavimo niša neužpildyta. Štai Vokietijoje yra apie dvidešimt ūkių, kuriuose kartu su kitais galvijais auginami ir bizonai, o tokių, kuriuose veisiami tik šie raguočiai, – vos du.
Turinčių apie šimto bizonų bandą ūkininkų, kaip Schelenzai, Europoje taip pat vienas kitas, nors šių galvijų mėsa viena gurmaniškiausių. Ji ypač vertinama dėl to, kad tinkama alergiškiems žmonėms, nes joje daug baltymų ir seleno. Ypatinga ši mėsa dar ir tuo, kad yra sultinga bei minkšta. Tad bizoniena – viena brangiausių mėsos rūšių. Lietuvos prekybos centruose kilogramas iš Amerikos atvežamos bizonienos kainuoja apie 200 Lt. Schelenzai žalios bizono mėsos kilogramą parduoda už 75 Lt.
Tiesa, nuo pavasario vieninteliame Lietuvos bizonų ūkyje mėsos nepavyks įsigyti, nes beveik visa ji iškeliaus į Vokietiją. Frakfurte bei Berlyne ponia Audra kartu su vyru ir dukra, šiuo metu studijuojančia Vokietijoje, planuoja atidaryti kavines, kuriose bus gaminami patiekalai tik iš bizonienos.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-50-2 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

„Pagrindinė naujojo premjero užduotis – skatinti iniciatyvą veikti ir kartu užtikrinti, kad kiekvienas jo ministras per kadenciją įgyvendintų bent po penkis svarbiausius darbus su aiškiais rezultatais, kurie mus visus pastūmėtų keliais žingsniais į priekį“, – tikina Robertas Dargis, buvęs Vyriausybės kancleris, vienas stambiausių nekilnojamojo turto plėtotojų, savo verslą įsukęs nuo nulio, o nūnai vadovaujantis Lietuvos pramonininkų konfederacijai. Tad ką jis pats konkrečiai darytų, jei būtų premjeras?

Viešųjų valstybės finansų stabilumas – vienas kertinių dalykų. Nuo jo priklauso, kokio investuotojų pasitikėjimo sulauksime, kiek lėšų turėsime atiduoti skoloms aptarnauti, galiausiai – ar įsivesime eurą. Laikytis Mastrichto kriterijų ir nedidinti valstybės skolos svarbu dabar, kai gyventojų mažėja ir kiekvienam jų tenka nemaža įsipareigojimų dalis. Ypač kai skolos tvarkymo išlaidos siekia per 2 mlrd. Lt, arba beveik 6,5 proc. viešųjų finansų.

Tiesioginės užsienio investicijos. Turime dirbti taip, kad Lietuva būtų patraukliausia šalis investuoti Rytų Europoje. Norėdami įgyti kitą pagreitį ir pirmauti, privalome garantuoti stabilią, prognozuojamą verslo aplinką.
Užsienio investicijos Lietuvai reiškia ne tik papildomas pajamas į biudžetą, bet ir pasidalijimą žiniomis, modernios vadybos mokyklą, čia investuojančios įmonės nutiesia kelią iki savo rinkų. Visa tai bendrai sukuria kur kas didesnį ekonominį ir politinį saugumą visai Lietuvai.
Čia daug darbo turi nuveikti ir savivaldos vadovai, miestų merai, kurie geriausiai žino savo regiono pranašumus.

Mokesčiai. Šiandien bet koks mokesčių didinimas skausmingas, o dalis mūsų žmonių pragyvenimo šaltinio ieško svetur. Taigi pirmiausia turime užsidirbti būdami dar labiau konkurencingi. O didesnis konkurencingumas šių dienų aplinkybėmis prasideda ir nuo verslo aplinkos stabilumo.
Reikalingas sutarimas, kad mokesčiai negali būti keičiami dažniau nei kas ketverius metus. Išskyrus tuos atvejus, kai jie mažinami ar paprastinama mokėjimo sistema. Daugiau sutarčių dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, reinvestuojamo pelno paskatos suteiktų nemažą postūmį užsienio investicijoms.

Progresiniai mokesčiai. Norėdami išlaikyti talentingus ir idėjų turinčius žmones, progresinių mokesčių negalime sau leisti. Pagal prieš rinkimus skelbtą sumanymą, tokia mokesčių sistema paliestų apie 15,6 proc. dirbančiųjų. Jų apmokestinimas didelių papildomų pajamų į biudžetą neatneš, tačiau demotyvuos daugiausiai pridėtinės vertės kuriančius darbuotojus ir apsunkins vidurinio sluoksnio kūrimąsi.
Priešingai, turime rasti kelių, kaip mažiau apmokestinti mūsų dirbančiuosius (kurie moka bene daugiausiai mokesčių ES). Vienas būdų kompensuoti prarastas biudžeto pajamas – bendras ir visuotinis nekilnojamojo turto mokestis, kuris pakeistų dabar galiojančią fragmentuotą žemės ir nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo sistemą, įvestų daugiau skaidrumo ir aiškumo.

Viešasis administravimas. Turime toliau tęsti valstybės įmonių valdymo skaidrinimą, jos turi būti depolitizuotos, valdomos pagal bendrus verslo principus, pagal aplinkybes siekiant maksimizuoti pelną.
Valstybė turi nuolat vertinti, kaip efektyviai naudojamas jos NT – tam pasitarnautų minėtas bendras NT mokestis, kurį turėtų mokėti ir valstybė. Pagal sumokamų mokesčių sumą būtų lengviau įvertinti, ar tikrai verta išlaikyti dabar turimą plotą, kai vienam valdininkui skiriama apie 50 kv. m.
Būtina atsisakyti ir perteklinio nepamatuoto reguliavimo: vien statybų sektoriuje galioja 320 licencijų bei sertifikatų. Todėl turėtų veikti Saulėlydžio ir Saulėtekio komisijos, kurios nuolat stebėtų verslo aplinką ir teiktų sprendimus, kaip ją pagerinti. Komisijos turėtų vertinti ir rengiamų įstatymų projektų galimas spragas, kiek jie gali prisidėti prie verslo aplinkos konkurencingumo ar jam pakenkti.
Be abejonės, visi valstybiniai projektai turi būti įvertinti sąnaudų ir naudos analizės pagrindu. Lygia greta viešojo administravimo srityje turi būti išplėstas el. paslaugų naudojimas.
Kartu dera labiau supaprastinti bankroto ir restruktūrizavimo procedūras, nes dabar jos trunka kelerius metus, dėl to įšaldomos ir rinkoje galinčios suktis bankų lėšos.

Švietimas ir mokslas. Mūsų ekonomikos ateitis, verslo galimybės rasti reikalingų darbuotojų, jaunimo nusivylimas darbo rinka neretai prasideda vidurinėje mokykloje, dešimtokams renkantis profiliavimo kryptį. Juk dažnas šešiolikmetis renkasi tai, kur jam tuo metu lengviau mokytis, o ne tai, kas duotų jam daugiau vertės po kelerių metų.
Negalime kalbėti apie proveržį valstybėje, kai informacinių technologijų egzaminą laikė 1800, fizikos ir chemijos – po 3 tūkst. moksleivių.
Taip verslas lieka be reikalingų darbuotojų, jauni universitetų absolventai – be lauktų perspektyvų, o verslininkai inžinierių ar IT specialistų dairosi svetur. Todėl valstybė turi remtis technologinės krypties mokslus, kuriančius didelę pridėtinę vertę: biomediciną, chemiją, farmaciją, nenustumdama į šalį ir tradicinių sričių, kurios Lietuvoje stiprios: maisto, baldų, tekstilės ar metalo pramonės.
Aukštojo mokslo programos turi būti kuriamos kartu su verslu, pagal numatytas valstybės vystymosi kryptis bei tęsiant aukštojo mokslo reformą, kuri įveda daugiau konkurencijos tarp aukštųjų mokyklų. Reikia padėti mokslininkams išnaudoti savo laimėjimus versle, juos komercializuoti, taip suteikiant daugiau grąžos mokslo sektoriui ir daugiau galimybių plėstis.
Įvertinę dabar vykdomos studijų reformos laimėjimus ir trūkumus, turime koreguoti ir priėmimo į universitetus tvarką. Motyvacinis pokalbis padėtų atsirinkti studentus, kurie renkasi specialybę suprasdami, ką nori studijuoti.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-47-3 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Kompleksinių verslo saugumo ir antikorupcinių sprendimų bendrovės „Corporate Securitus“ ekspertai pristatė pirmąjį šalies bendrovių vadovų verslo saugumo suvokimo tyrimą. „TOP 1000 Lietuvos bendrovių sąraše“ esančių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad šalies verslas supranta egzistuojančią verslo saugumo grėsmių problemą bei mano, kad imasi priemonių ją spręsti. Ekspertai teigia, kad verslininkai, rūpindamiesi savo verslo saugumu, situaciją vertina nepakankamai.

„93 proc. apklaustų bendrovių atstovai nurodė, kad imasi kokių nors priemonių, kad apsaugotų savo verslą nuo galimų grėsmių. Matome, kad jie suvokia problemą, tačiau praktika rodo, kad neretai verslas apsiriboja antivirusinių programų įdiegimu, pastato apsauga ir sutarčių su darbuotojais dėl konfidencialios informacijos pasirašymu. Toks suvokimas yra per siauras“, – situaciją pristatė „Corporate Securitus“ direktorius dr. Raimundas Kalesnykas.

Beveik penktadalis (17 proc.) apklaustų įmonių nurodė, kad jų verslui buvo kilusi grėsmė dėl žmogiškųjų išteklių, informacinių technologijų ir elektroninių duomenų, patalpų ir teritorijos ar informacijos saugumo bei komercinio šnipinėjimo ar korupcijos. Ekspertai pastebi, kad tyrime dalyvavo didžiausios ir svarbiausios Lietuvos bendrovės, tad gauti duomenys rodo, kad su grėsmėmis verslo saugumui susiduria nemaža šalies verslo dalis.

Jie taip pat pabrėžia, kad krizės metu verslo saugumo situacija pasikeitė – net 9 iš 10 verslininkų nustojo skirti papildomas lėšas konfidencialios informacijos apsaugai taip prisidėdami ne tik prie palankesnių sąlygų kibernetiniam nusikalstamumui ir komerciniam šnipinėjimui stiprėti, bet ir patys patirdami nuostolius ar net prarasdami verslą.

„Krizės laikotarpiu sumažėjo investicijos į saugumo priemones ir ženkliai paaštrėjo konkurencija. Bendrovės ėmėsi drastiškesnių veiksmų konkurencinėje rinkoje – konkurentų šnipinėjimas viešųjų pirkimų konkursuose, darbuotojų, kurie įsisavina bendrovės „know how“, verbavimas, arba atvejai, kai darbuotojai, surinkę svarbiausius bendrovės duomenis, palieka darbovietes ir sukuria identiškus verslus, yra vos keli pavyzdžiai iš daugelio“, – pažymi dr. R. Kalesnykas.

Tyrimas parodė, kad šalies verslininkai pavienes saugumo grėsmes suvokia vienodai – daugiau nei pusė respondentų (52 proc.) jas laiko vienodai svarbiomis, neišskirdami individualių, konkrečiai jų konkurencinei rinkai būdingų saugumo rizikų. Be to, mažiausiai kas antras verslas (67 proc.) neturi įdiegęs kompleksinės sistemos, skirtos jo saugumo grėsmių ir rizikų valdymui. Ekspertų teigimu, tai rodo, kad saugumo grėsmių valdymas atliekamas paviršutiniškai.

„Verslininkai nepakankamai įvertina situacijos rimtumą ir nesupranta, kad į verslo saugumą reikia žiūrėti kompleksiškai. Šiandien atskirų verslo įmonių naudojamos pavienės priemonės veikia kaip atskiros programos, kurios nėra pakankamai veiksmingos“, – sako dr. R. Kalesnykas.

„Corporate Securitus“ specialistai pastebi, kad bendrovių vadovai koncentruojasi ties jiems žinomų grėsmių, tokių kaip, patalpų, turto arba IT, saugumo užtikrinimu, tačiau skiria nepakankamai dėmesio žmogiškųjų išteklių arba informacijos saugumo rizikų valdymui.

„Jei, pavyzdžiui, įmonė, kurios pagrindinis „turtas” yra darbuotojai, kuriantys ir įgyvendinantys idėjas, dėmesį telkia ties patalpų apsauga ar dokumentų saugojimu, o antrame plane lieka žmogiškieji ištekliai, ji tiesiog gali lengvai prarasti savo verslą. Ir tai labai dažnas požiūris mūsų šalies versle”, – pažymi „Corporate Securitus“ saugumo specialistas Ernestas Lipnickas.

Ekspertai primena, kad nesaugiausios sritys, kuriose verslo saugumas pažeidžiamas dažniausiai, yra šios: informacinės technologijos, duomenys ir informacija, žmogiškieji ištekliai, komercinis šnipinėjimas ir korupcija. Siekiant apsaugoti savo verslą nuo galimų grėsmių ir rizikų, bendrovėms rekomenduojama įdiegti verslo saugumo modelį, kuris būtų orientuotas į kompleksinį visų apsaugos komponentų veikimo valdymą.

Pirmąjį tyrimą apie „Lietuvos verslo saugumo grėsmių suvokimą“ bendrovės „Corporate Securitus“ iniciatyva 2012 m. spalį atliko tyrimų agentūra „Vilmorus“. Apklausoje dalyvavo „TOP 1000 stambių ir vidutinių šalies verslo bendrovių“ sąraše esantys 300 bendrovių vadovai.

„Watson Pharmaceuticals“ įsigijo „Actavis Group“ už 4,25 mlrd. eurų

„Watson Pharmaceuticals“ užbaigė „Actavis Group“ įsigijimo sandorį, kurio vertė 4,25 mlrd. eurų. Taip sukurta trečia pagal dydį generinių vaistų kompanija pasaulyje, veikianti daugiau nei 60 rinkų, taip pat ir  Lietuvoje. Bendrovės pajėgumai – 750 skirtingų pavadinimų vaistai, kurie gaminami daugiau nei 1700 įvairių stiprumų ir formų. Planuojamos kompanijos 2012 m. pajamos – daugiau nei 6 mlrd. eurų.

„Šiandien mes apjungiame dvi stiprias, pelningas ir sparčiai augančias kompanijas į išskirtinį globalų verslą ir nuo šio momento visą savo dėmesį skiriame išoriškai nepastebimam integracijos strategijų vykdymui bei įsigijimo vertės didinimui, leisiančiam pasiekti ženklaus augimo 2013-aisiais ir vėlesniais metais,” – sako „Watson“ prezidentas ir vadovas Paul Bisaro.

Remdamasi „Actavis“ įsigijimo sukuriama sinergija, „Watson“ planuoja per artimiausius trejus metus kasmet sutaupyti po 300 mln. dolerių. Tai padaryti leis sutaupomos pardavimų, bendros ir administravimo, tyrimų ir plėtros, korporatyvinės įsigijimų ir žaliavų tiekimo išlaidos. Be to, apjungus verslus, išaugs grynųjų pinigų apyvarta, kuri leis greitai padengti įsigijimo sandoriui finansuoti „Watson“ kompanijos prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Pasak p. Bisaro, tai padarius, kompanija toliau galės koncentruotis į ateities investicijas, nukreiptas stiprinti įvairias terapines grupes. Ypatingas dėmesys bus skiriamas biotapačių vaistų gamybai.

Po „Actavis“ įsigijimo sandorio labiausiai kompanija turėtų augti JAV, Centrinėje ir Rytų Europoje, Rusijoje ir Pietryčių Azijoje bei Australijoje. Jau dabar ji yra sparčiausiai auganti generinių vaistų bendrovė Vakarų Europoje – čia kompanijos augimas viršija vidutinį rinkos augimą, o 33-ose šalyse, tokiose kaip JAV, Kanada, Australija, Šiaurės Europos šalys ir Rusija, ji yra viena iš 10 didžiausių generinių vaistų kompanijų. Bendroje kompanijoje visame pasaulyje dirba 17 tūkst. darbuotojų.

Apjungtą globalų verslą nuspręsta vadinti „Actavis“ vardu. Pasak „Watson“ prezidento ir vadovo, vykdant įsigijimo procesą, tapo aišku, kad vienas daugelio vertingų dalykų, kuriuos turi „Actavis“ – tai pavadinimas, kuris naudojamas kaip prekės ženklas ir yra registruotas visame pasaulyje. „Acta“ lotynų kalba reiškia „veiksmą“, „vis“ – „jėgą“, o tai laiko patikrinti abiejų – „Watson“ ir „Actavis“ bruožai. „Sprendimas naudoti „Actavis“ vardą visame pasaulyje ir juo vadinti mūsų generinių, originalių ir biotapačių vaistų verslus, buvo logiškas ir finansiškai naudingas“, – sakė P. Bisaro.

Naują savo kompanijos identitetą „Watson“ planuoja oficialiai pristatyti 2013 m. Iki to laiko Niujorko biržoje toliau savo akcijomis ji prekiaus su dabartiniu simboliu WPI.

Verslą kartu kuriantys dvyniai tvirtina, kad labiausiai vertina turintys patikimą ir tiek pat jėgų verslui atiduodantį partnerį.

Kai Didžiosios Britanijos verslininkai dvyniai Davidas ir Frederickas Barclays jaunystėje pradėjo atskirus verslus, abu atsidūrė ant bankroto slenksčio, o jėgas sujungę per penkiasdešimt metų jie sukūrė milžinišką verslo imperiją ir įsitvirtino tarp turtingiausių britų. Dviese gali nuveikti daugiau negu vienas, o jei tas antras tave supranta iš pusės žodžio – juo labiau. Tad kartu verslą pradėję dvyniai turi nemenką pranašumą.
Sėkmingų pavyzdžių, kai verslą kuria dvyniai, turime ir Lietuvoje. Štai veikdami petys į petį „Audimo“ bendrasavininkiai 49 metų dvyniai Rimvydas ir Arvydas Povilaičiai sugebėjo pernai 80 metų atšventusią įmonę pravairuoti per visas finansines audras bei pertvarkyti į inovatyvią, besiūles lazerines technologijas taikančią didžiausią sportinės aprangos kompaniją Baltijos šalyse. Sparčiai auganti bendrovė pirmąjį šių metų pusmetį pagamino ir pardavė produkcijos už 43,5 mln. Lt – 46 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
„Nuo mažens kartu būdami dvyniai mato, kad veikdami dviese gali padaryti daugiau. Tad veikti kartu buvo intuityvus, o ne racionalus sprendimas. Neįsivaizduoju, kaip būtų klostęsi verslas, jei būčiau ėmęsi jo vienas. Gal būtų sunkiau – kitiems reikėtų daugiau aiškinti negu dvyniui, kuriam užtenka kelių idėjų“, – privalumus dėsto „Audimo“ valdybos pirmininkas Rimvydas Povilaitis, šiuo metu kartu su broliu valdyboje sprendžiantis strateginius klausimus.
Tuo tarpu 33 metų Vytenis Vnarauskas, kartu su dvyniu Gediminu plėtojantis karštų gėrimų ir maisto produktų pardavimo automatų bei kavos tiekimo į biurus verslą, įsitikino, kad didžiausias darbo su broliu privalumas – turi labai patikimą partnerį. Šiuolaikinėje visuomenėje susirasti partnerį, kuriuo galėtum besąlygiškai pasitikėti, nėra lengva.
„Nors kiti sako, kad neduok Dieve su šeimos nariu kurti verslą, reikėjo patikimo žmogaus, su kuriuo gali diskutuoti. Brolis atitiko idealų verslo partnerį, o prabėgę septyneri metai versle parodė, kad sprendimas buvo teisingas. Vienas dalykas, kad savo verslo partnerį pažįsti ilgą laiką, nes neretai žmonės gyvenime būna vienokie, o versle kitokie. Antra, brolio atsidavimas darbui toks pat, kaip ir tavo. Tad brolis dvynys – bendramintis, su kuriui lengva dirbti, nes mūsų požiūriai sutampa tiek gyvenime, tiek versle. Kito sprendimo net negalėjo būti – jei imtis verslo, tai tik su broliu“, – aiškino V.Vnarauskas.
Minčiai, kad kitaip būti negalėjo, pritaria ir mokslininkų tyrimai. Kaip atskleidė Švento Tomo ligoninės ir Karališkojo koledžo Didžiojoje Britanijoje bei JAV Case Western Reserve universiteto atliktas tyrimas, jei vienas identiškas dvynys užsidega verslumo dvasia, padidėja tikimybė, kad ir antrasis pasuks į verslą. Tyrėjai ištyrė 609 poras identiškų arba monozigotinių ir neidentiškų arba dizigotinių dvynių Didžiojoje Britanijoje. Identiškų dvynių genetinis kodas toks pat, o neidentiškų – sutampa maždaug 50 proc. Paaiškėjo, kad jei vienas identiškas dvynys imdavosi verslo, kur kas dažniau negu neidentiškoje dvynių poroje jo imdavosi ir kitas. Tai reiškia, kad genai turi įtakos verslumui. Mokslininkai mano, kad vienodi genai gali iš anksto nulemti, kad abu dvyniai pasižymės ekstravertiškumu, komunikabilumu, kurie palengvins tokių įgūdžių, kaip sugebėjimas įtikinti, parduoti, įgijimą. O šie įgūdžiai yra esminiai verslininko sėkmei.

Verslo idėja gimė prie kavos puodelio

Panagrinėjus Lietuvos dvynių verslininkų karjeros kelią matyti, kad tiek broliai Povilaičiai, tiek broliai Vnarauskai iš tiesų nuo paauglystės tryško veiklumu, o verslumo dvasia pasireiškė gana anksti. Gediminas ir Vytenis Vnarauskai vieni iš pirmųjų ėmė teikti draudimo tarpininkavimo paslaugas, per vasaros atsotogas nesibaidė darbų nei statybose, nei kitose srityse. Tiesa, po studijų dvyniai kurį laiką dirbo samdomus darbus, bet supratę, kad ten galimybės tobulėti ir uždirbti ribotos, nusprendė imtis nuosavo verslo.
„Nemažai laiko galvojome, kokiu verslu užsiimti, o idėja šovė sėdint prie kavos puodelio ir diskutuojant. Prieš pradedanat verslą nemažai laiko reikėjo mąstyti, galvoti, skaičiuoti“, – pasakoja V.Vnarauskas. Iš pradžių broliai abu darė visus darbus, kokių reikėjo, o laikui bėgant išsigrynino, kuri sritis kuriam arčiau širdies. „Gediminas yra vadovas, įmonės strategas, o aš bendramintis, prisidedu, bet taip pat esu atsakingas už komunikaciją su klientais“, – aiškino V.Vnarauskas.
Kad galėtų karjerą vystyti skirtingomis kryptimis, nė minties nekilo ir Rimvydui bei Arvydui Povilaičiams. Tekstilės fabrike dirbusių tėvų ir giminaičių paskatinti broliai baigė tekstilės specialybę, o dar studijų metais broliai išmėgino nedidelius versliukus – prekybos, automobilių remonto, apdailos, kol grįžo arčiau savo mokslo šaknų ir pradėjo prekiauti tekstilės gaminiais.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-44-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Jaunas verslas nuo 2010 m. liepos turi galimybę pasinaudoti palankesnėmis sąlygomis verslo pradžiai ar plėtrai: 279 smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) atstovai jau paėmė paskolas lengvatinėmis sąlygomis iš Verslumo skatinimo fondo (VSF).
Ši priemonė orientuota ne vien į ekonomikos skatinimą, bet ir naujų darbo vietų kūrimą, verslumo ugdymą. Jai skirta 50 mln. Europos socialinio fondo lėšų. Jau išduota paskolų už 15,14 mln. Lt. Vidutinis išduotos paskolos dydis – – 60,3 tūkst. Lt.
Žurnalistams skirto jau antrojo informacinio turo, kuris iš Vilniaus persikėlė į Klaipėdą, metu aplankytos kelios VSF teikiamomis galimybėmis pasinaudojusios įmonės: siūlančios maitinimo, geodezinių tyrimų, sveikatos paslaugas bei gaminanti vaisių-uogų vyną.
„Česlovo vyno“ įmonėje, gavusioje paskolą verslo pradžiai, visi vynai gaminami rankomis, naudojama mažai mechanizmų.
„Vyno gamybos verslą plėtoti pradėjome maždaug prieš metus, pasikeitus teisinei bazei. Atsiradus galimybei lietuvišką vyną gaminti dideliais kiekiais, nutarėme plėsti gamybines patalpas, prireikė ir naujos bei modernios įrangos, kokybiškų ąžuolinių brandinimo statinių. Tuo tikslu ėmėme paskolą, už kurią garantavo INVEGA. Šiandien skaičiuojame, kad mūsų atliktų investicijų pakaks dvejiems metams, vėliau, jei viskas gerai, vėl teks plėstis“, – džiaugėsi „Česlovo vyno“ įmonės akcininkė ir vadovė Tatjana Ramoškienė.

Ne vien kreditavimas, bet ir mokymas

„Verslumo skatinimo priemone siekiama keisti darbo rinkos dalyvių požiūrį į savarankišką užimtumą, konsultuojant bei mokant tuos, kurie pradeda verslą, užtikrinti, kad toks finansavimo būdas būtų prieinamas ne tik miestų ir miestelių, bet ir kaimo vietovių gyventojams, – sako INVEGA generalinis direktorius Audrius Zabotka. – Norime skatinti Lietuvos žmones pradėti savo verslą bei kurti naujas darbo vietas. Be to, užtikriname palankesnes kreditavimo sąlygas ir finansavimo prieinamumą pradėti savo verslą bedarbiams, neįgaliesiems, jaunimui iki 29 m., vyresniems nei 50 metų“.

Už šių lėšų išskolinimą paskolų gavėjams yra atsakingas 57 Lietuvoje veikiančių kredito unijų konsorciumas.

„Projekto „Verslumo skatinimas“ įgyvendinimas (iki 86 tūkst. litų paskolų teikimas palankesnėmis nei rinkoje sąlygomis) yra derinamas su pradedančiųjų verslą mokymu ir konsultavimu, pagalba rengiant bei įgyvendinant verslo planus, – teigia Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovas Fortunatas Dirginčius. – Paskola gali būti teikiama investicijoms, apyvartinėms lėšoms papildyti. Taip pat turi būti skirta naujam verslui pradėti arba veikiančios įmonės veiklai plėtoti, didinant jos konkurencingumą, veiklos efektyvumą“ .

Anot Fortunato Dirginčiaus, per dvejus projekto įgyvendinimo metus organizuotuose mokymuose jau dalyvavo 3388 asmenys (t. y. 67,8 proc. viso numatyto skaičiaus)

Per šių metų 7 mėn. iš VSF išduota 121 lengvatinė paskola už 6,37 mln. Lt. Palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, pastebimas aktyvesnis naudojimasis šia priemone – išduota 34 proc. daugiau paskolų, o jų suma – 27 proc. didesnė nei 2011 m. sausio – liepos mėn. Tą lėmė ir pagerėjusios palūkanų kompensavimo sąlygos. Per visą priemonės laikotarpį kompensuota beveik 278 tūkst. Lt paskolų palūkanų.

70 proc. paskolų imta su INVEGA garantija. Visi VSF paskolų gavėjai gali pasinaudoti 95 proc. paskolos palūkanų kompensavimu.

Pagrindinės verslų, kurie pasinaudojo VSF paskolomis, veiklos sritys yra: mažmeninė ir didmeninė prekyba (avalyne, drabužiais, santechnika ir pan.), viešojo maitinimo paslaugos (picerijos, kepyklos, greito maisto užkandinės ir pan.), grožio paslaugos (kirpyklos, soliariumai), mašinų trumpalaikė nuoma, laisvalaikio organizavimo paslaugos, reklamos agentūrų paslaugos.