Po trejų metų Tarptautinės teisės ir verslo aukštąją mokyklą (TTVAM) baigs pirmoji studijų programos „Marketingas ir medijų menas“ bakalaurų laida. Jiems tikrai neteks varstyti darbo biržos durų – šalies aukštosios mokyklos nerengia specialistų, kurie televizijoje lieka už kadro.

Unikalią išskirtinę jungtinę studijų programą parengusi TTVAM neslepia, kad idėją pasufleravo televizijos stočių, reklamos agentūrų, televizinės įrangos pardavėjų atstovai. „Susitikdami su darbdaviais išsiaiškinome, kad internetinės televizijos kūrėjai, operatoriai, vaizdo montuotojai, šviesos dizaineriai dažnai yra savamoksliai, kad niekas šalyje tokių specialistų nerengia“, – sako Vaiva Metrikienė, TTVAM Tarptautinių ryšių ir projektų valdymo centro vadovė.

Naujoji TTVAM studijų programa – jungtinė. Po trejų metų studijų, kurios vyks anglų kalba, absolventams bus suteiktas rinkodaros profesinio bakalauro laipsnis ir dvigubas – TTVAM ir Bulgarijos aukštosios mokyklos (BTAM) diplomas, atveriantis kelius ir į tarptautinę darbo rinką.

„Užsienyje tokios studijos jau veikia, todėl dviračio neišradinėjome, patirties sėmėmės iš kolegų įvairiose šalyse. Projekto partneriais pasirinkome bulgarus. Jie stiprūs rinkodaros ir marketingo, o mes – komunikacijos ir kūrybinių industrijų srityje“, – teigia TTVAM Tarptautinių ryšių ir projektų valdymo centro vadovė.

Abiturientus, kurie dar neapsisprendę, kokią aukštąją mokyklą rinkti, galime nudžiuginti – priėmimas į šią studijų programą dar vyksta iki rugsėjo 12 dienos. Paskubėkite, finansuojamų vietų skaičius ribotas.

Pasak V.Metrikienės, naujosios studijų programos tikslas – parengti kūrybingus ir inovatyvius internetinės televizijos specialistus, komunikacijos industrijos ir rinkodaros profesionalus, gebančius praktiškai realizuoti pačių ar kitų parengtus meno, medijų ir verslo projektus dirbant tiek individualiai, tiek komandoje.

Studijuojant tokie dalykai, kaip audiovizualinės technologijos, vizualinė kompozicija, medijų projektai, bus dėstomi realioje darbinėje aplinkoje. Šiuo metu pagal reikalavimus rengiama audiovizualinė studija, perkama būtina vaizdo įrašų montavimo technika, apšvietimo įrenginiai.

„Audiovizualinėje studijoje vienu metu galės dirbti trys vaizdo operatoriai, vaizdo montuotojas prie pulto, garso operatorius, šviesos dizaineris, vaizdo režisierius, scenaristas, studijos dailininkas. Tai tik vieno projekto grupė. Kūrybinių dirbtuvių techninė bazė sudarys galimybę vykdyti projektus bent keturiomis kryptimis, tokiomis kaip televizinės produkcijos filmavimas, reklaminės produkcijos filmavimas, foto ir garso produktų gaminimas“, – pasakoja V.Metrikienė.

Besimokydami studentai galės kurti savo laidą, ir neabejojama, kad atsiras televizijos kanalas, norintis ją rodyti.

Pusę studijų laiko studentai žinių ir patirties semsis Bulgarijoje, didžioji dalis išlaidų jiems bus finansuojama projekto lėšomis. Praktiką jie galės atlikti Lietuvos, Bulgarijos ar bet kurios ES šalies organizacijų rinkodaros, viešųjų ryšių skyriuose, medijų, komunikacijos ir kūrybinių industrijų sričių verslo įmonėse bei organizacijose.

Dėžutė

Baigęs „Marketingo ir medijų meno“ studijų programą:

• Išmanysi medijų komunikacijas ir estetines formas, gebėsi jas analizuoti ir vertinti;

• Įgysi verslumo, rinkos ekonomikos, marketingo žinių ir profesinės etikos supratimą;

• Patobulinsi užsienio kalbų vartojimą profesinėje veikloje;

• Gebėsi atlikti tyrimą ir taikyti jo rezultatus;

• Gebėsi sukurti, valdyti bei planuoti, organizuoti ir vykdyti komunikacijų ir kūrybinių industrijų projekto veiklą;

• Mokėsi tikslingai taikyti techniką, technologijas ir saugos standartus medijų industrijoje;

• Gebėsi kurti ir pristatyti individualiai ir komandoje medijų projektų koncepciją bei projektuoti jos komunikacijos objektus ir įgysi kitų šios srities profesionalui reikalingų kompetencijų.

Baigę „Marketingo ir medijų meno“ jungtinę studijų programą absolventai galės dirbti pardavimo, rinkodaros ir viešųjų ryšių specialistais, kurie planuoja, rengia, koordinuoja ir įgyvendina informacijos sklaidos programas, siekdami reklamuoti organizacijas, prekes ir paslaugas, taip pat atstovauja įmonėms, parduodančioms įvairias technines, pramonės, medicinos, farmacijos ir ITR prekes bei paslaugas. Jungtinės programos absolventai bus pasirengę užsiimti medijų meno praktika, inicijuoti ir valdyti kūrybinius multimedijos projektus.

Jungtinės programos absolventai gali stoti į magistrantūrą ir siekti rinkodaros magistro laipsnio. Artimiausios antrosios pakopos studijų programos Lietuvoje – Vilniaus universitete – marketingas ir prekybos vadyba, Vytauto Didžiojo universitete – marketingas ir tarptautinė komercija, Klaipėdos universitete – rinkodara.

Projektas „Jungtinės menų, medijų ir marketingo studijų programos rengimas ir įgyvendinimas“ Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-02-090 finansuojamas Europos Sąjungos socialinio fondo lėšomis.

Laiką aplenkiantys sprendimai. Taip galima apibūdinti kitąmet dešiniajame Neries krante, šalia Žirmūnų, iškilsiantį verslo centrą „Premium“. A klasės biuras ir A klasės energinis efektyvumas. Toks statinys, regis, turėtų tapti ypatingu įvykiu Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje 2015 m.

Nekenksmingumas aplinkai, statant naujus pastatus, XXI a jau nieko nebestebina. Tai – įprastas kriterijus naujiems statybų projektams. Visuotinai žinoma: ateities biuras – ekologiškas biuras. Tačiau verslo centro „Premium“ kūrėjai diegia ekonomiškai pagristus ekologiškos architektūros sprendimus. Pritaikę naujausius energinio efektyvumo ir inžinerinius sprendimus, jie suprojektavo pastatą, atitinkantį pačius aukščiausius standartus.
Biurų kompleksas suprojektuotas ne tik šiuolaikiškai. Projektas jau yra sertifikuotas pagal A energinio efektyvumo reikalavimus. Tai reiškia, kad jis rinkoje išsiskirs pačiomis mažiausiomis eksploatavimo sąnaudomis.

Ne madingos, o tikros ekologiškos technologijos
Jurijus Novickij, „Premium“ projektą įgyvendinančios bendrovės „Evolis“ direktorius, pabrėžia, kad vienas iš ekologiško biuro kriterijų – ypač mažos energijos sąnaudos. To ir buvo siekta, panaudojant pačias pažangiausias technologijas.
„Energinį pastato balansą sumažinome iš esmės. Ne paslaptis, kad 90 proc. visų naujai pastatytų biurų, kaip žinoma, yra C ir žemesnės energinės klasės. O mūsiškis pretenduoja į pačią aukščiausią – A. Įsivaizduokite, kad dabartinio A energinio efektyvumo 12 500 kv. m „Premium“ komplekso energijos poreikiai bus ekvivalentiški 4000 kv. m B energinio efektyvumo arba 2000 kv.m C efektyvumo pastatui. Todėl už tą patį biudžetą įmonės darbuotojai galės mėgautis kelis kartus erdvesniu biuru, – aiškina
J.Novickij. – Žinoma, galima iškabinti keletą saulės baterijų ir formaliai deklaruoti, kad tai – ekologiškas pastatas. Tačiau tokie sprendimai nemažina nuomininkų biudžetų, bet priešingai, dėl neracionalių, tačiau madingų ekologiškų technologijų išpučia pridėtinius kaštus. Keletą saulės baterijų ar geoterminio šildymo gręžinių tikrai neišspręs prastai apšiltinto ir neracionaliai suprojektuoto pastato problemų.“
„Premium“ atveju buvo nueita kitu keliu. Ne vien deklaruojant, bet darant, kad biuras iš tiesų atitiktų ekologiškumo kriterijus, taikant ekonomiškai pagrįstas pažangias technologijas. Pirmiausia buvo iš esmės sumažinti energijos poreikiai, instaliuojami didelio efektyvumo A+, A++ kategorijos įrenginiai, kurie sujungti į vientisą ir išmanią pastato valdymo sistemą „smartBMS“. Suprantama, neatsisakyta galimybės ateityje instaliuoti fotovoltinės energijos įrenginių ir saulės kolektorių. Mano manymu, tai bus vienas iš pažangiausių biurų NT rinkoje“, – priduria J.Novickij.

Pavyzdys kitiems
Violeta Motuzienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentė, sako, kad „Premium“ projektas – pavyzdys visiems kitiems statytojams.
„Galime tik pasidžiaugti, kad Lietuvoje statomas jau antrasis A energinio naudingumo klasės administracinis pastatas ir kad įmonės perima gerosios praktikos pavyzdžius viena iš kitos bei stengiasi padaryti kažką dar geriau. Nors pastate ir nebus naudojama atsinaujinanti energija ir šiluma standartiškai bus tiekiama iš centralizuotų šilumos tinklų bei naudojama standartinė radiatorinė šildymo sistema, visgi planuojama, kad pastatas bus itin energiškai efektyvus ir šildymui sunaudos tik 7,59 kWh/m2 energijos (pasyvūs namai suvartoja iki 15 kWh/m2 šilumos)“, – pastebi ekspertė.
J.Novickij priduria, kad pastato statyboje naudotos tik ekologiškos medžiagos. Ir nė vienos medžiagos rangovas nepirko, jei ši neturėjo nekenksmingumo aplinkai sertifikato. Pasak šio NT projekto plėtotojo, statant verslo centrą, pagrindinis kriterijus buvo energijos balansas. Jį pavyko sumažinti iki minimumo.
„Įprasta, kad apšiltinimas akmens vata yra iki 18 cm. Šiuo atveju šiame pastate 35 cm. Arba stogo konstrukcijos apšiltinimas: įprasta, kad yra iki 25 cm, o šiame verslo centre – 45 cm. Imkime ir kitą pavyzdį – stiklo aliuminio konstrukcijas. Įprasta naudoti paprastą aliuminį rėmą ir stiklo paketą, bet „Premium“ turės saulės spindulius ir šilumą sulaikančius langus. Taigi tokiu būdu mes iš esmės sumažinome šildymo ir vėsinimo sistemų galingumus. Pasiekėme maksimalų efektyvumą, naudodami naujos kartos fasadinę sistemą“, – nurodo bendrovės „Evolis“ direktorius.
Pasak jo, visi pastato inžineriniai sprendimai lenkia įprastus biurams taikomus standartus mažiausiai 10 metų.
Tarkime, pasirinkdami vėdinimo sistemą, pasiekėme 85 proc. efektyvumą, kai šiuolaikiniam pastatui reikalaujama vos 65 proc. Mums buvo iššūkis netgi surasti gamintoją“, – pasakoja J.Novickij. Taigi šio statinio eksploatacinės-administracinės sąnaudos buvo sumažintos iki minimumo.
Su tuo sutinka ir VGTU docentė V.Motuzienė: „Pastate akivaizdžiai apgalvoti ne tik šilumos taupymo aspektai, bet ir efektyvus elektros energijos vartojimas – suprojektuota LED apšvietimo sistema valdoma pagal patalpų užimtumą bei maksimaliai išnaudojamas natūralus apšvietimas. Čia kruopščiai apgalvotas ir darbuotojų vietinis komfortas – jie turės galimybę pagal poreikius reguliuoti patalpų temperatūras, kas yra labai svarbu gerai savijautai. Oro kiekis taip pat bus tiekiamas į patalpas pagal poreikius – tam bus naudojama kintamo oro srauto sistema, kuri itin energiškai efektyvi, bet dėl didelių pradinių investicijų Lietuvoje neįgaunanti platesnio pritaikymo“, – pabrėžė V.Motuzienė.
Galime pateikti dar vieną pavyzdį, kaip išnaudoti visas galimybes. Antai po pastatu įrengta drenažinė sistema. „Bus surenkami požeminiai vandenys. Iš to mes turime 10 kubinių metrų vandens. Iš šio kiekio bus laistomos gėlės, plaunamas fasadas ir pan.“, – vieną iš daugybės pavyzdžių, kaip galima didinti energinį efektyvumą, nurodo J.Novickij.
Biurų kompleksą sudarys septynių aukštų 5000 kv. m ir šešių aukštų 3500 kv. m biurų korpusai, kurie sujungti dviejų lygių 4000 kv. m požemine automobilių stovėjimo aikštele, kartu su antžemine automobilių stovėjimo aikštele, kurioje numatoma įrengti 250 vietų automobiliams.
Projektas išsiskiria šiuolaikiška architektūra, puikiu pastatų matomumu bei patogiu privažiavimu iš bet kurio Vilniaus miesto taško. Administracinis Vilniaus miesto centras (Savivaldybė, Europos aikštė) ir kultūrinis centras (Katedra, Gedimino pr., Senamiestis) pasiekiami per 5–10 minučių dviračiais, viešuoju bei nuosavu transportu. Pro biurų langus atsiveria Neries upės, Gedimino pilies, Petro ir Povilo bažnyčios, Kalnų parko panorama.

Kaina ir vieta – konkurencinga
Saulius Vagonis, bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas, sako, kad pagal statytojo pateiktus duomenis, verslo centras biurų rinkoje Vilniuje turėtų išsiskirti tikrai modernia ir kokybiška įranga.
„Verslo centras yra statomas geroje vietoje, miesto centro prieigose. Kas gerai būsimiems nuomininkams, tai didelis statytojų dėmesys pastato techninėms charakteristikoms. Akivaizdu, kad nuomininkas už eksploataciją mokės mažiau. Tai – didelis privalumas“, – sako S.Vagonis.
Eksperto teigimu, sprendimas statyti energiškai efektyvų pastatą tikrai pasiteisins.
„Žinoma, tam tikrais kriterijais „Premium“, pavyzdžiui, dėl vietos, tikrai negali konkuruoti su pačiame centre esančiais pastatais, tačiau techninėmis charakteristikomis jis tikrai jiems nenusileidžia, o kartais ir lenkia“, – pabrėžia nekilnojamojo turto ekspertas.
Jo teigimu, šiuo metu skelbiama nuomos kaina atitinka realijas.
„Ir akivaizdu, kad būsimo nuomininko sąnaudos tikrai bus mažesnės negu panašiuose pastatuose, kur nuomos kaina – mažesnė“, – mano S.Vagonis.
UAB „Evolis“ jau 15 metų NT rinkoje ir įgyvendino ne vieną biurų projektą, todėl naujajame projekte bus maksimaliai realizuoti visi gerosios praktikos sprendimai. „Premium“ verslo centras turėtų tapti darnios architektūros ir energinio efektyvumo pavyzdžiu.

Verslo konsultantais save vadina ir europines lėšas “įsisavinti” padedantys veikėjai, ir tikri savo srities profesionalai. Visus juos daugiausia maitina Europos Sąjungos fondų pinigai. Kai jie pasibaigs, tikimasi, rinka turėtų išskaidrėti.

Niekas tiksliai negali pasakyti, kiek šiuo metu Lietuvoje yra verslo konsultacijas teikiančių įmonių. Statistikos departamentas pastarąjį kartą jas skaičiavo 2011 m. Tuomet užfiksuota, kad konsultacine verslo ir kito valdymo veikla Lietuvoje užsiima 1663 įmonės. Verslui ir viešajam sektoriui jos teikė konsultacijas strateginio valdymo ir organizacinio planavimo, verslo procesų modernizavimo, pakeitimų valdymo, išlaidų mažinimo, rinkodaros, žmogiškųjų išteklių politikos, kontrolės planavimo klausimais.
Patys verslo konsultantai skaičiuoja, kad šiuo metu rinkoje veikia apie 500 verslą ir viešąjį sektorių konsultuojančių ir tęstinį mokymą vykdančių bendrovių, su maždaug trečdalio paklaida į vieną ar kitą pusę. Šiaip ar taip, verslo konsultantų palyginti nedidelėje Lietuvos rinkoje knibždėte knibžda. Čia vis įsižiebia ir įvairių sėkmės mokytojų žvaigždės.
Eduardas Jasas, vadovaujantis vienai didžiausių Lietuvoje konsultacinių įmonių grupei SDG, sako kad toks verslo konsultantų kiekis yra vienas geriausių Lietuvos rodiklių.
“Mes parduodame protą, žinias, o mūsų paslauga reikalinga verslui, kuris yra pragmatiškas ir bet ko neperka”, – tvirtina verslininkas, vadovaujantis šešių bendrovių grupei, turinčiai 200 darbuotojų. Grupės pardavimo pajamos 2013 m. siekė daugiau nei 19 mln. Lt, šiais metais tiek uždirbti planuojama vien iš verslo konsultacijų.
Tačiau kartu verslininkas pripažįsta, kad tikrasis rinkos vaizdas atsivers, kai baigsis ES paramos fondų pinigai, kurie ir maitina didžiąją dalį verslo konsultantų.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 232014" bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-23-2014-m

Verslo dovanų ir suvenyrų rinkoje šviežiausias madas ima diktuoti saulės energija ir išmaniosios technologijos. Tokios tendencijos pastebėtos praėjusią savaitę vykusioje didžiausioje Europos verslo dovanų parodoje PSI 2014 Diuseldorfe (Vokietija). Daugiausiai dėmesio susilaukusias rinkos naujoves iš šios parodos, kompanija „RePresent“ pirmą kartą pristatė ir Lietuvoje.

Lietuvoje verslo dovanomis prekiaujančios bendrovės „RePresent“ specialistai surengė pirmą verslo dovanų pristatymo renginį, kuriame pristatė išsamią tarptautinės parodos PSI 2014 apžvalgą, atskleidė naujausias rinkos tendencijas bei supažindino su įdomiausiais Europos dovanų ir suvenyrų kūrėjų sprendimais.

„Dinamiškoje Europos verslo dovanų rinkoje pastebimos naujos tendencijos – tradicinius sprendimus vis aktyviau keičia naujosios technologijos, ypač pastebimas saulės energijos panaudojimas, kaip suvenyrai populiarėja įvairūs prietaisai, skirti išmaniesiems įrenginiams“, – pastebėjo bendrovės „RePresent“ vadovė Auksė Salemonaitė.

Pasak jos, naujų technologijų pritaikymą iš pirmo žvilgsnio įprastiems prietaisams galima vadinti karščiausia šių metų verslo dovanų rinkos kryptimi – būtent tokie daiktai sulaukė didžiausio susidomėjimo parodoje PSI 2014.
„Dailūs, kokybiški ar reti, tačiau praktikoje sunkiai pritaikomi dalykai nueina užmarštin, verslo dovanų rinkoje pradeda dominuoti sprendimai, leidžiantys verslo partneriams ar klientams praturtinti kasdienę aplinką, palengvinti įvairius veiksmus, naudojimąsi išmaniaisiais įrenginiais“, – pažymėjo A. Salemonaitė.

Kaip vieną populiariausių parodos PSI 2014 naujienų bendrovės „RePresent“ atstovė įvardijo mini ausines ir kolonėlės, kurios veikia kartu su išmaniaisiais telefonais. Tokios kolonėlės veikia „bluetooth“ technologijos principu, o jų skleidžiamas garsas – itin kokybiškas. Kitas daug dėmesio sulaukęs sprendimas – žieminės pirštinės, leidžiančios kalbėti telefonu jo net neišėmus iš kišenės. Tokio pirštinėje yra įmontuotas mikrofonas ir ausinės.

Saulės energijos panaudojimas atsispindi tokiuose prietaisuose kaip originalus žiebtuvėlis, kurį tereikia nukreipti saulės šviesos link. Jei saulė nešviečia, žiebtuvėlį galima pakrauti per USB jungtį, tokiame prietaise galima saugoti ir informaciją. Saulės energijos pagrindu taip pat buvo sukurtas ir universalus kompiuterio kroviklis, pravartus dažnai keliaujantiems. Vasaros karščiams malšinti buvo pristatytas elektroninis ventiliatorius, rodantis laiką, turintis usb jungtį ir net galintis pranešti įvairias žinutes.

Bendrovės „RePresent“ vadovės teigimu, neabejojama, kad tarptautinėje parodoje PSI 2014 išryškėjusios verslo dovanų ir suvenyrų rinkos tendencijos netruks pasireikšti ir Lietuvoje. „Matome gerų rinkos plėtros perspektyvų, tai rodo ne tik didėjantys įmonių užsakymų kiekiai, bet ir augantis susidomėjimas naujovėmis, įvairiais netradiciniais sprendimais.
„Didėjant pasiūlai, vis svarbiau yra eksperto nuomonė. Klientams nepakanka isigyti bet ką, kas būtų su jų logotipu ir rekvizitais. Jie ieško kompanijos, kuroje dirba savos srities ekspertai ir gali pasiūlyti paslaugą nuo idėjos iki galutinio įgyvendinimo“, – pastebėjo bendrovės „RePresent“ vadovė A. Salemonaitė.

Pernai veiklą pagal verslo liudijimą vykdė 85,6 tūkst. šalies gyventojų, arba per aštuoniolika tūkstančių daugiau negu 2010 m. „Veido“ prašymu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) suskaičiavo, kiek pajamų deklaruoja vienokią ar kitokią veiklą pagal verslo liudijimą vykdantys gyventojai. Iš šių duomenų matyti, kokiose srityse pagal verslo liudijimą gaunamos didžiausios pajamos.
Taigi VMI nurodo, kad Lietuvoje daugiausiai pajamų pagal verslo liudijimą gaunama iš gintaro dirbinių gamybos: 2010 m. tokią veiklą vykdė 193 gyventojai, kurie iš viso deklaravo beveik 19 mln. Lt pajamų. Vadinasi, vienam gyventojui iš gintaro gamybos teko vidutiniškai 99,7 tūkst. Lt pajamų per metus, arba daugiau nei 8,3 tūkst. Lt per mėnesį.
Kitas veiklas vykdantys gyventojai pajamų gauna gerokai mažiau, bent jau taip rodo deklaracijų duomenys. Pavyzdžiui, antroje vietoje atsidūrė apgyvendinimo paslaugų „nakvynė ir pusryčiai“ teikėjai: vienam tokio verslo atstovui per mėnesį teko vidutiniškai 3332 Lt pajamų. Pagal gaunamas pajamas nedaug atsilieka ir teikiantieji kaimo turizmo, valčių ar plaustų gamybos, tekstilės ir verpimo bei kitas paslaugas.
Taip pat iš VMI duomenų matyti, kad, tarkime, vienam fotografui per mėnesį vidutiniškai teko 2000 Lt pajamų iki mokesčių ir kitų su jų veikla susijusių išlaidų, dailidžių ir stalių, atliekančių remonto darbus, vidutinės mėnesio pajamos siekia apie 1700 Lt, šunų kirpėjų – apie 1600 Lt, santechnikų ir dovanų pakuotojų – apie 1300 Lt, astrologų – 1200 Lt, duobkasių ir kapinių prižiūrėtojų ar dviračių nuomotojų – apie 1000 Lt, butų tvarkytojų – 950 Lt, avalynės taisytojų – apie 800 Lt, o, pavyzdžiui, už mokamų tualetų paslaugas vienam gyventojui tenka vidutiniškai 700 Lt pajamų per mėnesį.
Atkreipiame dėmesį, kad įsigydami verslo liudijimą gyventojai iš karto susimoka gyventojų pajamų mokestį, taip pat iš gautų pajamų mokamas privalomojo sveikatos draudimo mokestis bei „Sodros“ įmokos, padengiamos kitos su konkrečia veikla susijusios išlaidos.

Kokios veiklos duoda daugiausiai pajamų dirbantiesiems pagal verslo liudijimus
Veikla     Vidutinė deklaruotų pajamų suma gyventojui per mėnesį, Lt

1. Dirbinių iš gintaro ir jo pakaitalų gamyba    8311
2. Apgyvendinimo paslaugos „nakvynė ir pusryčiai“    3332
3. Kaimo turizmo paslaugos    2925
4. Karučių, valčių, laivelių, plaustų gamyba    2919
5. Asmeninių ir namų ūkio reikmenų nuoma (išskyrus audiovizualinius kūrinius ir garso įrašus)    2900

Pastaba: vidutinės pajamos per mėnesį iki mokesčių ir kitų su konkrečia veikla susijusių išlaidų apskaičiuotos remiantis 2010 m. deklaruotų pajamų duomenimis

Šaltinis: Valstybinė mokesčių inspekcija

Penktą kartą Lietuvoje skelbiamas paraiškų priėmimas 2011 metų „Nacionaliniam atsakingo verslo apdovanojimui“.

Lietuvos verslo įmonės kviečiamos dalyvauti konkurse, kuris jau tapo svarbiausiu Lietuvos socialinės atsakomybės principus diegiančio verslo metiniu  įvykiu. Verslo įmonės, per metus padariusios didžiausią pažangą socialinės atsakomybės srityje, tradiciškai bus apdovanotos 2012 m. pavasarį.

Renkant 2011 metų „Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo“ laureatus svarbiausias dėmesys bus skiriamas skaidrumo ir antikorupcijos aspektams versle. Išskirtinis dėmesys metų darbovietės nominacijoje bus skiriamas lyčių lygybės klausimams.

2011 metų įmonių pastangas veikti atsakingai ir mažinti korupcijos mastą vertins šiam konkursui suburta vertinimo komisija, kuriai vadovaus LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė Audra Mikalauskaitė.

Vertinimo komisijos vadovė Audra Mikalauskaitė teigia, kad šį kartą vertinimo komisijos didesnis dėmesys bus skirtas iki šiol dar mažai aptariamai temai – verslo skaidrumui. Analizuojant verslo įmonių pateiktas paraiškas bus atsižvelgiama į konkrečius verslo įmonių žingsnius identifikuojant skaidrumo problemas, būdus skaidrumui didinti, veiklos priemones korupcijai mažinti ir kitus veiksnius, kurie padės įvertinti verslo pastangas dirbti skaidresnėje aplinkoje.

Įmonės  bus apdovanotos pagal tris nominacijas – „Metų darbovietė“, „Bendruomeniškiausia metų įmonė“ bei „Metų aplinkosaugos įmonė“. Kiekvienoje nominacijoje  pretendentai skirstomi į 3 kategorijas: atskirai apdovanojamas smulkusis ir vidutinis verslas, didelės šalies įmonės ir Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo įmonės.

„Šiemetė socialiai atsakingų įmonių apdovanojimų tema -  skaidrumas ir antikorupcija – Lietuvoje nėra nauja, bet verslas nedaug ja  diskutuoja. Apdovanojimu siekiame įvertinti konkrečius įmonių veiksmus, skirtus didinti verslo skaidrumą ir užkirsti kelią korupcijai. Kartu siekiame  paskatinti verslą imtis prevencinių veiksmų nelaukiant, kol kažkas atsitiks. “, – sako Jungtinių Tautų vystymo programos Lietuvoje vadovė Lyra Jakulevičienė.

„Nacionaliniu atsakingo verslo apdovanojimu 2011“ siekiama paskatinti Lietuvos verslo įmones atsižvelgti į šiandienos visuomenės poreikius ir prisidėti prie žmonių, verslo aplinkos, valstybės gerovės. Vertinant konkurse dalyvaujančias įmones, dėmesys bus sutelktas į lygių galimybių aspektus versle ir bendrovių elgesį su darbuotojais („Metų darbovietės“ nominacija), įmonių partnerystę su visuomene sprendžiant aktualias problemas („Bendruomeniškiausios metų įmonės“ nominacija)  bei veiklą gamtosaugos srityje („Metų aplinkosaugos įmonės“ nominacija). Nuosekliausiai socialinės atsakomybės principus savo veikloje  įdiegusioms verslo įmonėms skiriamas pagrindinis – „Socialiai atsakingos įmonės 2011“ apdovanojimas.

Įmonės kviečiamos teikti paraiškas „Nacionaliniame atsakingo verslo apdovanojimui 2011“ iki 2012 m. sausio 31 d. Kandidatus nominacijoms gali siūlyti verslo įmonės, nevyriausybinės organizacijos, ryšių su visuomene ir reklamos agentūros. Paraiškos formą, paraiškos pildymo gaires ir informaciją apie paraiškos pateikimą galima rasti www.undp.lt,  www.socmin.lt.

Nacionalinis atsakingo verslo apdovanojimas 2011 m. rengiamas Europos socialinio fondo lėšomis, įgyvendinant projektą „VARTAI: įmonių socialinės ir aplinkosauginės inovacijos“.

Apie Nacionalinį atsakingo verslo apdovanojimą:

„Nacionalinis atsakingo verslo apdovanojimas“ – tai kasmetinė valstybės institucijų iniciatyva Lietuvoje, kuria siekiama didinti žinomumą apie įmonių socialinės atsakomybės naudą verslui, valstybei ir kiekvienam individui bei skatinti šalies įmones diegti socialinės atsakomybės principus savo veikloje. Apdovanojimų konkursą inicijuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Jungtinių Tautų vystymo programa Lietuvoje bei Ūkio ir Aplinkos ministerijomis. Partneriai – Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, asociacija „Solidarumas“, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras.

Per pirmąjį šių metų pusmetį 11 proc. visų spaudoje, internete, radijuje ir televizijoje pasirodžiusių verslo nuomonės lyderių pasisakymų priklausė įmonių vadovams. Dažniausiai cituojamas vadovas buvo Petras Masiulis („Tele2“). Tai paaiškėjo, įvertinus reputacijos advokatų vaidmenį šalies žiniasklaidoje tarp aktyviausių šioje srityje – bankų, telekomunikacijų ir draudimo bendrovių – sektorių atstovų. Minėtą tyrimą atliko tyrimų bendrovė „TNS LT“.

„Kalbant apie populiariausius nuomonės lyderius bei sektorius, kurie jiems atstovauja, pastaruosius kelerius metus tendencijos kito menkai. Įdomu tai, kad pakankamai maža dalis verslo vadovų tampa pagrindiniais savo įmonių įvaizdžio advokatais. Kita vertus, vis dažniau spaudoje, radijuje ir televizijoje tenka išvysti įmones atstovaujančių profesionalių ryšių su visuomene specialistų pasisakymus“, – sakė „TNS LT“ Komunikacijos analizės vadovas Linas Spėčius.

Vertinant labiausiai žiniasklaidoje pastebimus įmonių vadovus, šioje srityje pirmauja telekomunikacijų sritis. Jų citatos sudarė pusę, t. y. 51 proc., visų verslo vadovų pasisakymų. Minėto tyrimo duomenimis, dažniausiai šalies žiniasklaidoje cituojami vadovai buvo Petras Masiulis („Tele2“), Antanas Zabulis („Omnitel“), Raimondas Baranauskas („Snoras“), Arūnas Šikšta („Teo LT“) ir Antanas Danys „Swedbank“).

Taip pat vis aktyviau žiniasklaidoje yra pastebimi ryšių su visuomenė specialistai, atstovaujantys jau minėtus tris sektorius. Didžiąją dalį arba 45 proc. žiniasklaidos priemonėse sudarė bankų ryšių su visuomene specialistų pasisakymai. Dažniausiai žiniasklaidoje cituojami ryšių su visuomene atstovai buvo Saulius Abraškevičius („Swedbank“), Ernesta Dapkienė („Lietuvos draudimas“), Andrius Baranauskas („Tele2“), Daiva Selickaitė („Omnitel“) ir Antanas Bubnelis („TeoLT“).

Vertinant sektorius apskritai, per pirmąjį 2011 m. pusmetį šalies žiniasklaida dažniausiai citavo bankų analitikus, palyginus praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, bankų atstovų citatų dalis išaugo 5,4 procentiniais punktais. Bankų sektoriaus atstovai cituoti daugiau nei keturis kartus dažniau už draudikus ir telekomunikacijų sektoriaus atstovus.

Pagal citatų, tenkančių vienam asmeniui skaičių, per pirmuosius šešis šių metų mėnesius ir toliau pirmavo telekomunikacijų sektorius. Vienas telekomunikacijų atstovas žiniasklaidoje vidutiniškai cituotas 14 kartų, kuomet bankų atstovai – 11, draudikai – 6 kartus.

Dažniausiai cituojamų įmonių atstovų penketuką pateko G. Nausėda (SEB bankas), R. Rudzkis (DnB NORD bankas), Nerijus Mačiulis („Swedbank“), Petras Masiulis („Tele2) ir A. Jacikevičius (SEB bankas). Bankų analitikų citatos žiniasklaidoje sudarė 26,7 proc. bendro tiriamų sektorių reputacijos advokatų citatų skaičius. Palyginus su pernai, jų pateiktų citatų dalis yra 8, 2 proc. punktais didesnė.

Vertinant atskiras kompanijas, daugiau nei 42 proc. nuomonės lyderių citatų žiniasklaidoje priklausė didžiųjų bankų – SEB, „Swedbank“ ir DnB NORD atstovams. Bankai užima lyderio poziciją ir pagal įvaizdžio advokatų, tenkančių vienai kompanijai, skaičių. Vieną banką Lietuvos žiniasklaidos erdvėje vidutiniškai atstovavo 26 asmenys, telekomunikacijų bendrovę – 11, draudimo įmonę – 7 asmenų. Kalbant apie konkrečias įmones, pagal šį rodiklį pirmavo „Swedbank“, „Ūkio bankas“, DnB NORD bankas, SEB bankas ir įmonė „Lietuvos draudimas“.

Minėto tyrimo metu buvo analizuojama 38 kompanijų, veikiančių bankininkystės, draudimo ir telekomunikacijų sektoriuose, atstovų komunikacija 2011 m. sausio-birželio mėnesiais.

.

Atsižvelgiant į tai, kad fiksuoto gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimas įsigyjant verslo liudijimą yra skirtas tik pačiam smulkiausiam gyventojo verslui, kuris neprisideda prie konkurencinių sąlygų iškraipymo, o jo sumokamas fiksuotas mokestis nėra nepagrįstai mažas lyginant su veiklos apimtimi ir pajamomis, siūloma išlaikyti absoliučiai didžiąją dalį (apie 90 proc.) veiklų, kuriomis galima verstis įsigijus verslo liudijimą. Tačiau siūloma apriboti galimybes verstis tokiomis veiklomis ir tokiais būdais, kurie nebūdingi pačiam smulkiausiam gyventojo verslui: teikti prekes ir paslaugas juridiniams asmenims; užsiimti didmenine prekyba – teikti prekes kitiems su verslo liudijimais dirbantiems asmenims; vykdyti veiklą, kuriai keliami specifiniai reikalavimai, arba mokėti fiksuotą pajamų mokestį kuomet verslas nėra nesudėtinga techninė, bet kūrybinė-intelektinė veikla.

Kai kurių veiklų, sumokant fiksuotą pajamų mokestį, apribojimas tik neženkliai pakoreguos bendrą veiklų su verslo liudijimais sąrašą – absoliučiai didžioji dalis iš daugiau nei 100 veiklos rūšių išlieka.

Norime priminti, kad palanki alternatyva yra registruoti individualią veiklą pagal pažymą, kuriai nuo 2011 metų taikomas tik 5 proc. tarifas realiam veiklos pajamų ir sąnaudų skirtumui. Tad mokestis mokamas nuo realaus veiklos rezultato, kartą metuose, pateikus metinę pajamų deklaraciją. Daugeliui atvejų individualios veiklos nuostolis gali būti perkeliamas ir tokiu būdu mažinamas ateinančių penkerių metų pelnas. Be to, šiai veiklai leidžiama nustatyti sąnaudas supaprastintu būdu – tiesiog atimant 30 proc. pajamų be sąnaudas pagrindžiančių dokumentų. Taigi 5 proc. tarifas mokamas ne nuo 100, bet nuo 70 proc. pajamų.

Primintina, kad nuo 2012 metų įsigalioja ir reikalavimas dirbantiems su verslo liudijimais ir pasiekusiems registravimosi PVM mokėtoju ribą (nuo 2012 metų – 150 tūkst. litų) pereiti prie pažangesnės pajamų mokesčio mokėjimo formos – pajamų mokesčio sumokėjimo nuo realaus veiklos rezultato (registruojant individualią veiklą, steigiant įmonę, pan.).

Taip pat siūloma panaikinti galimybę siūloma panaikinti galimybę į verslo liudijimą įrašyti kitus asmenis, nes stebima piktnaudžiavimo atvejų, kuomet verslo liudijimas įsigyjamas lengvatinėmis sąlygomis (pvz. žmogaus su negalia vardu), o veiklą vykdo kitas žmogus, kuris būna įrašytas verslo liudijime.

Kartu siūloma nustatyti, kad visi ne lauko sąlygomis individualia veikla su verslo liudijimais užsiimantys gyventojai, parduodami prekes ar teikdami paslaugas kitiems gyventojams, privalės išrašyti prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą, nebent jie savo veikloje naudoja kasos aparatus ir todėl pirkėjams ar paslaugų gavėjams išduoda kasos aparato kvitą.

Teikiami siūlymai atitinka „Verslo laiptų“ iniciatyvoje diskutuojamą verslo augimo koncepciją, kad galimybė mokėti fiksuotą pajamų mokestį turėtų būti taikoma tik smulkiausiu verslu užsiimantiems gyventojams.

Siūlymai pateikti derinti atsakingoms institucijoms, smulkų ir kitą verslą vienijančioms asocijuotoms struktūroms, kitoms suinteresuotoms organizacijoms. Finansų ministerija laukia visų suinteresuotų pusių pastebėjimų, pasiūlymų bei yra pasirengusi organizuoti atskirus susitikimus ir diskusijas siūlymų  klausimais.

Pasiūlymus kviečiame siųsti el. pašto adresu mokesciai@finmin.lt.