Nuo sausio 1 d. ir gegužės 1 d. keičiasi verslo liudijimų išdavimo taisyklės.

LR Vyriausybė spalio pabaigoje priėmė smulkiesiems verslininkams aktualius nutarimus. Apie pokyčius, svarbiausius verslininkams, vykdantiems individualią veiklą pagal verslo liudijimą, kalbėjomės su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaite.

– Dauguma smulkiųjų verslininkų gruodį įsigyja verslo liudijimus kitiems metams. Ar VMI jau pasirengusi verslo liudijimų išdavimui ir kokie pagrindiniai pokyčiai laukia gyventojų, veiklą vykdančių pagal verslo liudijimus?
V.V.: Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad verslo liudijimus gyventojams VMI gali išduoti tuomet, kai miestų ir rajonų savivaldybių tarybos priima sprendimus dėl fiksuotų gyventojų pajamų mokesčio dydžių (verslo liudijimų „kainos“). Išduoti verslo liudijimus VMI planuoja nuo gruodžio 19 d. Jei savivaldybių tarybos nesuskubs priimti sprendimų, VMI teoriškai gali išduoti verslo liudijimus, vadovaudamasi kitais teisės aktais – LR Vyriausybės nutarimais, tačiau tokiu atveju nebus taikomos įvairios lengvatos, kurias nustato savivaldybės.
Kalbant apie pagrindinius pokyčius reikėtų pabrėžti, kad 2012 m. Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių pakeitimai įsigalios dviem etapais: nuo 2012 m. sausio 1-osios ir nuo gegužės 1 d. Pagrindiniai dalykai tokie: dalis veiklos rūšių stambinama, kai kurios jų naikinamos. Nuo sausio 1 d. į verslo liudijimą bus galima įrašyti tik vieną fizinį asmenį, kuris ir galės dalyvauti gyventojo vykdomoje veikloje. Mažiau dokumentų prekybos vietoje galės turėti tie smulkieji verslininkai, kurie veiklą vykdo pagal verslo liudijimus, suteikiančius teisę prekiauti savo pagaminta produkcija, – nuo sausio 1 d. prekybos vietoje jiems nebereikės turėti krovinio važtaraščio.
– Minėjote, kad stambinamas veiklų, kuriomis galima verstis įsigijus verslo liudijimą, sąrašas. Kokie to sąrašo pokyčiai?
V.V.: Iš šiuo metu galiojančių 105 veiklos rūšių sąraše lieka tik 90. Panaikinamos žemės ūkio veiklai priskiriamos veiklos rūšys, iš esmės pakeistos statybos veiklos: naujų statinių statyba, esamų statinių atstatymas ir remontas, esamų statinių restauravimas ir konservavimas. Vietoj šių veiklų atsirado tokios specializuotos veiklos: specialieji statybos darbai (statybvietės paruošimas, stogų dengimas, pamatų klojimas, mūrijimo, betonavimo, hidroizoliaciniai darbai, pastolių ir darbo platformų statymas ir ardymas, dūmtraukių įrengimas), statybos baigimo ir valymo darbai. Nuo Naujųjų metų tikslinama ir patalpų nuomos veiklos rūšis, kuri leidžia verstis tik gyvenamosios paskirties patalpų nuoma.
– O kaip bus su prekybinę veiklą vykdančiais gyventojais?
V.V.: Galiojusios aštuonios prekybinės veiklos rūšys sustambinamos į dvi. Nuo sausio 1-osios sąraše naujai numatyti tik du prekybinės veiklos verslo liudijimai: „Prekybai tik ne maisto produktais“ ir „Prekybai“. Įsigijus tokį verslo liudijimą bus galima prekiauti ir kioskuose, ir turgavietėse, ir užsiimti prekyba iš (nuo) laikinųjų prekybos įrenginių, taip pat išnešiojamąja bei išvežiojamąja prekyba.
– Kokie pokyčiai laukia laisvųjų profesijų atstovų?
V.V.: Taip, pokyčių esama ir šioje srityje. Nuo sausio sąraše nebelieka veiklų, pagal kurias gyventojai galėjo atlikti projektinius-konstruktorinius darbus, kurti išorines informacijos priemones ar verstis radiofikuotos reklaminės informacijos perdavimu. Be to, susiaurintos su fotografavimu ir filmavimu susijusios dvi veiklos, iš jų pašalinant laisvųjų profesijų veiklas: iš fotografavimo veiklos išbraukiama fotoreporterių veikla, o iš filmavimo pramoginiuose renginiuose veiklos naikinama reportažų, informacinių laidų rengimo ir kita žurnalistinio bei tiriamojo pobūdžio veikla. Su laisvosiomis profesijomis siejamų veiklų srityje nepakeista išlieka tokia veikla, kaip vertimas su nedidelės apimties spausdinimu, o į vieną veiklos rūšį jungiamos “Suaugusiųjų kvalifikacijos tobulinimo (x)” bei “Vaikų ir jaunimo papildomo mokymo (x)” veiklos.
– Šiuo metu galioja nuostata, kad gyventojas, nutraukdamas veiklą, ne visada galėdavo susigrąžinti sumokėtą gyventojų pajamų mokestį. Ar čia numatyta kokių pokyčių?
V.V.: Nuo sausio 1 d. apribojimų nebelieka ir pajamų mokestis galės būti grąžinamas visais veiklos nutrūkimo atvejais.
– Kokios naujovės įsigalioja nuo gegužės 1-osios?
V.V.: Nuo gegužės 1 d. nustatomas apribojimas, kad verslo liudijimas išduodamas parduoti prekes ir teikti paslaugas gyventojams, taip pat parduoti tik savo gamybos prekes ir teikti paslaugas (išskyrus gyvenamosios paskirties patalpų nuomą) juridiniams asmenims, jeigu iš juridiniams asmenims parduotų savo gamybos prekių ir suteiktų paslaugų gautos pajamos nėra didesnės kaip 10 proc. visų mokestinio laikotarpio pajamų, gautų iš verslo liudijime nurodytos veiklos. Viršijus 10 proc. ribą, visos iš juridinių asmenų gautos pajamos būtų apmokestinamos kaip pajamos iš individualios veiklos, vykdant ją įregistravus, t.y. taikant 5 proc. mokesčio tarifą (jei tai laisvoji profesija – 15 proc. tarifą), leidžiant atimti su tomis pajamomis susijusias išlaidas. Tačiau reikia neužmiršti, kad, įsigijus bet kokios (ne prekybos) veiklos verslo liudijimus, juridiniams asmenims gali būti teikiamos paslaugos ar parduodamos savos gamybos prekės tik tuo atveju, jeigu veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšis nėra viena iš veiklos, kuria faktiškai verčiasi juridinis asmuo, rūšių. Be to, įsigalios nuostata, nustatanti, kad prekybos verslo liudijimą įsigijusiam gyventojui nebus galima verstis didmenine prekyba.

Išsamią informaciją apie pokyčius gyventojai gali gauti svetainėje www.vmi.lt bei pasikonsultavę su mokesčių specialistais telefonu 1882.

BFL

Lietuvos darbo biržos duomenimis, birželio 2 d. šalyje buvo registruota 244,9 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 11,33 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Per savaitę teritorinės darbo biržos bedarbio statusą suteikė beveik 4 tūkst. asmenų – 3,4 proc. mažiau negu ankstesnę. Jaunesnių kaip 25 m. amžiaus bedarbių įregistruota 724.

Daugiausia bedarbiais tapo dirbę asmenys – 92,1 proc., iš kurių beveik kas antras neteko darbo prieš 3 mėn., tarp jų įmonių savininkų – 1,4 proc. Niekur nedirbusių įregistruota 7,9 proc.

Per savaitę daugiau negu 1 tūkst., palyginti su ankstesne, nusiųsta į aktyvios darbo rinkos politikos priemones – 2,7 tūkst. bedarbių. Daugiausia iš jų – 73,4 proc. nusprendė dirbti savarankiškai, įsigiję verslo liudijimus, 20,7 proc. dirbs viešuosius darbus, 4,7 proc. dalyvaus įdarbinimo rėmimo priemonėse.

Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis, komentuodamas situaciją darbo rinkoje, sakė, jog pasiteisino Užimtumo rėmimo įstatymo priimtos nuostatos teikti subsidijas bedarbiams, norintiems dirbti pagal verslo liudijimą – nuo metų pradžios šia galimybe pasinaudojo beveik 7 tūkst. bedarbių.

Gegužės 27-birželio 2 dienomis padėta įsidarbinti 5,2 tūkst. bedarbių. Kiekvieną darbo dieną vidutiniškai į darbo rinką grįžo 1041 bedarbis.

Darbdaviai per savaitę registravo 3,4 tūkst. laisvų darbo vietų – panašiai kaip ir praėjusią.

Nedarbo socialinio draudimo išmokos buvo mokamos 33,8 tūkst. (arba 13,8 proc.) registruotų bedarbių. Naujų paskirta 1576. Baigta mokėti beveik 2,2 tūkst. bedarbių, iš jų 32,7 proc. anksčiau laiko jiems įsidarbinus.

20 proc. – tiek šių metų sausį–balandį, palyginti su 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvoje sumažėjo išduodamų verslo liudijimų. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šiemet per pirmus keturis mėnesius išduota 38,1 tūkst. verslo liudijimų. Populiariausi – prekybos prekyvietėse, kirpyklų, kosmetikos salonų ir soliariumų veiklos, patalpų nuomos verslo liudijimai.

Arturo Mackevičiaus, Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininko, komentaras:

“Pirma mintis, kad dalis veiklių žmonių išvažiavo. Juk tiek pat energijos įdėjus į darbą Vakarų šalyje grąža garantuotai didesnė. Antra, dalis smulkiųjų verslininkų nebeperka liudijimų, nes išėjo į šešėlį. Jie pasveria, kad rizikuoti labiau apsimoka, arba išsiperka verslo liudijimą trumpam laikui ir žiūri – jei tikrintojai nepasirodė per mėnesį, tada dirba toliau be liudijimo”.

Šiandien Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis įregistravo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą, kuria siūloma už verslo liudijimus atsiskaityti per 10 dienų nuo verslo liudijimo galiojimo pabaigos.

Šiuo metu fiksuoto dydžio pajamų mokestis sumokamas prieš išduodant verslo liudijimą. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dydį už atskiras veiklos rūšis nustato savivaldybės taryba.

“Lietuvoje dėl ekonominio sunkmečio gyventojams tapo itin sunku rasti darbą. Individualią veiklą taip pat apsunkino ir savivaldybių tarybų nustatyti pernelyg dideli fiksuoti pajamų mokesčiai. Dabartinė verslo liudijimų apmokestinimo tvarka yra ydinga, nes asmeniui dar negavus pajamų jau reikalaujama susimokėti pajamų mokestį. Verslo liudijimų išdavimų skaičius, lyginant su 2008 metais, smuko net keliolika kartų. Šiuo metu atskirose savivaldybėse fiksuoto dydžio pajamų mokestis gali siekti net 3000 litų. Iš ko bedarbis, norintis pradėti savo verslą, gali susimokėti šią, jam tikrai nemenką, sumą. O dar įmokos socialiniam ir sveikatos draudimui? Manau, kad geriau būtų, jei jis dirbtų ir užsidirbtų. O užsidirbęs mokėtų mokesčius, nei slėptųsi ar būtų išlaikomas valstybės”, – teigia Seimo narys G. Navaitis.