BFL

Prezidentei iškėlus idėją nuo biurokratinės naštos atleisti pradedančiuosius verslininkus, Premjeras neskuba jos palaikyti. Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus vertinimu, atleidus verslininkus nuo mokesčių, pagrindinė problema būtų dirbančiųjų socialinis draudimas.

“Pirmas dalykas, reikia labai konkrečiai susitarti, nes eksperimentuoti nelabai apibrėžiant, su kokiomis nuostatomis eksperimentuosime, būtų gana sudėtinga. Palikti dirbančiuosius neapdraustus socialinio draudimo mokesčiu, kažin ar būtų labai išmintinga, nes nuo to nukentėtų patys dirbantieji”, – apie Prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymą mažinti biurokratinę naštą pirmuosius žingsnius pradedantiems verslininkams ketvirtadienio rytą “Žinių radijuje” kalbėjo A. Kubilius.

Premjeras priminė, kad smulkiajam verslui ir taip yra pagerintos sąlygos – sumažintas pelno mokestis, taikomos socialinio draudimo įmokų lengvatos. Be to, pasak A. Kubiliaus, artimiausiu metu dar numatoma svarstyti su tuo susijusį paketą papildomų priemonių.

“Tai šiuo atžvilgiu mes ne tiktai eksperimentuojame, mes ir įgyvendiname ilgalaikius dalykus, principus, kuriais siekiame padėti smulkiajam verslui”, – dėstė Vyriausybės vadovas.

Ministras Pirmininkas šalies vadovės iškeltoje idėjoje pagrindine problema įvardina dirbančiųjų draudimą.

“Be abejo. Manau, kad tikrai būtų blogai palikti žmones neapdraustus, be socialinio draudimo įmokų, be privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Tuos dalykus reikia labai aiškiai susidėlioti”, – konstatavo A. Kubilius.

Pirmadienį su Ministrų Kabineto nariais susitikusi Prezidentė D. Grybauskaitė pasiūlė palengvinti biurokratinę naštą smulkiajam verslui – pradedančiųjų įmonių pirmais veiklos metais netikrinti ir neapmokestinti.

“Kodėl nepabandžius drąsiai pasielgti? Pavyzdžiui, smulkioms įmonėms, kur dirba iki penkių darbuotojų. Kodėl neleidus smulkaus verslo kokius metus netikrinti, neapmokestinti, leisti jiems pradėti dirbti. Kodėl pradedame nuo kontrolės, darbo inspekcijų, visokių kursų. Dar net nepradėję verslo žmonės turi praeiti kontrolės sistemas, atskaitomybę, mokėti iš anksto mokesčius ir t. t. Kodėl nepaeksperimentavus, kodėl neleidus jauniems žmonėms pradėti, išdrįsti ir įsisukti, o paskui prisiimti visą atsakomybę?”, – po darbo pietų su Vyriausybe sakė D. Grybauskaitė.

"Veido" archyvas

A.Jablonskas, turintis šeimyninį šokolado verslą, susidūrė su daugybe kliūčių, kol šis įsibėgėjo. Naujai kuriamiems šeimų verslams Lietuvoje bus kiek lengviau

Į 69 proc. lietuvių artimiausio penkmečio planus, kaip rodo “Eurobarometro” apklausa, nuosavo verslo kūrimas neįtrauktas. Lietuviai – vieni neversliausių Europos Sąjungoje, greta bulgarų ar rumunų, kuriems samdomo darbuotojo vaidmuo mielesnis nei verslininko. Kodėl?

Aplinka verslui pas mus nepalanki: daugiau kaip du penktadaliai neturėtų tiek lėšų, apie trečdaliui kelia nerimą mūsų ekonominė padėtis, kitus stabdo žinių stygius ar pernelyg didelė biurokratinė našta. Nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios laikų, kai lietuviai minties apie savą verslą išvis neprisileisdavo, padėtis pagerėjo, bet džiaugtis dar nelabai yra kuo.

Pastarosios naktinių mokesčių reformos ir verslą užgulę nauji mokesčių pančiai, per šalį nusiritusi neregėto dydžio bankrotų banga verslų kūrimą dar pristabdė. Kas laukia toliau? Valdžia žada įvairių permainų, kalba apie naujas verslumo skatinimo priemones ir lengvatas, – tai sveikintina, bet tikėtis, kad Lietuvoje verslo sąlygos staiga labai pagerėtų, vilčių mažai.

Lengvatos šeimos verslams

“Verslui Lietuvoje nėra lengva, per krizę buvo nepaprastai sunku, bet aš visada stengiuosi prisitaikyti”, – sako bendrovės “AJ Šokoladas” savininkas Algimantas Jablonskas. Šeimos verslui vadovaujančio A.Jablonsko įmonę, kaip ir daugelį kitų, ekonomikos sunkmetis stipriai supurtė – kritus vartojimui teko mažinti sąnaudas ir galvoti, kaip išgyventi, bet šiandien verslininkas vėl džiaugiasi pamažu kylančia apyvarta.

“Norint užsiimti verslu Lietuvoje reikia didelio ryžto”, – pripažįsta “AJ Šokolado” savininkas.

Vis dėlto pradėti šeimos verslą netrukus bus daug paprasčiau nei tada, kai pirmuosius šokolado saldainius ėmė gaminti A.Jablonskas su šeimos nariais. Lietuvoje rengiamasi įteisinti naujos formos juridinį asmenį – ribotos atsakomybės bendrijas (RAB) ir taip palengvinti šeimų verslo galimybes.

Šiai įmonei įsteigti nereikės didelių lėšų – jokio įstatinio kapitalo, bus gerokai supaprastintas tiek jos įsteigimas, tiek valdymas, kuris bus pagrįstas naujųjų verslo partnerių savitarpio susitarimu. Be to, nereikės rizikuoti savo turtu, skirtingai nei steigiant individualią įmonę, kurios dabar masiškai išregistruojamos. Tokiai įmonei net nebus būtinas direktorius ar samdomas buhalteris. Kaip teigia Ūkio ministerijos Smulkiojo ir vidutinio verslo departamento direktorė Živilė Glaveckaitė, visa RAB veikla ir finansinė atskaitomybė bus gerokai paprastesnė.

“Pavyzdžiui, kam man su dukra prieš 30 dienų šaukti akcininkų susirinkimą, o kas, jei dar kokį pažeidimą padarysiu? Čia viso to nereikės, bus galima ir be to susitarti. Bet šitoks įmonės modelis tiks tik tiems, kurie labai pasitiki vienas kitu ir geba kartu priimti visus sprendimus. Ši įmonės forma orientuota pirmiausia į šeimas”, – paaiškino Ž.Glaveckaitė. Dėl vadinamosios šeimos įmonės įteisinimo diskutuojama jau seniai, o netrukus turi būti priimami politiniai sprendimai. Ekspertų nuomone, politikams turėtų pavykti susitarti, bet greičiausiai tai įvyks tik kitąmet.

Valdžia yra numačiusi ir dar keletą dėmesio vertų priemonių verslo aplinkai pagerinti: pavyzdžiui, ketinama įteisinti 0 proc. pelno mokestį šeimos narių valdomoms įmonėms, nepriklausomai nuo jų teisinės formos, jei jose dirba iki 10 žmonių, o apyvarta nėra didesnė nei 1,5 mln. Lt. Be to, ribą dėl registravimosi Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju norima padidinti nuo 150 tūkst. Lt iki 300 tūkst. Lt.

Atsiras naujų mokesčių

Šios priemonės būtų didelė paskata mažiems šeimų verslams, ypač – naujos teisinės formos įmonių atsiradimui. Kita vertus, vargu ar šie pokyčiai paskatins didelį proveržį. Viena vertus, tokia įmonės forma tiks palyginti nedidelei daliai verslų, antra vertus, didžioji problemų, slegiančių smulkųjį ir vidutinį verslą, masė, kaip teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Žukauskas, lieka neišspręsta. Tai didelis darbo jėgos apmokestinimas ir kiti mokesčiai, mokesčių administravimo ir darbo santykių reguliavimo problemos, didžiulis šešėlinės ekonomikos mastas ir emigracijos iššūkiai. Tuo labiau kad dauguma mokesčių verslui, kaip teigia ekspertai, artimiausiu metu nemažės, be to, veikiausiai bus įvesti nauji – nekilnojamojo turto, progresiniai mokesčiai.

“Lietuvoje nuo pat pirmų dienų, kai sukuri verslą, esi spaudžiamas mokesčių, kurių tiesiog negali pakelti. Tai viena svarbiausių priežasčių, kodėl gyventojų verslumas pas mus yra palyginti mažas”, – teigia Pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Nepaisant to, ateities perspektyvos ne tokios ir juodos, nes, pavyzdžiui, bankai yra pasirengę pamažu didinti verslo kreditavimą. “Paklausti apie verslo finansavimą bankai vis dar teigia, kad trūksta kokybiškos paklausos, kita vertus, žadama, kad verslo finansavimas didės”, – sako S.Besagirskas. Teigiamų pokyčių pastebėjo ir “AJ Šokolado” įkūrėjas A.Jablonskas: anksčiau verslininkui yra tekę susidurti, kai naują kavinę buvo galima atidaryti greičiau, nei gauti iš banko atsakymą dėl paskolos, bet pastarąjį kartą derėdamasis su banku dėl kreditavimo jis buvo maloniai nustebintas.
Atsigaunant ekonomikai pamažu didės vartojimas (po keletą procentinių punktų kasmet) – tai kiek paskatins ir vėl ėmę didėti atlyginimai, ims trauktis šešėlinė ekonomika.

V.Žukauskas primena, kad po Rusijos krizės šešėlinės ekonomikos dalis siekė apie 27 proc. BVP, o tai labai panašu į šiųmetines šešėlio prognozes. Pasak eksperto, kai Lietuva tuomet pradėjo atsigauti, ekonomikai išskaidrėti prireikė trejų ketverių metų, to paties galima tikėtis ir dabar. Taigi šešėlinės ekonomikos dalis turėtų mažėti po keletą procentinių punktų kasmet, o matomesnį šešėlio mažėjimą paskatins tik didesnis verslo sąlygų palengvinimas.

Taigi nuotaikos versle artimiausiu metu turėtų šiek tiek pagerėti. Bet ar tai paskatins lietuvius kurti daugiau įmonių? Įvertinus emigracijos tendencijas, šito tikėtis vis dėlto sunku – lietuvių verslų daugės nebent užsienyje.

Pagal sukurtas sąlygas verslui per metus Lietuva pakilo iš 26 vietos į 23. “Doing Business 2011″ ataskaita skelbia, kad mūsų šalis įgyvendino daugiausia – 5 reformas, lengvinančias verslo veiklą. Jos įvykdytos verslo pradžios, paskolų pasiekiamumo, mokesčių mokėjimo, užsienio prekybos ir verslo uždarymo srityse. Tačiau džiūgauti valdžia nedrįsta, nes prieš kelis mėnesius kita institucija – Tarptautinis vadybos plėtros institutas – smarkiai nuvertino jos veiklos efektyvumą.

„Verslo žinios“ rašo:

“Pagal sukurtas sąlygas verslui per metus Lietuva pakilo iš 26 vietos į 23, „Doing Business 2011“ (DB) ataskaita skelbia, kad mūsų šalis įgyvendino daugiausia – 5 reformas, lengvinančias verslo veiklą. Jos įvykdytos verslo pradžios, paskolų pasiekiamumo, mokesčių mokėjimo, užsienio prekybos ir verslo uždarymo srityse. Ar pajuto išvardytų reformų efektą tie subjektai, kuriems jos buvo skirtos, – kita kalba. VŽ dažnai rašo apie uždarytas prieigas prie bankų paskolų, kurių pasiekti neįmanoma ir su valstybės garantijomis, tačiau verslas paliudys, kad iki 15% sumažintas pelno mokestis ar laiku ištaisyta klaida dėl individualių įmonių apmokestinimo sudaro sąlygas jam kvėpuoti lengviau.”