.

Viešosios nuomonės apklausa „Amerikos operacija prieš Osama bin Laden‘ą. Ką galvoja pasaulis“ atlikta beveik iš karto po paskelbimo apie žymaus teroristo žūtį – gegužės 11 – birželio 2 dienomis. 25 pasaulio šalyse į klausimus atsakė virš 20 tūkst. žmonių. Kaip rodo apklausos duomenys, 81 proc. įvairių šalių gyventojų remia Amerikos įvykdytą operaciją prieš Osama bin Laden‘ą, kuris buvo nužudytas š.m. gegužės 2 dieną Amerikos specialiųjų tarnybų slaptos operacijos metu. Tačiau šios operacijos rėmėjai pasidalina į visiškus rėmėjus ir sąlyginius rėmėjus. 39 proc. apklaustų visiškai remia amerikiečių įvykdytą operaciją, 15 proc. remia, tačiau nesutinka su būdu kaip tai buvo įvykdyta, 27 proc. apklaustųjų remia operaciją, tačiau mano, kad geriau būtų buvę Osama bi Laden‘ą ne nužudyti, o suimti.

9 proc. skirtingų valstybių gyventojų pasisakė prieš amerikiečių įvykdytą operaciją, 2 proc. nieko apie tai negirdėjo, o 8 proc. nepateikė savo nuomonės.

Nežiūrint aukšto amerikiečių operacijos prieš Osama bin Laden‘ą palaikymo, tik pusė (53 proc.) apklaustųjų yra visiškai įsitikinę, kad operacijos metu nužudytas asmuo buvo tikrai Osama bin Laden‘as. 23 proc. tuo abejoja, 24 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu.

Tik penktadalis (20 proc.) įvairių šalių gyventojų yra nusiteikę optimistiškai bei viltingai, tikėdami, kad Osama bin Laden‘o mirtis sumažins terorizmą pasaulyje. Pesimistų, tikinčių, kad žymaus teroristo mirtis gali tik padidinti terorizmo grėsmę, yra daugiau – 38 proc. 29 proc. apklaustųjų galvoja, kad situacija liks tokia pati, dar 13 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) apklaustųjų teigė, kad Amerikos Prezidentas Obama pagerino savo įvaizdį po operacijos prieš Osama bin Laden‘ą. 45 proc. teigė, kad Prezidento Obama įvaizdis nepasikeitė, 17 proc. nuomone, įvaizdis pablogėjo, 11 proc. apklaustųjų nepateikė nuomonės šiuo klausimu.

Metodologija:

Buvo atliktos reprezentatyvios apklausos 25 šalyse, kurių metu buvo apklausta 20 995 gyventojai. Nacionalinių imčių paklaidų ribos yra +3-5% su 95% tikimybe. Vienose šalyse apklausos buvo vykdomos tiesioginio interviu būdu, kitose telefonu. Apklausos buvo vykdomos 2011 metų gegužės 11-birželio 2 dienomis.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pirmadienį vakare pareikalavo dieną naktį tirti teroro aktą. “Vyrai, mums mestas rimtas iššūkis, reikia adekvataus atsako, ir jis turi būti rastas”, – pareiškė Baltarusijos lyderis.

Baltarusijos valstybinio saugumo komitetas (VSK) kitą dieną po sprogimo Minsko metropolitene pateikė dvi šio teroro akto versijas.

“Pirmoji versija – siekis destabilizuoti padėtį Baltarusijoje. Tai mėginimas kelti baimę, paniką, nepasitenkinimą teisėsaugos organais ir valdžia”, – kalbėjo VSK vadovas Vadimas Zaicevas.

“Antroji versija – esama radikalių, ekstremistinių jaunimo organizacijų atstovų. Dabar baigiama (tirti) anarchistų byla. Mes neatmetame, kad keršijant galėjo būti surengti panašūs veiksmai”, – tęsė jis.

Prezidento žodžiai suneramino opoziciją, kuri seniai skundžiasi politiniu persekiojimu, kuris sustiprėjo po gruodžio įvykių, kai valdžia šiurkščiai išvaikė demonstrantus, protestavusius prieš A.Lukašenkos perrinkimą ketvirtai kadencijai ir suėmė daug aktyvistų.

“Nepriklausomai nuo to, kas yra šio sprogimo organizatorius ir užsakovas, valdžiai kyla pagunda pasinaudoti tuo ir užveržti varžtus”, – sakė agentūrai “Reuters” Jungtinės piliečių partijos lyderis Anatolijus Lebedka, kuris per gruodžio demonstraciją taip pat buvo suimtas ir išleistas tik prieš kelias dienas, kai pasirašė pažadą neišvykti iš šalies.

“Matydami, kaip dabar įaudrinta yra šalis, aš bijau, kad valdžia tuo pasinaudos”, sakė jis.

“UŽDARYTI SIENĄ SU RUSIJA”

Baltarusiai, laikę savo sostinę vienu saugiausių Europos miestų, yra sukrėsti. Daugelis – net opozicijos atstovai – sutinka su A.Lukašenkos versija apie užsieninį pėdsaką.

“Neatmetu galimybės, kad mums šią dovaną galėjo atvežti iš užsienio… Bet reikia pažiūrėti ir pas save. Ramiai gyventi mums neleis, aš jus apie tai perspėjau”, – kalbėjo prezidentas valdininkams.

Dar visai neseniai A.Lukašenkos varžovu rinkimuose buvęs Baltarusijos liaudies fronto vicepirmininkas Grigorijus Kostujevas dabar yra tokios pačios nuomonės.

“Mano nuomone, reikia ieškoti pėdsako už Baltarusijos ribų”, – sakė jis agentūrai “Reuters”, pasiskundęs sienos atvirumu su Rusija, kurioje mirtininkų išpuoliai jau nebe retenybė.

“Mes visad sakėme, kad siena su Rusija neturi būti atvira. Rusijoje tai atsitinka vos ne kasdien, ir visą laiką ten buvo grėsmė, kad anksčiau ar vėliau tai persimes į Baltarusiją”, – aiškino G.Kostujevas.

Baltarusių politologas Aleksandras Feduta, kuris taip pat buvo suimtas už masinius protestus, įsitikinęs, kad prievarta prieštarauja tiek valdžios, tiek ir jos oponentų interesams. Jis priminė, kad po represijų bangos praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje, kuri sukėlė piktą Vakarų reakciją, oficialusis Minskas susilpnino savo spaudimą kitaminčiams: dauguma gruodį suimtų asmenų buvo paleisti, gavus iš jų pasižadėjimą neišvykti, o kaltinimai jiems žymiai sušvelninti.

“Tai nenaudinga nei valdžiai, nei opozicijai. Valdžia tik nusprendė žengti politinio kurso šalyje sušvelninimo kryptimi, o opozicija ypač suinteresuota dialogu su valdžia”, – agentūrai “Reuters” sakė A.Feduta.

“Lieka išorinis faktorius”, – įsitikinęs jis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vertina sąžiningą energetikos ministro Arvydo Sekmoko darbą, teigia prezidentės patarėjas

“Prezidentė tikrai vertina Sekmoko darbą, ir tai yra sąžiningai valstybės ir Lietuvos piliečių interesams dirbantis žmogus. Jis subūrė būrį žmonių, tikinčių energetinės nepriklausomybės vizija ir svarbiausia – gebančių pasiekti daug rezultatų, o darbas yra atliktas tikrai milžiniškas”, -interviu Žinių radijui antradienį sakė Nerijus Udrėnas.

Anot jo, pagrindiniai A.Sekmoko nuveikti darbai yra sugrąžintos VST akcijos, visuomenės interesų neatitinkančios bendrovės “Leo LT” išardymas, įkurta elektros birža, kuri leido suvaldyti elektros kainų augimą po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, kaštų sutaupymas, leidęs nedidinti elektros kainų nuo 2011-ųjų, pajudėję elektros jungčių projektai ir kita.

N.Udrėno teigimu, bendrovės “Lesto” įkūrimas rodo, kad valstybė geba efektyviai valdyti turtą.

Seimas pavasario sesiją kovo 10-ąją pradės interpeliacijos A.Sekmokui svarstymu. Interpeliaciją savo parašais yra parėmę 70 Seimo narių. Jos iniciatorė – opozicinė frakcija “Tvarka ir teisingumas”.

Opozicija interpeliaciją ministrui inicijavo po to, kai nepavyko konkursas dėl naujos atominės elektrinės strateginio investuotojo.