Per pastarąjį dvidešimtmetį pirmą kartą Lietuvos didžiuosius kino ekranus pasiekęs lietuviškas nuotykinis filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ jau pirmą savaitę iš žiūrovų susirinko daugiau kaip milijoną litų. Tačiau ar išliks ši juosta žiūrovų atmintyje ir po keturiasdešimties metų, kaip pirmoji romano „Tadas Blinda“ ekranizacija?

Pirmąją savaitę, kai buvo pradėta rodyti juosta „Tadas Blinda. Pradžia“, žiūrovai tiesiog plūdo į kino teatrus. Kai kuriuose jų filmas skirtingose salėse buvo rodomas kas penkiolika minučių, kituose pristatomas po aštuonis seansus. Vien per pirmą savaitgalį, kai didžiuosius ekranus pasiekė brangiausiai Lietuvos kino istorijoje kainavusi juosta, ją pamatė daugiau kaip 40 tūkst. žmonių. Po filmo žiūrovai plodavo atsistoję, o daugelis išeidavo pakylėti, sužavėti Lietuvos gamtos vaizdų ir įkvėpti žemaičių vyrų pasiryžimo kovoti už savo žemę. Internete komentatoriai taip pat negaili liaupsių šiam nuotykiniam filmui. Jis vadinamas puikiausiu produktu, reprezentuojančiu mūsų šalį, nauja pradžia Lietuvos kine, įrodymu, kad ir lietuviai gali sukurti filmą, kuris verčia kūnu bėgioti šiurpuliukus. Ir tokių, po filmo tarsi ekstazėn panyrančių, gana daug. Vis dėlto naujoji kino versija apie Tadą Blindą sulaukė ir didelės kritikos bangos.
Aršiausiai nusiteikusi akademinė istorikų bendruomenė. Daugelis jų nematė šio filmo, tačiau ir neketina žiūrėti, pasak VU Istorijos fakulteto dekano Zenono Butkaus, klasių kovas kurstančios kino juostos, kuri tėra šmeižto kampanija, nes iškreipia istorines tiesas. Kitiems istorikams atrodo, kad filmo apie banditą ir arkliavagį žiūrėjimas būtų tik laiko gaišimas. Didžiumai iš penkiolikos kalbintų istorikų prašymas įvertinti juostos „Tadas Blinda. Pradžia“ istorinę ir išliekamąją vertę sukėlė isterišką juoką. Mat filmas nėra pagrįstas realiais įvykiais, todėl jokios vertės neturi. Tai, anot jų, tėra nuotykinis filmas, skirtas jaunimui. Beje, tą pripažįsta ir kino kritikai, kurie šį kūrinį giria. Pasirodo, toks ir buvo filmo kūrėjų tikslas – sukurti lengvai žiūrimą veiksmo filmą. Kad jiems pavyko patvirtina tai, jog per šiek tiek daugiau nei savaitę juosta surinko daugiau kaip milijoną litų ir pagal pajamas jau aplenkė iki šiol rekordus pasiekusią lietuvišką komediją „Zero 2“ – pastaroji prieš keletą metų kino teatruose surinko apie 70 tūkst. žiūrovų ir milijoną litų.

Užsienio žiūrovų neužkabins

Kino kritikas Gediminas Jankauskas sako, kad nors „Tadas Blinda. Pradžia“ gėdos nedaro, tačiau statistika pagal žiūrovų skaičių nėra pagrindinis filmo kokybės ir vertingumo įrodymas. „Rimtuose pasaulio kino reitinguose būtų tikrai visai kita vieta. Šiuo filmu pasaulio nenustebinsime, tačiau ir nereikia turėti iliuzijų, kad galime konkuruoti su tokiomis juostomis kaip „Ugnimi ir kalaviju“, „Quo Vadis“ ar „Spartakas“, kurių biudžetas buvo po keliasdešimt milijonų dolerių“, – pabrėžia G.Jankauskas.
Jo nuomone, naujojo „Tado Blindos“ kūrėjams nepavyks filmo išreklamuoti net Lenkijoje, nes pagrindinio vaidmens kūrėjas Mantas Jankavičius ten nežinomas. Televizijos laidų kūrėjas ir vedėjas Rolandas Maskoliūnas taip pat mano, kad kažin ar net artimesnėse rinkose šis filmas būtų įdomus. „Kad užkabintų užsienio žiūrovą, turėtų būti aiškiai pasakyti kai kurie istoriniai dalykai, pavyzdžiui, kodėl Michailas Muravjovas nori Lietuvoje sukelti sukilimą. Arba turėtų būti kuriama drama, kurioje iškeltos universalios idėjos: meilė, kerštas“, – dėsto R.Maskoliūnas. Jis mano, kad kaip už beveik 3,5 mln. Lt sukurtas, „Tadas Blinda. Pradžia“ yra geras filmas, be to, tai po keturiasdešimties metų pirma sukurta lietuviška nuotykinė juosta. Vis dėlto, anot R.Maskoliūno, nereikėtų jam vien dėlto daryti nuolaidų, o vertinti objektyviai. „Jis turi pranašumų, pavyzdžiui, gražiai nufilmuota gamta, yra humoro, muštynių scenų. Taip pat gražūs aktoriai, tačiau daugeliui jų, ypač M.Jankavičiui ir Agnei Ditkovskytei, trūksta asmenybės jėgos“, – mano R.Maskoliūnas.
„Gražus veidas kine labai svarbu, tačiau dar reikia ir aktorinių sugebėjimų. Charizma Mantas tikrai neprilygsta Vytautui Tomkui“, – lygina G.Jankauskas.
O štai aktorę Nijolę Narmontaitę M.Jankavičius įtikino, nors ji ir buvo labai prisirišusi prie senojo Tado Blindos paveikslo. „Kai ekrane pirmą kartą pamačiau Mantą Jankavičių, net susigūžiau. Jis labai sušiuolaikintas, nutolęs nuo V.Tomkaus sukurto personažo, tačiau įtikina, kad Tadas Blinda gali būti ir romantikas, norintis klausyti, kaip auga žolė, o į kovą jis įsivelia prieš savo valią. Tokia koncepcija turės paklausą tarp žiūrovų“, – mano N.Narmontaitė.

Parodo, kad turime, kuo didžiuotis

Visi “Veido” kalbinti pašnekovai kaip stipriausią filmo “Tadas Blinda. Pradžia” pusę įvardija puikiai nufilmuotus gamtos vaizdus, kurie daugeliui primena, koks mūsų kraštas gražus. Štai advokatę Liudviką Meškauskaitę labiausiai nustebino gražūs vaizdai ir filmo dinamiškumas. N.Narmontaitei taip pat bene didžiausią įspūdį paliko operatoriaus Ramūno Greičiaus darbas: „Nesu mačiusi lietuviškame filme tokio greičio. Kovos scenos, epizodai su žirgais prilygsta užsienietiškom kino juostom. Be to, jau seniai mačiau kine voratinklius ar rasos lašą ant žolės.“
Tačiau kritikuojantiesiems filmą, kurį jo kūrėjai vadina istoriniu, būtent tai ir užkliūva. Mat istoriškumą užgožia Lietuvos gamtos vaizdai, nors tai ne dokumentinis filmas apie gamtą. Tačiau L.Meškauskaitei pasirodė, kad tai kaip tik ir skatina patriotiškumą, parodo, jog turime kuo didžiuotis.
O Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius neįžvelgė filmo autorių tikslo įžiebti jaunimui patriotinių jausmų. R.Maskoliūnas taip pat mano, kad Tadas Blinda negalėtų būti patriotiškumo simbolis. “Pagal scenarijų jis – svajotojas, o ne kovotojas. Tik aplinkybių buvo priverstas paimti ginklą į rankas”, – primena R.Maskoliūnas.
VU Istorijos fakulteto dekanas Z.Butkus rėžia dar griežčiau: “Turime puikią Lietuvos didžiųjų kunigaikščių istoriją. Statykime filmus apie Žalgirio mūšį, o ne apie banditų tarpusavio kovas.”
Kino prodiuserės Uljanos Kim nuomone, būtina atskirti filmų žanrus ir komerciniame kine neieškoti aukštos meninės vertės. “Kinas turi būti įvairus, kiekviena juosta yra skirta tam tikrai auditorijai. O šis filmas tinka plačiai auditorijai: nuo jaunimo iki senyvų žmonių. Režisierius ir prodiuseris pasiekė savo tikslą sukurti žiūrimą filmą. Įspūdingas žiūrovų skaičius įrodo, kad lietuviai buvo pasiilgę nuotykinio vaidybinio ir nenuobodaus filmo”, – sako U.Kim. Ir priduria, kad “Tado Blindos” populiarumą nulėmė tai, jog kino juostos prodiuseris Žilvinas Naujokas daug metų dirbo filmų platinimo kompanijoje, todėl puikiai išmano Lietuvos žiūrovų poreikius.
“Puiku, kad Lietuvoje atsirado žanrinis kinas. Mes turime aukšto lygio dokumentiką, tačiau nėra komedijų, dramų, detektyvinių filmų, kurie statomi visame pasaulyje. Mūsų jaunieji režisieriai stengiasi būti labai rimti, kuria pseudofilosofinius filmus, kurie sunkiai suprantami plačiosioms masėms”, – jaunuosius režisierius kritikuoja G.Jankauskas. Jo nuomone, “Tado Blindos” sėkmė paskatins ir kitus kūrėjus imtis panašių žanrų.

Stipriai reklamuojami filmai pamirštami po kelių savaičių

Aktorė N.Narmontaitė teigia, kad ją pribloškė jaunas režisierius Donatas Ulvydas, už beveik 3,5 mln. Lt sugebėjęs sukurti gerą filmą. U.Kim pabrėžia, kad galutinis rezultatas su tokiu biudžetu įrodo, jog profesionaliai dirbo visa komanda. O filmo operatorius R.Greičius, pabaigęs filmavimą, pasakė: „Gavote servisą ne pagal „babkes“.
Nors filmui sukurti Kultūros ministerija skyrė 2 mln. Lt, tačiau kad būtų surinkta trūkstama suma, reikėjo dar ir skolintis, be to, labai taupyti. Pavyzdžiui, vietoj planuotų 55 filmavimo dienų, teko susispauti į 33. “Norint, kad atsipirktų bent jau savos investicijos, reikia, kad filmas surinktų nors 2,6 mln. Lt. Uždirbti nesitikime, nes Lietuvos rinka per maža. Užsienyje kostiuminius istorinius filmus finansuoja ir remia valstybė, nes juos pastatyti labai brangiai kainuoja. Turėdami tokį biudžetą darėm, ką galėjom”, – sako prodiuseris Ž.Naujokas.
Net didžiausi skeptikai pripažįsta, kad kaip už tokius pinigus, rezultatas tikrai geras, nors trūkumų turi nemažai. N.Narmontaitei aptariamame filme pritrūko stipresnių masinių scenų. Jos nuomone, galėjo būti atskleista daugiau dvaro gyvenimo, o su didesniu užsidegimu masinėse scenose baudžiauninkus vaidinę aktoriai būtų sukėlę didesnę įtampą. G.Steponavičiui pasirodė, kad filme primityvokai atskleista kaimo žmonių būsena, jų vartojamas žargonas skamba nenatūraliai.
R.Maskoliūno nuomone, nors filmas nė iš tolo neprilygsta tokio žanro užsienietiškoms kino juostoms, tačiau lietuvių atmintyje jis išliks ilgam vien todėl, kad per metus lietuviai pastato vos kelis filmus. “Daugelio stipriai reklamuotų filmų žiūrovai neprisimena jau po trijų savaičių. Negaliu prognozuoti, kokia bus juostos “Tadas Blinda. Pradžia” ateitis, tačiau linkiu, kad bent kas nors ją prisimintų po keturiasdešimt metų, kaip pirmąjį “Tadą Blindą”, – apibendrina kino kritikas G.Jankauskas.

Filmo “Tadas Blinda. Pradžia” stipriausios ir silpniausios vietos

Stipriosios pusės
Profesionaliai nufilmuoti Lietuvos gamtos vaizdai
Dinamiškumas
Gražūs aktoriai
Geros humoro scenos
Pagrindinio veikėjo sušiuolaikinimas
Skirtas plačiai auditorijai
Žiūrovus nuteikia patriotiškai

Silpnosios vietos
M.Jankavičiui ir A.Ditkovskytei trūksta asmenybės jėgos ir charizmos
Silpnos masinės scenos
Vartojamas šiuolaikinis žargonas skamba nenatūraliai
Labiau primena dokumentinį filmą apie gamtą, o ne istorinį
Trūksta istorinių faktų konkretumo
Skirtas tik Lietuvos rinkai
Palyginti su kitų valstybių panašiais filmais, yra visa galva žemesnio lygio

. Iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios sociologinės apklausos paaiškėjo, kad daugiau nei pusė respondentų D.Valio veiklą vertina vidutiniškai, apie ketvirtadalis – neigiamai, o apie penktadalis teigiamai.
Kiek prastesnių apklaustųjų vertinimų sulaukė Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Ž.Pacevičius: jo veiklą neigiamai vertinančių respondentų dvigubai daugiau nei teigiamai, o ir vidutiniškai jį vertinančiųjų mažiau nei generalinį prokurorą D.Valį.

Kaip Jūs vertinate dabartinio generalinio prokuroro D.Valio veiklą? (proc.)

Vidutiniškai    52,2
Neigiamai    24
Teigiamai    18,4
Nežinau/neturiu nuomonės    3,2
Nieko nežinau, ką jis veikia    2,2

Kaip Jūs vertinate dabartinio Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovo Ž.Pacevičiaus darbą? (proc.)

Vidutiniškai    38,6
Neigiamai    36,2
Teigiamai    15
Nieko nežinau, ką jis veikia    7,2
Nežinau/neturiu nuomonės    3

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2011 m. liepos 2–6 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

Nuostata įvesti lietuvių kalbą tautinių mažumų mokyklose nebus atšaukta, tačiau raginama pagalvoti apie egzaminų vertinimų diferencijavimą lietuviams ir tautinių mažumų atstovams, kol bus pereita prie vienodų egzaminų. Apie tai užsimena Prezidentės patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Virginija Būdienė.

“Gerbiama yra konstitucinė žmonių nuomonė protestuoti, reikšti nuomonę. Apie lietuvių kalbos programų ir egzaminų suvienodinimą tiek lietuviškai mokomose mokyklose, tiek ir tautinių mažumų mokyklose daug iečių sulaužyta, tačiau reikia gerbti Švietimo įstatymą, kurio pataisos buvo priimtos, ir labai svarbu būtų ir bendruomenę tautinių mažumų mokyklų nuraminti, kad šiems procesams turi būti labai ramiai gerai rengiamasi”, – trečiadienio rytą interviu “Žinių radijui” sakė šalies vadovės atstovė.

Prezidentės vertinimu, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) šioje srityje dar turi atlikti daug darbų, padėdama kiekvienam pedagogui ir mokytojui nesunkiai pereiti prie bendrų programų.

“Žinoma, galbūt bus reikalingas tam tikras laikotarpis, kada bus mokomasi pagal vieną tą pačią programą, kalbu apie vyresnių klasių mokinius, tačiau galbūt ŠMM ras galimybę, greičiausiai taip ir bus, programos ir egzaminai bus vienodi, bet galbūt vertinimas galėtų šiek tiek išsiskirti, kol bus priprasta, pereita visiškai prie bendrų egzaminų. Čia įmanomi įvairūs sprendimai”, – teigė V. Būdienė.

Jos žiniomis, ŠMM ketina priimti atitinkamus sprendimus, o Vyriausybė ras resursų padėti mokytojams sustiprinti savo mokymą – bus išleisti papildomi leidiniai, vadovėlių priedai.

“Reikia vis dėlto nepamiršti, kad Lietuvoje tautinių mažumų mokyklų tautinių mažumų kalbos situacija yra viena iš geriausių Europos Sąjungos šalyse, nes tokios mokyklos yra. Tiktai lietuvių kalbos, valstybinės kalbos, mokoma lietuviškai, kitų dalykų mokoma tautinės mažumos kalba, išskyrus dabar per kai kurias pamokas bus mokoma lietuviškai tiek, kiek tai susiję su Lietuvos realijomis – istorija, geografija, visuomenės gyvenimu, pilietiniu ugdymu”, – sakė Prezidentės patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais V. Būdienė.

ELTA primena, kad kovą priimtu Švietimo įstatymu tautinių mažumų mokyklose išplečiamas dėstymas lietuvių kalba.

Pagal įstatymą, tautinių mažumų mokyklose pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje lietuviškai bus dėstoma per tas pamokas, kai nagrinėjamos ugdymo programos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų. O pradinio ugdymo programoje lietuvių kalbos bus mokoma integruotai. Tokioms Švietimo įstatymo pataisoms pritarė Seimas.

Priimtais pakeitimais nutarta nuo rugsėjo 1 dienos tautinių mažumų mokyklose nustatyti, kad valstybinės lietuvių kalbos mokymui skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui.

Tokiose mokyklose priešmokyklinio ugdymo programoje ne mažiau kaip 4 valandos per savaitę bus skiriamos ugdymui lietuvių kalba, ikimokyklinio ugdymo programos dalis tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu galės būti vykdoma lietuvių kalba.

Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos bus vykdomos dvikalbio ugdymo būdu: tautinės mažumos kalba ir lietuvių kalba. Lietuvių kalba pradinio ugdymo programoje mokoma integruotai, o pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje – per tas pamokas, kai einamos ugdymo programos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų.

Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu kitų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalykų bus mokoma lietuvių kalba.

Siekiant puoselėti lietuvių kalbą, pataisomis taip pat įtvirtinama, kad valstybė finansuos ar kitaip skatins užsienyje gyvenančių lietuvių veiklą švietimo srityje, lietuvių kilmės užsieniečius ir užsieniečius, besimokančius (studijuojančius) lietuvių kalbą ir kultūrą.

Be to, nuspręsta teikti paramą mokykloms užsienyje, kuriose mokoma lietuvių kalbos ar lietuvių kalba, ir asmenims, vykstantiems dirbti mokytojais ir dėstytojais į švietimo įstaigas, lituanistikos centrus užsienyje.

Partijos “Teisingas reikalas” vienas pirmininkų Leonidas Gozmanas mano, kad premjero Vladimiro Putino ir prezidento Dmitrijaus Medvedevo skirtingi įvykių Libijoje vertinimai gali liudyti asmeninį judviejų susipriešinimą.

“Man atrodo, kad tai akivaizdus asmeninis judviejų susipriešinimas”, – sakė L.Gozmanas agentūrai “Interfax” komentuodamas D.Medvedevo pareiškimą, kad neleistina Vakarų karinius veiksmus prieš Libiją vadinti “kryžiaus žygiais”, kaip anksčiau pareiškė V.Putinas.

Pasak L.Gozmano, šią padėtį reikia vertinti plačiau.

“Akivaizdu, kad prezidentas ir premjeras daugeliu atžvilgiu simbolizuoja skirtingas Rusijos elito dalis, kurios skirtingai vertina ne tik tarptautinius, bet ir ekonominius, socialinius ir kitus klausimus”, – sakė jis.

L.Gozmanas taip pat pažymėjo, kad “bet kokiu atveju tarptautinė politika – vis dėlto prezidento prerogatyva”.

Politologai svarsto, ar skirtingi Rusijos lyderių pareiškimai rodo rimtus nesutarimus.

“Tai seniai vykstančio skilimo tandeme požymiai. Skirtinga terminologija, skirtingi požiūriai, taip pat ir ieškant sąjungininkų. Medvedevo sąjungininkas – Vakarai, kai Putinui Vakarai yra kažkas tokio, kas verčia suklusti”, – sakė pirmadienį agentūrai “Interfax” Ekonomikos aukštosios mokyklos Taikomosios politologijos fakulteto dekanas Markas Urnovas.

Pasak jo, JT Saugumo Tarybos rezoliucija priimta, iš esmės, Rusijai pritarus, nes ji susilaikė balsuojant. “Ir jeigu ne Putino tonas, Rusijos pozicija atrodytų nuoseklesnė”, – pridūrė jis.

Pasak kito politologo, Maskvos Carnegie (Karnegio) centrui priklausančio Andrejaus Riabovo, V.Putinas savo pareiškimu apie Libiją siekęs kelių tikslų.

“Viena vertus, pamėginta išdėstyti Rusijos elgesio motyvus, kurie jau aptarinėjami užsienio spaudoje. Iš jo (V.Putino) žodžių aiškiai matyti, kad šioje padėtyje Rusija nori išsaugoti plačią manevro erdvę, suprasdama, kad Vakarų šalių operacija gali užsitęsti, susidurti su kokiais nors keblumais, kaip, pavyzdžiui, Arabų Lygos ir Afrikos Sąjungos pozicijų pasikeitimais”, – aiškino A.Riabovas.

“Kita vertus, būtent Rusija su Kinija su kitomis nuolatinėmis Saugumo Tarybos narėmis nesutrukdė rezoliucijai dėl Libijos ir nenorėjo kurti neįveikiamų kliūčių Vakarų koalicijai Libijoje”, – sakė jis.

Anot jo, V.Putinas mėgina kiek kitaip pažvelgti į politinį Vakarų koalicijos veiksmų vertinimą.

“Griežti apibrėžimai, kuriuos premjeras taiko Vakarų šalių politikai, skirti palankesniam Rusijos įvaizdžiui trečiojo pasaulio šalyse”, – nurodė politologas.

Lietuvos gyventojai mano, kad geriau su krize tvarkosi kaimyninės Latvijos premjero Valdžio Dombrovskio Vyriausybė, tuo metu latvių nuomone, krizės sunkumus geriau sėkmingiau įveikia Andriaus Kubiliaus vadovaujamas Ministrų kabinetas.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Spinter tyrimai” atliktos apklausos duomenimis, 41,1 proc. respondentų Lietuvoje mano, kad Latvijos Vyriausybė su krize tvarkosi šiek tiek arba daug geriau nei Lietuvos.

76,3 proc. apklaustų Latvijos gyventojų nuomone, krizės sunkumus šiek tiek arba daug geriau įveikia Lietuvos Vyriausybė.

Kad vyriausybės vienodai tvarkėsi, manė 38,1 proc. lietuvių ir 12 proc. latvių.

Daugiau latvių nei lietuvių geriau vertina ir kaimyninės šalies ekonominę padėtį – 74,9 proc. respondentų Latvijoje mano, jog ekonominė padėtis Lietuvoje yra daug arba šiek tiek geresnė, Lietuvoje analogiškai mąstančiųjų yra 34,7 procento.

Vienodai ekonominę padėti vertina 39,1 proc. lietuvių ir 15,5 proc. latvių.

Latvijos gyventojai palankiau nei lietuviai vertino ir kaimyninės šalies ekonomikos perspektyvas – daugiau latvių nei lietuvių manė, jog po penkerių metų ekonominė padėtis kaimyninėje šalyje bus geresnė nei gimtojoje.

Daugiau – 43 proc. – apklaustų Lietuvos gyventojų teigė Latviją laikantys labiau partnere, o ne konkurente, 6,1 proc. lietuvių sakė, jog šalys tikrai yra konkurentės, o ne partnerės. Latvijoje rezultatai gerokai skyrėsi – 30 proc. latvių teigė Lietuvą laikantys labiau partnere, o ne konkurente, o 18,5 proc. Latvijos gyventojų sakė, kad šalys tikrai yra konkurentės, o ne partnerės.

Tyrimas atliktas spalio 12-28 dienomis, jo Lietuvoje ir Latvijoje apklausta po 1 tūkst. gyventojų.