BFL

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pernai ir šiemet pirko Vyriausybės vertybinių popierių (VVP). Iš viso į šiuos vertybinius popierius prezidentė investavo mažiausiai 700 tūkst. litų.

Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) pateiktoje interesų deklaracijoje valstybės vadovė nurodė pernai birželį Vyriausybės vertybinių popierių per finansinį tarpininką pirkusi už 100-150 tūkst. litų.

Praėjusių metų liepą D.Grybauskaitė Vyriausybės vertybinių popierių įsigijo už 503,4 tūkst. litų.

Dar du kartus vertybinių popierių prezidentė pirko šių metų kovą. Abiejų sandorių suma buvo po 50-75 tūkst. litų.

D.Grybauskaitė pernai deklaravo turinti turto už 760 tūkst. litų ir per 1 mln. litų santaupų.

“Vyriausybės vertybiniai popieriai – prezidentės pasirinktas asmeninių santaupų investavimo būdas. Jis nėra komercinio pobūdžio, nesusijęs su jokiomis įmonių akcijomis ir pan.”, – BNS paaiškino prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.

Anot jo, laikydama asmenines santaupas Vyriausybės vertybiniuose popieriuose, prezidentė taip pat parodo, jog pasitiki savo valstybe ir tiki jos ekonomikos sėkme.

VVP įsigyti iš antrinės rinkos – finansų tarpininko. L.Balsio teigimu, tai yra standartinis VVP įsigijimo būdas, prieinamas kiekvienam gyventojui.

Vyriausybės vertybiniai popieriai yra valstybės vardu vidaus ar užsienio rinkose Vyriausybės išleidžiami vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų turėtojo teisę numatytais terminais gauti jų nominalią vertę atitinkančią sumą, palūkanas ar kitą ekvivalentą.

Pernai Finansų ministerija VVP vidaus rinkoje išplatino už 3,6 mlrd. litų, šiemet per du mėnesius – už 446 mln. litų.

vertyb

Išankstiniais duomenimis, pernai valdžios sektoriaus deficitas sudarė 6705,3 mln. litų, arba 7,1 proc., palyginti su BVP. Mažesnį nei buvo prognozuota (8,1 proc. BVP) valdžios sektoriaus deficitą lėmė sumažėję savivaldybių kreditoriniai įsiskolinimai ir mažesnės nei planuotos valdžios sektoriaus išlaidos. Taip pat patikslintas 2009 m. valdžios sektoriaus deficitas. Jis sudarė 8727 mln. litų, arba 9,5 proc. (anksčiau skelbtas 2009 m. deficitas sudarė 8401,9 mln. litų, arba 9,2 proc.).
Pernai valdžios sektoriaus pajamos siekė 32318,8 mln. litų, išlaidos – 39024,1 mln. litų . Mokestinės pajamos sudarė 15673,2 mln. litų (48,5 proc. visų valdžios sektoriaus pajamų). Palyginti su 2009 m., jos sumažėjo 2 proc., arba 319,3 mln. litų. Socialinės įmokos sudarė 10207,1 mln. litų (31,6 proc. visų valdžios sektoriaus pajamų). Palyginti su 2009 m., jos sumažėjo 7,9 proc., arba 873,8 mln. litų.

Valdžios sektoriaus išlaidos, kurių didžioji dalis atitenka socialinei apsaugai (apie 38 proc. visų išlaidų), švietimui (16 proc.) ir sveikatos apsaugai (13 proc.), 2010 m. sumažėjo 3,1 proc. Išlaidos socialinėms pašalpoms ir pervedimams 2010 m. sumažėjo 10,4 proc.

Centrinės valdžios deficitas sudarė 4307,4 mln. litų (4,6 proc., palyginti su BVP). Vietinės valdžios pajamos viršijo išlaidas 77,9 mln. litų (0,1 proc., palyginti su BVP). Socialinės apsaugos fondų deficitas 2010 metais, sumažinus pensijų ir motinystės išmokas, sumažėjo 534,4 mln. litų ir sudarė 2475,8 mln. litų (2,6 proc., palyginti su BVP).

2010 m. pabaigoje valdžios sektoriaus skola nominaliąja verte sudarė 36113,8 mln. litų, arba 38,2 proc. BVP. Per pastaruosius dvejus metus valdžios sektoriaus skola didėjo: 2009 m. – 9608,3 mln. litų, 2010 m. – 9130,7 mln. litų per kiekvienus metus.

2010 m. pabaigoje konsoliduotąją valdžios sektoriaus skolą sudarė: centrinės valdžios skola – 33655,1 mln. litų, vietinės valdžios skola – 1350,3 mln. litų ir socialinės apsaugos fondų skola – 1108,4 mln. litų. Didžiąją valdžios sektoriaus skolos dalį sudarė neišpirkti vertybiniai popieriai – 29619,8 mln. litų (82 proc. visos skolos). Negrąžintos paskolos metų pabaigoje siekė 6477,5 mln. litų. Pagal skolos trukmę didžiąją valdžios sektoriaus skolos dalį 2010 m. sudarė ilgalaikė skola (93,7 proc.). Trumpalaikė skola sudarė 6,3 proc. valdžios sektoriaus skolos. Ilgalaikė skola per 2010 m. padidėjo 8040,9 mln. litų ir metų pabaigoje siekė 33824,6 mln. litų, o trumpalaikė skola padidėjo 1089,8 mln. litų ir metų pabaigoje sudarė 2289,2 mln. litų.

Didžioji skolintų lėšų dalis buvo panaudota valstybės skolai ir valstybės socialinės apsaugos fondų skoliniams įsipareigojimams dengti bei šių fondų pinigų srautams subalansuoti ir valstybės investicijoms finansuoti.

Prieš trejus metus į vertybinių popierių rinką aktyviai vilioti laisvų pinigų turėję, bet per didžiąją akcijų rinkos griūtį 2008-aisiais juos praradę, žmonės šiandien labai skeptiškai vertina investavimą į vertybinius popierius ir visą šią rinką. Iš jos jau pasitraukė tūkstančiai žmonių, ir tai dar ne pabaiga. Vertybinių popierių komisijos duomenimis, net ir dabar išlieka kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių skaičiaus mažėjimo tendencija. Vien šiemet savo lėšas iš akcijų, obligacijų ir kitų investicinių fondų atsiėmė daugiau nei du šimtai žmonių.

2007-ųjų pabaigoje į vieno šalyje veikiančio komercinio banko investicinį akcijų fondą 20 tūkst. Lt investavęs vilnietis Kęstas Rakickas po metų teturėjo 14 tūkst. Lt, juos iškart atsiėmė, net nesiklausydamas tolesnių maklerių įkalbinėjimų neskubėti. “Dar po pusmečio iš mano pinigų būtų telikę pusė to, ką buvau  patikėjęs bankui. O šiandien rankoje turėčiau dar tik tiek, kiek atsiėmiau prieš dvejus metus. Taip įšaldyti pinigus neapsimoka”, – tvirtina vyras.

Kitaip mano Finansų maklerių asociacijos prezidentas Marius Dubnikovas. Jo teigimu, Lietuvos vertybinių popierių rinka dar labai jauna ir šios nuoskaudos esą greitai užsimirš, kai tik rinka leis uždirbti ir vėl bus pelninga. Anot jo, jau dabar apsimoka įsigyti pigių akcijų.

Šiandien skirtingi bankai ir finansų makleriai fonduose valdo per 523,4 mln. Lt turto, kuris priklauso beveik 39 tūkst. asmenų. Prieš dvejus metus investiciniuose fonduose kaupta maždaug 1 mlrd. Lt vertės 43 tūkst. klientų turto. Šiandien vieno investicinio portfelio vertė vidutiniškai siekia 13 tūkst. Lt, o prieš dvejus metus investiciniame portfelyje buvo kaupiama vidutiniškai 23 tūkst. Lt.