Shutterstock

Ką būtų pamatęs gerasis Dievas, jei šį rytą būtų metęs žvilgsnį į Europą nuo Šalčininkų iki Kanarų? Beaistris prancūzų prezidentas socialistas drąsinosi grūmodamas tolimiems ISIS legionams. Britų konservatorius vaidino aistrą grasindamas išstoti iš Europos. Vengras mylėjo žmogžudį Putiną. Italas – spageti. Ispanas – futbolą ir siestą. Graikas – suklastotą statistiką. Vokietis – darbą ir tvarką.

Rimvydas Valatka

Visi Europoje norėjo gyventi kaip vokiečiai, o dirbti kaip graikai. Žmogus Eu­ropoje į darbą ėjo ne dirbti, o gerai jaustis. Tik ne vokiečiai. Užtat jų niekas nemylėjo. Ypač lenkai.

Lenkijos ministrai su vokiečiais niovėsi žodžių žiemos kare. Jie buvo Armia Krajowa karininkų anūkai, todėl šaukė, kad vokiečių tvarka jiems primena baisius dalykus. Vo­kie­čių rašytojai šaipėsi iš lenkų Valstybės Vir­šininko, kuris vaikystėje su broliu filme pavogė mėnulį. Tai dar labiau užvedė lenkus ir jie liepė vokiečiams geriau ginti savo moteris nei lenkų demokratiją.

Lietuvių socialistė Vėsaitė feisbuke rašinėjo visokius niekus. Darbiečių valdoma agentūra atsainiai vogė vargšų miltus. Profsąjungos makalavosi su vangia Butkevičiaus Vyriausybe dėl socialinio modelio. Premjeras n-tą kartą pažadėjo pigią šilumą ir išėjo šiltų atostogų. Gausi tarpvyriausybinė lietuvių valdininkų delegacija Švedijoje kaupė patirtį, kaip elgtis su vienintele pabėgėlių šeima iš Irako.

Dievas šį žiemos rytą matė ir ilgą vorą žmonių nuo Turkijos iki Miuncheno. Matė Nojaus laikų laivus su šimtais žmonių, kurie artėjo prie Graikijos ir Italijos krantų. Vieš­pats matė  ir Laplandiją, iš kurios ateidavo žinių, kad Putino FSB būriais varo pabėgėlius į Suomiją.

Žvelgdamas tai į Laplandiją, tai į Vėsaitę feisbuke Dievas kraipė galvą. Europa, nepai­sant nieko, gyveno lengvą gyvenimą, ir net baisiausios žinios jos neprivertė atsisakyti įprastų ritualų ir žodžių-burtų. Dėl baisių ži­nių europiečiai jau buvo įpratę kaltinti visada kaltą žiniasklaidą.

Kažkur tai jau matyta?

Austrų rašytojas S.Zweigas romane „Vakarykštis pasaulis“ panašiai aprašo paskutines dienas prieš Pirmąjį pasaulinį karą: „Kiekvienas žinojo, kiek jis turi arba kiek jam priklauso, kas leidžiama, o kas draudžiama. Viskas turėjo savo normas, tikslų matą ir svorį. Tarnautojas, karininkas kalendoriuje patikimai galėjo rasti metus, kada jis pakils tarnyboje, o kada išeis į pensiją. Šioje plačioje imperijoje viskas stovėjo tvirtai ir nepajudinamai savo vietoje.“

Bet kai kas sako, kad dar du mėnesiai ir vienas svarbiausių ES laimėjimų Šengeno erdvė gali subyrėti? Taip, Europai jau užvakar reikėjo sprendimų, bet ES sostinės – vangesnės nei Butkevičiaus Vyriausybė. Net ES galiūnai mano, jog galbūt šįmet pabėgėliai daugiau į Europą nebeateis?

Bet juk ateis. Jei Europa su milijonu pernykščių pabėgėlių negali susitvarkyti, kas bus, kai pavasarį pajudės antras milijonas?

Europa, neišskiriant nė vienos šalies, nė vieno jos kampelio, tik sukišo galvas kas į smė­lį, o kas į sniegą. Pagal tautinės gamtos privalumus. Džiaugiasi: nafta ir dujos pinga. O kaip laisvas judėjimas nuo Šalčininkų iki Gran Kanarijos? Ataidi: bet juk negali Šengenas imti ir subyrėti, nes tai juk visiems naudinga, o ypač naudinga tokioms periferijos valstybėms kaip Lietuva!

Europiečiai makaluojasi aikštėje, o kur ka­muolys? Niekas Europoje nežiūri į kamuolį. Ai, tie pabėgėliai tai ne mūsų reikalas, o vo­kiečių, sako net patys išmintingiausi lietuviai. Bet jau ir suomiams riesta? Šį klausimą nuvejame kaip žieminę musę: praeis.

„Matei, kaip apsiniaukdavo žmonių veidai, kai jie nusipirkdavo laikraščių, bet tik trumpai. Šiaip ar taip, tie diplomatiniai konfliktai mums buvo žinomi seniai; paskutinę akimirką, kol padėtis dar nepasidarydavo beviltiška, jie visada laimingai išsispręsdavo. Kodėl šįkart turėtų būti kitaip? Po pusvalandžio tuos žmones matydavai pliuškenantis vandenyje ir prunkščiant iš malonumo, aitvarai kilo į dan­gų, žuvėdros skraidė, o saulė šypsojosi skais­­čiai ir šiltai virš taikios šalies“, – taip pa­skutinę dieną prieš Pirmąjį pasaulinį karą „Va­karykščiame pasaulyje“ pavaizdavo S.Zwei­gas.

Tfu. Įsijungiate feisbuką. Ką rašo Vėsaitė? Desperado dešiniesiems, džiaugiasi prieš dar vienus savo sąrašinius Seimo rinkimus Lietuvos Birutė. Ir skamba po kaimus Birutės daina.

Tekstas skaitytas per LRT Radiją

Birutė Vėsaitė, kaip ūkio ministrė, yra baigta. Įdomu tik tai, kokiu būdu ji bus priversta palikti postą: atsistatydins pati, bus atstatydinta premjero ar bus laukiama Etikos komisijos išvadų dėl jos skrydžio į Kazachstaną lėktuvu, kurį užsakė Ūkio ministerijos palankumu suinteresuoti verslininkai?

Praėjusią savaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė pažadėjo grįžusi iš Briuselio šiandien pasikalbėti su premjeru Algirdu Butkevičiumi apie ūkio ministrės Birutės Vėsaitės skrydį į Kazachstaną kartu su „Arvi“ įmonių grupės vadovu Vidmantu Kučinsku šio užsakytu verslo klasės lėktuvu. Žinant, koks skandalas įsiplieskė dėl šios kelionės, nesunku nuspėti, kas bus aptariama per prezidentės ir premjero pokalbį.
Geriausia išeitis būtų, jeigu į šį susitikimą A.Butkevičius, nelaukdamas prezidentės raginimų, pats atsineštų teikimą atleisti B.Vėsaitę iš ūkio ministro pareigų. Tokiu atveju D.Grybauskaitei teliktų padėti parašą, ir reikalas būtų išspręstas be Vyriausybę purtančio skandalo Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungoje išvakarėse.
Bet A.Butkevičius veikiausiai to nepadarys. Savo valia atstatydinti iš ministro pareigų įtakingą, tegu ir visuotinių patyčių taikiniu virtusią partijos kolegę gali tik tvirtas, ryžtingas, savarankiškai spręsti sugebantis Vyriausybės vadovas. A.Butkevičius ne toks. Jis savarankiškų sprendimų vengia, tad darys viską, kad sprendimai dėl B.Vėsaitės būtų priimti arba kolegialiai, kokiame nors partijos vadovybės pasitarime, ar permesti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK), po kurios neigiamų išvadų, žinia, pasirinkimų nebūna.
Sunku įsivaizduoti, kad Tarnybinės etikos komisijos nariai galėtų išteisinti B.Vėsaitę. Kai ministras ir jį lydintys asmenys už maždaug 13 tūkst. Lt vertą kelionę sumoka vos po 2700 Lt verslininkui, skraidinančiam juos savo lėktuvu, tai yra tiesioginis ministro palankumo pirkimas. Ypač kad tos įmonės savininkas veda derybas su Ūkio ministerija dėl jam palankių investicijų į Marijampolės laisvąją ekonominę zoną (LEZ) sąlygų ir, skraidindamas ministrę, įgyja unikalią progą prie taurės šampano (ar kuo ten buvo vaišinama B.Vėsaitė) kelias valandas įtikinėti ministrę. Sprendžiant iš B.Vėsaitės kalbų po skrydžio – įtikinėta sėkmingai: „Ne taip jau lengva į tuos LEZ‘us pritraukti norinčiuosius investuoti. Mano žiniomis, „Arvi“ buvo vieninteliai, kurie sutiko eiti į Marijampolės LEZ. Man yra nesuprantama [...], kai lietuviška firma dalyvauja tarptautiniame LEZ konkurse, tai čia jau kažkokie saitai. Konservatoriai protegavo užsieniečius, o mes sudarome sąlygas dalyvauti ir lietuviams.“
Nereikia stebėtis, kad pati B.Vėsaitė, regis, nuoširdžiai nesupranta, ką tokio padarė, kad turėtų atsistatydinti. Nuovoka, išmintimi ir įžvalgumu ji niekada nepasižymėjo, priešingu atveju būtų pasekusi tuo pat metu į Kazachstaną skridusio kolegos Vytenio Andriukaičio pavyzdžiu: jis tikslą pasiekė su keliais persėdimais, užtat etikos požiūriu švariai. Įdomiau yra kita – ar B.Vėsaitė į šį atvirą interesų konfliktą įsivėlė savarankiškai, per žioplumą, kaip paprasta moterėlė susiviliojusi verslininko pasiūlyta prabanga, ar buvo pakišta kolegų, kuriems jau įgriso nuolat skandalus kelianti, atvirai Rusijos energetikų interesams atstovaujanti, konfliktus tarp Prezidentūros ir Vyriausybės provokuojanti ministrė?
B.Vėsaitei, besiaiškinančiai dėl skrydžio, išsprūdo frazė: „Bilietas skristi buvo užsakytas prieš mėnesį.“ Tai itin svarbi detalė, nes koks ten įvykis prieš mėnesį tapo savaitės naujiena Lietuvoje? Ogi prezidentės D.Grybauskaitės kelionė į Londoną pigių skrydžių bendrovės lėktuvu. Kodėl prezidentei staiga prireikė visai Lietuvai parodyti, kaip pigiai ir kukliai ji skraido, nors lig tol niekados savo kelionių detalių neafišuodavo? Dėl populiarumo, ruošiantis perrinkimui? Bet iki prezidento rinkimų daugiau nei metai! Iki to laiko tas skrydis bus šimtą kartų pamirštas.
O gal prezidentei reikėjo pabrėžtinai nustatyti itin kuklius visų aukštų pareigūnų kelionių standartus, žinant, kad kai kas iš ministrų juos netrukus sulaužys? Juk ne Ūkio ministerijos iniciatyva buvo keliauti „Arvi“ įmonių grupės lėktuvu – tai „Arvi“ ministerijai pasiūlė kelionę už ketvirtį kainos. Ministrė tik neatsispyrė pagundai.
B.Vėsaitę pakišo? Kodėl gi ne, jeigu, tarkime, dėl to buvo išankstinis susitarimas su Prezidentūra ir Vyriausybe? Prisiminkime, kad skandalas dėl B.Vėsaitės kelionės į Kazachstaną kilo po to, kai apie ją paskelbė premjeras A.Butkevičius, atsakydamas į opozicijos klausimą, kur dabar nuo užsienio investuotojų bus slepiama nuolat nusišnekanti ministrė. Tuomet visi juokėsi, esą A.Butkevičius pats netyčia pakišęs B.Vėsaitę. O jeigu ne netyčia? Menant, kaip staigiai ir be kompromisų A.Butkevičius atėmė iš B.Vėsaitės visas galimybes daryti įtaką energetikai ir panaikino jos paskyrimus į Visagino AE valdybą, negalima sakyti, kad ministrė turi premjero pasitikėjimą, tegu viešai jis kalba kitaip.
Kas ten dar iš įtakingų socdemų kurstė skandalą, tai pasakydamas, kad B.Vėsaitė savo veiksmais kelia partijos populiarumą, tai aiškindamas, esą ji „kurianti geresnę Lietuvą“? Juozas Olekas, vienas tų, kurie sėdi A.Butkevičiaus dešinėje ir be kurio šis nepriima jokių svarbių sprendimų. Kada ir kodėl paaiškėjo, kad ministrė skrido už juokingai mažą kainą su jos draugija suinteresuotais verslininkais, taip pakliūdama į interesų konfliktą? Kai apie tai ramiai, nieko neslėpdamas žurnalistams papasakojo pats „Arvi“ vadovas V.Kučinskas. Telefonu tiesiai iš Kazachstano, nepaisydamas užimtumo konferencijoje ir derybose, tarsi būtų laukęs skambučio. Kas nedelsdamas kreipėsi į VTEK, prašydamas ištirti ir įvertinti B.Vėsaitės veiklą ir kas pasakė, kad gavus neigiamą išvadą ministrei teks trauktis? Premjeras A.Butkevičius, nors toks konkretumas jam tarsi nebūdingas.
Dabar – svarbiausias klausimas: kas sieja premjerą A.Butkevičių, ministrą J.Oleką ir „Arvi“ vadovą V.Kučinską? Atsakymas krinta į akis, vos žvilgtelėjus į Seimo rinkimų apygardų žemėlapį: J.Olekas daugelį metų balotiruojasi Suvalkijos apygardoje, apimančioje Marijampolės rajoną, kuriame ir įsikūrusi „Arvi“, tai yra V.Kučinskas yra J.Oleko rinkėjas, o A.Butkevičius keliasi gretimoje Vilkaviškio apygardoje, kurią irgi apima „Arvi“ grupės įmonės. Dar nuo Marijampolės cukraus fabriko privatizavimo laikų žinant, kaip gerai V.Kučinskas randa kalbą su politikais, būtų keista, jeigu jis nesutartų su dviem svarbiausiais savo krašto Seimo nariais ir ministrais. Ir prireikus nepadarytų jiems (o gal ir valstybės vadovei) nedidelės paslaugos.
Žinoma, tai tik sąmokslo teorija, bet didžiojoje politikoje, ypač kai vyksta kova dėl postų, sąmokslų dažniau būna, nei nebūna.

Ar B.Vėsaitė į interesų konfliktą įsivėlė per žioplumą, susiviliojusi verslininko pasiūlyta prabanga, ar buvo pakišta kolegų, kuriems jau įgriso nuolat skandalus kelianti ministrė?

Ar pajėgi Birutė Vėsaitė įvykdyti tai, ko ankstesniems ūkio ministrams nepavyko?

Kartoja populistinius šūkius
Verslininkai ir verslo asociacijų atstovai dėl naujosios ūkio ministrės Birutės Vėsaitės kompetencijos nesibaimina – 12 metų Seimo Ekonomikos komitete dirbusi politikė šioje srityje tikrai ne naujokė, tad verslo problemas žino gerai.
Tik ar naujoji ministrė, atstovaujanti jau anksčiau aštuonerius metus valdžiusiai ir labiau stagnaciją negu pokyčius rėmusiai Socialdemokratų partijai, imsis verslo problemas aktyviai spręsti? Juo labiau kad pradėdama darbą ministrė naujomis idėjomis nežiba – vardija arba įsisenėjusius, tačiau nė vienos valdžios taip ir nepajudintus pūlinius, arba praėjusios Vyriausybės pradėtus darbus, arba iš koalicijos partnerių „darbiečių“ nusižiūrėtus populistinius šūkius.
„Jeigu po ketverių metų Lietuvoje atsiras daugiau ir geresnių darbo vietų, augs atlyginimai, galėsime ekonomiškai pagrįstai mokėti 1500 Lt minimalią algą ir pragyvenimo sąnaudos atpigs dėl mažesnių šildymo kainų, dalį darbo būsime padarę“, – populistų mėgstamais šūkiais savo tikslus „Prognozėms“ apibūdino B.Vėsaitė.
Vargu ar atsirastų prieštaraujančių tokiai šviesiai ateičiai, tačiau paklausta, kaip to pasieks, B.Vėsaitė aiškaus recepto ar naujų idėjų kol kas nepateikia.

Žada trumpinti teritorijų planavimo terminus
Lietuvos verslininkai iš naujosios ūkio ministrės labiausiai laukia praėjusios Vyriausybės pradėtų darbų tęstinumo: mažinti biurokratiją, kovoti su korupcija, šešėline ekonomika bei aktyviai pritraukti užsienio investicijų.
„Visą laiką buvo deklaruojama, kad siekiama pritraukti investicijų, tačiau ankstesnė socialdemokratų Vyriausybė nebuvo tokia ambicinga dėl investicijų pritraukimo. Kita vertus, žiūrėdama į Vyriausybės programą, kurioje deklaruojami siekiai kurti daugiau darbo vietų, skatinti inovatyvų verslą, tikiu, kad bus galvojama apie investicijas“, – viliasi „Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
Statybų bendrovės „Hanner“ pagrindinis akcininkas ir vadovas Arvydas Avulis taip pat pabrėžia būtinybę pritraukti daugiau užsienio ir vietinių investicijų į Lietuvos ekonomiką, o instrumentų, kaip tai padaryti, siūlo ieškoti nagrinėjant Estijos pavyzdį. „Estijoje tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui tris kartus didesnės nei Lietuvoje, nes prieš kelerius metus ši šalis pradėjo taikyti nulinį tarifą reinvestuojamam pelnui. Jeigu kompanija uždirbo vieną milijoną eurų Lietuvoje ir vieną milijoną Estijoje, tai Estijoje ji gali tą milijoną investuoti į technologijas ir mokėti nuliniu pelno tarifu, o Lietuvoje ar investuos į technologijas, ar jachtą už milijoną nusipirks, mokės pagal vienodą tarifą. 2011 m. visos Lietuvos įmonės kartu uždirbo 8 mlrd. Lt pelno, 2012 m. – apie 10 mlrd. Lt, tačiau skatinimo atgal investuoti šiuos pinigus nėra. Norisi tikėti, kad nauja ministrė priims atitinkamus sprendimus ir siūlys pataisyti Pelno mokesčio įstatymą, nes tik investicijos kuria naujas darbo vietas“, – viliasi A.Avulis.
Verslininko nuomone, Lietuvoje taip pat labai aktualūs biurokratijos mažinimo ir verslo aplinkos gerinimo klausimai, tačiau nors visos Vyriausybės įsirašo į programą šias problemas, nė viena jų neišsprendė – daug landų korupcijai suteikiantis Teritorijų planavimo įstatymas iki šiol nepakeistas.
Ar pajėgi B.Vėsaitė išspręsti tai, ko iki šiol nė vienam ministrui nepavyko? Naujajai ministrei pasitikėjimo savimi netrūksta – ji sakosi esanti pajėgi tai įveikti. Kaip vieną svarbiausių savo darbų B.Vėsaitė ir mini Teritorijų planavimo įstatymo keitimą trumpinant teritorijų planavimo terminus.
„Technologijos pasikeičia per porą metų, tai koks verslininkas gali laukti šešerius, kol bus padarytas bendrasis, specialusis ir detalusis planai? Kiek teko kalbėtis su užsienio investuotojais, ne Darbo kodeksas ar mokesčių tarifai verslui yra kliūtis, o būtent teritorijų planavimas ir labai ilgas laukimo laikotarpis“, – tvirtina B.Vėsaitė, manydama, kad toks žingsnis turėtų padėti ir pritraukti daugiau investicijų, ir sukurti daugiau darbo vietų.
Ministrė pripažįsta, kad Teritorijų planavimo įstatymas nėra Ūkio ministerijos kuruojama sritis, tačiau čia neįžvelgia keblumų: „Manome, kad Vyriausybė turi dirbti kaip gerai suderintas mechanizmas, jei reikia, padėsime Aplinkos ministerijai.“
Jei reikės, ūkio ministrė padės ir Energetikos ministerijai – juk būtent energetikos šešėlinė socialdemokratų ministrė ji buvo. B.Vėsaitės simpatijos energetikos sričiai prasiveržia net vardijant, į kurias sritis norėtų labiausiai pritraukti užsienio investicijų: ne paslaugos, o technologinės, „žaliosios“ darbo vietos, ypač atliekų perdirbimas, iš atliekų gaminama energija ir visų pastatų energetinis efektyvumas šiandien jai atrodo svarbiausia.
Būtent B.Vėsaitės noras įkelti koją ir į energetikos sritį bene labiausiai gąsdina į opoziciją pasitraukusius buvusius valdančiuosius. „Iš viso Vyriausybės kabineto matau keletą asmenų, kuriais galėčiau pasikliauti ir tikėtis, kad gal viskas neblogai bus jų srityse. Tačiau ponios Vėsaitės, kaip ministrės, labiausiai bijau, nes visos jos kalbos atrodė tiek prieštaraujančios Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekiams, kad kartais drįsdavau pavadinti jas prorusiškoms. Ji ne kartą pasisakė ir prieš Visagino atominę elektrinę, ir prieš suskystintų dujų terminalą, o tokie pasisakymai man atrodė labai nerimti“, – nuogąstauja Kęstutis Masiulis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/prognozes-2013 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Pretenduoti į aukštus postus Lietuvoje nereikia nei kompetencijos, nei geros reputacijos – užtenka lojalumo partijų vadams.

Naujos valdžios postų dėlionė kasdien vis labiau primena nevykusį pokštą. Personos, kurios demokratinėje valstybėje būtų politikos užribyje, Lietuvoje renkamos jai reprezentuoti. Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas atstovauja Darbo partijai, kuri kaltinama slėpus mokesčius nuo valstybės. Antrasis asmuo Seime darbietis Vytautas Gapšys – kaltinamasis baudžiamojoje byloje. Paskui kitą pirmininko pavaduotoją tvarkietį Kęstą Komskį velkasi kontrabandos šešėlis, o jo bendrapartietis Remigijus Žemaitaitis, pretendentas į vidaus reikalų ministrus, siūlomas būti atsakingu už kovą su kontrabanda, be to, jis jau greičiau už teismą paskelbė verdiktą Darbo partijos byloje, ją viešai priskyręs prie „išgalvotų dalykų“. Aplinkos ministro portfelį norima skirti kaltu dėl šmeižto baudžiamojoje byloje pripažintam tvarkiečiui Valentinui Mazuroniui. Tragikomiška: Seimo biudžeto ir finansų komitete dirbs kaltinamoji Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje Vitalija Vonžutaitė, o Teisės ir teisėtvarkos – teismo verdiktus ignoruojanti Neringa Venckienė, dėl kurios teisinės neliečiamybės panaikinimo Seimas turės netrukus balsuoti.
O konkrečių sričių specialistai su baime laukia, kas bus, kai Seimo komitetams ir ministerijoms ims vadovauti ne tik be tos srities, kuriai vadovaus, kompetencijos – visai be aukštojo išsilavinimo ar prieš beveik pusšimtį metų mokslus baigę politikai, eksministrai, jau anksčiau sukėlę grėsmę valstybei, garbinantys politines diktatūras, ar į girtuokliavimo skandalus įsivėlę veikėjai.
Dalykinė kompetencija? Strateginio vadovavimo patirtis? Reputacija? Nejuokinkite.

Ekonomika ir finansai: pirmyn į praeitį
Jau kuriami anekdotai, kaip modernią ekonomiką ir finansus ims strateguoti prieš pusšimtį metų šiuos mokslus krimtę politikai. 68-erių socialdemokratui Broniui Bradauskui patikėta vadovauti ypač svarbiam Seimo Biudžeto ir finansų komitetui. Žinoma, ilgametė patirtis – vertybė. Tačiau problema, kad toji patirtis ne visai toje srityje, kuri gali būti naudinga moderniai valstybei.
Taip, B.Bradauskas pagal išsilavinimą – finansininkas, tik problema, kad to mokėsi prieš pusšimtį metų. Kad po to būtų stažavęsis šioje srityje Vakaruose, biografija nutyli, o ir būti negali, nes angliškai jis nemoka, o vokiečių kalbos nurodo teturintis pagrindus. Tiesa, jis dar yra studijavęs valstybės valdymo organizavimą, tačiau ne to tipo valstybės – jis mokėsi valdyti sovietinę „deržavą“ tuomečio Leningrado aukštojoje partinėje mokykloje.
Reikia pripažinti – su pinigais, bent jau savais, B.Bradauskas tvarkytis moka: jis – vienas iš turtingiausių Seimo narių, valdantis 24,9 mln. Lt turtą, turi sėkmingą draudimo verslą. Išspausti vašką jis sugeba iš visko: 2009 m. iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų beveik 14 tūkst. Lt jis paklojo už „Mercedes- Benz“ nuomą, o nuomojosi automobilį iš… savo paties firmos.
Garbaus amžiaus politikas jau yra vadovavęs Aplinkos ministerijai, socialdemokratų šešėlinėje vyriausybėje jam buvo priskirtas šis portfelis, ką konservatorė Irena Degutienė yra prilyginusi vilko įleidimui į avių bandą. Be kita ko B.Bradauskas tituluojamas dar ir vienu iš keturių „komunarų“: šią pravardę įgijo po 2003 m., kai su partijos kolegomis nuvykęs į Baltarusiją puolė liaupsinti Aleksandro Lukašenkos diktatūrą ir peikti Lietuvą. O kai Seimo posėdžių salėje B.Bradauskas vienas sau užtraukė Lietuvos himną, yra gavęs pasiūlymų ir išsiblaivyti.
Nors ir jaunesnės kartos, bet taip pat abejotinos prabos ir pretendentai į finansų bei ūkio ministrus. Chemikas ir teisininkas Rimantas Šadžius finansų ministru  jau buvo ir karjerą baigė gėdingai – melavo apie finansų prognozes, kas valstybę įstūmė į kritinę situaciją. Tačiau socialdemokratams jis – nepamainomas: R.Šadžius buvo ir jų šešėlinės vyriausybės finansų ministras. Paskirtasis premjeras Algirdas Butkevičius dievažijasi, kad R.Šadžius per šiuos ketverius metus, kol dirbo mokslo leidybos paslaugų įmonėje, dėstė Edukologijos universitete, studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doktorantūroje, ženkliai patobulėjo. Tačiau jokia dalykinė tobulybė valstybei grėsmę sukėlusio melo nenuplaus.
Tiesa, socialdemokratai turėjo dar vieną pretendentą – Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento vadovą Vilių Šapoką, bet šis viešai pareiškė, kad į TOKIĄ Vyriausybę neisiąs.
O pretendentė į ūkio ministres Seimo narė Birutė Vėsaitė turi patirties pagal išsilavinimą – kaip chemikė technologė, ji – technikos mokslų daktarė, yra dirbusi ir Jungtinių Tautų Tarptautinės darbo organizacijos konsultante, buvo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkė, ji moka anglų, rusų, prancūzų, lenkų kalbas. Tačiau oponentų B.Vėsaitė nevertinama kaip gera ekonomikos žinovė, o dėl požiūrio į Lietuvos santykius su Rusija, ypač energetikos klausimais pravardžiuojama „Gazpromo“ princese.
Beje, ir į Krašto apsaugos ministerijos vadovus socialdemokratai neieškojo naujų vadų – siūlo grįžti jai vadovavusį Juozą Oleką, kuris savo laiku kritikuotas už pripirktus brangius, bet kariuomenei netinkamus laivus ir sunkvežimius. Socialdemokratų partija turi apie 17 tūkst. narių, bet tarp jų nerado nė vieno naujo jaunesnės kartos savo srities lyderio, tinkamo vadovauti ministerijai ar komitetui.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-48-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Kas būtų, jei rudenį po Seimo rinkimų įtakinga socialdemokratė Birutė Vėsaitė taptų ne šešėline, o tikra energetikos ministre?

Ar pasitvirtintų dabartinių valdančiųjų gąsdinimai, kad būtų atsisakyta energetinės nepriklausomybės projektų, taip tarnaujant Rusijos interesams? Ar užtektų jai kompetencijos vadovauti šiuo laikotarpiu aktualiausiai valstybės gyvenimo sričiai? Ar nepradėtume ilgėtis beveik nebylaus dabartinio energetikos ministro Arvydo Sekmoko, nes hiperaktyviosios B.Vėsaitės pakeltos tonacijos balsas be perstojo skambėtų visais įmanomais kanalais? Ar feministė politikė nepakeistų ministerijos personalo vien moterimis?
Baimių ir net pasišaipymų girdėti daug. Kaip ir pagyrų, visų pirma už darbštumą. Politikė kontroversijoms pati duoda peno, nevyniodama žodžių į vatą ir tiesiai visiems kirsdama, ką mano. Net didžiausi jos gerbėjai sako, kad svarbiausias jos trūkumas – emocingumas. Oponentai jų įžvelgia kur kas daugiau.

Naujos atominės nebūtų
Į tiesų klausimą, kas nutiktų su naujos atominės projektu, jei ji taptų nebe šešėline, o tikra energetikos ministre, B.Vėsaitė tiesiai ir atsako. Pirma, nepuola koketuoti, kad ji dar ne ministrė ir kas žino, ar ja bus, aiškiai parodydama, jog tokių ambicijų turi. Antra, trumpai drūtai sako – Visagino atominės nebūtų. Toks LSDP prezidiumo sprendimas, tokia pat ir jos asmeninė nuomonė – tai labai brangus ir rizikingas projektas. Nei finansinės, nei regioninių partnerių dalyvavimo projekte garantijos neaiškios, o dar ir senosios elektrinės nepajėgiame sklandžiai uždaryti.
Taip, pripažįsta B.Vėsaitė, socialdemokratai anksčiau palaikė AE statybos idėją, tam įsteigė ir liūdnai pagarsėjusį “Leo LT”. Tačiau nuo to laiko, ypač po Fukušimos nelaimės, pasaulyje keičiasi požiūris į branduolinės energetikos saugumą.
B.Vėsaitės energetinės pažiūros į neviltį varo dabartinius valdančiuosius. Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas, konservatorių frakcijos narys (tiesa, į Seimą atėjęs su Arūno Valinsko komanda) Rokas Žilinskas emocingumu nenusileidžia komisijos kolegei B.Vėsaitei: “Aš šiurpstu pagalvojęs, kad ji gali lemti ne tik energetikos, bet ir visos Lietuvos ateitį. B.Vėsaitė – tai “Gazpromas”.”
Tačiau socialdemokratė tik šaiposi iš įregistruotų Baudžiamojo kodekso pataisų, pagal kurias už kenkimą energetinės nepriklausomybės siekiams siūloma bausti dvylika metų nelaisvės. “Gal šaudys? – ironizuoja parlamentarė ir siūlo tiems, kurie ją apšaukia “Gazpromo” ir Rusijos agente, paanalizuoti pasaulines energetikos prognozes plačiau.
Vis dėlto kiek kompetentinga potenciali būsima energetikos ministrė šioje srityje, absoliučiai objektyvios nuomonės negali būti, nes net šios srities profesionalai giria B.Vėsaitę, jei jie patys prieš atominę, ir peikia, jei mano esant AE reikalingą. Taip ir politikai: R.Žilinskas tikina, kad B.Vėsaitė energetikos srityje visai be kompetencijos, tačiau niekaip negalėjo prisiminti nė vieno konkretaus jos dalykinio nusišnekėjimo. Kitas Atominės energetikos komisijos narys “darbietis” Kęstutis Daukšys giria kolegės išmanymą šioje srityje ir darbštumą. Antra vertus, juk ministras – ne AE gamybos vadovas, jam ir nereikia žinoti visų subtilybių. O pati B.Vėsaitė į užuominą dėl nekompetencijos atkerta esanti dešimtkart geresnė už dabartinį ministrą.

Šturmuotų renovacijos programą
Dar vienas B.Vėsaitės argumentas prieš naują atominę – kad dabar pati opiausia problema yra ne elektros kaina, o šildymo kainos. B.Vėsaitės vadovauta socialdemokratų darbo grupė parengusi visą programą, pradedant biokuro dalies šildymo sistemoje padidinimu, dujoms paliekant apie 20 proc. (dabar apie 75 proc.). Dar šią kadenciją socialdemokratai bandys stumti ir įstatymų projektus dėl namų renovavimo programos, keldami naują koncepciją: žmonės nebūtų verčiami imti bankų paskolų, o kas mėnesį gautų dvi sąskaitas – vieną maždaug perpus mažesnę nei už šildymą, o kitą už investicijas. Paskolas imtų savivaldybės paskirta institucija, akumuliuodama valstybės paramą, lėšas iš klimato kaitos programos ir paimdama lengvatinę paskolą iš “Jessicos” fondo, kuriame tebeguli tam skirtų 700 mln. Lt. Renovacija vyktų kvartalais, pradedant nuo labiausiai energetiškai neekonomiškų. “Gyventojai pajustų naudą, o pinigai nebūtų išvežami iš Lietuvos”, – dvigubą naudą pabrėžia socialdemokratė.
B.Vėsaitė žada, kad tapusi energetikos ministre aktyvintų atsinaujinančių šaltinių energetiką, o tai, socdemų skaičiavimais, sukurtų netgi daugiau darbo vietų nei statant naują atominę elektrinę. Kontrargumentus, kad atsinaujinančių energijos šaltinių energetika brangi, ji atmeta primindama, jog biokuro tai jau tikrai turime į valias, saulės ir vėjo energetika modernėja, o kartu ir pinga.
Kitam strateginiam projektui – suskystintų dujų terminalui socialdemokratai pritarė, tačiau, pasak B.Vėsaitės, jis turėjo būti įgyvendintas vakar. Kartu ji neslepia, kad pats projektas dar taisytinas, visų pirma dėl to, kad jame laisvosios rinkos palikta vos 50 proc. Politikės nuomone, padėtį energetikos srityje keis ir prognozuojama nemaža skalūninių dujų gavyba.

Lietuviškoji Klara Cetkin
B.Vėsaitė – ne tik socialdemokratų šešėlinė energetikos ministrė, bet ir Lietuvos moterų socialdemokračių sąjungos pirmininkė, begalės moterų organizacijų, taip pat ir tarptautinių, narė. B.Vėsaitę, žiūrėk, kas pavadina ir lietuviškąja Klara Cetkin. Gindama moters vietą visuomenėje ir politikoje ji ne mažiau ryžtinga ir tiesmuka, kaip ir kalbėdama energetikos klausimais. “Kitos lyties atstovams būtų geriau, kad moterys politikoje nesimaišytų ar tik padavinėtų kavą. Jei neturėtume rinkimų sąrašų kvotų, nežinau, kiek moterų būtų Seime, – natūraliu keliu tam prireiktų 200 metų”, – utriruoja B.Vėsaitė.
“Taip, aš feministė”, – atsako į klausimą politikė. Tačiau kol vienos feministės mojavo plakatais, būrė moterų partijas, o paskui grūmojo viena kitai kočėlais, B.Vėsaitė ramiai dirbo labai konkretų darbą moterų labui.
“Netrukus po nepriklausomybės atkūrimo ėmė steigtis įvairių moterų organizacijų. Kur daugelis jų dabar? O B.Vėsaitės įsteigtas Kauno moters užimtumo ir informacijos centras prasmingai veikia lig šiol”, – apie jau aštuoniolikos metų sulaukusį centrą pasakoja “Šeimininkės” žurnalo redaktorė, anuomet – “Kauno dienos” priedo moterims redaktorė Dalia Juškienė.
Ji giria B.Vėsaitę, kad centrą ji steigusi ir turėdama strateginių tikslų, ir numačiusi taktiką, kaip juos įgyvendinti. Tai buvo viena iš nedaugelio moterų organizacijų, kuri moteriai davė ne žuvį, o meškerę: iš pradžių buvusi tik mokymo, informacijos, diskusijų institucija, paskui jau ėmė kurti darbo vietas, padėjo moterims įsitvirtinti darbo rinkoje. Tuo metu finansuoti tokiai veiklai nebuvo ES fondų, bet B.Vėsaitė sugebėjo rasti paramos.

Du aukštojo mokslo diplomai – didelis pranašumas
Pati politikė sako, kad jai labai praverčia du jos aukštieji išsilavinimai: techniškasis padeda logiškai mąstyti, o anglų kalba – laisviau jaustis tarptautinėje arenoje, gilintis į informaciją užsienio šaltiniuose. Baigusi tuomečio Kauno politechnikos instituto Cheminės technologijos fakultetą ir dirbdama anuomet modernioje dirbtinio pluošto gamykloje inžiniere (čia dirbo dešimt metų), B.Vėsaitė ne tik neakivaizdiniu būdu tuomečiame Leningrade studijavo Tekstilės ir lengvosios pramonės instituto aspirantūroje, nes tokios specializacijos aspirantūros Lietuvoje nebuvo, ir tapo technikos bei technologinių mokslų daktare, bet ir baigė Vilniaus universitete anglų kalbą ir literatūrą.
Ar įžvelgė, kad kalbų mokėjimas netrukus bus aukso vertės? Politikė sako, kad priežastis buvo kita: ji, baigusi prestižinę, anuomet vienintelę Kaune su sustiprintu anglų kalbos mokymu, J.Jablonskio vidurinę, norėjo studijuoti kalbas, bet tėvai patarė kitaip. Bet ji svajonės neatsisakiusi. Dabar politikė laisvai bendraujanti anglų, prancūzų, rusų, lenkų kalbomis.
Tai jai atvėrė kelius ir politikoje. Po šešiolikos metų akademinio darbo tuometėje Lietuvos veterinarijos akademijoje ir kadencijos Kauno miesto taryboje 2000 m. tapusi Seimo nare, 2003–2004 m.ji vadovavo Seimo stebėtojų delegacijai Europos Parlamente, o 2004 m. Lietuvai tapus ES buvo Europos Parlamento nare, vėliau – Europos Tarybos parlamentinės delegacijos nare.

Darbšti, bet per daug emocinga
“B.Vėsaitė – socialdemokratų Jurgis Razma”, – juokauja buvęs konservatorius, dabar krikščionis Seimo narys Vidmantas Žiemelis, girdamas B.Vėsaitės darbštumą ir energiją. Politikės partijos kolega Juozas Olekas priduria, kad ji ne tik labai darbšti, bet ir pakankamai įtakinga partijoje, sukaupusi didelę patirtį. Ji nelakstė per partijas: Socialdemokratų partijoje – nuo 1991 m. (ji iš vadinamųjų tikrųjų socialdemokratų, ne buvusios LDDP sparno atstovė).
Seime B.Vėsaitė – trečia kadencija, tiesa, nėkart nebuvo išrinkta vienmandatėje. Tačiau priežastis aiški: ji kandidatuoja Kaune, o Kaunas – konservatorių forpostas. Pasak J.Oleko, iš pradžių atrodę, kad B.Vėsaitė bus tik lygių galimybių atstovė, bet ilgainiui paaiškėjo, jog ji labai rimtai gilinasi į ekonomikos, energetikos problemas.
Tačiau socialdemokratų šešėlinės energetikos ministrės pasirinkimas sulaukė ir nemažai patyčių. “Tiesmuka, nepataikaujanti, o prasimuša daugiausia pataikaujantieji. Gal mažiau prie alaus bendrauja? Gal jai kiek stinga oratorystės gebėjimų”, – svarsto V.Žiemelis.
Tai, ką jis mandagiai vadina oratorystės gebėjimų stoka, kiti už akių įvardija kur kas šiurkščiau: B.Vėsaitė – rėksminga boba, nemokanti be emocijų argumentuotai išdėstyti savo nuomonės. Net partijos bičiulis J.Olekas pripažįsta: “Ji pasiektų daugiau tikslų, jei nebūtų per daug emocinga. Jai kartais stinga susitvardymo.”
Kartais atrodo, kad B.Vėsaitė persistengia ir savo hiperaktyvumu. Pavyzdžiui, Seime ji užsirašiusi į devyniolika parlamentinių grupių, o kiek dar visokiausių visuomeninių pareigų turi. Be charizmos, tai B.Vėsaitės trūkumas, kuriam nėra konkrečių argumentų, bet kuris irgi akivaizdus.
Kai ką erzina jos feministinės nuostatos. Net kurdama šeimą ji pasiliko savo mergautinę pavardę. Tiesa, spėjimo, kad tai feminizmo išraiška, parlamentarė nepatvirtino: “Man patiko mano pavardė, tad kodėl reikėjo ją keisti? Vyras turi savo pavardę.”
Kartu su vyru inžinieriumi Edmundu Miliučiu ją galima matyti renginiuose, koncertuose ar gamtoje, bet šis, bent jau išoriškai, atrodo pripratęs ir šypsosi vadinamas Vėsaitės vyru. Beje, B.Vėsaitė sako, kad jos šeima politika neužsikrėtė. Ir juokauja, kad sūnus teisininkas domisi tik tuo, ką ji daranti politikoje.

Socialdemokratai energetinės nepriklausomybės nepadidino
Tai ko daugiau būtų – pliusų ar minusų, jei prieštaringai vertinama 61 metų politikė po rinkimų taptų Vyriausybės nare? Atsakymas priklauso nuo ideologinio požiūrio: pritariantieji kairesnei politikai manytų, kad pliusas, pritariantieji dešinesnei – kad minusas, o kurių bus daugiau, paaiškės per rinkimus.
Ar padarytų ji žalą stabdydama Visagino AE projektą, vienareikšmiškai atsakyti irgi sunku: jei VAE verslo planas būtų garantuotai naudingas Lietuvai, gal net energetikos ministras ir premjeras būtų susivokę, kad reikia ne retorikos ir gąsdinimų rusais, bet konkrečių skaičių ir argumentų? Antra vertus, nieko nėra žalingiau už amžiną politikų revanšizmą kas kadenciją. Ar galima palenkti socialdemokratus ir B.Vėsaitę pakeisti nuomonę dėl VAE? Kas žino: juk kai opozicija tampa valdančiaisiais, mąstymas šiek tiek keičiasi.
Tačiau ar galima tikėtis, kad socialdemokratai išmintingiau tvarkys energetiką, jei prieš dabartinę kadenciją aštuonerius metus būdami valdžioje praktiškai nieko nepadarė Lietuvai iš energetinės priklausomybės vaduoti? O B.Vėsaitės asmeninė atsakomybė ne tokia menka – ji šios partijos vicepirmininkė, vadovavo Seimo Ekonomikos komitetui. Klaidų buvo padaryta nemažai, tik amžinose kaltųjų paieškose socialdemokratų klaidų pripažinimo negirdėti.

TRUMPASIS INTERVIU
Į “Veido” klausimus atsako Birutė Vėsaitė
VEIDAS: Jei po rinkimų rudenį tapsite nebe socialdemokratų šešėline, o tikrąja energetikos ministre, kokie bus jūsų prioritetai?
B.V.: Pirmiausia su Vyriausybe spręstume aktualiausius – šilumos ūkio klausimus. Ne elektros energijos, o šildymo kainos dabar gyventojams, ypač gyvenantiems daugiabučiuose, opiausios. Esame parengę programą, įstatymų projektus dėl daugiabučių modernizavimo įregistruosime dar šią kadenciją. Gyventojai nebus varomi į bankus: paskolas ims savivaldybių viešosios įstaigos arba jų paskirti projekto administratoriai, o gyventojai gaus dvi sąskaitas – maždaug perpus mažesnę nei anksčiau už šildymą ir kitą už investicijas. Be to, šildymo sistemoje būtina masiškai pereiti prie biokuro, dujoms paliekant apie 20 proc. Aktyvinsime atsinaujinančių šaltinių energetiką, tai sukurs daugiau darbo vietų, nei statant naują atominę elektrinę.
VEIDAS: Vadinasi, atominės elektrinės nestatytumėte?
B.V.: Socialdemokratų partijos prezidiumo sprendimas – nepritarti Visagino AE projektui. Manau, tai labai rizikingas ir brangus projektas, juolab nežinia, kokia padėtis bus finansų rinkose, kokias palūkanas reikės mokėti, neturime ir garantijų dėl regioninių partnerių dalyvavimo projekte. Be to, netrukus gali atsirasti naujų, daug taupesnių technologijų. O juk dar esame įstrigę ir dėl Ignalinos AE uždarymo.
VEIDAS: VSD ataskaitoje, ką jau kalbėti apie valdančiosios daugumos nuomonę, leidžiama suprasti, kad tie, kurie nepalaiko energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos didinančių projektų, galbūt dirba Rusijai.
B.V.: Kas suokia, kad esame “Gazpromo” agentai, tegu pasižiūri plačiau, įvertina pasaulines energetikos tendencijas. Taip, jau registruotos Baudžiamojo kodekso pataisos, kad baus už kenkimą energetinę nepriklausomybę stiprinantiems projektams. Gal šaudys?
VEIDAS: Jūsų oponentai tikina, kad jums trūksta kompetencijos energetikos srityje.
B.V.: Aš dešimtkart geresnė už Arvydą Sekmoką.
VEIDAS: O ar žinote ne energetikos srities valstybės rodiklius, pavyzdžiui, kokia vidutinė Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė?
B.V.: Moterų – apie 84-erius (iš tikrųjų kur kas mažiau – 78,78 m.), vyrų – maždaug dvylika metų mažiau, apie 72-ejus (kur kas mažiau – 67,98 m.).

Seimą jau pasiekė 22 kg sveriantys Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto dokumentai. Apie tai, kokias aistras Seime kelia šis svarbus balsavimas, taip pat apie lobistų veiklą, didžiausią šio projekto riziką ir galimybę susigrąžinti į VAE statybą Lenkiją “Veidas” kalbasi su valdančiojoje koalicijoje esančios Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininku Algiu Čapliku.

VEIDAS: Ne paslaptis, kad Seime prieš kiekvieną svarbų balsavimą labai aktyviai veikti ima registruoti ir neregistruoti lobistai. Kas šiuo metu bando paveikti Seimo narius, besirengiančius balsavimui dėl VAE projekto?
A.Č.: Mūsų niekas neveikia. Be abejo, mes privalome girdėti nuomonę “už” ir “prieš”, susitikimai būtini, juo labiau kad atominės elektrinės projektas – amžiaus projektas. Kol kas viskas vyksta daugiausia viešai, bet aišku, kad neregistruotų lobistų atsiras. Manau, po kokių dviejų savaičių mobilizuosis ir priešininkai, ir šalininkai, tad svarstymas Seime, matyt, bus įtemptas ir karštas.
VEIDAS: Ar jaučiate šešėlinį spaudimą dėl VAE projekto?
A.Č.: Manau, kad taip: jo yra, buvo ir bus. Energetikos projektai dažniausiai susiję su didžiąja politika. Yra nesuinteresuotų, kad atominė elektrinė stovėtų Lietuvoje. Dalis visuomenės, tarkime, žalieji, mano, kad atominė energetika apskritai yra blogis. Vieni įsivaizduoja, kad alternatyvi energetika galėtų pakeisti viską, ir dalis, mano manymu, tuo šventai tiki. Kita dalimi manipuliuojama. Kas tie interesantai? Tai ir kaimynai iš Rytų, ir verslas, kuris galbūt nėra suinteresuotas elektrinės atsiradimu.
VEIDAS: Ar kaimynų iš Rytų ranka šiandien jaučiama Seime?
A.Č.: Labiau jaučiama viešojoje erdvėje, kurią vėliau panaudoja Seimo nariai. Kaip antai pats juokingiausias argumentas, kad mums nereikia statyti atominės elektrinės, nes stato baltarusiai ir rusai. Tai man, atvirkščiai, argumentas, kad reikia statyti, nes jei kaimyninės šalys mato atominės energetikos perspektyvą, vadinasi, mes turime būti pirmieji ir eiti daug greičiau, negu juda kaimynai.
VEIDAS: Kodėl valdančioji koalicija vengia referendumo dėl VAE?
A.Č.: Referendumą buvo galima rengti ir reikėjo rengti, jei buvo tokia iniciatyva, prieš penkerius metus. 2007 m. buvo patvirtinta nacionalinė energetikos strategija ir ten pasakyta, kad Lietuva – branduolinės energetikos šalis, mes statome atominę elektrinę. Dabar, kai baigiamos derybos ir pateikiami įstatymo projektai, aš matau tik vienintelę priežastį rengti referendumą – tik tam, kad projektas būtų sustabdytas. Tačiau ar galime šiandien pasiūlyti kitą alternatyvą vietoj atominės elektrinės? Sudėtinga. Nuolatinė priklausomybė nuo tiekimo iš Rytų mus vargina. Monopolininkas visada pasinaudos galimybe pabranginti savo tiekiamą produkciją. Šitas projektas leidžia mums turėti elektros energijos tiekimo alternatyvą.
VEIDAS: Kokių saugiklių numatyta, jei estai atsisakytų dalyvauti VAE statyboje, o latviai neturėtų pinigų?
A.Č.: Tai šio projekto didžioji rizika. Kaimynams atsisakius dalyvauti šiame projekte, būtų trys keliai: stabdyti patį projektą, visą finansinę naštą ir įsipareigojimus Lietuvai prisiimti vienai arba ieškoti kitų partnerių. Iki latvių ir estų apsisprendimo valstybės išlaidos turi būti minimalios, ir tik tada, kai jie galutinai apsispręs, galima daryti didžiąsias investicijas. Taip ir suplanuota.
Be abejo, tokiuose projektuose visko bus, nors aš negirdėjau, kad kaimynai abejotų dėl dalyvavimo. Vis dėlto drįsčiau teigti, kad jei pradėjome šį projektą, tai nepaisydami latvių ir estų pozicijos turėtume jį tęsti, ieškoti kitų partnerių ar investuotojų.
VEIDAS: Lenkijai paliktos atviros durys dalyvauti šiame projekte. Ar apskritai yra vilties, kad ji gali sugrįžti?
A.Č.: Lenkai visada galės sugrįžti į šį projektą, ir tai būtų didžiulė paspirtis. Tam tikra prasme lenkų pasitraukimas nulemtas ir bendros įtampos tarp Lenkijos ir Lietuvos, todėl būtinas santykių su Lenkija atšilimas. Jie mūsų kaimynai, mūsų draugai, mūsų artimiausi partneriai ir tie, su kuriais 20 metų dirbome kartu siekdami integracijos į ES bei NATO. Kaip sklaidyti tą šaltuką? Mums reikia įvertinti kai kuriuos teisingus lenkų bendruomenės reikalavimus, nebūti užsidariusiems – tikrai nėra didelės problemos dėl raidžių, gatvių rašymo. Viskas juk prasidėjo nuo smulkmenų.
VEIDAS: 2015 m. teks dar kartą įvertinti VAE naudą ir pasirašyti galutinę sutartį. O kas, jeigu tuometė valdančioji koalicija pasiskaičiuos, kad Lietuvai šis projektas nenaudingas?
A.Č.: Manau, dabar visi balsuodami turi pasiskaičiuoti ir apsispręsti – ir dabartinė valdžia, ir galima būsimoji valdžia. Vienas didžiausių su šiuo projektu susijusių galimų pavojų, jeigu dabartinės opozicijos, socialdemokratų, motyvas būtų – jūs mums išardėte „Leo“, mes jums išardysime „Hitachi“. Jei motyvas bus šitas, tada įvyks taip, kaip jūs sakote.
Jei mes sutariame, kad tai bendras Lietuvos projektas, visų partijų projektas, visi šiandien turime tą pasakyti. Tik primenu, kad strategija buvo patvirtinta 2007 metais. Kiekvieną kartą grįžti atgal būtų nepadoru žmonių atžvilgiu, nes kiekvienas toks projekto išardymas ir sustabdymas kainuoja didelius pinigus. Manau, kad balsuodami Seime ir socialdemokratai, ir kitų partijų atstovai turės įvertinti atsakomybę, jeigu jiems tektų valdyti Lietuvą po kitų rinkimų. O projektas neapsiriboja viena kadencija – jį įgyvendins du trys Seimai.
VEIDAS: Kaip, Jūsų nuomone, baigsis balsavimas Seime dėl naujos atominės elektrinės projekto?
A.Č.: Manau, šiam projektui turėtų būti pritarta. Aš tikiu, kad nuėjus tokį kelią dabar viską suardyti būtų beprasmiška.