Pretenduoti į aukštus postus Lietuvoje nereikia nei kompetencijos, nei geros reputacijos – užtenka lojalumo partijų vadams.
Naujos valdžios postų dėlionė kasdien vis labiau primena nevykusį pokštą. Personos, kurios demokratinėje valstybėje būtų politikos užribyje, Lietuvoje renkamos jai reprezentuoti. Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas atstovauja Darbo partijai, kuri kaltinama slėpus mokesčius nuo valstybės. Antrasis asmuo Seime darbietis Vytautas Gapšys – kaltinamasis baudžiamojoje byloje. Paskui kitą pirmininko pavaduotoją tvarkietį Kęstą Komskį velkasi kontrabandos šešėlis, o jo bendrapartietis Remigijus Žemaitaitis, pretendentas į vidaus reikalų ministrus, siūlomas būti atsakingu už kovą su kontrabanda, be to, jis jau greičiau už teismą paskelbė verdiktą Darbo partijos byloje, ją viešai priskyręs prie „išgalvotų dalykų“. Aplinkos ministro portfelį norima skirti kaltu dėl šmeižto baudžiamojoje byloje pripažintam tvarkiečiui Valentinui Mazuroniui. Tragikomiška: Seimo biudžeto ir finansų komitete dirbs kaltinamoji Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje Vitalija Vonžutaitė, o Teisės ir teisėtvarkos – teismo verdiktus ignoruojanti Neringa Venckienė, dėl kurios teisinės neliečiamybės panaikinimo Seimas turės netrukus balsuoti.
O konkrečių sričių specialistai su baime laukia, kas bus, kai Seimo komitetams ir ministerijoms ims vadovauti ne tik be tos srities, kuriai vadovaus, kompetencijos – visai be aukštojo išsilavinimo ar prieš beveik pusšimtį metų mokslus baigę politikai, eksministrai, jau anksčiau sukėlę grėsmę valstybei, garbinantys politines diktatūras, ar į girtuokliavimo skandalus įsivėlę veikėjai.
Dalykinė kompetencija? Strateginio vadovavimo patirtis? Reputacija? Nejuokinkite.
Ekonomika ir finansai: pirmyn į praeitį
Jau kuriami anekdotai, kaip modernią ekonomiką ir finansus ims strateguoti prieš pusšimtį metų šiuos mokslus krimtę politikai. 68-erių socialdemokratui Broniui Bradauskui patikėta vadovauti ypač svarbiam Seimo Biudžeto ir finansų komitetui. Žinoma, ilgametė patirtis – vertybė. Tačiau problema, kad toji patirtis ne visai toje srityje, kuri gali būti naudinga moderniai valstybei.
Taip, B.Bradauskas pagal išsilavinimą – finansininkas, tik problema, kad to mokėsi prieš pusšimtį metų. Kad po to būtų stažavęsis šioje srityje Vakaruose, biografija nutyli, o ir būti negali, nes angliškai jis nemoka, o vokiečių kalbos nurodo teturintis pagrindus. Tiesa, jis dar yra studijavęs valstybės valdymo organizavimą, tačiau ne to tipo valstybės – jis mokėsi valdyti sovietinę „deržavą“ tuomečio Leningrado aukštojoje partinėje mokykloje.
Reikia pripažinti – su pinigais, bent jau savais, B.Bradauskas tvarkytis moka: jis – vienas iš turtingiausių Seimo narių, valdantis 24,9 mln. Lt turtą, turi sėkmingą draudimo verslą. Išspausti vašką jis sugeba iš visko: 2009 m. iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų beveik 14 tūkst. Lt jis paklojo už „Mercedes- Benz“ nuomą, o nuomojosi automobilį iš… savo paties firmos.
Garbaus amžiaus politikas jau yra vadovavęs Aplinkos ministerijai, socialdemokratų šešėlinėje vyriausybėje jam buvo priskirtas šis portfelis, ką konservatorė Irena Degutienė yra prilyginusi vilko įleidimui į avių bandą. Be kita ko B.Bradauskas tituluojamas dar ir vienu iš keturių „komunarų“: šią pravardę įgijo po 2003 m., kai su partijos kolegomis nuvykęs į Baltarusiją puolė liaupsinti Aleksandro Lukašenkos diktatūrą ir peikti Lietuvą. O kai Seimo posėdžių salėje B.Bradauskas vienas sau užtraukė Lietuvos himną, yra gavęs pasiūlymų ir išsiblaivyti.
Nors ir jaunesnės kartos, bet taip pat abejotinos prabos ir pretendentai į finansų bei ūkio ministrus. Chemikas ir teisininkas Rimantas Šadžius finansų ministru jau buvo ir karjerą baigė gėdingai – melavo apie finansų prognozes, kas valstybę įstūmė į kritinę situaciją. Tačiau socialdemokratams jis – nepamainomas: R.Šadžius buvo ir jų šešėlinės vyriausybės finansų ministras. Paskirtasis premjeras Algirdas Butkevičius dievažijasi, kad R.Šadžius per šiuos ketverius metus, kol dirbo mokslo leidybos paslaugų įmonėje, dėstė Edukologijos universitete, studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doktorantūroje, ženkliai patobulėjo. Tačiau jokia dalykinė tobulybė valstybei grėsmę sukėlusio melo nenuplaus.
Tiesa, socialdemokratai turėjo dar vieną pretendentą – Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento vadovą Vilių Šapoką, bet šis viešai pareiškė, kad į TOKIĄ Vyriausybę neisiąs.
O pretendentė į ūkio ministres Seimo narė Birutė Vėsaitė turi patirties pagal išsilavinimą – kaip chemikė technologė, ji – technikos mokslų daktarė, yra dirbusi ir Jungtinių Tautų Tarptautinės darbo organizacijos konsultante, buvo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkė, ji moka anglų, rusų, prancūzų, lenkų kalbas. Tačiau oponentų B.Vėsaitė nevertinama kaip gera ekonomikos žinovė, o dėl požiūrio į Lietuvos santykius su Rusija, ypač energetikos klausimais pravardžiuojama „Gazpromo“ princese.
Beje, ir į Krašto apsaugos ministerijos vadovus socialdemokratai neieškojo naujų vadų – siūlo grįžti jai vadovavusį Juozą Oleką, kuris savo laiku kritikuotas už pripirktus brangius, bet kariuomenei netinkamus laivus ir sunkvežimius. Socialdemokratų partija turi apie 17 tūkst. narių, bet tarp jų nerado nė vieno naujo jaunesnės kartos savo srities lyderio, tinkamo vadovauti ministerijai ar komitetui.
Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-48-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.
Loading ...