Nuo skandalo dėl Birutės Vėsaitės skrydžio į Kazchstaną jos palankumu suinteresuotų verslininkų lėktuvu, iki naujo kandidato į ministrus Evaldo Gusto suradimo, praėjo vos dešimt dienų – tai tik sustiprina įtarimus, jog sprendimai dėl pokyčių Ūkio ministerijoje buvo priimti gerokai anksčiau.

Ūkio ministrė B.Vėsaitė žlugo, kaip kadaise buvo madinga sakyti, greituoju būdu. Pirmadienį perpiet su prezidente Dalia Grybauskaite aptaręs ministrės ateitį premjeras Algirdas Butkevičius dar buvo nusiteikęs laukti Vyriausiosios tarybinės etikos komisijos išvadų, bet vakare jo nuomonė pasikeitė: „Priimtas galutinis sprendimas, kad ji dirbs iki ateinančios savaitės pirmadienio“ – pranešė premjeras po valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio. Nors VTEK dar lyg ir svarstys B.Vėsaitės kelionę, bet jos išvados jau jokios įtakos ministrės likimui neturės.
Žinoma, tokį A.Butkevičiaus nuomonės pasikeitimą kažiek įtakojo kitų koalicijos partnerių nuostata, kad B.Vėsaitė turi trauktis. Bet vargu ar tai buvo lemiamas veiksnys – kad Darbo bei Tvarkos ir teisingumo partijų vadovai neremia skandalą sukėlusios ūkio ministrės, A.Butkevičius žinojo dar iki eidamas pas prezidentę.
Veikiausiai B.Vėsaitė susinaikino pati, kuomet, sužinojusi, jog Prezidentūroje tariamasi dėl jos atstatydinimo, užuot atgailavusi, pareiškė pati jokiais būdais nesitrauksianti ir be jokių argumentų užsipuolė prezidentę, esą ši leidžianti vogti valstybės lėšas. Labai tikėtina, kad po to tarp D.Grybauskaitės ir A.Butkevičiaus įvyko dar vienas, viešai neskelbtas, motyvacinis pokalbis, kurio metu premjeras suprato, jog bandymai tempti laiką su ūkio ministrės atstatydinimu, laukiant VTEK išvadų, gali įtakoti jo paties karjerą.
Gi pati B.Vėsaitė akivaizdžiai nepajėgė suvokti, kas vyksta ir toliau švaistėsi protą praradusios moterėlės kliedesius primenančiais kaltinimais visiems, ką tik įtarė prisidėjus prie jos nuvertimo. Ji elgėsi it koks karikatūrinis Rolandas Paksas, kuris, Prezidentūrą sukrėtusio skandalo metu atsidūręs tirštoje rudoje tyrėje, ėmėsi aktyviai ją tapšnoti, kad kuo daugiau aplinkinių aptaškyti smardžiais dribsniais. Tarsi nuo to pats imtų mažiau smirdėti. B.Vėsaitė irgi taškėsi ant kadaise prezidentės užgaida atstatydinto ūkio ministro Dainiaus Kreivio, prisiminė ir kartą su „Arvi“ pietavusį buvusį susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį, netgi bandė pripaišyti kažką buvusiai Seimo pirmininkei Irenai Degutienei, kadaise skridusiai į Baku atidaryti verslo forumą. Galiausiai nusišnekėjo iki to, kad ėmė reikalauti, jog jos skrydį į Kazachstaną „išnagrinėtų teisininkai ir mokslininkai“. Daugiausiai, žinoma, kliuvo konservatoriams, kurių galimybės šiuo metu įtakoti ministrų karjerą, švelniai sakant, labai ribotos. Netgi jų parengta interpeliacija B.Vėsaitei labiau primena formalų popieriuką, nei rimtą kaltinimų sąrašą ministrei. Gal todėl, kad žinojo, jog B.Vėsaitės likimas nuspręstas be jų ir jau seniai?
Jeigu B.Vėsaitė sugebėtų adekvačiai suvokti aplinką, ji turėjo suprasti, jog dar vasario mėnesi premjeras A.Butkevičius ir Vyriausybė atvirai pareiškė jai savo nepasitikėjimą. Priminsiu, kad vasario 1-ąją Vyriausybė nutarė atimti iš Ūkio ministerijos didžiausias šalies energetikos bendroves valdančios Visagino Atominės Elektrinės akcijas ir perduoti jas Finansų ministerijos žinion. Kiek anksčiau Vyriausybė taip pat ryžtingai nutraukė B.Vėsaitės pastangas paskirti į VAE valdybą skandalingai pagarsėjusį buvusį LEO.LT vadovą Rymantą Juozaitį. Į viešus B.Vėsaitės protestus niekas nekreipė dėmesio ir sprendimas dėl „energoūkio“ ministrės atribojimo nuo įtakos Lietuvos energetikai buvo įgyvendintas taip pat gretai, kaip šiomis dienomis – jos galutinis pašalinimas iš Vyriausybės.
Antras viešas perspėjimas B.Vėsaitei nuskambėjo po dviejų mėnesių, balandžio 5-ją, kuomet prezidentė D.Grybauskaitė pareiškė, kad ministrė savo kalbomis „menkina tarptautinį Lietuvos įvaizdį ir sudaro nepatikimos valstybės vaizdą“. Taip buvo įvertintos B.Vėsaitės kalbos, esą Lietuvai nereikia koncerno „Hitachi“ atominio reaktoriaus ir kad Lietuva paskubėjo įgyvendindama ES Trečiąjį energetikos paketą, atskirdama „Gazprom“ nuo vamzdynų, kuriais tiekiamos rusiškos dujos, valdymo. Šie ministrės žodžiai nuskambėjo įkandin premjerui, vykusiam į Peterburgą tartis su „Gazprom“ dėl dujų kainų ir to paties Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo. Prezidentės vertinimas buvo dar labai švelnus, nes kitaip, nei informacine diversija ir kenkimu Vyriausybės darbui B.Vėsaitės pareiškimo pavadinti neišeina. Lenkijoje, kurioje tuo pat metu kilo analogiškas skandalas, premjeras nedelsdamas išvijo ir savo pavaldinių nesužiūrėjusį ūkio ministrą, ir išvaikė keistus žaidimus su „Gazprom“ žaidusios valstybinės įmonės vadovybę.
Galime daryti pagrįstą prielaidą, kad B.Vėsaitės likimas buvo nulemtas ir sprendimas dėl jos atstatydinimo priimtas būtent vasario – balandžio mėnesiais. Tai, kad pati ministrė visiškai nesusivokė, kas vyksta ir toliau darė kvailystę po kvailystės, tik palengvino sprendimo įgyvendinimą.
Žinoma, B.Vėsaitė virto ne už skrydį į Kazachstaną su jos palankumu suinteresuotos bendrovės vadovais, nors aukštais etiniais standartais besivadovaujančioje Vyriausybėje netgi to pakaktų. Tačiau iš esmės šis skrydis tapo tik įrankiu B.Vėsaitei mušti, nes “prabangus skrydis su verslininkais” – liaudžiai suvokiamas politiko nusižengimas.
Apibendrinus, B.Vėsaitė virto už atvirą atstovavimą Rusijos energetikų interesams, pirma raginant Lietuvą paremti ir dalyvauti Kaliningrado Atominės elektrinės statybose, vėliau – už pastangas sutrukdyti atimti iš „Gazprom“ dujų tiekimo monopolį, taip blokuojant Klaipėdos suskystintų dujų terminalo veiklą; už bandymą perimti vadovavimą Lietuvos energetikai; už Visagino Atominės elektrinės projekto žlugdymą; už Lietuvos ekonomiką ir verslą smarkiai pirmyn timptelėjusių eksporto ir investicijų skatinimo agentūrų žlugdymą; už bandymą gražinti korupcinę praktiką į viešuosius prikimus.
Tiesiog šie dalykai pernelyg sudėtingi ir tolimi už socdemus balsuojančiam provincijos rinkėjui, tad B.Vėsaitei buvo leista paslysti, kaip vaizdžiai išsireiškė liberalas Eligijus Masiulis, ant kalakuto šlaunelės.
Vietoje B.Vėsaitės į Ūkio ministeriją ateina ilgametis Vidaus reikalų ministerijos „pilkasis kardinolas“ Evaldas Gustas – senas socdemas, pernai buvęs partijos kandidatų į ministrus sąraše. Patyręs ir užgrūdintas kadras: buvęs Kauno Požėlos rajono komjaunimo komiteto sekretorius, Komunistų partijos Kauno miesto komiteto instruktorius, arba, kaip jį apibūdino A.Butkevičius „kompetetingas, atsakingas darbuotojas, praėjęs visas mokyklas“. Pas tokį ministerijoje bus, kaip Brazausko laikais: „Vsio zakonno“. Na, bet gal bent Rusijos energetikų interesų neatstovaus?

Galime daryti pagrįstą prielaidą, kad B.Vėsaitės likimas buvo nulemtas dar pavasarį ir priimtas sprendimas dėl jos pašalinimo iš Vyriausybės už atstovavimą Rosatom ir Gazprom interesams.