BFL

Seimo nariai Vytenis Povilas Andriukaitis, Algirdas Sysas, Julius Sabatauskas ir Rima Baškienė kreipėsi į Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydami vetuoti Seimo priimtas Miškų įstatymo pataisas.

“Mums kelia didelį susirūpinimą tai, kad įstatyme yra įteisinama galimybė bendraturčių privačią miško valdą atidalinti. Tai gali turėti didelių neigiamų pasekmių. Taip pat atidalijant privačią miško valdą iš esmės yra įteisinamas žemės sklypo formavimas naujam gyvenamajam namui statyti”, – sako kreipimosi iniciatorius Seimo narys V. P. Andriukaitis.

Anot politiko, Konstitucinis Teismas pripažino, kad miškas yra specifinės paskirties visuomenės turtas, traktuotinas kaip ekologinė visuma ,ir per smulkus miško skaidymas bei ūkinė veikla smulkiuose dariniuose gali atnešti didelę žalą ekosistemai ir mišką sunaikinti.

Seimo nariai atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime yra įvertinęs šiuo metu galiojančią Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį ir pažymėjęs, kad šioje dalyje nustatytu draudimu skaidyti privačių miškų valdas į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 hektarų, “siekiama užtikrinti, kad miškuose neatsirastų labai daug mažų miško sklypų, priklausančių skirtingiems savininkams, nes taip, ypač atsižvelgiant į tokiais atvejais būtinus nustatyti servitutus, į miškų tvarkymo bei miškų ūkio veiklos organizavimo techninius reikalavimus (inter alia su miško valdų atribojimu vienos nuo kitos) ir kt., galėtų būti sudarytos prielaidos pakeisti natūralų kraštovaizdį, atskirus miške esančius objektus, skurdinti, alinti mišką, natūralią gamtinę aplinką”.

Kaip pastebi Seimo nariai, pagal šiame įstatyme suformuluotą miško sąvokos definiciją, mišku laikomas tiktai ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, o mažesni miškai, kurie ekologiniu ir žmonių sveikatos požiūriu turi būti taip pat išsaugomi, jau nebetraktuojami kaip miškai.

Parlamentarams kelia susirūpinimą įstatyme užfiksuota nuostata, leidžianti atstatyti buvusias sodybas privačioje miško žemėje, kai šių sodybų buvimo juridinis faktas nustatytas vadovaujantis Civiliniu kodeksu pagal archyvinius dokumentus. Tuo būdu, jų nuomone, susidaro palankios teisinės sąlygos plėtoti ūkinę veiklą miško teritorijose paverčiant mišką kitos paskirties naudmenomis ir ten įteisinant statybas.

“Manome, kad šios įstatymo nuostatos atveria kelią teisinei kolizijai tarp šio ir kitų įstatymų reikalavimų, pavyzdžiui, Saugomų teritorijų įstatymo”, – sako kreipimąsi inicijavę parlamentarai.

Todėl jie ir prašo Prezidentės atsižvelgti į daugelio specialistų, gamtosaugininkų ir nemažos dalies Lietuvos visuomenės neigiamą šio įstatymo vertinimą, nepasirašyti šio įstatymo ir grąžinti Seimui persvarstyti minėtojo įstatymo nuostatas.

Miškų įstatymo pataisas Seimas priėmė gegužės 17 d., primena ELTA. Pataisos numato, kad privačioje miško žemėje bus galima atstatyti buvusias sodybas, kai šių sodybų buvimo juridinis faktas nustatytas vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu pagal archyvinius dokumentus.

Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga atkreipia dėmesį į tai, kad Seime ypatingos skubos tvarka priimtas Vidaus tarnybos statuto pakeitimas, kuriuo numatyta ilgesnė vidaus tarnybos trukmė aukščiausios grandies pareigūnams, t.y. Lietuvos policijos generaliniam komisarui bei vidaus tarnybos generolams.

Pakeistu įstatymu siūloma įtvirtinti, kad šie aukščiausi pareigūnai gali tarnauti ne iki 62 metų ir 6 mėnesių, o iki 65 metų. Be to, pareigūno prašymu, vidaus reikalų įstaigos vadovo teikimu vidaus reikalų ministras turi teisę pratęsti vidaus tarnybos generolų tarnybą dar iki 5 metų. – t.y. generolas tarnyboje galėtų sulaukti septyniasdešimtmečio.

Šis projektas svarstymui Seime pateiktas š.m. balandžio 29 d. ir be jokių išankstinių svarstymų Seimo komitetuose, tą pačią dieną priimtas. Projektą teikė Seimo nariai R. Šukys, V. Bogušis ir 47 Seimo nariai.

Pradėjus domėtis, kodėl tokia skuba “prastumtas” įstatymas, paaiškėjo, jog ši pataisa itin aktuali vienam aukštas pareigas užimančiam vidaus tarnybos generolui. Tai, kad šiuo įstatymu akivaizdžiai siekta prailginti tarnybos laiką konkrečiam pareigūnui patvirtina ta aplinkybė, jog Viešojo saugumo tarnybos vadui, generolui S. Madalovui šių metų birželio 29 d. sueis 65-eri metai.

Profesinei sąjungai kelia susirūpinimą ir pasipiktinimą aukštų pareigūnų protegavimas aukščiausiu lygiu ir tai, kaip sklandžiai išsprendžiamos būtent aukštų pareigūnų asmeninės problemos, kai tuo metu visiems Lietuvos Respublikos piliečiams aktualių teisės aktų projektai nejuda iš “mirties taško”.

Akį rėžia ir tai, kad šiuo įstatymo pakeitimu siekiama itin išskirtinių sąlygų vidaus tarnybos generolams – kitų statutinių pareigūnų maksimalus tarnybos laikas – ženkliai trumpesnis: krašto apsaugos generolai gali tarnauti iki 58 metų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo departamento pareigūnai – iki 55 metų (su galimybe pratęsti tarnybos laiką iki 62,5 metų) ir tik vyriausiajam krašto apsaugos kapelionui (dvasininkui) galima pratęsti tarnybos laiką iki 65-erių metų.

Profesinė sąjunga 2010-05-05 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę prašydama vetuoti vidaus tarnybos teisinį reguliavimą iškraipančią Vidaus tarnybos statuto pataisą.