BFL

Trys klausimai Darbo partijos frakcijos seniūnui Kęstučiui Daukšiui.

– Ar tikėjotės, kad Prezidentė vetuos naująjį Darbo kodeksą? Kokia tokio sprendimo reikšmė?

– Priėmėme tokį Darbo kodeksą, kokį priimti, manėme, yra geriausia. Sklandė kalbų ir buvo signalų, kad Prezidentė gali jį vetuoti. Manau, kad susirinkę aptarsime konkrečius punktus, kuriuos ji vetavo, taip pat svarstysime Prezidentės pasiūlytas pataisas. Tačiau pagal tai, apie ką kalbėjome ir kas vetuota, manau, kad naujojo Darbo kodekso dvasia, pagrindas išliko.

– Prezidentė pateikė 22 pa­siū­lymus naujajam Darbo ko­deksui. Kuriems iš jų prita­riate?

– Sutinku su nuostata, kad darbo ginčuose darbuotojai būtų traktuojami kaip silpnesnė pusė. Kol profsąjungos, kolektyvas silpnas, darbuotojui gintis yra sunkiau. Jei profsąjungos būtų stipresnės, nei yra šiandien, šio teiginio reikėtų atsisakyti.

Juk dabar 93 proc. darbuotojų iš darbo išeina patys, savo noru. Tai reiškia, kad dabar galiojančio Darbo kodekso sąlygos neveikia.

Tačiau aš naująjį Darbo kodeksą vertinu kaip visumą. Tiesiog pataisymai neturėtų pakenkti pačiai jo esmei – siekti greitesnio atsinaujinimo, geresnių sąlygų sudarymo, pagaliau tinkamo atsiskaitymo su atleidžiamais žmonėmis. Juk dabar 93 proc. darbuotojų iš darbo išeina patys, savo noru. Tai reiškia, kad dabar galiojančio Darbo kodekso sąlygos neveikia. Taigi aptarsime siūlymus, galbūt dar reikia ką pataisyti.

– Kas yra naujojo Darbo kodekso esmė, dvasia, kuri turėtų lik­ti? Kaip manote, kodėl prieš tą  naujo Darbo kodekso dvasią taip sukilo profsąjungos, jaunimas?

– Iš esmės naujojo Darbo kodekso tikslas yra labai aiškiai sutvarkyti darbo santykius. Pirmiausia, kad darbo jėga galėtų laisvai judėti, vadinasi, tai turi apsimokėti ir darbdaviams, ir darbuotojams, nes šiuolaikinėje visuomenėje šiandien gali būti vienoje vietoje, rytoj – kitoje, o poryt – trečioje. Antras svarbus dalykas yra įtvirtinti įvairias darbo formas, juk ne paslaptis, kad ir šiandien žmonės dirba ne viename darbe. Taip pat – kad darbuotojai jaustųsi saugiai, žinotų, jog jei bus atleisti, su jais bus atsiskaityta. Ne taip kaip dabar, kad galiojančiame Darbo ko­dek­­se parašyta, jog atleidžiamam darbuotojui priklauso šešių mėnesių darbo užmokesčio išeitinė išmoka, bet kad jis iš tikrųjų ją gautų, kad išmoka būtų reali. Atsiskaitymą užtikrinti padės ilgalaikio darbo išmokų fondas.

Natūralu, daugumai žmonių saugumo jausmą sukuria pastovumas, o kai kas nors keičiasi, niekas nežino, kaip bus, tad manau, kad pasipriešinimas kilo todėl.

Kitas dalykas – reikia, kad Lietuvoje atsirastų kuo daugiau naujų darbo vietų, kurias sukurtų užsienio ar Lietuvos investuotojai. Jei norime, kad jie čia kurtų brangias, gerai apmokamas darbo vietas, darbdaviai taip pat turi jaustis saugūs. Jei įkūrei brangią darbo vietą, o po pusės metų turi daug įvairiausių įsipareigojimų, tai darbdavį verčia pagalvoti. Taigi manau, kad naujasis Darbo kodeksas yra pakankamai subalansuotas.

O prieštaravimų kilo dėl naujovių. Kai svarstėme dabar galiojantį Darbo kodeksą, profsąjungos darė visai tą patį, o dabar jos juk gina senąjį kodeksą, nes prisitaikė ir susitaikė. Natūralu, daugumai žmonių saugumo jausmą sukuria pastovumas, o kai kas nors keičiasi, niekas nežino, kaip bus, tad manau, kad pasipriešinimas kilo todėl. Be to, profsąjungos turėjo progą pakovoti už savo, kaip organizacijų, teises, sulaukti populiarumo. Visa tai aš suprantu ir gerbiu jų pasirinkimą. Be to, ir darbdavių, ir darbuotojų profsąjungų, ir jaunimo pozicijose buvo gerų pasiūlymų ir tokių dalykų, kurie galbūt kilo dėl nesupratimo.

Visai neseniai Lietuvos žiniasklaidoje gan plačiai nuskambėjo prezidentės veto Teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų nustatymo įstatymo pataisoms. Prezidentė rėžė, kaip įprasta, gan smarkiai, jog Lietuva renkasi biurokratinę naštą didinantį savivaldybių smulkinimą, kai Europa eina savivaldybių stambinimo keliu ir tokių klaidų nebekartoja.

Europa, iš tikrųjų, eina savivaldybių stambinimo keliu, tačiau reikia pažvelgti ir į bendrą Europos paveikslą. Savivaldybės Lietuvoje jau yra vienos didžiausių Europoje. Bankas “Dexia” ir Europos savivaldybių ir regionų Taryba (CEMR) periodiškai skelbia statistinius duomenis apie savivaldą Europoje. 2010-2011 m. raporto duomenimis vidutinis savivaldybės gyventojų skaičius Europoje siekė 5630 gyventojų, kai Lietuvoje šis skaičius buvo beveik 10 kartų didesnis (54 780 gyventojų). Didesnės savivaldybės yra tik Danijoje bei Jungtinėje Karalystėje, atitinkamai 56 590 ir 152 680 gyventojų.

Stambinant savivaldybes, vykdant vadinamąją amalgamaciją, valstybės, kurios turėjo ar tebeturi nedideles ir rinkėjams itin politiškai atskaitingas savivaldybes susiduria su gyventojų pasipriešinimo problema. Natūralu, jog gyventojai gan pagrįstai bijo, jog didesnės savivaldybės nutolins sprendimų priėmimą nuo piliečių.

Pats Teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų nustatymo įstatymo pataisų priėmimas automatiškai nesąlygotų savivaldybių smulkėjimo Lietuvoje. Palaipsniui, galbūt, atsirastų viena ar kita savivaldybė. Tad, bendras savivaldybių skaičius Lietuvoje tikrai neišsipūstų, jis nei padvigubėtų, nei patrigubėtų. Juolab, kad savivaldybės kūrimui reikia atitikti ir kitas sąlygas, pavyzdžiui, savivaldybės centras turi turėti bent 3000 gyventojų. Šią sąlygą atitinkančių miestų Lietuvoje yra viso labo apie dešimtį (Žiežmariai, Šeduva, Venta, Kuršėnai, Ariogala ir .t.).

Prezidentūros spaudos tarnyba pareiškė, jog veiksmingiausiai dirba 40 000 gyventojų dydžio savivaldybės. Kokiais šaltiniais buvo remtasi taip ir nepaaiškinta. Dėl optimalaus savivaldybių vieningo sutarimo nėra. Šiuo klausimu yra atlikta nemaža įvairių studijų bei tyrimų. Iš tiesų, yra tokių tyrimų, kurie ekonomiškai efektyviausią savivaldybės dydį brėžia ties 40 000 gyventojų riba. Tačiau prezidentūra, jei rėmėsi šiais tyrimais, tai nutylėjo, jog kalbama apie ekonominį efektyvumą. Esant tokio dydžio (40 000 gyventojų) savivaldybei- sumažėja administraciniai, savivaldybės teikiamų paslaugų kaštai, kitaip tariant pradeda veikti masto ekonomija. Politinis efektyvumas šiuo atveju lieka nuošalyje. Mažesnėse savivaldybėse ryšys su vietos valdžia paprastai yra glaudesnis, piliečių dalyvavimas ir pasitenkinimas savivalda taip pat yra aukštesnis.

Viską vertindami tik ekonominio efektyvumo kriterijais galime prieiti iki to, jog pati demokratija yra brangi ir ne itin efektyvi, o administracinės išlaidos galėtų būti sumažintos panaikinant savivaldybes ar paleidžiant parlamentą. Manau, jog Lietuvoje atsirastų nemažai palaikančiųjų šią idėją. Tačiau, ar mes koncentruodamiesi tik į ekonominį efektyvumą pasieksime, jog žmonės taptų pilietiškesni, labiau įsitrauktų į vietos valdymo reikalus, jog vietos valdžios institucijos įgytų daugiau pasitikėjimo. Be to, tvarus visuomenės ir valstybės vystimasis yra neįmanomas.

Tyrimų nagrinėjančių, ieškančių optimalaus savivaldybių dydžio netrūksta. Dauguma jų ieško to taško, kur masto ekonomija iš tiesų pradeda veikti, koncentruojamasi daugiausia į ekonominius rodiklius. Kai kurie tyrinėtojai diskutuodami dėl optimalaus savivaldybės dydžio įtraukia ir politinio efektyvumo kriterijus. Tuomet, jų nuomone, optimalus savivaldybės dydis svyruoja ties 20 000 gyventojų riba. Kiti teigia, jog ir mažos savivaldybės (5000-10 000 gyventojų) gali puikiai ir efektyviai tvarkytis (Bodkin and Conklin). Taigi, tyrimų yra įvairių ir negalima pagriebus vieną bandyti pritaikyti savo kurpaliui. Rutgers Viešųjų reikalų bei administravimo mokyklos tyrėjai 2009 m. apžvelgė tyrimus vykdytus optimalaus savivaldybių dydžio ir efektyvumo srityje. Išvadose pabrėžiama, jog daugelyje tyrimų teigiama: mažos savivaldybės paprastai nėra mažiau efektyvios už dideles, išskyrus specializuotas paslaugas. Didesnės savivaldybės paprastai efektyviau tvarkosi su daug kapitalo reikalaujančiomis paslaugomis (capital- intensive services), tokiomis kaip komunalinės paslaugos, vandens tiekimas ir nuotėkų sistemos. Lietuvos atveju tai į tą įeitų ir ES projektų įgyvendinimas. Mažesnės savivaldybės paprastai yra efektyvesnės teikiant, vadinamąsias darbui imlias paslaugas (labour intensive services), tokias kaip teisėtvarkos institucijų, ugniagesių darbas. Mažesni struktūriniai vienetai šiuo atveju leidžia geriau tvarkytis.

Toje pačioje Danijoje, kurioje savivaldybės neseniai buvo sustambintos, reikalaujama, jog savivaldybė turėtų bent 20 000 gyventojų, tačiau išimtys taikomos atokesnėms, mažiau išsivysčiusioms teritorijoms. Reikia pažymėti, jog Danijos regionai ir sustambintos savivaldybės yra atsakingos ir už didesniąją dalį visos valstybės išlaidų. 2009 m. regionai bei savivaldybės Danijoje išleido net 64 proc. visų valstybės viešųjų išlaidų. Lietuvoje tais pat metais savivaldybių išlaidos buvo 26 proc. visų viešųjų išlaidų tenkančių valstybei. Tiek Danijoje, tiek Suomijoje, tiek Švedijoje savivaldybės nustato ir vietos mokesčių dydį. Šios valstybės turi labiausiai finansiškai nepriklausomą savivaldą Europoje. Verta pažymėti, jog pasitikėjimas savivalda šiose šalyse taip pat yra vienas aukščiausių Europoje.

Tiesa, patys Danijos tarybų nariai post-reforminėje apklausoje pripažino jų galimybės daryti įtaką sprendimų priėmimui sumažėjo, sustiprėjo valstybės kontrolė, didelę įtaką įgijo vietos biurokratijos darbuotojai.

Tiesioginiai merų rinkimai

Sutinku, jog vietos gyventojų aktyvumą ir glaudesnį ryšį su vietos valdžia galima paskatinti ir kitais būdais, tačiau ta linkme judama lėtokai. Ar tiesioginiai merų rinkimai tam padėtų? Galbūt… Tačiau pažvelgus į Europos praktiką kyla abejonių

Anot prezidentūros, Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių kur tiesiogiai renkamos tik savivaldybių Tarybos. Jeigu omenyje turėti tiesioginiai mero rinkimai, tai iš 27 ES valstybių tiesiogiai merai yra renkami tik 8- iose valstybėse, netiesiogiai merus renka (juos skiria arba Taryba arba valstybė)- 17 ES valstybių, 2-oje šalyse sistema yra mišri (Federacinėse Vokietijoje ar Austrijoje tai priklauso nuo regiono). Tiesiogiai merus renka daugiausia rytų ir vidurio Europos valstybės (Bulgarija, Slovakija, Slovėnija, Lenkija, Rumunija, Vengrija, taip pat Kipras ir Italija). Tiesioginių mero rinkimų sistema yra populiari ir Vokietijoje, tačiau visos kitos senosios Europos valstybės merus renka netiesiogiai (Prancūzija, Ispanija, Suomija, Belgija, Liuksemburgas, Danija, Švedija ir t.t.). Dalis valstybių eksperimentuoja su tiesioginių mero rinkimų sistema, kaip, pavyzdžiui, Jungtinė karalystė ar Norvegija, tačiau jos nesiryžta plačiai įgyvendinti tokių reformų.

Argumentai už tiesioginius merų rinkimus visur yra panašūs- didesnė politikų atskaitomybė, didesnis gyventojų susidomėjimas ir įsitraukimas į vietos politiką. Teigiama, jog tuo pačiu savivalda turės savo lyderį su aiškiu gyventojų mandatu, kuris galės jai atstovauti ir santykiuose su centrine valdžia, ir diskusijoje su galimais investuotojais. Kita vertus, bijoma, jog pernelyg stipri mero pozicija gali atgrasinti naujų žmonių įsiliejimą į Tarybą, kadangi buvimas opozicijoje reikš ne ką daugiau nei šauksmą tyruose. Tai gali sumažinti susidomėjimą ir Taryba ir demokratinės kontrolės galimybes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog stiprus meras ir vieno asmens kontrolė gali padidinti ir korupcijos tikimybę. Skandalų savivaldybėse Lietuvoje tikrai netrūksta.

Mūsų kaimynai lenkai gan teigiamai vertina tiesioginius merų rinkimus, tačiau pastebėtina, jog didesnių pokyčių jie neatnešė.

Seniūnijų galių stiprinimas

Idėja stiprinti seniūnijas yra tikrai verta dėmesio, tačiau ta linkme praktiškai nejudama. Netgi atvirkščiai- Vilniuje užsimota seniūnijas naikinti. Vien tik, tiesioginiai seniūno ar seniūnijos sueigos rinkimai problemos neišspręstų. Reikia stiprinti pačias seniūnijų galias, mat jos ir yra arčiausiai žmogaus esanti institucija. Tai ypatingai aktualu kaimiškosiose seniūnijoje kur rajono centras dažnai yra tolokai nuo seniūnijos centro ir seniūnijos gyventojų interesai dažnai yra užgožiami rajono centro problemų. Seniūnijos sueigai suteikus daugiau teisių spręsti vietos bendruomenės reikalus- tiek dėl infrastruktūros projektų įgyvendinimo, dėl socialinės paramos skyrimo, seniūnijos teritorijos tvarkymo, viešojo transporto, kultūrinės veiklos- vietos gyventojai turėtų realią galimybę įtakoti jiems svarbių sprendimų priėmimą.

Galima bent jau įpareigoti savivaldybės Tarybą konsultuotis su Seniūnijos sueiga tam tikrais seniūnijai svarbiais klausimais. Žinoma, visuomet atsiras to priešininkų teigiančių, jog sprendimų priėmimas bus dar labiau apsunkintas ir užtruks ilgiau. Visgi, reikia pažvelgti kaip realiai galima priartinti savivaldą prie žmogaus. Lietuvoje yra netgi pakankamai kurioziškų situacijų. Štai, pavyzdžiui, Kuršėnai teturi seniūnijos statusą, kuri realiai nėra niekas daugiau kaip struktūrinis savivaldybės padalinys. Taigi, nors pats miestas gyventojų skaičiumi (13 000) gali lygintis su nemaža dalimi Lietuvos savivaldybių, jo gyventojų galimybės spręsti miesto problemas yra pakankamai ribotos.

Reikia pripažinti, jog stebuklingos burtų lazdelės nėra ir išspręsti problemą vienu mostelėjimu nepavyks, tačiau svarbu ieškoti problemų sprendimo kuriant realią savivaldą, aktyviau įtraukiant gyventojus spręsti savo bendruomenės reikalus. Visa tai reikšmingai prisidėtų prie stiprios ir gyvybingos pilietinės visuomenės kūrimo.

Darius Šavolskis

Valdantieji linkę atmesti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl dvigubos pilietybės ribas išplečiančio įstatymo, trečiadienį po valdančiosios koalicijos partnerių susitikimo sakė premjero patarėjas Virgis Valentinavičius.

Grąžindama Seimui Pilietybės įstatymą, prezidentė siūlo atsisakyti nuostatos dėl dvigubos pilietybės emigrantams, įgijusiesiems Europos Sąjungos (ES) ar NATO valstybės pilietybę, nes tai gali prieštarauti Konstitucijai.

“Arba palikti galioti šį įstatymą, arba išvis nepriimti. Iš principo linkstama prie to, kad palaikyti esamą įstatymą”, – po koalicijos partnerių pusryčių žurnalistams sakė V.Valentinavičius.

Seimas ketvirtadienį ėmėsi iš naujo svarstyti prezidentės dėl galimos prieštaros Konstitucijai grąžintą Pilietybės įstatymą, išplečiantį dvigubos pilietybės galimybes.

Prezidentė įstatymą vetavo, nes mano, jog numatyta galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę kitų ES ar NATO šalių pilietybę gavusiems asmenims ne tik prieštarauja Konstitucijos straipsniui dėl dvigubos pilietybės kaip atskiro atvejo, bet ir pažeidžia lygiateisiškumo principą.

Nauja Pilietybės įstatymo redakcija Seime svarstyta dvejus metus.

Seimas vakar 103 balsais priėmė sprendimą Pilietybės įstatymą svarstyti iš naujo.Parlamentarai išklausė argumentus, kuriais rėmėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė, praėjusią savaitę vetavusi šį lapkričio pradžioje priimtą įstatymą. Ar Seimas pritars krašto vadovės pateiktoms pataisoms, paaiškės gruodžio 2-ąją.

„Lietuvos žinios“ rašo:

Prezidentės dekretą pristačiusi jos patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė teigė, kad naująjį Pilietybės įstatymą valstybės vadovė vertina teigiamai – “didžioji dauguma nuostatų yra sveikintinos”. Tačiau kelios jų, kuriomis įteisinama dviguba pilietybė Europos Sąjungos ir NATO šalių piliečiams ir išplečiamas asmenų, galinčių gauti Lietuvos pilietybę išimties tvarka, grupė, akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai. Todėl D.Grybauskaitė siūlo jų atsisakyti. “Prezidentė, grąžindama minėtas įstatymo nuostatas svarstyti iš naujo, norėtų dar kartą pabrėžti, jog pilietybė nėra vien formali kategorija, o konstitucinė vertybė, todėl ją pirmiausia reikia vertinti vertybiniu, o ne vartotojišku požiūriu”, – sakė S.Cirtautienė. Prezidentės vardu patarėja ragino parlamentarus atskirti du klausimus – pagarbos Konstitucijai ir dvigubos pilietybės, kuriuos gali spręsti tik visa tauta referendumu.

„Lietuvos žinių“ teigimu, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, susipažinęs su D.Grybauskaitės dekretu, neslėpė nuostabos. “Ten yra kur kas daugiau pataisų, nei buvo skelbiama. Įdomu, kad taisomos net tos nuostatos, kurias pasiūlė pati prezidentūra”, – stebėjosi parlamentaras, beveik metus kuravęs įstatymo projekto tobulinimą. Pasak komiteto vadovo, įstatymo nuostatos buvo svarstytos daugybę kartų, rengti specialūs klausymai. Visuose darbuose dalyvavo ir prezidentūros atstovai.

S.Šedbaras neatmetė galimybės, kad valdantieji gali ir nepritarti prezidentės pateiktoms pataisoms. “Spręsime, kaip elgtis, svarstysime, diskutuosime. Tam turime visą savaitę. Gal siūlymai ir pagrįsti, bet juos pateikti galima buvo anksčiau”, – LŽ sakė S.Šedbaras. Jis mano, kad geriausias būdas, nesvarbu, ar Seimas pritars prezidentės pataisoms, kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Politiko teigimu, bet kokiu atveju teks pratęsti dabartinio Pilietybės įstatymo galiojimą, kuris baigiasi būsimų metų sausio 1-ąją, nes KT nespės labai greitai pateikti teisės akto vertinimo.

“Visą laiką laikiausi nuoseklios pozicijos, kad visi išeiviai turėtų turėti teisę išsaugoti dvigubą pilietybę, ir manau, kad diskusiją taip ir reikėtų kelti: ar esame už tai, kad išsaugotume pilietybę, ar ne. Ir tik po to kelti klausimą, ar Konstitucija leidžia mums tokią politinę nuostatą įgyvendinti, ar ne. Nes kai iš karto supainiojami du klausimai, niekaip ir nerandame atsakymo”, – tokią nuomonę apie naująjį įstatymą vakar išsakė premjeras Andrius Kubilius. Vyriausybės vadovas taip pat mano, kad racionaliausia būtų dėl šio įstatymo kreiptis į KT. Tai Seimas ir planavo daryti.

Praėjusį šeštadienį vykusiame valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos suvažiavime europarlamentaras Vytautas Landsbergis paragino frakcijos narius palaikyti prezidentės pataisas. “Didžiausia klaida būtų atmesti prezidentės veto ir praleisti progą peržiūrėti įstatymą iš esmės”, – sakė profesorius. Politiko nuomone, dabartiniame įstatyme trūksta konstitucinių vertybių, paaiškinimų, “kas yra Lietuvos pilietis, iš kur jis yra atsiradęs”.

“Labai džiaugiamės, kad Pilietybės įstatymas pagaliau priimtas. Tobulumui ribų nėra, todėl ateityje, jei išlįs kokių nors trūkumų, galima bus jį pataisyti”, – lapkričio 4-ąją Seimui priėmus Pilietybės įstatymą LŽ džiaugėsi Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regina Narušienė. Jos nuomone, Seimas pagal savo galimybes palaimino optimalų įstatymo variantą. Tuomet R.Narušienė vylėsi, jog prezidentė jį pasirašys. PLB pirmininkė buvo įsitikinusi, kad kreiptis į KT dėl įstatymo nėra jokio reikalo, nes Seimas priėmė politinį, o ne teisinį sprendimą

Europarlamentaras Vytautas Landsbergis teigia, kad Seimo priimtą ir prezidentės vetuotą Pilietybės įstatymą būtina peržiūrėti.

“Didžiausia klaida būtų atmesti prezidentės veto ir praleisti progą peržiūrėti įstatymą iš esmės”, – šeštadienį per valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) suvažiavimą kalbėjo V.Landsbergis.

Anot jo, dabartiniame įstatyme trūksta konstitucinių vertybių, paaiškinimų, “kas yra Lietuvos pilietis, iš kur jis yra atsiradęs”.

“Turėtume Seime priimti nuostatą, kad įstatymas yra nepriimtas ir jį reikia rengti iš naujo”, – sakė europarlamentaras.

Partijos nariams parlamente jis siūlė nedalyvauti populistiniame žaidime, kuris vyksta svarstant šį įstatymą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl galimos prieštaros Konstitucijai ketvirtadienį grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Pilietybės įstatymą. Ji siūlo atsisakyti nuostatos dėl dvigubos pilietybės įgijusiesiems Europos Sąjungos (ES) ir NATO valstybės pilietybę.

Prezidentės vertinimu, tokia nuostata ne tik prieštarauja Konstitucijos straipsniui dėl dvigubos pilietybės kaip atskiro atvejo, bet ir pažeidžia lygiateisiškumo principą.

Seimas priimdamas naujos redakcijos Pilietybės įstatymą leido dvigubą pilietybę, jei Lietuvos pilietis įgytų ES ar NATO priklausančios valstybės pilietybę.

Taip pat prezidentė siūlo atsisakyti naujos nuostatos, kad pilietybė išimties tvarka gali būti suteikta, “kai tai sietina su Lietuvos vardo garsinimu mokslo, ekonomikos, kultūros, meno ir sporto srityse, jai atstovaujant šiuo metu ar ateityje”.

Prezidentė siūlo likti su šiuo metu galiojančia nuostata, numatančia, jog Lietuvos pilietybę išimties tvarka galima suteikti už ypatingus nuopelnus valstybei.

Nauja Pilietybės įstatymo redakcija Seime svarstyta dvejus metus. 2009 metais pateiktas tuometinio prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės parengtas įstatymo variantas Seime pakeistas iš esmės.

Gana siauras dvigubos pilietybės ribas nustatęs Prezidentūros pateiktas variantas Seime buvo išplėstas, dvigubą pilietybę leidžiant ne tik iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-ųjų kovo 11-ąją išvykusiems asmenims, kaip buvo nustatyta pirminėje redakcijoje, bet ir emigravusiesiems po šios datos – jei jie išvykę įgijo ES ar NATO valstybės pilietybę.

Dalis ekspertų ir politikų mano, kad toks reglamentavimas prieštarautų Konstitucijai, kuri griežtai riboja dvigubos pilietybės atvejus.

Konstitucijos 12 straipsnis numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Prezidentė, grąžindama Seimui įstatymą svarstyti iš naujo, akcentuoja, jog norint plėsti dvigubos pilietybės institutą būtinas referendumas dėl Konstitucijos pataisos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį vetavo įstatymo pataisas, kurios, anot jos, trukdytų nepartiniams kandidatams dalyvauti artėjančiuose savivaldos rinkimuose.

Anot Prezidentūros, Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisos dėl nustatytų registravimosi terminų būtų iškėlusios neįmanomus reikalavimus nepartiniams.

Pataisos numatė, kad patys save iškėlę kandidatai, kaip ir partijos, privalėtų registruotis savarankiškais politinės kampanijos dalyviais Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) ne vėliau kaip likus 130 dienų iki rinkimų.

Tačiau atskiras Seimo priimtas nutarimas savivaldos rinkimus surengti 2011 metų vasario 27 dieną įsigalios tik lapkričio 3 dieną, likus 116 dienų iki rinkimų.

Anot Prezidentūros, įsigaliojus Seimo priimtoms pataisoms tokių reikalavimų būtų neįmanoma įvykdyti, o tai sukeltų grėsmę, kad artėjančiuose savivaldos rinkimuose nepartiniai kandidatai negalėtų dalyvauti.

Prezidentė siūlo, jog ir norinčius dalyvauti rinkimuose fizinius asmenis, ir politines partijas VRK pradėtų registruoti prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui, o baigtų tą dieną, kurią pradedamas pareiškinių dokumentų įteikimas. Pagal įstatymus, kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikas prasideda likus 65 dienoms iki rinkimų.

+370 5 2058514

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nutarė nevetuoti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisų, kuriomis leidžiama Seimas savivaldos rinkimuose kandidatus kelti partijoms ir atskiriems kandidatams, bet visuomeninės organizacijos eliminuotos.

Prezidentės patarėjo pavaduotoja Lina Gorbačiovienė BNS sakė, kad valstybės vadovė įstatymą pasirašė penktadienį. “Valstybės žiniose” jis turėtų būti paskelbtas šią savaitę.

Seimas birželio pabaigoje įteisino galimybę savivaldos rinkimuose kandidatus kelti ne tik partijoms, bet ir atskiriems kandidatams. Tačiau visuomeninėms organizacijoms nenumatyta galimybė kelti savo kandidatų sąrašų.

Priimtas įstatymas numato, kad asmuo gali išsikelti kandidatu, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip 10 proc. skaičiuojant vienam savivaldybės tarybos nario mandatui, bet ne mažiau kaip 100 tos savivaldybės rinkėjų.

Taip pat įstatyme numatyta galimybė išsikėlusiems kandidatams jungtis į sąrašus. Išsikėlusių kandidatų jungtiniame sąraše turi būti ne mažiau kaip 2 išsikėlę kandidatai, o išsikėlęs kandidatas gali būti tik viename jungtiniame sąraše.

Keisti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą Seimą buvo įpareigojęs Konstitucinis Teismas (KT). Jis yra išaiškinęs, kad draudimas nepartiniams kandidatams dalyvauti rinkimuose prieštarauja Konstitucijai.

Vietos savivaldos rinkimai turėtų vykti 2011 metų pradžioje.

Seimas iš naujo svarstys prezidentės grąžintus Seimui pakartotinai svarstyti įstatymus, susijusius su žemės valdymu. Už siūlymą grąžintus įstatymus svarstyti iš naujo balsavo 95 Seimo nariai, už siūlymą laikyti įstatymus nepriimtais – 5.

Pagrindiniu komitetu šiems įstatymams svarstyti paskirtas Kaimo reikalų komitetas, papildomais – Audito bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Seimo posėdyje planuojama svarstyti birželio 18 d.

Dalia Grybauskaitė pasisako už atsakingos savivaldos stiprinimą ir nuoseklią, lygiateisę ir tolygią visos šalies regioninę plėtrą. Ji mano, jog grąžintuose įstatymuose nustatytas valstybinės žemės valdymo funkcijų išskaidymas, padalijant jas tarp miesto ir kaimo, Nacionalinei žemės tarnybai ir 60 savivaldybių, ne tik kad nepriartins žemės prie žmogaus, nepagreitins su žeme susijusių klausimų sprendimo ir nesustiprins savivaldos, o tik sudarys prielaidas piktnaudžiauti esminiu valstybės ir visuomenės turtu – valstybine žeme bei pakirs visuomenės pasitikėjimą tiek savivalda, tiek valstybe.

Prezidentė pažymi, kad valstybės turtas turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas. Todėl neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai.

Žemės santykius reguliuojantys įstatymai privalo užtikrinti efektyvų, racionalų, centralizuotą ir visuomenine nauda pagrįstą valstybinio turto – žemės valdymą, valstybės įsipareigojimų piliečiams vykdymą bei užkirsti kelią bet kokiai galimai korupcijai valstybinės žemės disponavimo srityje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė savo siūlymus ir grąžino Seimui tobulinti Žemės, Žemės reformos ir Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą įstatymų pataisas. Pasak jos, visa valstybinė žemė turi likti valstybės rankose, o už ją atsakinga turi būti tik viena valstybinė institucija.

Šiomis pataisomis Seimas siekia įteisinti tvarką, jog, panaikinus apskritis, valstybinės žemės valdymas kaimo vietovėse išliktų valstybės rankose, o valstybinės žemės valdymas miestuose būtų atiduotas savivaldybėms.

Prezidentė laikosi tvirtos nuostatos, jog visa valstybinė žemė, miškai, vandens telkiniai yra visų Lietuvos žmonių nuosavybė ir turi tarnauti bendriems interesams. Panašios praktikos jau ne vieną dešimtmetį sėkmingai laikosi ir absoliuti dauguma kitų ES valstybių, kur savivaldybėms nėra suteiktos teisės disponuoti (tai yra, parduoti, nuomoti, dovanoti ir pan.) valstybine žeme.

Prezidentė vadovaujasi Konstitucinio teismo ne kartą pateiktais išaiškinimais , jog neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas ir naudojamas tenkinti atskirų grupių ar asmenų poreikiams. Konstitucinis teismas pabrėžia, jog visas valstybės turtas, žemė taip pat, turi tarnauti viešajam interesui, visos visuomenės poreikiams, tautos gerovei.

Prezidentės nuomone, Seimo siūlymas išskaidyti valstybinės žemės valdymą ne palengvintų, o apsunkintų ir pačių savivaldybių plėtros projektus, nes sprendimus dėl kaimo vietovių valstybinės žemės naudojimo priimtų viena valstybinė institucija – Nacionalinė žemės tarnyba, o dėl miestų teritorijose esančios valstybinės žemės – savivaldybės, kurių Lietuvoje šiuo metu yra šešiasdešimt.

Prezidentės nuomone, tokia tvarka kelia abejonių dėl atitikimo Konstitucijai , kuri įpareigoja, jog valstybės turtas turi būti tvarkomas racionaliai, nešvaistomas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba yra pateikusi išvadas, kuriose teigiama, jog valstybinės žemės valdymo ir disponavimo funkcijų perdavimas savivaldybėms ne tik neužkirstų , bet dar padidintų piktnaudžiavimo ir neskaidrių sprendimų dėl valstybinės žemės panaudojimo tikimybę. Generalinė prokuratūra konstatuoja, jog naujos pataisos tik susilpnintų efektyvios kontrolės mechanizmą, įteisintų vienašališką sprendimų priėmimą.

Prezidentė teigia atsižvelgusi ir į grupės Seimo narių, atstovaujančių įvairias politines jėgas, motyvuotą kreipimąsi , kuriame pasiūlytos pataisos vadinamos žalingomis valstybei ir jos žmonėms. Neigiamą nuomonę apie įstatymą yra pareiškusi ir Valstybinė kultūros paveldo komisija, Lietuvos matininkų asociacija, visuomeninės organizacijos, piliečių judėjimai.

Prezidentės pateiktuose siūlymuose Seimui pabrėžiama, jog už valstybinę žemę ir mieste, ir kaime turi būti atsakinga viena valstybės institucija.

Šią savaitę Seimą pasieks prezidentės Dalios Grybauskaitės veto parlamentarų priimtoms Žemės įstatymo pataisoms. Jos – vienos svarbiausių naikinant apskričių viršininkų administracijas. Jei valdantieji neskubės ieškoti kompromisų, stringantis reformos vežimas sukels nepatogumų paprastiems žmonėms, rašo “Lietuvos žinios”.

Prezidentės D.Grybauskaitės patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė dienraščiui sekmadienį patvirtino, kad valstybės vadovė vetuos Žemės įstatymo pataisas. “Netrukus bus gautos Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros nuomonės dėl įstatymo. Tuomet baigsime rengti siūlymus, kaip reikia sutvarkyti šį teisės aktą. Prezidentės veto su siūlymais Seimas turėtų gauti trečiadienį”, – sakė ji.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) nuo liepos 1-osios po savo sparnu turės priglausti 744 naikinamose apskričių viršininkų administracijose dirbančius žemėtvarkininkus. Pagal apskričių reformos sumanytojų planą šie darbuotojai užsiimtų kaimo vietovėse esančios žemės administravimu. Nors metų vidurys – čia pat, NŽT net nepradėjo perimti apskričių viršininkų administracijų vykdomų funkcijų ir darbuotojų. Tarnybos atstovai tikina negalintys to daryti, kol prezidentė D.Grybauskaitė nepasirašė Žemės įstatymo pataisų.

NŽT Žemės reformos kontrolės skyriaus vedėjas Gintautas Vasiliauskas dienraščiui “Lietuvos žinios” sakė, kad tarnybos vadovus šiuo metu kausto nežinomybė. “Kol neįsigaliojo pataisos, numatančios, kokias funkcijas iš apskričių viršininkų administracijų perimame, tol nieko negalime daryti. Laiko beveik neliko, o mes net nežinome, kiek priimsime žmonių, nes neturime informacijos, kiek tarnybai bus skirta pinigų žemėtvarkininkų algoms”, – nuogąstavo G.Vasiliauskas.

Jo teigimu, jei pataisos neįsigalios iki liepos, apskričių viršininkų administracijose dirbantys žemėtvarkininkai bus paprasčiausiai atleisti. “Ką tada reikės daryti, neįsivaizduoju”, – pridūrė G.Vasiliauskas. Skaičiuojama, kad naujiems darbuotojams išlaikyti per antrąjį šių metų pusmetį tarnybai reikėtų apie 17 mln. litų.

Pagal Žemės įstatymo pataisas patikėjimo teise apskričių valdyta žemė būtų tvarkoma dviejų šeimininkų: kaimo vietovėse ją administruotų NŽT, o miestuose ir rajonuose – savivaldybių administracijos. Parlamentarai tokiems pakeitimams pritarė nepaisydami prezidentės išsakytų abejonių dėl galimos korupcijos. Teigiama, kad įsigaliojus pataisoms valstybė nebekontroliuotų miestų valstybinės žemės nuomos, pardavimo ir kitų klausimų, juos spręstų tik savivaldybių pareigūnai. D.Grybauskaitės manymu, norint išvengti neskaidrių sprendimų dėl valstybinės žemės naudojimo, žemės klausimus reikia perduoti vienai valstybės institucijai.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma dienraščiui sakė, kad prezidentės veto daugelio parlamentarų nenustebins, nes apie tai puse lūpų kalbėta ir anksčiau. Konservatorius vylėsi, kad valstybės vadovės veto apskričių reformos nesustabdys. “Nieko baisaus nenutiks. Iš teisės akto galima išbraukti tą dalį, kuri savivaldybėms suteikia teisę tvarkyti miestuose esančią žemę, ir visą valstybinę žemę patikėti NŽT”, – teigė parlamentaras. Anot jo, blogai būtų tik tokiu atveju, jeigu vetuotų pataisų svarstymas užtruktų ir tik prieš liepos 1-ąją taptų aišku, kam bus patikėta tvarkyti valstybinę žemę.

“Tuomet liktų labai mažai laiko struktūrų pertvarkai. Tektų susitaikyti su tuo, kad žemės tvarkymo reikalai kuriam laikui strigs”, – perspėjo J.Razma.

Nors iki liepos 1-osios laiko lieka vis mažiau, Vyriausybė dar nėra nusprendusi, kiek papildomai lėšų skirs ministerijoms ir joms pavaldžioms įstaigoms, kurios perims dalį apskričių viršininkų administracijų vykdomų funkcijų.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) yra suskaičiavusi, jog apskričių viršininkų administracijų darbams tęsti per metus reikia daugiau kaip 41 mln. litų. Šiuo metu šiose administracijose dirba apie 2 tūkst. žmonių. Po reformos beveik pusė jų pereis į ministerijas ir joms pavaldžias įstaigas.

Ministerijos jau yra pateikusios skaičiavimus, kiek lėšų joms reikės naujiems darbuotojams išlaikyti. Pavyzdžiui, VRM nuo liepos ketina priglausti 42 specialistus, kurių darbo užmokesčiui per metus būtų skiriama 1,7 mln. litų.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) žada įdarbinti 35 žmones. Iki metų pabaigos jų algoms reikės beveik 1 mln. litų, dar 105 tūkst. litų ŠMM iš Vyriausybės prašo kitoms išlaidoms. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje bei keliose jai pavaldžiose įstaigose norima įdarbinti 28 tarnautojus, kurių algos iki metų pabaigos biudžetui atsieitų apie 400 tūkst. litų.

Papildomos pareigybės būtų steigiamos ir Ministro pirmininko tarnyboje, 10 darbuotojų išlaikymas per antrąjį pusmetį kainuotų 360 tūkst. litų.

Vos prabilę apie planus naikinti apskričių viršininkų administracijas valdantieji tikino, kad taip bus sutaupyta biudžeto lėšų. Tačiau tikslių skaičiavimų, kokios naudos iš reformos gaus valstybės kišenė, iki šiol nėra.

VRM Teritorinio administravimo politikos skyriaus vedėjas Adolfas Norkūnas dienraščiui sakė, kad per metus tikimasi sutaupyti 30 mln. litų – tiek buvo skiriama dalies administracijų darbuotojų algoms. “Tačiau nereikia pamiršti, kad nebereikės išlaikyti dalies patalpų, kuriose glaudėsi administracijos, bus sutaupyta transporto, komunalinių paslaugų sąskaita, tačiau kiek iš to laimėsime, pamatysime tik kai reforma jau bus įvykusi”, – aiškino A.Norkūnas.

Seimas neįveikė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Šilumos ūkio įstatymo pataisoms. Už tai, kad būtų priimtos parlamentarų kartą jau priimtos pataisos be šalies vadovės siūlomų pakeitimų, antradienį balsavo 17 Seimo narių, prieš – 53, o susilaikė 43 parlamentarai.

Vėliau Seimas priėmė prezidentės pasiūlytas pataisas: už balsavo 68 Seimo nariai, prieš – vienas (konservatorius-krikdemas Mantas Adomėnas), o susilaikė 42 parlamentarai.

Valstybės vadovė pasiūlė pataisas, kurios, pasak jos, sustiprintų šilumos gamybos bei pardavimo kontrolę, o vartotojams garantuotų mažesnes kainas.

Prezidentė pasiūlė nustatyti, kad nepriklausomiems šilumos gamintojams šilumos gamybos kainodara, kuri nustatyta Šilumos ūkio įstatyme, yra privaloma kaip ir kitiems šilumos tiekėjams.

Esant pagrįstam nepriklausomo šilumos gamintojo prašymui, Kainų komisija turi teisę priimti sprendimą netaikyti privalomos šilumos gamybos kainodaros nepriklausomam šilumos gamintojui.

Tačiau toks sprendimas galėtų būti priimtas tik tada, jei nepriklausomas šilumos gamintojas ar susijusių tarpusavyje tokių gamintojų grupė vienoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje gamina šilumos kiekį, nedarantį reikšmingos įtakos galutinei tos centralizuoto tiekimo šilumos sistemos kainai arba jų veiksmai nedaro įtakos ūkinei veiklai toje centralizuoto tiekimo šilumos sistemoje.

Prezidentė pataisomis pasiūlė įpareigoti Kainų komisiją nustatyti šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas.

Prezidentės pataisos numato, kad visais atvejais šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, negalėtų būti brangesnė negu šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Parlamentarų priimtos Šilumos ūkio įstatymo pataisos numatė, kad šilumos tiekėjai turės supirkti iš nepriklausomų gamintojų šilumą, pagamintą iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, už nepriklausomo gamintojo siūlomą kainą, kuri negalėtų būti didesnė nei paties šilumos tiekėjo gamybos kaina.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepritarė Seimo patvirtintoms Šilumos ūkio įstatymo pataisoms ir grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio 10 straipsnio pakeitimo įstatymą.

„Seimo priimtos pataisos palieka akivaizdžias spragas šilumos gamybos monopolininkams pelnytis gyventojų sąskaita, nevaržomai didinant šilumos kainą, prisidengus biokuro ir kitų atsinaujinančių šaltinių naudojimu šilumos energijai gaminti. Tokių pataisų inicijavimas ir priėmimas Seime atspindi ne daugumos Lietuvos žmonių , o siaurus šilumos verslo ir jo lobistų interesus”, – teigia valstybės vadovė.

Prezidentės nuomone, Šilumos ūkio įstatymas kaip tik ir turėtų užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams, įdiegti konkurenciją šilumos gamybos rinkoje, įteisinti energijos šaltinių įvairovę, kas , kartu paėmus, turėtų atpiginti gyventojams kainas už šildymą. Tuo tarpu Seimo priimtos pataisos, pasak prezidentės, atvertų kelią šilumos monopolį turinčiam verslui iš biokuro gaminamą šilumą pardavinėti tokiomis pat kainomis, kaip ir iš gamtinių dujų pagamintą energiją, nors iš tikrųjų biokuro pagaminta šiluma yra pigesnė, nei dujų.

Valstybės vadovė siūlo savo pataisas, kurios sustiprins šilumos gamybos ir pardavimo kontrolės mechanizmą, o vartotojams garantuos mažesnes kainas. Prezidentė kartu siūlo apsvarstyti ir platesnės apimties šilumos ūkio reformą, kuri užtikrintų efektyvią konkurenciją ir pakeliamas kainas gyventojams, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.