Premjerą pavaduojanti finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako, kad savivaldybėms, kurios suteikė nuo škvalo nukentėjusiems gyventojams pagalbą, bus kompensuota iš Vyriausybės rezervo fondo.

“Kai kam buvo sugadinti namai, kuriuose žmonės gyveno – paprastai kalbant, nunešti stogai. Tvarkant tą situaciją labai smarkiai pasistūmėta. Natūralu, kad tam reikia išleisti pinigų, ir savivaldybės, organizavusios pagalbą, tikėsis iš Vyriausybės rezervo kažkokios išlaidų kompensacijos. Manau, toks lūkestis visiškai pagrįstas, ir tas bus padaryta”, – ketvirtadienį “Žinių radijui” sakė I.Šimonytė.

Vis dėlto ministrė pažymėjo, kad valstybės paramos nereikėtų “suabsoliutinti”, o toks turtas kaip laisvalaikio sodybos turi būti draudžiamas.

“Tuomet išlaidas turėtų atlyginti draudimo kompanijos, ne Vyriausybė. Miško atkūrimui, atsodinimui paramos bus galima tikėtis iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, bet rūpestis dabartiniu miško sutvarkymu yra kiekvieno savininko prerogatyva”, – aiškino I.Šimonytė.

Rugpjūčio 8-osios naktį siautėjusi audra plėšė pastatų stogus, laužė medžių šakas, vertė medžius, kurie krito ant elektros oro linijų, gadino laikančiąsias metalo konstrukcijas, traukė elektros laidus, dėl žaibo sukeltų elektros išlydžių buvo sugadinti elektros įrenginiai.

Gamtos stichiją tąkart nusinešė keturių žmonių gyvybes. Nuo škvalo smarkiausiai nukentėjo Kaunas, Varėnos, Alytaus, Trakų ir Šalčininkų rajonai.

Kaune vėtros padaryta žala viršijo pirmines prognozes – miestas, jo gyventojai ir įmonės patyrė per 1 mln. litų nuostolių, antradienį paskelbė Kaune posėdžiavusi Ekstremalių situacijų valdymo grupė.

Pirmadienį savivaldybė skelbė, kad škvalo miesto įmonėms ir gyventojams padaryti nuostoliai, preliminariais duomenimis, siekia daugiau nei 703,6 tūkst. litų.

“Civilinės saugos tarnyba buvo paskaičiavusi preliminarius škvalo padarytus nuostolius, kurie siekė 703 tūkst. litų. Šiandien, remiantis patikslinta informacija, šie nuostoliai iš viso gali siekti daugiau nei vieną milijoną litų. Artimiausiu metu kreipsimės į Vyriausybę dėl dalies nuostolių kompensavimo”, – pareiškė Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Mieste jau sutvarkyti gatvių apšvietimo tinklai, atnaujintas elektros tiekimas, pašalinti pavojingiausi išvirtę ar nulūžę medžiai, bet nespėjama rinkti šakų.

Ekstremalių situacijų valdymo grupės posėdyje pabrėžta, kad tai jau kelia grėsmę parkų ir miškų teritorijose. Nuspręsta telkti papildomas pajėgas miestui tvarkyti, kad darbai būtų baigti iki rugsėjo pirmosios.

Iki rugsėjo pradžios tarnybos įpareigotos patikslinti žalą, seniūnijos ir Socialinės paramos skyrius – duomenis apie nukentėjusius gyventojus.

Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Kerševičius informavo, kad po škvalo buvo sulaukta 3500 skambučių. Per pirmąją parą ugniagesiai-gelbėtojai pašalino 300 medžių.

Bendrovė “Irgita”, kurios darbuotojai šalino vėtros padarinius miesto želdynuose ir miškuose, informavo, kad tvarkymo išlaidos sudarė 274 tūkst. litų. Įmonės vadovas Robertas Mačiulis pažadėjo, kad per porą savaičių įmonė baigs miesto valymo darbus. Kol kas nėra pateikti duomenys, kiek pinigų bus gauta už parduotą medieną.

Bendrovės “Kauno švara” vadovas Dalius Tumynas pažymėjo, kad darbuotojams sutvarkius ir išvežus šakas, gyventojai tos pačiose vietose vėl sukrauna nelegalų sąvartyną.

“Šakų kiekiai yra tikrai didžiuliai, todėl reikės papildomų pajėgų”, – teigė D.Tumynas.

Bendrovė “Autrolis” nuostolių patyrė dėl to, kad kai kuriais maršrutais negalėjo važiuoti troleibusai, reikėjo atstatinėti nutrauktus kontaktinius tinklus ir pan. Bendrovės nuostoliai – per 16 tūkst. litų. Bendrovė “Eismo juosta” remontavo šviesoforų įrangą už 20 tūkst. litų.

Bendrovės VST Kauno skyriaus viršininkas Saulius Alekna teigė, kad be elektros antradienį dar buvo keli abonentai.

Įvairiose Kauno kapinėse buvo nuversti 263 medžiai, apgadintos 186 kapavietės. Šakos jau ir medžiai jau baigiami tvarkyti, tačiau dar reikės kelmus ir šakas išvežti iš kapinių.

“Kauno gatvių apšvietimas” jau dabar skaičiuoja 153 tūkst. litų nuostolius. Atstatymui buvo panaudota 4000 metrai oro kabelio, 1500 metrai laidų, 75 šviestuvai ir 62 gelžbetoninės atramos, 14 metalinių, 62 lempos. Sugadinti 8 valdymo pultai, dingo 2 kilometrai laidų.

Miesto tvarkymo skyriaus skaičiavimu, miestui tvarkyti gali prireikti dar apie 450 tūkstančių litų. Kol kas nežinoma, kiek kainuos miškų teritorijų sutvarkymas. Preliminariai skaičiuojama, kad miškuose išversta, nulaužta apie 3000 kubinių metrų medienos. Dalį medienos iš miškų jau išsivežė gyventojai.

Savivaldybė patirtus nuostolius ketina kompensuoti patikslinus miesto biudžetą bei skyrus daugiau pinigų miesto tvarkymui.

Gyventojų patirta žala dėl vėtros metu sugadintų stogų, automobilių, paminklų kapinėse siekia apie 170 tūkst. litų.

Socialiai remtini gyventojai, nukentėję dėl škvalo, gali kreiptis dėl vienkartinės pašalpos per seniūnijas į Socialinės paramos skyrių.

Praėjusią savaitę Finansų ministerija informavo, kad nuo vėtros nukentėjusiems gyventojams parama bus skiriama ne piniginėmis išmokomis, bet iš dalies kompensuojant stichinės nelaimės padarinių šalinimo išlaidas per savivaldybes.

Skiriant lėšas Vyriausybė atsižvelgs į tai, ar nukentėjęs gyvenamasis būstas gyventojui yra vienintelis, į gyventojų socialinę padėtį, padarytos žalos mastą.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba informuoja, jog antradienį, rugpjūčio 17-ąją tarp 14-17 val. Lietuvoje prasidės perkūnijos, jų metu kai kur numatomas škvalas iki 15-20 m/s. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus būti atsargiems. Pučiant stipriam vėjui gali sutrikti elektros energijos tiekimas, virsti dideli medžiai, lūžti jų šakos. Būtina perspėti darbuotojus apie artėjantį pavojingą hidrometeorologinį reiškinį ir informuoti, kokie darbai turi būti nutraukti.

Rekomenduojama išnešti iš balkonų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas. Svarbesniuose objektuose reikia patikrinti avarinius elektros energijos šaltinius, pasirūpinti kuro atsargomis ir pasirengti gamybos proceso avariniam sustabdymui. Taip pat negalima stovėti po aukštais medžiais, prie elektros linijų, statyti automobilių po medžiais. Poilsiaujant gamtoje, rekomenduojama nestatyti palapinių po aukštais medžiais ar šalia aukštų konstrukcijų. Namuose pravartu turėti žibintuvėlį, atsarginių elementų, radijo imtuvą, žvakių.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas siūlo nepalikti gyvenamosios vietos be ypatingos priežasties. Jeigu vis dėlto privalote išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms.

Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdžius, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, prie kurių auga aukšti medžiai. Nuo žaibo patikimai apsaugo ir automobilis, tik reikia įtraukti anteną, užsidaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.

Jeigu vėtra užklupo lauke, geriausiai pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius. Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsiant reikia skubėti į krantą. Griaudžiant nebėgiokite, nevažiuokite motociklu ar dviračiu, nelaikykite rankose metalinių daiktų. Palikite juos atokiau nuo savęs ir pralaukite perkūniją.

Rudenį Lietuvos rinktinės laukia 2012 m. Europos čempionato atrankos turnyro pradžia. Mūsų futbolininkų varžovai bus Europos čempionai ispanai, čekai, škotai ir Lichtenšteino futbolininkai.

Naujuoju Lietuvos rinktinės strategu paskirtas naujokas treneris Raimondas Žutautas pažadėjo, kad atrankos cikle jo vadovaujama rinktinė sieks iškovoti 13–14 taškų, ir pabrėžė, kad futbolininkų, tinkamų į šalies rinktinę, ieškosiąs per A lygos varžybas.

R.Žutautas prie rinktinės vairo pakeitė stebukladariu vadintą portugalą Jose Couceiro, kuris Lietuvos pirmenybių varžybų nežiūrėdavo, nes išvyko dirbti į Turkijos klubą.

Šį sezoną per A lygos rungtynes legionierių skaičius komandose sumažintas iki keturių. Tai gali padėti atsiskleisti talentingiems jauniems mūsų šalies futbolininkams. Bet jei tik kuris deimančiukas bent šiek tiek žybtelės, jis Lietuvoje tikrai neužsibus. Tikrovė, deja, yra tokia.

"Veido" archyvas

Prasidėjęs šių metų Lietuvos A lygos futbolo čempionatas bus išskirtinis ne vienu aspektu. Bet tai anaiptol nereiškia, kad visi šie išskirtinumai yra geri.

Vos ne prieš kiekvieno sezono pradžią šnekėta, kad būtina ankstinti pirmenybių startą, nes Lietuvos futbolo klubai oficialių varžybų nežaidžia vos ne pusmetį. Tačiau daugybę metų vežimas nejudėjo iš vietos: stadionuose futbolininkai pasirodydavo balandžio pradžioje, o dar dažniau – tik antro pavasario mėnesio viduryje.

Pagaliau įsidrąsinome

Galima prisiminti, kad buvęs ilgametis Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Algimantas Liubinskas, dabar vadovaujantis Ukrainos “Lvov” klubui, ne kartą siūlė Lietuvos pirmenybes pradėti kovo pradžioje. Juk, pavyzdžiui, Estijoje jau įprasta nacionalinį futbolo čempionatą pradėti pirmomis kovo dienomis.

Šiemet Lietuvos futbolo federacija (LFF) pagaliau įsidrąsino ryžtingesniam žingsniui. Čempionatas pradėtas kovo 20-ąją. Keletą pirmųjų turų visi klubai žais Vilniaus ir Marijampolės futbolo maniežuose, kuriuose paklotos naujoviškos dirbtinės dangos tinkamų matmenų futbolo aikštės. Matyt, šiuose maniežuose A lygos pirmenybės lapkričio viduryje ir pasibaigs.

Įprasta, kad visų Europos valstybių nacionaliniuose futbolo čempionatuose rungtyniauja lyginis komandų skaičius. Tačiau mes, regis, nutarėme visus nustebinti. A lygoje žaidžia vienuolika klubų, rungtyniausiančių ne dviem, keturiais, o trimis ratais. Tai reiškia, kad kiekviena komanda su kita ekipa per pirmenybes susitiks po tris kartus.
Vis dėlto reikia pasakyti, kad Lietuvos futbolo valdininkai dviračio neišradinėja: tokia pačia trijų ratų sistema Europoje dar rengiamos Danijos pirmenybės.

Kaip išplėtė lyga

Paslaptingame Lietuvos futbolo pasaulyje yra dalykų, kurie sporto aistruoliams sunkiai suvokiami. Civilizuotuose kraštuose jau seniai nusistovėjusi pirmenybių rengimo sistema, todėl daugelį metų iš anksto žinoma, kiek čempionate dalyvaus komandų. Lietuvoje iki sezono pradžios likus vos aštuonioms dienoms buvo paskelbta, kad šalies elitinis futbolo divizionas išplečiamas iki vienuolikos klubų, nors pernykštėse pirmenybėse dalyvavo tik aštuoni.

“Galiu drąsiai sakyti, kad šiandien sprendimai buvo priimami vadovaujantis šūkiu “Už futbolą”, – po LFF vykdomojo komiteto posėdžio pareiškė jau dešimtmetį šalies futbolui vadovaujantis Liutauras Varanavičius, kuris pernai dvejų metų kadencijai išrinktas Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) vykdomojo komiteto nariu.

Anaiptol ne visi žinią apie išplėstą lygą sutiko šypsodamiesi, tarsi loterijoje laimėję milijoną. Buvęs legendinio Vilniaus “Žalgirio” strategas Benjaminas Zelkevičius atvirai pareiškė: “Komandų skaičiaus padidinimas negarantuoja kokybės. Priešingai – tai sumenkina žaidimo kokybę. Lietuvoje tiesiog daug aukštos kvalifikacijos futbolininkų, kad užtektų visoms komandoms”.

Vis dėlto šioje istorijoje įdomiausias pats mechanizmas, kaip į A lygos čempionatą buvo priimta daugiau komandų. Lietuvos futbolo strategai mėgsta žaisti demokratinius žaidimus. LFF licencijavimo komitetas nesuteikė A lygos licencijos pernykštei šalies vicečempionei Vilniaus “Vėtrai”, kitai sostinės komandai “Žalgiriui” bei Kauno “Atletui” (buvusi “LKKA ir Teledema”), nes šie klubai neatitiko visų kriterijų.

Bet po kelių dienų vykusiame LFF vykdomojo komiteto posėdyje šiems klubams leista rungtyniauti A lygos čempionate, bet licencijos negavusi “Vėtra”, matyt, neteks teisės rungtyniauti naujojo sezono Europos lygos turnyre. Be to, dėl pažeidimų “Vėtra” ir “Atletas” čempionatą pradėjo turėdami minus šešis taškus.

Vilniaus meras – “Žalgirio” futbolininkas?

“Vėtra” buvo atsidūrusi ties išnykimo iš A lygos žemėlapio riba. Komandos valdymą perėmę verslininkai iš Maskvos iki vasario 10-osios žadėjo futbolininkams padengti visas pusmečio skolas, bet vėliau terminas buvo vis atidėliojamas. “Vėtros” žaidėjai pavargo nuo pažadų, nutraukė treniruotes ir jau ketino galutinai išsiskirstyti, bet, galima sakyti, pačią paskutinę akimirką sulaukė finansinės injekcijos iš Rusijos.

Pernai “Žalgiris”, šalies pirmojoje lygoje užėmęs priešpaskutinę vietą, išgyveno tik padedamas ištikimiausių aistruolių. Bet šiemet garsiausias Lietuvos futbolo klubas atgimė lyg Feniksas iš pelenų. Tačiau B.Zelkevičius mano, kad prie dabartinio “Žalgirio” vairo stovi atsitiktiniai žmonės, todėl komandos ateitis miglota.

“Žalgirio” garbės prezidentu tapo Vilniaus meras Vilius Navickas, kuris net dalyvavo parodomojoje treniruotėje. Galbūt V.Navickas paseks “Kauno” klubo boso Vladimiro Romanovo pavyzdžiu ir bus įregistruotas kaip “Žalgirio” futbolininkas?

Tiesa, anksčiau neteko girdėti, kad dabartinis sostinės meras būtų aistringas futbolo gerbėjas. Greičiau priešingai – V.Navicko pavardė siejama su nacionalinio stadiono statybos darbų stabdymu.

Antrarūšių, tiksliau, net trečiarūšių futbolininkų iš Rusijos trečiojo diviziono komandų prisipirkusio “Žalgirio” niekas nepriskiria prie čempionato favoritų. Šis statusas suteikiamas pastarųjų dviejų čempiono titulų savininkui Panevėžio “Ekranui” ir Marijampolės “Sūduvai”.

“Ekranas” žaidė daug tarptautinių varžybų, panevėžiečiai Maskvoje dalyvavo “Sandraugos” taurės turnyre, buvo išvykę į Turkiją ir Turkmėniją.