Verslas ir valdžia turi groti viename ansamblyje. Tačiau iki šiol pasitaiko atvejų, kai valstybei ar savivaldybei priklausančios įmonės su biudžetinių lėšų pagalba konkuruoja verslo rinkose.

Martynas Šimulis

Lietuvos Konkurencijos taryba rugsėjo mėnesį paskelbė siūlymą, jog Vilniaus savivaldybei priklausanti taksi įmonė „Vilnius veža“ turi būti panaikinta. Pasak Konkurencijos tarybos, savivaldybės sprendimas steigti taksi paslaugas teikiančią įmonę “Vilnius veža” prieštarauja Konkurencijos įstatymui.
„Konkurencijos tarybos ekspertų nuomone, įsteigus VšĮ “Vilnius veža” buvo sukurtas interesų konfliktas, nes savivaldybė pradėjo dalyvauti ūkinėje veikloje, kurią pati administruoja. Tyrimo metu nustatyti vėlesni savivaldybės sprendimai VšĮ „Vilnius veža“ atžvilgiu, pavyzdžiui, iš savivaldybės biudžeto skirtos dotacijos, patvirtino, kad šis interesų konfliktas daro įtaką veiklos sąlygoms rinkoje. Tyrimą vykdžiusių ekspertų neįtikino savivaldybės paaiškinimai, jog VšĮ „Vilnius veža” buvo įsteigtas, siekiant legalizuoti taksi verslą ar pagerinti paslaugų teikimo lygį Vilniaus mieste“, – rašoma Konkurencijos tarybos rugsėjo 16-ąją išplatintame pranešime.
Savivaldybė tuo tarpu piestu stoja prieš šį sprendimą, teigdama, jog įstatymas nedraudžia jai steigti savo įmonės ir stoti į vieną gretą su verslininkais. O stoti į vieną gretą šiuo atveju reiškia konkuruoti. Nors dar Andriaus Kubiliaus Vyriausybė žadėjo, jog kai kurias valstybės funkcijas bus stengiamasi perduoti verslui, per visą šį laiką nebuvo nė vieno tokio atvejo. Priešingai – valstybė kai kuriais atvejais stengiasi kišti pagalius verslininkams į ratus, pati pradėdama žaisti rinkoje.
„Vilnius veža“ – tai tik vienas, tačiau pastaruoju metu aktualus tokio reiškinio pavyzdys. Dabartinis Vilniaus meras Artūras Zuokas 2012 m. teigė, kad naujoji įmonė sukurta siekiant panaikinti šešėlį, kuris iki tol buvo užtemdęs visą keleivių vežimo taksi automobiliais Vilniaus mieste verslą. Ir po Konkurencijos tarybos sprendimo A. Zuokas mušasi į krūtinę, sakydamas, kad „Vilnius veža“ yra skaidraus ir legalaus verslo pavyzdys, kuriuo turi sekti ir kitos taksi įmonės.
„Vilnius vežė, veža ir veš. Toks Konkurencijos tarybos sprendimas yra žudantis“, – apgailestavo A. Zuokas.

Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Vilnius veža“ taksi automobiliuose pradėjo montuoti specialią saugos įrangą – pavojaus signalą, kuriuo taksi vairuotojas nelaimės atveju galėtų atkreipti aplinkinių dėmesį. Kad įsijungė pavojaus signalas, mato ir dispečerės, kurios taip pat gali iškviesti pagalbą ir pareigūnams nurodyti tikslią automobilio vietą pagal GPS signalą.

Ant „Vilnius veža“ taksi automobilio galinės dalies sumontuota oranžinė lemputė ir šalia priklijuotas lipdukas su užrašu skambinti nelaimės telefonu 112. Atsitikus nelaimei ar tais atvejais, jeigu taksistas būtų užpultas, paspaudus pavojaus signalą, įsijungia garsinė sirena ir visi automobilio žibintai.

„Tokia sistema taksi automobiliuose naudojama Kanadoje. Taksi vairuotojams kyla didesnė tikimybė susidurti su agresyviai klientais, todėl, rūpindamiesi jų saugumu, pradėjome montuoti tokią įrangą.

Praėjusią savaitę buvo kilęs incidentas, kai agresyvūs klientai nenorėjo sumokėti už važiavimą ir bandė sumušti vairuotoją. Tačiau buvęs policijos pareigūnas, dirbantis taksi vairuotoju, sutramdė juos ir perdavė policijos pareigūnams. Toks atvejis patvirtina, kad pavojaus signalas, kurį pradėjome montuoti dar prieš kelias savaites, tikrai reikalingas“, – sakė įmonės „Vilnius veža“ direktorius Benas Renatas Baltusis.

Šiuo metu nuo 2012 metų rugsėjo taksi veiklą vykdančioje įmonėje sukurta apie 140 darbo vietų taksi vairuotojams. Iš viso „Vilnius veža“ turi 40 automobilių „Volkswagen Touran“, atitinkančių Euro5 standartą. Automobilyje ne tik sumontuota start-stop sistema, jis atitinka visus Europos Sąjungos keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui, tik „Vilnius veža“ sumontuoti plafonai tvirtinasi specialiais magnetais, todėl, esant didesniam greičiui ar avarijos metu, nenukris ir nesužalos aplinkinių.

Visuose automobiliuose yra galimybė atsiskaityti banko kortelėmis, kelionės gale atspausdinamas kelionės čekis.

„Vilnius veža“ vairuotojai kalba lietuvių, anglų, rusų, vokiečių kalbomis, gali turistams suteikti informaciją apie lankytinus objektus. Įmonė teikia ir vaikų nuvežimo į mokyklą, papildomo ugdymo būrelį, paslaugas.

Automobiliai saugiai pritaikyti vežti mažamečius vaikus – tam yra specialios sėdynės, taip pat įmonė turi specialius laikiklius ir gali pervežti dviračius.

Vilniaus miesto tarybos ambicijos teikti taksi paslaugas kol kas lemia tik nuostolius. Bet, kaip tikisi sostinės meras Artūras Zuokas, rugpjūtį, kai “Vilnius veža” turės jau keturiasdešimt taksi automobilių, ši savivaldybės įmonė, teikianti taksi paslaugas, galbūt perkops į pliusą. Mat taip numatyta šios įmonės verslo plane.
Beje, nuo rudens “Vilnius veža” siūlys vaikų nuvežimo į mokyklą ir parvežimo iš jos paslaugą sostinės priemiesčių gyventojams. “Tėvai galės nevargti spūstyse vežiodami vaikus, o ir jausis saugūs, nes taksistas, nuvežęs vaiką, atsiųs tėvams SMS į jų telefoną”, – žada A.Zuokas.
Iš viso “Vilnius veža” ateityje veš šimtu naujų “Ford” bei “Volkswagen” markės automobilių, kurių kiekvienas kainuos po 80,2 tūkst. Lt. “Už pirmųjų įsigytų “Ford C-Max” automobilių nuomą jau sumokėta beveik 200 tūkst. Lt”, – “Veidui” sakė A.Zuokas. O štai bendrovės įstatiniam kapitalui suformuoti prireikę dar pusės milijono litų.
Priminsime, jog bendrovė “Vilnius veža” įsteigta po to, kai 2011 m. gale sostinėje buvo patikrinta keliasdešimt šešių asmenų valdomų bendrovių ir kilo rimtų įtarimų, kad jos slepia mokesčius. Iš visų anuometinių 450 taksi įmonių tik apie 20 sumokėjo 3 mln. Lt PVM, o kitos beveik 430 įmonių deklaravo negavusios pelno arba patyrusios nuostolių.
Tačiau buvęs sostinės tarybos narys parlamentaras Remigijus Šimašius, akylai stebintis sostinės viešojo transporto reformą, dėl sprendimo steigti savivaldybės taksi įmonę aktyviai kritikuoja sostinės meriją, neabejodamas, kad savivaldybei nederėjo kištis į taksi paslaugų rinką. “Šiame versle yra visko: nuo visiškai aptriušusių automobilių iki naujutėlaičių, kuriuos vairuoja kostiumus vilkintys, puikiai angliškai bei dar keliomis kalbomis kalbantys ir kvitus už važiavimą visuomet pateikiantys taksi vairuotojai. Tad savivaldybei investuoti į taksi įmonės kūrimą tikrai nereikėjo, – įsitikinęs R.Šimašius. – Juolab kad po visos taksi reformos sostinėje gerokai sumažėjo šios paslaugos teikėjų, tapo sunkiau išsikviesti taksi, o ir pati paslauga pabrango.”
A.Zuokas teigia priešingai: esą jo užmojis apvalyti taksi paslaugų rinką nuo nesąžiningų žaidėjų davęs itin teigiamą efektą. “Štai 2011 m. Vilniuje dirbo 1452 taksi vairuotojai, pernai – apie 1600, o šiandien – jau 1790, – aiškina Vilniaus meras. – Taksi vairuotojų ypač padaugėjo 2011 m. gale, kai buvo pakeistas Kelių transporto kodeksas, keleivių vežimas lengvaisiais automobiliais išbrauktas iš licencijuojamos veiklos sąrašo ir bet kuris vairuotojas tokias paslaugas galėjo pradėti teikti tik gavęs individualios veiklos pažymėjimą.”
A.Zuokas taip pat teigia nepastebėjęs ir ženklaus kainų pokyčio – jos svyruojančios nuo 1,8 iki 2,5 Lt, o savikaina siekianti apie 1,89 Lt/km.
Vis dėlto sostinės meras negalėjo tiksliai atsakyti, ar po pernai Vilniuje pradėtų tikrinimų taksistai pradėję sąžiningiau mokėti mokesčius valstybei.