BFL/G.Savickio nuotr.

Liepos 19-ąją baigiasi pirmasis pagrindinio bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas etapas. Kaip neapsirikti priimant vieną svarbiausių sprendimų gyvenime? Jūsų dėmesiui – 4 didžiausios klaidos, kurias daro abiturientai, rinkdamiesi studijas.

1. Vadovaujasi tik tėvų, giminaičių, draugų patarimais.

„Tėvai visuomet nori tik geriausio savo vaikui, dėl turimos gyvenimiškos patirties dažnai gali tikrai protingai patarti, visgi, besąlygiškai vadovautis vien jų nuomone nereikėtų. Ne paslaptis, jog tėvai, dažnai to net nesuprasdami, vaikams perša savo neišsipildžiusias svajones. Jeigu tėvai, seneliai siūlo savo profesiją, ji jums yra pakankamai prie širdies, tai tikrai verta apie tai pagalvoti“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studijų prorektorius Romualdas Kliukas.

Iš tiesų, priimant šį atsakingą sprendimą, labai rekomenduotina pasitarti su jums svarbiais, kompetentingais žmonėmis, bet nepamiršti ir savo norų. Išsirinkus specialybę ir aukštąją mokyklą, būtina atidžiai užpildyti prašymą, nes gausite tik vieną kvietimą studijuoti.

2. Bijo stoti ten, kur svajoja.

Traukia meninės srities specialybės, bet dėl finansinių sumetimų planuoji stoti į ekonomiką? Gąsdina stojamieji egzaminai? O galbūt norėtum studijuoti inžineriją, tačiau girdėjai, jog čia reikės daug mokytis?

„Mokytis reikės visur, bet įdėtos pastangos atsipirks su kaupu. Jei norite pasiekti šio to daugiau, dirbti reikės visur. Technologijos moksluose svarbiausia – nuolatinis darbas tiek paskaitų metu, tiek savarankiškai, visgi, nepatingėjus, tai garantuoja puikias ateities perspektyvas,“ – sako R. Kliukas.

3. Neįvertina ateities darbo rinkos.

Teisininkai, psichologai, socialiniai darbuotojai – kaip rodo statistika, dažnai šias ir kitas populiarias specialybes įgiję jaunuoliai mina Darbo biržos slenkstį.

Stenkitės suderinti savo norus su racionaliu protu bei nesivaikyti vyraujančių madų.

„Rinkdamiesi studijų programą, turite pagalvoti ne tik apie tai, ar ši specialybė jums patiktų, bet ir apie tai, ar po studijų turėsite darbą. Kai kurių specialistų rinkoje yra gerokai per daug, o, sakykime, IT ar inžinerinėse srityse jų labai trūksta – tiek Lietuvos, tiek Europos mastu. Taigi, stenkitės suderinti savo norus su racionaliu protu bei nesivaikyti vyraujančių madų. Juk daug didesnes galimybes turėsite toje srityje, kurioje konkurencija mažesnė. Mūsų universitete sąmoningai siūloma gilintis į tokias sritis kaip daiktų internetas, logistika, mechatronika, kurių specialistų labai reikės dar po keleto metų“, – pataria VGTU studijų prorektorius.

4. Renkasi tik specialybę, bet ne aukštąją mokyklą.

Pasak R.Kliuko, negalima aklai rinktis specialybės, neįvertinus aukštojo mokslo kokybės konkrečioje mokymo įstaigoje: „Kai kurios įvairių aukštųjų mokyklų siūlomos studijų programos turi tikrai gražiai skambančius pavadinimus, tačiau negali pasiūlyti aukšto lygio mokslo, geriausių savo srities dėstančių specialistų. Žinoma, įgysite diplomą, bet tai, kokioje aplinkoje mokysitės, kokių žinių įgausite, turės didelės įtakos tiek jūsų ateities karjerai, tiek jūsų asmenybei.“

Verta pagalvoti ir apie tai, ką, be mokslo, jums gali suteikti universitetas – galbūt čia rasite ir daug papildomos, jus dominančios laisvalaikio veiklos.

Rinkdamiesi aukštąją mokyklą, atsižvelkite į jos reitingus, užsitarnautą vardą. Galbūt verta pagalvoti ir apie tai, ką, be mokslo, jums gali suteikti universitetas – galbūt čia rasite ir daug papildomos, jus dominančios laisvalaikio veiklos, bus suteiktos sąlygos kurti, įgyvendinti savo idėjas, suteiktas visas tobulėjimui reikalingas inventorius.

BFL nuotr.

Aušra LĖKA

„Man tai labai įdomus darbas“, – pasakodamas apie savo 25-erius metus valstybės tarnyboje tarsteli Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis, užbėgdamas už akių klausimui, ar biurokrato darbas nėra nuobodus. Gal todėl, kad šį darbą dirba nebiurokratiškai, jis ir išrinktas geriausiu 2016-ųjų valstybės tarnautoju.

Ką veikia Vyriausybės kancleris? A.Mačiulis pripažįsta, kad klausimas ir paprastas, ir sudėtingas. „Kasdienis darbas labai dinamiškas – trumpai neatpasakosi“, – sako jis ir pradeda vardyti.

Kasdien – konsensuso paieškos

Kancleris vadovauja Ministro Pirmininko tarnybai – Vyriausybės kanceliarijai, kuri aptarnauja premjero ir Vyriausybės veiklą. Kanceliarijoje dirba beveik 200 žmonių, kancleris koordinuoja jos, kaip institucijos, darbą. Nemažą laiko dalį tenka skirti įvairių tarpinstitucinių pozicijų derinimui teisėkūros procese, derinti įvairius projektus ir parengti juos Vyriausybės posėdžiams. O teisės aktų priimti ir keisti reikia daug, nes tebesame jauna valstybė.

Šimtais teikiame Seimui teisės aktų projektus ir ne visada šis procesas efektyvus bei ekonomiškas, net pasitaiko paradoksų.

Derybose dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) Lietuva gavo pastabų teisėkūros procesui, tad pasitempti yra kur. „Šimtais teikiame Seimui teisės aktų projektus ir ne visada šis procesas efektyvus bei ekonomiškas, net pasitaiko paradoksų, kad ta pati ministerija teikia to paties įstatymo atskirų straipsnių projektus keliskart per mėnesį, nes atskiri ministerijų departamentai tarpusavyje mažokai bendradarbiauja“, – pripažįsta A.Mačiulis.

Vyriausybės kanceliarija atlieka ir įvairių struktūrų, kurioms vadovauja Ministras Pirmininkas, – komitetų, darbo grupių sekretoriato funkcijas. O jų daug: nuolatiniai dariniai, pavyzdžiui, Strateginis komitetas, tarptautinėms sutartims įgyvendinti įsteigtos darbo grupės ar laikinosios, kurių vienos baigia darbą, kitos pradeda.

Kanclerio atsakomybė – ir pačios Vyriausybės kanceliarijos vidinė komunikacija, kad ji skatintų bendradarbiauti, teikti idėjas, nebijoti suklysti, imtis atsakomybės.

Prieš pusketvirtų metų, paskirtas į šias, aukščiausias valstybės tarnautojo hierarchijoje, pareigas, A.Mačiulis „Veidui“ sakė vadovausiąsis į re­zul­ta­tus orientuota vadyba – kiekvienas pavaldinys tu­rės nusistatyti pamatuojamus rodiklius. O kokie jo pa­ties?

Kancleris prisipažįsta imdamasis šio darbo pats ne iki galo suvokęs Vyriausybės veiklos atvirumo, komunikavimo su visuomene svarbą. Portalas „Mano Vyriausybė“ – konkretus pavyzdys, kad kanclerio žodžiai „svarbu nebijoti, netingėti, skirti laiko konsultacijoms su visuomene, pasiklausti verslo, specialistų, piliečių, kas gerintina, kas blogai“ nėra tušti.

Kancleris pasakoja, kad einant šias pareigas kas­dienis uždavinys – kompromisų paieška.

Pripratinti valdininkus dirbti orientuojantis į rezultatus Vyriausybės kancleriui – viena svarbiausių užduočių. „Deja, tenka susidurti su procesinio valdymo rutina – valdininkas atlieka kažkokias pareigas ir nelabai nori išmatuoti, ką tai duoda. Sie­kiame, kad rengiant teisės aktų projektus iš kar­to būtų pamatuoti galimi rezultatai, – atlikti išankstinį poveikio vertinimą, ką tas teisės aktas duos verslui, visuomenei, paprastam piliečiui. Diskutuojame, pykstamės su ministerijomis, kolegomis, nes dar yra toks požiūris: priimkime įstatymą ir pažiūrėsime, kaip jis veiks. Bet turime pažiūrėti iš anksto, kad būtų mažiau klaidų“, – neabejoja A.Mačiulis.

Kancleris pasakoja, kad einant šias pareigas kas­dienis uždavinys – kompromisų paieška. Prie sta­lo jo kabinete kasdien sėda atskirų institucijų at­sto­vai, kancleris prašo visų argumentuoti, kodėl jų vie­nokia ar kitokia pozicija, ir ieško bendro vardiklio.

Tiesa, A.Mačiulį skiriant Vyriausybės kancleriu kai kas abejojo, ar jam, „minkštam“ žmogui, pavyks suderinti skirtingus interesus. „Gal minkštumas painiojamas su lankstumu: galima laikytis kietos pozicijos – teigti taip ir ne kitaip. Bet galima ginti savo poziciją argumentais, ieškoti kom­promisų“, – savo požiūrį dėsto A.Mačiulis. Ir jis tikrai sulaukia pagyrimų už gebėjimą ne tik iš­klausyti, bet ir išgirsti.

Greta politikos, bet ne politikas

Vyriausybės kancleris sako labai vertinantis iniciatyvius, nebijančius sakyti savo nuomonės, taip pat ir kritikos, pavaldinius.

Galų gale aš esu politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas, nors politiku savęs nelaikau.

Bet ar pats A.Mačiulis drįsta savo tiesioginiam vadovui – premjerui pasakyti, jei šis neteisus, klysta. „Taip tiesmukai – gal ne, bet išdėstyti savo nuomonę, siūlymus, sprendimų variantus ar kartais pasakyti kiečiau, kad toks sprendimo projektas nėra geriausias, be abejo, tenka, – pasakoja A.Ma­čiulis, bet priduria: – Vyriausybės kanceliarijos veikla susijusi su Vyriausybės programos įgyvendinimu, mes – Vyriausybės padėjėjai. Tad iniciatyvų, kurios kertasi su Vyriausybės programa, neturėtų būti. Galų gale aš esu politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas, nors politiku savęs nelaikau.“

Beveik visą gyvenimą, jau ketvirtį amžiaus, A.Mačiulis dirba valstybės tarnyboje, bet nė karto nedalyvavo jokiuose politiniuose rinkimuose, nesiveržė ir į politinius postus. Jau 14–15 metų jis – Socialdemokratų partijos narys, bet, pabrėžia, tik eilinis. „Mano nuomone, aš naudingesnis valstybės tarnyboje prisidėdamas prie politikos formavimo, jos įgyvendinimo. Save daugiau matau valdininku, tik ne blogąja prasme“, – sako A.Mačiulis.

Politinio pasitikėjimo tarnautoju dabar jis tapęs antrąkart: pirmąkart tai buvo, kai susisiekimo ministru paskirtas Zigmantas Balčytis jam, karjeros tarnautojui, pasiūlė viceministro – politinį postą, ir jis sutiko. Sako pamatęs, kaip toji tarnyba atrodo iš politinio pasitikėjimo tarnautojo varpinės, bet pakeitus Valstybės tarnybos įstatymą, kai vietoj viceministrų įteisintas nepolitinio pasitikėjimo valstybės sekretoriaus institutas, dalyvavo konkurse ir laimėjo.

A.Mačiulio kompetenciją ir patirtį vertina ne tik jo partijos kolegos socialdemokratai. Kai 2008 m. Seimo rinkimus laimėjo dešinieji ir nepolitinio pasitikėjimo ministerijų sekretorių pareigybes pa­kei­tė į politinio, naujasis susisiekimo ministras, tuometis Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Ma­siu­lis, vienintelį A.Mačiulį paliko poste, įvertindamas tai, kad jis – geras vadybininkas ir procedūrų žinovas, o europiniai dalykai – jo stiprioji pusė, nes jis buvo vadovavęs ministerijos Trans­porto politikos ir tarptautinių ryšių, Tarptautinių ryšių ir Eu­ropos integracijos departamentams.

Kiekvienas pilietis turi tam tikras politines nuostatas, matymą, kaip turėtų funkcionuoti valstybės tarnyba. Bet valstybės tarnautojai turi būti profesionalai.

Bet ar ir pačiam A.Mačiuliui nesvarbu, kokios politinės krypties ministras jam vadovauja? „Nėra tas pats, nes kiekvienas pilietis turi tam tikras politines nuostatas, matymą, kaip turėtų funkcionuoti valstybės tarnyba. Bet valstybės tarnautojai turi būti profesionalai“, – neabejoja A.Mačiulis.

Jis pasakoja per savo ilgametę karjerą valstybės tarnyboje matęs politikų entuziazmą atėjus į postą po Vyriausybės pasikeitimo ir jų požiūrį į karjeros valdininkus – kad šie kažkokie negeranoriški, nekompetentingi, kad juos reikia pakeisti.

Pasaulyje yra daug modelių: vienur pasikeitus vyriausybei keičiama vos ne iki skyriaus vadovų, kitur valdininkais labiau pasitikima. „Jei politikas pasitiki valdininku ir leidžia jam būti iniciatyviam, pats tobulėja. Bet jei postą gavęs politikas mano esąs visažinis, o valdininkų nevertina, tai pats blogiausias požiūris. Gerai, kad jo Lietuvoje mažėja. Profesionalumas ir pasitikėjimas labai svarbu“, – tokios pozicijos laikosi A.Mačiulis, prisimindamas tuos metus, kai valstybės tarnyboje dirbo tik entuziastai – pensininkai ir studentai.

Į valstybės tarnybą – iš mokslo

A.Mačiulio karjeros kreivė pavyzdingai nuosekli: prieš ketvirtį amžiaus 1991 m. tuomet trisdešimtmetis Vilniaus inžinerinio statybos instituto (da­bar Vilniaus Gedimino technikos universitetas, VGTU) absolventas po septynerių metų darbo Moks­lų akademijos Ekonomikos institute atėjo dirbti į Susisiekimo ministeriją ir du dešimtmečius čia pamažu laiptelis po laiptelio kopė aukštyn.

Jei postą gavęs politikas mano esąs visažinis, o valdininkų nevertina, tai pats blogiausias požiūris.

„Sovietiniais laikais svajonių buvo, bet galimybių mažiau. Rinkausi konkretesnę profesiją – trans­portas, logistika visais laikais buvo ir liks svarbi sritis. Rinkausi pusiau ekonomisto, pusiau inžinie­riaus profesiją“, – prisiminimais dalijasi A.Ma­čiulis. Beje, būtent transporto sritį rinktis paskatino ir tai, kad jam patiko šios srities sportas – jis buvo Lietuvos kartingo jaunių čempionas.

Mokėsi A.Mačiulis gerai, tad baigęs institutą gavo paskyrimą dirbti Mokslų akademijos Eko­nomikos institute. Daktaro disertacija, kurią jis apsigynė jau dirbdamas Susisiekimo ministerijoje, buvo iš Lietuvos geležinkelių sistemos strateginio planavimo srities. Mokslinio darbo idėjos neliko neįgyvendintos – A.Mačiulis jas panaudojo formuluodamas jau viso transporto sistemos strategijas, kai  vadovavo Susisiekimo ministerijos Trans­porto politikos departamentui.

Akademinio, tiriamojo darbo neužmetė ir ta­pęs valdininku: iki tapdamas Vyriausybės kancleriu dirbo pedagoginį darbą VGTU, parašydavo ir straipsnių transporto temomis. „Įdomu matyti, kad jaunimas, anksčiau nelabai akcentavęs žinių svarbą, nes buvo galima greitai prakusti iš laukinės rinkos verslo, dabar suvokia žinių poreikį. Bet ko jiems nepapasakosi, reikia rimtai rengtis paskai­toms. O taip ir pats tobulėji“, – džiaugiasi A.Ma­­čiulis.

Neturiu baimių, kad neteksiu darbo. Yra daug kelių. Gyvename laisvoje rinkoje, yra galimybių save pasiūlyti.

Jis neatmeta galimybės, jei baigus kadenciją šiai Vyriausybei naujasis premjeras pasirinktų kitą kanclerį, vėl imtis dėstytojo darbo. Jis turi teisę ir susigrąžinti valstybės karjeros tarnautojo statusą. „Neturiu baimių, kad neteksiu darbo. Yra daug kelių. Gyvename laisvoje rinkoje, yra galimybių save pasiūlyti. Esu vadovavęs galybei darbuotojų atrankos konkursų kaip komisijos pirmininkas ar narys, žinau, kad konkursantams tai kelia stresą, bet nebijočiau ir jų. Tik nelabai matau savęs versle. Gal jau per senas imtis verslo, nors su juo bendrauju visą gyvenimą – tai įpareigoja mano veikla dirbant ir Susisiekimo ministerijoje, ir Transporto investicijų direkcijoje, ir Vyriausybės kancleriu“, – sako A.Mačiulis.

Ne sėdėti valstybei ant sprando, o padėti klestėti

Vyriausybės kancleris prisipažįsta, kad pomėgiams daug laiko nelieka. Jis mėgsta keliones – pažinti pasaulį, skirtingas kultūras. Bet jam įdomios ir kelionės po Lietuvą. „Mes, lietuviai, linkę save plakti ir kritikuoti, bet keliaudamas po Lietuvą matai ne tik tuštėjančias sodybas (nors ir jų yra), bet ir gražėjančius miestelius, gyvenvietes, ir, žinoma, tokią gražią gamtą“, – sako A.Mačiulis.

Jam patinka ne tik grožėtis gamta – mėgsta sodininkauti žmonos, medikės, tėviškėje nedideliame miestelyje. „Ką moku dirbti? Viską – aš juk kaimo vaikas“, – šypsosi Vyriausybės kancleris.

Jo vaikai valdininkų dinastijos, atrodo, nepratęs: duktė Irmunda („Pats išrinkau retą senovišką prūsišką vardą“, – didžiuojasi A.Mačiulis) – finansininkė, ekonomistė, dirba privačiame versle, o dabar augina dvejų metų dukrelę. Sūnus Lukas – medicinos studentas, pasukęs mamos pėdomis.

Niekada neužsiėmiau verslu, neturėjau privačių veiklų, bet man patinka prie šių procesų prisiliesti iš kitos pusės, sudarant sąlygas verslui.

Pats A.Mačiulis nesigaili dirbantis valstybės tarnautojo darbą. „Niekada neužsiėmiau verslu, neturėjau privačių veiklų, bet man patinka prie šių procesų prisiliesti iš kitos pusės, sudarant sąlygas verslui, ieškoti būdų, kaip didinti visuomenės gerovę. Man šis darbas įdomus ir prie širdies“, – paneigdamas, kad žodis „biurokratas“ turi tik neigiamą atspalvį, sako A.Mačiulis ir pasidžiaugia, kad daugėja žmonių, manančių, jog biurokratai – ne kažkoks darinys, sėdintis ant valstybės sprando, o žmonės, kurie siekia tos valstybės klestėjimo.

Kolegų valdininkų, ministrų, merų, verslo asociacijų vadovų išrinktas geriausiu 2016 metų valstybės tarnautoju A.Mačiulis savo pavaldiniams praėjusią savaitę minėtos Tarptautinės valstybės tarnautojo dienos proga linkėjo nebijoti iniciatyvos, siekti rezultato, tikėti valstybės tarnyba – kad ji funkcionuoja valstybės gerovei, o ne kad valdininkas parašytų kokį raštą. Paprasčiau tariant, linkėjo būti biurokratu gerąja šio žodžio prasme, koks jis pats yra.

Dosjė

Gimimo data ir vieta 1961 m. kovo 31 d., Anykščių r. Nausodės k.

Išsilavinimas  VGTU, transporto inžinierius ekonomistas; socialinių mokslų daktaras

Užsienio kalbos anglų, prancūzų, rusų

Karjera

1984–1991 m. Mokslų akademijos Ekonomikos instituto Transporto problemų skyriaus ekonomistas, mokslinis bendradarbis

1991–2001 m. Susisiekimo ministerijos (SM)  Ekonominių programų ir prognozių skyriaus viršininko pavaduotojas, Transporto politikos ir programų skyriaus viršininkas, Transporto politikos ir investicijų, Transporto politikos ir tarptautinių ryšių, Tarptautinių ryšių ir Europos integracijos departamentų direktorius

2001–2002 m. susisiekimo viceministras

2002–2009 m. SM valstybės sekretorius

2009–2011 m. SM kancleris

2011–2012 m. Transporto investicijų direkcijos vadovas

2012 m. – dabar Vyriausybės kancleris

BFL

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Lietuvos universitetai, jau apšilę kojas pasauliniame „U-Multirank“ reitinge, per metus spėjo pagerinti bent po keletą rodiklių. Nors ir ne septynmyliais žingsniais, pakilo mokslinės veiklos ir žinių perdavimo rodikliai: daugiau lėšų mokslui vykdyti, daugiau verslo užsakymų, daugiau studentų įkurtų įmonių. Tačiau klausimų kelia paties reitingo „U-Multirank“ metodika ir logika.

Vos pasirodžius pirmajam Europos Ko­mi­si­jos inicijuotam reitingui, jo organizato­riai prisaikdino nekarūnuoti aukštųjų mokyklų ir neieškoti autsaiderių, nerikiuoti jų pagal geriausius įvertinimus ar kokį kitą dirbtinai iš reitingo ištrauktą kriterijų. Tokioms rekomendacijoms, suprantama, pritarė ir pa­čios aukštosios mokyklos: juk „U-Mul­ti­rank“ ir sukurtas tam, kad būtų atsvara tradiciniams reitingams: užuot baksnojęs į jų bėdas, at­skleistų aukštųjų mokyklų specifiką ir įvairovę, o ne girtų ir peiktų nepalyginamas institucijas.

Vis dėlto kasmet, paskelbus nors ir alternatyvų, bet vis tiek reitingą, žiniasklaida ir patys universitetai puola sumuoti nepalyginamus pasiekimus rodančių įvertinimų, pavyzdžiui, kiek studentų atlieka praktiką regione ir kiek universitetas uždirba iš verslo užsakymų.

Kaskart paskelbus „U-Multirank“ ar bet kokį kitą reitingą, universitetai nepuola perbraižyti savo strateginių planų.

Grynai įdomumo dėlei galima apskaičiuoti ir suminį „U-Multirank“ reitingą – kiek aukščiausių A įvertinimų, reiškiančių „labai gerai“ (prasčiausias įvertinimas „silpnai“ yra E), gavo konkretus universitetas. Įvertinimais nuo E iki A aukštosios mokyklos pristatomos penkiose srityse: studijų, mokslinių tyrimų, žinių perdavimo, tarptautiškumo ir poveikio regionui, o šios išskiriamos dar į kelis kriterijus, kurių instituciniame „U-Multirank“ iš viso yra 31.

Daugiausiai aukščiausių įvertinimų A šiemet, kaip ir pernai, surinko Vilnius Gedimino technikos universitetas (VGTU), antras geriausias įvertinimas priklauso Kauno technologijos universitetui (KTU), surinkusiam devynis aukščiausius įvertinimus. Beje, tiek pat aukščiausių įvertinimų (9) surinko ir Lietuvoje dėl prastos kokybės atvirai kritikuojamas Lietuvos edukologijos universitetas (LEU), o Vilniaus universitetas (VU) pelnė triskart mažiau nei LEU – tris aukščiausius įvertinimus.

Lietuvos universitetų, kurie „U-Multirank“ dalyvavo ir pernai, ir šiemet, atstovai pritaria, kad šis, kaip ir kiti reitingai, yra subjektyvus, be to, kai kurie jų kolegos gali pasipuikuoti nurodydami gražesnius skaičius, nei yra iš tiesų. Vis dėlto, kaskart paskelbus „U-Multirank“ ar bet kokį kitą reitingą, universitetai nepuola perbraižyti savo strateginių planų. Reitingo informacija jie tvirtina besinaudojantys kaip viena iš priemonių, kad įvertintų, kaip po įgyvendintų darbų pasikeičia konkretūs rodikliai, palygintų savo situaciją ir pokyčių tempą su užsienio universitetais.

Lietuvos universitetai – neva lyderių lyderiai

VU, kuris, kalbant reitingų žargonu, naujausiame „U-Multirank“ buvo „nukarūnuotas“, šią reitingavimo sistemą vertina remdamasis oficialiai pareikšta Europos universitetų tinklo – Koimbros grupės valdybos pozicija: „U-Multirank“ sudarytojai turėtų pergalvoti kri­terijus, pasirinkti svarius bei palyginamus ir su­prantamai juos paaiškinti aukštojo mokslo institucijoms.

Duomenys interpretuojami laisvai, taip pat savarankiškai pasirenkami ir pjūviai, žaidžiama neobjektyvia informacija.

Be to, kai kurie Koimbros tinklo universitetai priklauso ir kitam tinklui – LERU, o šio nariai yra ir prestižiniai Oksfordo, Kembridžo universitetai, kurie dar 2013 m. ne tik viešai kritikavo „U-Multirank“ metodologiją, bet ir atsisakė teikti jam duomenis. LERU šiuos reitingus peikė už tikslių kriterijų nebuvimą, problemišką duomenų lyginimą ir pernelyg laisvo jų interpretavimo galimybę, juolab kad „U-Multirank“ universitetų teikiama informacija yra netikrinama. Būtent šio reiškinio padariniai, VU partnerystės prorektorės prof. Gretos Drūteikienės teigimu, yra matomi ir Lietuvoje: duomenys interpretuojami laisvai, taip pat savarankiškai pasirenkami ir pjūviai, žaidžiama neobjektyvia informacija.

„Jeigu tikėtume reitingo duomenimis, pagal kai kuriuos kriterijus ne viena Lietuvos aukštojo mokslo institucija lenkia pasaulyje aukščiausiai vertinamus ir į geriausiųjų šimtuką pa­ten­kančius Europos universitetus, nors visi suprantame, kad tai negali būti tiesa“, – reitingo nesusipratimus paaiškina G.Drūteikienė.

Prasčiausiai įvertinas VU iš Lietuvos universitetų, „U-Multirank“ duomenimis, turi daugiausiai mokslinių publikacijų, skelbiamų „Thomson Reuters Web of Science“ duomenų bazėje, vienintelis gavo aukščiausią balą už mokslinių publikacijų, parengtų su užsienio autoriais, dalį ir kt. Per metus šiek tiek sumažėjo universiteto daugiausiai cituojamų mokslinių publikacijų, iš išorės gaunamų pajamų už mokslinę veiklą ir kitų rodiklių reikšmės.

Iš viso VU pavyko šiek tiek pagerinti 19 ro­diklių, o reikšmingiausi pokyčiai, G.Drū­tei­kie­nės teigimu, matyti mokslo produkciją ir tarptau­tiškumą atspindinčiuose rodikliuose. „Thom­son Reuters Web of Science“ indeksuoja­mų publikacijų skaičiaus trejų metų vidurkio įvertinimas pagerėjo nuo C iki B, taip pat – tarpdisciplininių publikacijų dalis nuo bendro jų skaičiaus per ketverius metus, meninės veiklos produkcijos vertinimas pasikeitė nuo E (silpnai) iki B (gerai), o didesnį skaičių užsienio kalba vykdomų magistrantūros studijų prog­ramų „U-Multirank“ įvertino C (pernai – D).

Daugiausiai geriausių įvertinimų – VGTU

Šiemet, kaip ir pernai, daugiausiai aukščiausių įvertinimų pelnė VGTU, labiausiai pagerinęs kai kuriuos mokslinės veiklos, žinių perdavimo, tarptautiškumo sričių rodiklius. Šiek tiek sumažėjo sėkmingai studijas baigiančių magis­trantūros studentų dalis, daugiausiai cituojamų ir tarpdisciplininių mokslinių publikacijų ro­dik­lių reikšmės.

VGTU Strateginio planavimo, kokybės vadybos ir analizės centro vedėjos Lidijos Kraujalienės teigimu, šiemet reitingo sudarytojai įvertino padidėjusį mokslinių publikacijų skaičių, jų citavimo indeksą, taip pat – magis­trantūros programų užsienio kalba ir laipsnio siekiančių užsienio studentų pagausėjimą.

Iš tiesų visų šių rodiklių reikšmės pakilo, tačiau bent jau „U-Multirank“, priešingai nei VGTU, nurodo, kad universiteto publikacijų „Thomson Reuters Web of Science“ duomenų bazėje sumažėjo nuo 1041 iki 1032. Vis dėlto, VGTU skaičiavimais, šis rodiklis (bendras ketverių metų publikacijų skaičius) esą turėtų siekti maždaug 1,1 tūkst. publikacijų.

„Skirtumų gali būti dėl institucijos pavadinimų gausybės. Gali būti, kad kai kurie VGTU pavadinimai buvo neįvertinti, tačiau bendras universiteto publikacijų skaičius didėjo, taip pat ir „Thomson Reuters Web of Knowledge“ platformos „Web of Science“ tarptautinėje duomenų bazėje“, – tvirtina L.Kraujalienė.

O štai padidėjęs VGTU mokslinių publikacijų citavimo indeksas matyti ir „U-Multirank“: pernai jis buvo 0,95, šiemet siekia 1,14. VGTU nuo 33,39 2015 m. iki 56,27 2016 m. padidino ir iš išorės gautų pajamų už mokslo veiklą ir akademinio personalo santykio rodiklio reikšmę. L.Kraujalienė paaiškina, kad šis rodiklis padidėjo, nes universitetas gavo daugiau tarptautinių ir nacionalinių lėšų įvairiems projektams įgyvendinti. Pavyzdžiui, nacionalinės mokslo programos „Ateities energetika“ projektams – „Energiją tausojančių medžiagų kūrimas, tyrimai ir taikymas pastatų atitvarose“, „Pastato ir atsinaujinančios energijos vartojimo tvarumo modelis“ ir kitiems.

Didėjo ir VGTU uždirbtos pajamos iš verslo užsakymų (privataus kapitalo pritraukimo rodiklis) – tai universitetui pelnė aukščiausią įvertinimą. L.Kraujalienė paaiškina, kad daugiausia Lietuvos ir užsienio įmonių užsakomi darbai yra susiję su naujų medžiagų, skaitinio intelekto algoritmų, informacinių technologijų tyrimų sritimis.

„Labai gerai“ VGTU įvertintas ir pagal nuo universiteto atskilusių, „pumpurinių“ įmonių skaičių: naujausiame „U-Multirank“ šis įvertinimas pelnytas už 16 naujų universiteto startuolių.

Rodikliams pagerinti reikia kelerių metų

KTU per metus labiausiai pagerino mokslinės veiklos ir žinių perdavimo sričių rodiklius, šiek tiek sumažėjo mokslinių publikacijų citavimo indeksas, absoliutus jų skaičius bei kartu su verslo partneriais parengtų publikacijų dalis procentais. Išorinių mokslinių tyrimų pajamų rodiklio reikšmė išaugo nuo 26,24 iki 34,96. Reitingo sudarytojai šį rodiklį apskaičiuoja remdamiesi 2012–2014 m. duomenimis, o kaip tik tuo metu KTU padaugėjo 7-osios bendrosios programos įgyvendinamų projektų, kitų mokslo darbų.

„Tikimės ir toliau išlaikyti tokį rodiklį, nes 2015 m. duomenys, kurie bus pateikti artimiau­siu metu, taip pat gerėja: auga aukšto lygio tarptautinių mokslo publikacijų, patentų skaičius, daugėja laimėtų „Horizontas 2020“ projektų“, – prognozuoja KTU strateginio plana­vimo ir kokybės direktorė Solveiga Buo­žiū­tė.

KTU jau pasirašė 12 programos „Ho­ri­zon­tas 2020“ dotacijos sutarčių ir tapo strateginio pro­jekto „Sveiko senėjimo mokslo ir technologijų kompetencijos centras“ koordinatoriumi. Šį programos „Horozintas 2020“ projektą KTU įgyvendins drauge su Lietuvos sveikatos moks­lų universitetu, VU, Švedijos Lundo universitetu, VTT Suomijos techninių tyrimų centru.

KTU pajamos padidėjo ir žinių perdavimo srityje – už privataus kapitalo pritraukimą šis universitetas įvertinas „labai gerai“. Didesnes pajamas iš verslo užsakymų lėmė 2012 m. įsteigto KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) veikla, o 2015 m. atsirado ir jo koordinuojama atviros prieigos sistema APCIS, kurioje verslas paprastai gali iš tūkstančio universiteto siūlomų paslaugų išsirinkti reikalingą darbą ir jį užsakyti.

„Anksčiau verslininkai sakydavo, kad nežino, į ką kreiptis dėl tam tikrų darbų, nes universitetas didelis, nėra „vieno langelio“ principo. O NIVC ir atviros prieigos sistema sujungė verslo ir mokslo žmones – technologijų perdavimas verslui suaktyvėjo. Taigi trejų metų įdirbis šiandien jau duoda matomų rezultatų – pajamos iš privataus sektoriaus, Lietuvos ir užsienio rinkų didėja“, – apibendrina S.Buožiūtė.

Per metus nuo praėjusio „U-Multirank“ KTU gerokai padidino ir nuo universiteto atskilusių įmonių skaičių. Startuolių skatinimas KTU prasidėjo 2012 m., kai universitetas įsteigė akademinį jaunimo verslumo centrą „KTU Statup Space“, o dabar KTU kasmet įkuriama apie 12 jaunųjų įmonių. Pavyzdžiui, 2014 m. studentai įsteigė įmones, kad galėtų gaminti pragulų prevencijos lovas su šoninio pavertimo funkcija, komercializuoti sintetinį kaulo pakaitalą ir t.t.

„Strateginė kryptis, kurios idėja buvo suteikti pagalbą ir erdvę jaunojo verslo plėtrai, šiandien duoda rezultatų, net geresnių nei Suomijos Aalto, Nyderlandų Delfto technologijos ar Danijos technikos universitetų“, – KTU rodiklį su panašių užsienio aukštųjų mokyklų situacija lygina S.Buožiūtė.

KTU rezultatas šių užsienio universitetų pa­sie­kimams prilygsta ir studijų srityje pagal sėkmingai bakalaurą baigiančiųjų dalį (61,84 proc.) –  jų KTU per metus padaugėjo daugiau nei dešimtadaliu. Toks rezultatas gali atspindėti studijų programų pertvarkos, naujojo dėstytojų edukacijai skirto KTU centro EDU-LAB veiklos, pirmosios Lietuvoje 2014 m. atsiradusios kompleksinės mentorystės programos naudą. Šios programos dalyviams, maždaug trečdaliui universiteto studentų, susidoroti su studijų metais kilusiais sunkumais padeda jų mentoriai.

Pajamų už mokslą jau gauna ne tik techniniai universitetai

Padidėjusios iš išorės gautos pajamos už mokslą – nacionalinės, tarptautinės lėšos moks­linei veiklai 2012–2014 m. – aukščiausią įver­ti­nimą pelnė ir Vytauto Didžiojo universitetui (VDU).

VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) dekanė doc. dr. Rita Bendaravičienė paaiškina, kad žymų rodiklio reikšmės (nuo 63,03 iki 154,12) padidėjimą lėmė universiteto įgyvendintų projektų gausa. 2012–2014 m. vien Lietuvos mokslo taryba (LMT) finansavo 52 universiteto įgyvendinamus projektus, o 2014-aisiais VDU pritraukė 56,8 proc. daugiau įvairių fondų paramos mokslo projektams vykdyti. Pajamų didėjimo tikimasi ir toliau, nes praėjusiais metais taip pat augo LMT skiriamos lėšos, 20 proc. padidėjo tarptautinių projektų finansavimas.

„2014 m. prasidėjo paraiškų teikimas programos „Horizontas 2020“ projektams įgyvendinti, todėl tikimės, kad šis rodiklis gerės ir toliau, jo pokytis bus matomas, kai „U-Multirank“ pateiksime duomenis apie 2013–2015 m. laikotarpio mokslinės veiklos pajamas, – prognozuoja R.Bendaravičienė. – Didelio šuolio nebus, bet pajamos nuosekliai turėtų didėti, nes ir pats universitetas investuoja į šią strateginę kryptį. Pavyzdžiui, VDU Pasaulio lietuvių universiteto idėjos realizavimas skatina mokslininkų ir studentų bendradarbiavimą, kūrybinius mainus ir yra gera platforma pritraukti lėšų.“

Kitas gerokai pasikeitęs VDU rodiklis – nuo universiteto atskilusių „pumpurinių“ įmonių skaičius: per metus šio rodiklio reikšmė išaugo nuo nulio iki 4,87 (B).

R.Bendaravičienė paaiškina, kad naujų įmonių atsiradimą lėmė Verslo praktikų centro įkūrimas, nes viena iš jo veiklų – gerinti studentų verslumo kompetencijas: „Dėl centro kompetencijos, teikiamos pagalbos steigiant įmones, teikiamų konsultacijų ir kitų veiklų faktiškai atsirado įkurtų įmonių.“

Atskilusių įmonių gerokai padaugėjo ir Mykolo Romerio universitete (MRU), už šį rodiklį MRU „U-Multirank“ gavo aukščiausią A įvertinimą. Taip pat didėjo pajamos iš privataus kapitalo, tačiau, nors šio rodiklio reikšmė padidėjo nuo 1,14 pernai iki 7,78 šiemet, už jį universitetas gavo C įvertinimą.

MRU Komunikacijos ir rinkodaros centro direktorius Šarūnas Sakalauskas abu pagerėjusius rodiklius sieja su MRU LAB įsteigimu: 19 laboratorijų, sutelktų atskirame universiteto padalinyje, įgyvendina trečiąją universiteto misiją – bendradarbiauja su verslu. Tarp universiteto teikiamų paslaugų verslui didžiausią dalį užima mediacijos mokymai, nacionaliniu mastu atliekami kibernetinio saugumo tyrimai.

„Siekiame, kad mūsų mokslinių tyrimų darbotvarkę formuotų ne tik mokslininkai, bet ir verslininkai, – sako Š.Sakalauskas. – Nors laboratorijų korpusas atidarytas 2015 m. rugsėjį, jų veikla buvo prasidėjusi jau anksčiau: pastato atidarymo dieną jau turėjome 10 MRU LAB partnerių – įmonių, organizacijų, todėl tikimės, kad kitąmet reitinge bus matyti dar didesni privataus kapitalo pritraukimo skaičiai.“

Š.Sakalauskas, kaip ir kitų universitetų atstovai, patvirtina, kad vienas iš motyvų dalyvauti „U-Multirank“ yra galimybė pasitikrinti, kaip universitetui sekasi siekti strateginių tikslų, be to, šis reitingas kaip tik akcentuoja žinių perdavimo sritį – gana detaliai, skirtingais rodikliais įvertina universitetų bendradarbiavimą su verslu.

Nors „U-Multirank“ sulaukia kritikos, Š.Sakalausko teigimu, šio reitingo stiprybė yra ta, kad, be institucinio vertinimo, jame galima palyginti palyginamus dalykus – skirtingų aukštųjų mokyklų siūlomas studijų programas ar jų kryptis, bet ne gretinti ir panašumų ieškoti tarp nepalyginamų skirtingos specializacijos universitetų, kaip dalyje kitų reitingų.

„Jei stipriausi pasaulio universitetai toliau kvestionuos „U-Multirank“ metodiką, reitingo sudarytojams reikės rasti būdų, kaip apsiginti“, – apibendrina Š.Sakalauskas. Jis prognozuoja, kad ilgainiui patikimesnėmis reitingavimo sistemomis bus laikomos tos, kurios, užuot pasikliovusios vien universitetų pateikiamais skaičiais, remsis atvirai prieinamais duomenimis.

„Visi reitingai yra subjektyvūs, visuose taikoma vienokia ar kitokia perspektyva, vienur skaičiuojami išvestiniai dydžiai, kitur – absoliutūs skaičiai. Tai nėra nei gerai, nei blogai. Mano nuomone, problemų atsiranda tada, kai lyginami nepalyginami dalykai“, – sako VDU EVF dekanė R.Bendaravičienė, kuri „U-Multirank“ tyrinėjo dar iki jo pasirodymo.

Ji priduria, kad į profiliavimą nukreiptas „U-Multirank“ vis tiek yra viena iš priemonių, kurios padėtų universitetui įvertinti stipriąsias ir tobulintinas sritis, ir nėra blogesnis už kitus reitingus.

Kitąmet „U-Multirank“ gali nebūti VU

Išorines mokslinių tyrimų pajamas smarkiai pa­didino ir Klaipėdos universitetas (KU). KU plėt­ros prorektorius dr. Saulius Gulbinskas tokį rezultatą sieja su sėkminga Jūrinio slėnio veikla ir struktūrine universiteto pertvarka: technologijos ir gamtos mokslai sutelkti viename fakultete, smulkūs jūrinių krypčių mokslo padaliniai sujungti viename Jūros tyrimų atviros prieigos centre ir kt.

„Didesnes mokslo pajamas lėmė mokslinių tyrimų laivo „Mintis“ ir Jūros tyrimų ir atviros prieigos centro laboratorinė įranga, leidžianti atlikti stambesnės apimties mokslinius tyrimus. Be to, sukurta mokslinių tyrimų projektų administravimo paslauga, kuri mokslininkams leidžia labiau koncentruotis į mokslines veiklas, taip pat pradėta vykdyti aktyvesnė mokslinių tyrimų rinkodara“, – vardija KU prorektorius.

Tarptautiškumo srityje KU gerokai padidėjo užsienio kalba vykdomų magistrantūros studijų programų dalis (nuo 1,75 proc. 2015 m. iki 11,86 proc. 2016 m).

KU studijų prorektorius prof. dr. Kęstutis Du­činskas paaiškina, kad didinti tarptautiškumą ir studijų užsienio kalba plėtrą yra strateginiai KU uždaviniai. Naujų magistrantūros studijų už­sie­nio kalba atsiranda ir todėl, kad į KU atvyksta studijuoti daugiau užsienio studentų, kuriuos KU prisikvietė ėmęsis aktyvesnės tarptautinių studijų rinkodaros.

Magistrantūros studijų užsienio kalba padaugėjo ir Lietuvos sporto universitete (LSU), už šį rodiklį LSU šiemet gavo aukščiausią įvertinimą, taip pat – ir už tarpdisciplinines mokslo publikacijas. LSU šiek tiek kilstelėjo ir privataus kapitalo rodiklį, nors jo įvertinimas ir šiemet yra D.

Šiemet „U-Multirank“ pasirodė ir Lietuvos svei­katos mokslų universitetas (LSMU), LEU bei Šiaulių universitetas (ŠU).

Devynis A įvertinimus susižėręs LEU geriausiai įvertintas studijų srityse už numatytų laiku studijas baigiančių bakalaurų ir magistrų dalį, meninės veiklos produkciją, aukščiausią įvertinimą ga­vo visi poveikio regionui srities rodikliai – regione dirbančių bakalauro ir magistrantūros absolventų, studentų, regione atlikusių praktiką, mokslo publikacijos su regiono autoriais, taip pat – pajamos iš regiono šalinių. Įvertinimą „silpnai“ LEU gavo už mokslo publikacijas, parengtas su verslo partneriais, nuo universiteto atskilusias įmones ir kt.

ŠU šešis geriausius įvertinimus pelnė už panašius rodiklius – numatytu laiku studijas baigiančių bakalaurų ir magistrų dalį, meninės veiklos produkciją, pajamas iš nuolatinio profesinio tobulėjimo veiklos, užsienio kalba vykdomų bakalauro studijų programų dalį, regione dirbančius bakalauro ir magistrantūros absolventus.

Šešis kartus „labai gerai“ LSMU „U-Mul­ti­rank“ buvo įvertintas už sėkmingai studijas baigiančių bakalaurų dalį, pajamas iš nuolatinio profesinio tobulėjimo, iš regioninių šaltinių, taip pat – už regione dirbančių bakalaurų ir magistrų dalį.

Kitąmet šiame reitinge dalyvaujančių Lie­tu­vos aukštųjų mokyklų (šiemet skaičiuojant su kolegijomis jų yra 19) gali ir sumažėti – VU svarstys galimybę jau nuo kitų metų nebedalyvauti „U-Multirank“.

VGTU

Mokslo ir verslo bendradarbiavimo situacija Lietuvoje keičiasi. Šiuo metu stengiamasi atsižvelgti į pasaulines tendencijas, skatinančias mokslo žinių pritaikymą praktikoje ir kartu – glaudų verslo ir universitetų bendradarbiavimą. Vis aktyviau kuriami vadinamieji slėniai, integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai, kurių tikslas – būti ta platforma, kurioje verslas ir mokslas gali bendradarbiauti, taip pat kurti naujas technologijas, skatinti inovatyvaus verslo kūrimą bei plėtrą.

Akivaizdu, kad universitetai yra viena esminių institucijų, galinčių stipriai prisidėti prie inovacijų kūrimo ir pritaikymo versle skatinimo. Vakaruose glaudus universitetų ir verslo bendradarbiavimas jau seniai tapo tendencija.

„Jungtinių Amerikos Valstijų praktika rodo, kad universitetai rengdami studijų programas ir vykdydami mokslinius tyrimus konsultuojasi su verslo atstovais, atsižvelgia į esamus verslo poreikius. Reikia pabrėžti, kad labai dažnai verslą domina ne konkretūs moksliniai tyrimai, o universitetų teikiamos konsultacijos ir parengti aukštos kvalifikacijos specialistai, nes būtent universitetų sukauptos žinios gali padėti spręsti konkrečias versle kylančias problemas“, – pastebi Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslo prorektorius prof. habil. Dr. Antanas Čenys.

Nors universitetų ir verslo bendradarbiavimas šiuo metu atrodo natūralus, nereikia pamiršti pagrindinės universiteto misijos: profesoriai turi dėstyti studentams, mokslininkai – vykdyti mokslinius tyrimus, rengti aukštos kokybės mokslinius straipsnius ir t.t. Dėl šios priežasties universiteto galimybės skirti pakankamai resursų greitam konkretaus verslo užsakymo vykdymui neretai yra ribotos, tačiau vargu ar visuomenė iš tiesų norėtų, kad universitetas taptų verslo užsakymų vykdymo mašina. Vis dėlto VGTU bendradarbiavimui su verslu skiriamas svarbus dėmesys, siekiant studentus parengti darbo rinkai. Konkrečios versle kylančios problemos formuluojamos kaip kursinių ir baigiamųjų darbų, gamybinių praktikų užduotys. Studentų įtraukimas į realių verslo problemų sprendimą labai naudingas tiek plečiant bei palaikant bendradarbiavimą su verslu, tiek ugdant studentų praktinius, inžinerinius bei verslumo gebėjimus.

Kalbėdamas apie verslo ir mokslo bendradarbiavimo praktiką Lietuvoje A.Čenys tvirtina, kad dabar formuojasi nauja universitetų ir verslo bendradarbiavimo kultūra. Anksčiau mokslininkai tiesiog dirbo ir padėjo verslui spręsti jam kilusias problemas, tačiau nejautė poreikio kalbėti apie savo bendrą veiklą su verslu. Dėl šios priežasties dar ir dabar nutinka, kad universitetai ne visada gali apibrėžti savo bendradarbiavimo mastą. Vis dėlto šiandien verslo ir mokslo sąveika skatinama valstybės lygmeniu, taip pat ir visuomenė nori žinoti apie šios sąveikos vaisius.

Siekiant sujungti visas verslo ir mokslo bendradarbiavimo veiklas, praėjusių metų pabaigoje universitete įsteigtas Žinių ir technologijų perdavimo centras, kurio pagrindiniai uždaviniai – skatinti mokslo ir verslo partnerystę bei siekti efektyvaus universiteto mokslininkų ir studentų veiklos rezultatų panaudojimo.

„VGTU su verslu glaudžiai bendradarbiavo nuo pat įkūrimo pradžios, ir ši tradicija palaikoma toliau. Kadangi daug VGTU universiteto mokslininkų su verslo įmonėmis dirba jau seniai, pastebėjome, kad būtent šios įmonės labiau pasitiki universitetu, profesoriais, jų grupėmis. Bendradarbiavimo su verslu tradicijos padeda užmegzti ir naujų ryšių su verslu. Todėl VGTU Žinių ir technologijų perdavimo centro kūrimas klostėsi natūraliai, tai buvo tam tikras jau esamo bendradarbiavimo su verslu įtvirtinimas“, – apie naująjį VGTU Žinių ir technologijų perdavimo centrą kalba A.Čenys.

VGTU dalyvavimo slėniuose modelis skiriasi nuo daugelio kitų slėnių. „Mūsų universitetas iš esmės nestatė naujų pastatų, tačiau tikslingai modernizavo turimas laboratorijas. Įkurdami Civilinės inžinerijos mokslo centrą suteikėme naujos kokybės tiems darbams, kuriuos darėme iki šiol. Todėl dabar turime vieną geriausių Rytų Europoje civilinės inžinerijos mokslinių ir taikomųjų tyrimų įrangų ir tai įgalina mus atlikti paslaugas, kurios pasitarnaus moderniomis technologijomis pagrįsto verslo kūrimui bei plėtrai. O Žinių ir technologijų perdavimo centro užduotis – sujungti iki šiol skirtinguose padaliniuose vykdomas mokslinių tyrimų paslaugų, komercinimo, technologijų perdavimo funkcijas ir sukurti vieno langelio vaidmenį tiek verslo įmonėms, norinčioms gauti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros paslaugų, tiek mokslininkams, siekiantiems bendradarbiauti su verslu ir komercializuoti savo mokslo rezultatus“, – teigia VGTU mokslo prorektorius.

VGTU vykdomos mokslinės ir technologinės veiklos prioritetai yra būtent tose srityse, kurios aktualios tiek verslui, tiek valstybei ir kitoms šalims. Statyba, aplinka, aplinkosauga, pastatų energetika, transportas – šių universiteto mokslo žinių pritaikymas praktikoje yra labai svarbus.

VGTU didelį dėmesį skiria išradimams ir mokslo rezultatų komercinimui. „VGTU Lietuvoje pirmauja pagal įregistruotų patentų skaičių. 2014 m. VGTU mokslininkai užpatentavo 38 nacionalinius patentus. Šiuo metu vyksta septynių išradimų Europos patento gavimo procedūra. Pavyzdžiui, plieninių lynų kokybės diagnostikos metodas, paskelbtas geriausiu 2013 m. Lietuvos išradimu, buvo patentuotas ir pateiktas Japonijai bei Pietų Korėjai, kur žmones keliančių įrenginių, tokių kaip funikulieriai ar liftai, darbai bei diagnostika yra labai aktualu“, – pasiekimus su išradimais susijusioje veikloje vardija A. Čenys.

Nors Žinių ir technologijų perdavimo centras įkurtas neseniai, įdirbis centrui tęsti mokslo rezultatų komercinimo ir verslumo skatinimo veiklas jau yra. Nuo 2013 m. VGTU kartu su partneriais padėjo įkurti 22 inovatyvias įmones, vadinamuosius startuolius, 18-oje jų dirba VGTU studentai. Pavyzdžiui, MB „MetaNoja“, sukūrusi miltelinio tipo žaliavą – celiuliozės nanokristalus, iš kurių pagamintos medžiagos gali būti plačiai naudojamos ekologiškiems produktams gaminti. Biokurą gaminančios bendrovės „Lignineko“ dviejose gamybos linijose įdiegti VGTU mokslininkų sukurti daugiakanaliai ciklonai, išvalantys iš oro itin smulkias kietąsias daleles. VGTU Statybos fakulteto mokslininkai, bendradarbiaudami su AB Panevėžio statybos trestu, sukūrė technologiją, kuri atpigina ir palengvina pastato konstrukcijas, sustiprina garso izoliaciją ir net 40 proc. sumažina betono kiekį statinių perdangose.

„Turime ir kitų sėkmingų inovatyvių idėjų pritaikymo pavyzdžių: praėjusiais metais verslo įmonėje sėkmingai įdiegta VGTU mechatronikos absolvento Andriaus Dzedzickio inovacija – mechatroninė klimato valdymo ir energijos sąnaudų kontrolės sistema. Mūsų studentai turi galimybių ne tik prisidėti prie mokslininkų atliekamų tyrimų ar kuriamų technologijų, bet ir patys kurti inovatyvų verslą. Studentai gali konsultuotis su Verslumo centro mentoriais ir sukurti pagrindus savo verslui dar studijuodami universitete“, – apie verslumo ugdymo veiklas pasakoja VGTU mokslo prorektorius.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) turės pirmąjį Lietuvoje Produktų dizaino, inovacijų ir kūrybinių industrijų centrą “LINK MENŲ fabrikas”.

Apie studentų kūrybiškumo ugdymą kalbama daug, tačiau mažai kas pasiūlo receptų, kaip tai daryti. Patys dėstytojai pripažįsta, kad iš mokyklų ateina įvairių kompetencijų moksleivių, tačiau didelė jų dalis – su užgesusia kūrybiškumo kibirkštėle. Aukštosiose mokyklose tą kibirkštėlę vėl reikia įžiebti.
Būtent tokio tikslo sieks VGTU, investuojantis šešis milijonus litų į “LINK MENŲ fabriką”. Jame studentams bus suteikiamos visos galimybės praktiškai išbandyti savo idėjas ir gauti reikiamų konsultacijų kuriant verslą.

Tikros dirbtuvės
Kūrybinių industrijų inovacijų kompetencijų centru tapsiantis “LINK MENŲ fabrikas” studentams ne tik padės generuoti ir plėtoti savo idėjas, bet ir suteiks demonstracines erdves jų mokslinei, techninei, meninei ar komunikacinei kūrybai. Taip pat jame veiks praktinių kūrybos užduočių atlikimo bazė bei prototipų gamybos dirbtuvės.
“LINK MENŲ fabriko” projekto vadovas VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto lektorius Žilvinas Jančoras prisimena, kad mintis kurti tokią įstaigą kilo jau prieš porą metų siekiant sukurti savarankiško darbo erdves, kuriose studentai galėtų save išreikšti ne vien tik popieriuje, bet ir atlikdami praktinius darbus.
“Kitaip nei daugelis universitetų, VGTU skiria didelį dėmesį ne tik studijų procese numatytam praktiniam studentų parengimui, bet ir studentų kūrybiškumo bei jų iniciatyvumo skatinimui. Todėl ir kuriame centrą, kuriame studentai galės realizuoti idėjas, atlikti savo baigiamuosius darbus, kurti prototipus, kuriuos vėliau būtų galima pristatyti potencialiems darbdaviams ar investuotojams”, – aiškina Ž.Jančoras.

Skatinamas komandinis darbas
“LINK MENŲ fabrikas” kuriamas kartu su partneriu iš Jungtinės Karalystės – Edinburgo Neipiero universitetu, kuris daugiau nei 15 metų aktyviai skatina inovacijas ir užsiima jų pritaikymo versle veikla. Diegiant mokymosi metodikas taip pat bus įvertinta ir kitų aukštųjų mokyklų patirtis šioje srityje – panašius centrus turi geriausiu pasaulio universitetu laikomas Masačusetso technologijos institutas (JAV) bei Aalto universitetas (Suomija). Šis fabrikas bus regiono lyderis, nes jame sukaupta geriausia tokio pobūdžio įstaigų užsienyje patirtis.
Fabriko tikslas – po vienu stogu suburti įvairių fakultetų studentus bendram darbui. Pavyzdžiui, Elektronikos fakulteto studentai mėgsta kurti robotukus, bet robotas susideda ne tik iš elektroninės, bet ir iš mechaninės dalies. Taigi galės prisidėti Mechanikos fakultetas. Architektūros fakultete veikia Dizaino katedra, kurios studentai robotui galėtų suteikti gražų pavidalą. Komunikacijos studentai parengs viešą gaminio pristatymą, o vadybininkai sukurs verslo planą, kaip tą produktą realizuoti.
Šios įstaigos veikloje dalyvaus VGTU Kūrybinių industrijų, Verslo vadybos, Mechanikos, Elektronikos ir Fundamentinių mokslų fakultetai. Fabrike mokysis kartu dirbti, kurti naujus projektus, ieškoti bendrų sprendimų inžinieriai, informacinių technologijų specialistai ir kūrybinių industrijų atstovai.
Amerikoje darbdavių buvo klausima, kokių studentų gebėjimų jie labiausiai pasigenda. Atsakymas – komandinio darbo įgūdžių. “LINK MENŲ fabrikas” būtų tarpdisciplininio komandinio darbo vieta, ugdanti įvairių specialybių studentus dirbti kartu.
Sostinės Linkmenų gatvėje įsikursiantis “LINK MENŲ fabrikas” savo veiklą turėtų pradėti 2015 m. Jame vienu metu galėtų kurti apie šimtą studentų.

Kad atsirastų sėklų, reikia tinkamos aplinkos
Pasak Ž.Jančoro, šis projektas dažnai siejama su verslo inkubatoriais. Išties Lietuvoje turime gana daug inkubatorių, kuriuose gimsta verslo idėjos. Tačiau šio projekto esminė idėja šiek tiek kitokia.
“Fabrike verslo idėjos kaip sėklos būtų brandinamos, po to jos kraustytųsi į Lietuvoje esančius inkubatorius, kuriuose iš sėklų būtų auginami augalai (angl. ~Seeds~). Norime suteikti studentams galimybę kurti idėjas ir stebėti, kas iš to išeina. Šioje vietoje niekas nereikalaus, kad kiekviena idėja būtų realizuota į sėkmingą verslo projektą, tad studentai galės bandyti savo idėjas, klysti ir mokytis iš savo klaidų”, – pabrėžia projekto vadovas.
Inovacijų kūrimas sujungiant meninius ir inžinerinius sprendimus yra nauja Lietuvai ir visam pasauliui sritis, tačiau neabejojama, kad tai taps vis aktualiau. Projektu siekiama didinti lietuviškų inovacijų sklaidą pasaulyje: sukurta centro infrastruktūra leis pagerinti studijų, mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros kokybę kūrybinių industrijų srityje. Taip pat ji padės rengti Lietuvai itin reikalingus specialistus, turinčius kompetencijų inovacijų kūrimo, plėtojimo ir diegimo procesuose.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) tapo vieninteliu universitetu iš Rytų ir Vidurio Europos gavusiu galimybę dalyvauti prestižinėse MOSIS universitetinių mokymų ir tyrimų programose greta garsiausių JAV universitetų. Lietuvos studentai turės unikalią galimybę bendradarbiaudami su kompanija „IBM“ realizuoti savo idėjas projektuojant bei gaminant modernias elektronikos technologijas – integrinių grandynų prototipus.
Integriniai grandynai – smulkiausioji šiuolaikinės nanoelektronikos ir įvairių mikroschemų dalis, tačiau dėl ypatingai brangių technologijų, Lietuvoje jie šiuo metu negaminami.
„Patekimą į MOSIS programas galima prilyginti sportininkų patekimui į olimpiadą. Tikrinama universitetų turima įranga, dėstytojų kompetencija, jų mokslinė veikla ir vykdyti projektai, nes programoms pasirenkami tik patys stipriausi elektronikos srities specialistai,“ – sako VGTU Elektronikos fakulteto Kompiuterių inžinerijos katedros docentas Vaidotas Barzdėnas. Pietų Kalifornijos informacinių mokslų instituto kuruojamose MOSIS programose dalyvauja tiek aukštosios mokyklos, tiek didžiausios pasaulio elektronikos įmonės kaip kad „IBM“, „Globalfoundries“, „TSMC“, „OnSemi“ ir kitos.
Kaip teigia VGTU atstovas, integrinius grandynus galima pavadinti puslaidininkyje realizuota elektroniko idėja-fantazija, atliekančia konkrečią skaičiavimo, stiprinimo, saugojimo ar kitokią funkciją. Nuo integrinių grandynų dydžio priklauso elektroninio prietaiso sparta ir patogumas – kuo elektronika mažesnė, tuo ji greičiau veikia, eikvoja mažiau energijos bei turi daugiau funkcijų.
Lietuvos studentai gali dalyvauti dviejose programose: jei jų suprojektuoti integrinių grandynų prototipai neviršija gamybos kompanijų nustatyto standartinio ploto – 2,25 kvadratinių milimetrų – jie patenka į mokymų programą ir yra iš karto pagaminami. Jeigu plotas didesnis, studentai dalyvauja tyrimų programoje, teikia pasiūlymą gamybai su tiksliu idėjos aprašymu, o profesionalai įvertinę jos aktualumą mokslui ar pramonei, sprendžia, ar verta projektą įgyvendinti.
Pirmuosius studentų sukurtus prototipus VGTU vertinimui turi pateikti iki kovo 3 dienos. Universitetui suteikta galimybė per metus įgyvendinti tris tokius projektus. Vieno jų gamyba vertinama mažiausiai 6 tūkstančiais litų.
Be naujos projektavimo patirties įgijimo studentai taip pat galės susipažinti su didžiausių elektronikos kompanijų naudojamomis technologijomis bei gamybine literatūra – įmonės suteiks medžiagos integrinių grandynų projektavimo technologinių bibliotekų kūrimui.
MOSIS programose dalyvauja beveik 240 aukštųjų mokyklų, didžioji jų dalis – JAV universitetai. Tai – dar viena platforma užmegzti akademinius ryšius su specialistais iš kitų universitetų, dalintis patirtimi bei ieškoti naujų bendradarbiavimo galimybių.

Lietuvoje sparčiai išpopuliarėjusios protų kovos keliasi ir į mobiliuosius telefonus – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentai pristatė jų principu paremtą edukacinį žaidimą apie kiną „Movie Llama – Cinema Quiz“. Pasitelkę kūrybiškumą ir nemokamą žaidimų kūrimo įrankį „Tutotoons“, jie jau po poros dienų žaidė pačių sugalvotą originalų žaidimą ir pasiūlė jį pasaulinei rinkai.

Pasirinkę savo mėgstamą temą – kiną, VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto studentai Gintarė Šarmavičiūtė, Kristina Žurauskaitė ir Deividas Baumilas interaktyvią ir spalvingą programėlę „Movie Llama – Cinema Quiz“ sukūrė vos per vieną savaitgalį. Žaidime kino ekspertė lama ne tik supažindina su reikšmingiausiais režisieriais, filmais bei faktais, bet ir įvertina žaidėjų žinias kino srityje.

„Kurdami žaidimą norėjome parodyti, kad šiandien mobiliųjų telefonų programėlių gamybai  nebūtinos specifinės programavimo žinios, užtenka išmanyti technologijas ir jų pasiūlą. Programėlė atskleidžia kino chronologiją – žaisdami galėsite patikrinti, ar žinote visus ryškiausius faktus, padariusius įtaką kino industrijai ir jos raidai“, – sakė viena iš „Movie Llama – Cinema Quiz“ kūrėjų Gintarė Šarmavičiūtė.

Žaidimas „Movie Llama – Cinema Quiz“ nemokamai platinamas mobiliųjų programėlių parduotuvėse „Google Play“ bei „App Store“. Sulaukę teigiamų vartotojų atsiliepimų ir komentarų VGTU studentai planuoja tobulinti žaidimą ir kurti naują versiją, kuri reikalautų daugiau specifinių kino žinių.

Nemokamu žaidimų kūrimo įrankiu „Tutotoons“ jau sukurti aštuoni pavyzdiniai žaidimai – dalis jų sulaukė nemažo susidomėjimo internete ir viso pasaulio vartotojų buvo parsisiųsti tūkstančius kartų.

Daugiau nei 25 metus Europoje gyvuojančia akademinių mainų programa „Erasmus“ jau pasinaudojo daugiau nei 3 milijonai studentų. Šia gražia proga iš kiekvienos dalyvaujančios šalies buvo išrinktas atstovas, galintis reprezentuoti programą ir savo šalį. Lietuvos ambasadore tapo Gabija Cijūnaitytė, studijuojanti Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU).

„Erasmus“ studentų tinklo (ESN) ir Europos komisijos organizuotame ambasadorių konkurse dalyvavo 1800 studentų, 2012–2013 mokslo metais dalyvavusių „Erasmus“ programoje. Konkurso paraiškose jie turėjo plačiau papasakoti apie tarptautinių mainų suteiktas galimybes ir savo unikalią patirtį. Iš viso buvo išrinktos 33 įdomiausios skirtingų šalių studentų istorijos, kurios dabar platinamos visai „Erasmus“ bendruomenei.

Reprezentuoti Lietuvą išrinkta 21-erių metų VGTU informacinių technologijų paslaugų valdymo studentė Gabija Cijūnaitytė. Mergina praėjusiais mokslo metais pusmetį mokėsi viename iš Danijos universitetų, o dabar dar kartą išvyko į šią šalį atlikti profesinės praktikos.

Studijų Danijoje metu ji su keliais bendramoksliais vienai šalies kompanijai kūrė programinę įrangą ir įgijo neįkainojamos darbo tarptautinėje aplinkoje patirties. „Įvairių tautybių žmonės turi skirtingą požiūrį į darbinius procesus, todėl išmokau būti tolerantiška, pažvelgti į situaciją kito žmogaus akimis ir prisitaikyti prie jo pasaulėžiūros“, – pasakojo Gabija. Ji taip pat pabrėžė, kad tiek studijų, tiek praktikos metu ne tik įgijo naujų žinių, bet ir tobulino anglų kalbos žinias bei bendravimo įgūdžius.

„Po pusmečio studijų užsienyje grįžau į Lietuvą susipažinusi ne vien su kitos šalies papročiais ir kultūra ar susiradusi naujų draugų, bet ir geriau pažinusi save. Tapau išmintingesnė, įgijau naujos patirties ir labiau pasitikiu savo jėgomis“, – sakė VGTU studentė, vasarą leidžianti Arhus mieste ir atliekanti praktiką vienoje didžiausių Danijos IT įmonių „Systematic“.

Lietuvos regionų savivaldybės vis dažniau ieško partnerių, kurie padėtų užtikrinti darnų bei spartų miestų ir jų rajonų vystymąsi. Kovo 14 dieną sutartimi bendradarbiavimas buvo patvirtintas tarp Rokiškio rajono savivaldybės ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU), o kovo 22 dieną universitetas patvirtino bendradarbiavimą ir su Ukmergės rajono savivaldybe.

Sutartyse pabrėžiamas siekis efektyviai panaudoti Lietuvos aukštojo mokslo potencialą ir taip spartinti darnų miestų bei jų rajonų vystymą.
„Gyventojų regionuose mažėja, o valstybės politika šiuo atžvilgiu nėra aiški, tad savivaldybės pačios imasi iniciatyvos. Stiprindami bendradarbiavimą su savivaldybėmis siekiame, kad studentai universitete įgytas žinias pritaikytų grįžę į savo gimtuosius miestus bei skatintų jų pažangą ir darnų vystymąsi“,– teigė VGTU Integracijos ir karjeros direktorė Vilma Navikienė.
Aukštųjų mokyklų ir savivaldybių bendradarbiavimo svarbą akcentavo ir Rokiškio rajono savivaldybės meras Vytautas Vylys: „Bendradarbiavimas su universitetu ypač svarbus mūsų specialistams, kurie gali būti arčiau mokslo naujovių, sužinoti aktualiausias naujienas, pasisemti patirties iš mokslininkų. Toks bendradarbiavimas padeda žvelgti toliau dirbant kasdienius darbus.”
Architektūros, Aplinkos inžinerijos, Statybos ir kitų fakultetų studentai aktyviai įtraukiami į bendradarbiavimo procesus. Savo baigiamuosiuose darbuose jie renkasi analizuoti miestų problematiką, ruošią ir pristatinėja pasiūlymus darniai miesto plėtrai, nagrinėja įvairius urbanistinės raidos aspektus.
VGTU jau vykdo bendrus projektus su dešimčia Lietuvos rajonų bei miestų savivaldybių, o su Neringos, Tauragės, Zarasų regionais universitetas bendradarbiauja jau daugiau nei 10 metų. Šį kartą VGTU įsipareigojo diegti mokslo rezultatus Rokiškio bei Ukmergės plėtroje  ir gamyboje, atlikti mokslines, menines ir taikomąsias ekspertizes bei kitaip panaudoti mokslinį potencialą teikiant konsultacijas darnaus miesto vystymo klausimais, dalyvaujant bendruose projektuose bei atliekant mokslinius tyrimus.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) yra viena didžiausių aukštųjų mokyklų Lietuvoje, siekianti tapti technikos ir inžinerijos mokymo bei tyrimų lydere Baltijos šalyse. VGTU yra vienintelis technikos universitetas Baltijos šalyse patekęs į „QS pasaulio universitetų 2012/13 m. reitingą“. Universiteto tikslas ugdyti itin profesionalius, kūrybiškus bei socialiai aktyvius specialistus, kurie gebėtų sėkmingai įsitvirtinti tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslo ir darbo rinkose.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) tapo pirmuoju universitetu Lietuvoje, pasiūliusiu inžineriją mokytis visiškai nuotoliniu būdu.

Šias nuotolines mechanikos inžinerijos bei statybos technologijų ir valdymo pirmos pakopos studijas studentai galės rinktis jau nuo rugsėjo 1-osios. Pasak VGTU studijų prorektoriaus Romualdo Kliuko, šis studijų procesas bus valdomas ir administruojamas virtualioje studijų aplinkoje „Moodle“, studijoms bus naudojamos visos moderniausios komunikacijos bei informacijos sklaidos priemonės. Pavyzdžiui, paskaitos bus filmuojamos ir pateikiamos kaip vaizdinė medžiaga, laboratoriniai darbai bus vizualizuojami naudojantis grafiniais redaktoriais, o savarankiškai studentai galės dirbti naudodamiesi inžinieriams ruošti skirtomis taikomosiomis programomis, elektroninėmis knygomis, mokslinių straipsnių ir duomenų bazėmis.
Beje, VGTU – ne vienintelė aukštojo mokslo įstaiga, kurioje, bakalauro ar magistro laipsnį galima įgyti nuotoliniu būdu. Tarkime, Mykolo Romerio universitete nuotoliniu būdu galima studijuoti įstaigų ir įmonių administravimą, o Kauno technologijos universitetas siūlo nuotolinio mokymosi informacinių technologijų magistrantūrą.
Nuotoliniu būdu mokytis gali ir kitų aukštųjų mokyklų bei kolegijų studentai. Tokią galimybę siūlo ir Tarptautinė teisės bei verslo aukštojo mokykla, ir Vakarų Lietuvos verslo kolegija, ir Klaipėdos verslo kolegija ir kitos mokymo įstaigos.
Beje, įdomu tai, kad nuotoliniu būdu mokytis gali net ir vidurinio mokslo diplomo siekiantys jaunuoliai. Pavyzdžiui, Vilniuje tokią galimybę vyresniųjų klasių moksleiviams siūlo Vilniaus Ozo vidurinė mokykla.

13-ąjį Nacionalinio kokybės prizo konkursą šiemet laimėjo Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir bendrovės “Traidenis” bei “August ir Ko”.

Nacionalinį kokybės prizą Vilniaus Gedimino technikos universitetas pelnė didelių įstaigų (įmonių) (daugiau kaip 250 darbuotojų) kategorijoje, UAB “Traidenis” – vidutinių įmonių (mažiau kaip 250 darbuotojų), o UAB “August ir Ko” – mažų įmonių (mažiau kaip 50 darbuotojų) kategorijoje.

Šiame konkurse vertinama šalies organizacijų valdymo kokybė, įmonės politika ir strategija, procesų ir išteklių valdymas, klientų, vartotojų ir darbuotojų poreikių tenkinimas bei kitos sritys.  Iš viso šiais metais konkursui paraiškas pateikė 13 įmonių.

Nacionaliniu kokybės prizu apdovanotos įmonės ne tik padidina bendrovės vertę, bet ir sustiprina konkurencingumą tiek vietinėje, tiek užsienio rinkose. Visoje Europoje vertinamas apdovanojimas liudija, kad jį gavusi įmonė atitinka itin aukštus bendrovės vadybos reikalavimus.

Nacionalinį kokybės prizą Ūkio ministerija ir Kokybės taryba teikia nuo 1998 metų. Šiuo konkursu siekiama skatinti įmones įgyvendinti veiksmingus kokybės vadybos metodus, didinti lietuviškų gaminių konkurencingumą Europos ir pasaulio šalių rinkose. Nacionalinius kokybės prizus savo įmonėms teikia 67 pasaulio šalys, tarp jų – visos Europos Sąjungos šalys.