Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius Romualdas Ginevičius neišvengė viešųjų ir privačių interesų konflikto, siūlydamas universitetui įsigyti plėtros galimybių studiją, kurią pats ketino parengti, konstatavo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

Komisija priėjo išvados, kad situacija, kuriai susidarius buvo vykdomos viešojo pirkimo procedūros minėtai studijai įsigyti, nesiderina su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatomis.

VTEK nuomone, tokiu būdu sukurtos prielaidos valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims, einantiems vadovaujančias pareigas, piktnaudžiauti savo tarnybinėmis pareigomis bei galiomis, galimai asmeniškai sau palankiu būdu paveikiant kitų asmenų priimamus sprendimus.

Komisija rekomendavo R.Ginevičiui nedalyvauti projektuose, kuriuos ketina pirkti jo vadovaujama institucija, ypač kai projektų dalykas yra jo, kaip šio universiteto vadovo tiesioginių pareigų dalis, už kurių vykdymą jis gauna darbo atlygį.

Taip pat nuspręsta, kad R.Ginevičius nepažeidė minėto įstatymo tuo atžvilgiu, kad nenusišalino nuo šio klausimo nagrinėjimo, nes VTEK pradėjus jo elgesio patikrinimą universiteto galimybių studijos pirkimo procedūros buvo sustabdytos.

Į VTEK buvo kreipusis Europos socialinio fondo agentūra. Jai įtarimų kilo dėl to, ar VGTU rektorius gali universiteto paskelbtame ES finansuojamame projekte konsultuoti savo vadovaujamą įstaigą.

R.Ginevičius savo ruožtu tuo metu aiškino, kad universitetą jis pats planuoja konsultuoti nemokamai.

“Čia kažkoks absurdo teatras. Aš savo metinėje ataskaitoje pasakiau, kad reikia iš esmės pertvarkyti struktūrą, mes sudarėme pirkimo komisiją, ir kadangi mano ataskaitoje buvo tai parašyta, paprašė manęs pabūti konsultantu. Be pinigų, be nieko. Aš nesuprantu – kai mes norime daryti ką nors gero, iš karto įžiūrimi kažkokie baisūs dalykai. Tiesiog neįmanoma dirbti”, – aiškino rektorius.

Jis klausė, “kas geriau už rektorių žino, kaip reikia strategiškai pertvarkyti universitetą”. Viešąjį pirkimą laimėjusi universiteto darbuotojų grupė esą geriausiai išmano aukštosios mokyklos reikalus.

Valstybės kontrolei (VK) nustačius Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) įvairių pažeidimų, universiteto vadovybė pripažįsta tik buhalterinės apskaitos klaidas, už kurias ketina bausti atsakingus darbuotojus.

Tuo metu tokie VK nurodyti galimi pažeidimai kaip turto iššvaistymas vykdant bendrųjų planų rengimo sutartis, per dideli priedai ir priemokos nenurodant už kokius darbus ir panašiai, anot VGTU vadovybės, yra diskutuotini, BNS sakė universiteto kancleris Arūnas Komka.

Kanclerio teigimu, už buhalterinės apskaitos pažeidimus turėtų būti nubausti daugiau nei 5 darbuotojai.

“Dėl buhalterinės apskaitos klaidų (…) mes sutinkame, tikrai yra klaidos, ir jos bus ištaisytos, dalis ištaisyta, o darbuotojai nubausti už tas klaidas. (…) Drausminės nuobaudos – papeikimai, pastabos, pagal Darbo kodeksą kas numatyta. Kokie 6-7 darbuotojai, dar diskusijos vyksta”, – BNS sakė A.Komka.

VK audito metu nustatė, kad rengdamas rajonų ir miestų bendruosius planus, universitetas sutartyse su savivaldybėmis nustatytais terminais pagal darbų perdavimo-priėmimo aktus atsiskaitė su savivaldybėmis, nurodydamas, kad visi darbai atlikti visa apimtimi.

Nepaisant to, atsiskaitęs su savivaldybėmis, VGTU vėliau su įvairiais autoriais sudarydavo autorines sutartis tiems patiems darbams atlikti ir mokėdavo jiems autorinį atlyginimą.

Valstybės kontrolė informavo Generalinę prokuratūrą, kad vykdant bendrųjų planų rengimo sutartis VGTU atsakingų darbuotojų veiksmuose gali būti turto iššvaistymo, klaidingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir aplaidaus apskaitos tvarkymo požymių.

A.Komka tikina, kad naujos sutartys sudarytos dėl to, jog prireikė korektūros.

“Dėl bendrųjų planų – mes jiems atsakymą ir įrodymus teikiame. Manome, kad mes teisūs, nes buvo atlikti darbai, o kas buvo mokėta po to, tai buvo taisymai, koregavimai – teritorijų planavime yra detalūs planai rengiami kartais ir trejus metus. Kai kurie Trakų rajono planai iki šiol nepatvirtinti tarybos – korektūrų dar bus. Tie žmonės korektūras ir darė, už tai atlygį ir gavo”, – kalbėjo jis.

Rengiant Trakų rajono ir miesto bendruosius planus, anot VK, universitetas, netaikydamas Viešųjų pirkimų įstatymo, sudarė autorines sutartis su asmeniu bendrai 244,5 tūkst. litų sumai. Šiam asmeniui 2009 metais VGTU išmokėjo autorinį atlyginimą už darbus, kuriuos, anot auditorių, nežinia kas ir kada atliko bei už jį sumokėjo pridėtinės vertės mokestį, nors pats asmuo yra PVM mokėtojas.

“Manome, kad viskas teisingai buvo padaryta – tai neatitinka tikrovės, ji tikrai kvalifikuota specialistė ir tikrai darė tuos darbus. Dėl PVM – jo negavo, buvo sureaguota ir PVM užskaitytas kaip avansinis VGTU vardu. Už ją nebuvo sumokėta ir faktiškai neįvyko. (…) Čia grynai viešųjų ryšių elementas panaudotas – sprendime valstybės kontrolieriaus to nebėra, (…) o čia ištraukiamas tas, apie kurį jau rašėme”, – komentavo A.Komka.

VK taip pat nustatė, jog dažnai teisės aktai buvo pažeidžiami naudojant darbo užmokesčiui skirtas lėšas. Patikrinus administracinio personalo 31 darbuotojo darbo užmokestį, nustatyta 11 atvejų, kai priedų ir priemokų dydžiai, mokami iš specialiosios programos lėšų, viršijo nustatytą dydį, iš viso 52 tūkst. litų.

Mokslo darbuotojams buvo išmokėta beveik 853 tūkst. litų priedų ir priemokų, nenurodant, kokius papildomus darbus darbuotojai atliko. Įvertinę penkiasdešimties didžiausius atlyginimus gaunančių darbuotojų darbo užmokestį valstybiniai auditoriai nustatė, kad vienam darbuotojui priskaitytas atlyginimas per metus sudarė nuo 116 iki 352 tūkst. litų.

Anot A.Komkos, nuo pernai spalio 1-osios per dideli priedai ir priemokos nebemokami – VGTU “pasitaisė”, tad už tai bausti esą nederėtų.

“Dėl priedų, priemokų mokėjimo – jau sena žiniasklaidinė akcija, kadangi pernai jau tas buvo. (…) Jie tikrino metus, ir nustatė tik 11 atvejų per 1800 darbuotojų, bet jie visi buvo iki spalio 1-osios, iki kol Senatas nebuvo priėmęs naujos darbo užmokesčio apmokėjimo tvarkos. Mes pasitaisėme – gi du kartus už tą patį nebaudžiama. Nors spalio 1-osios mes nusileidome, nors mūsų Statute parašyta, kad tomis lėšomis, kurias darbuotoja uždirbo, universitetas disponuoja savarankiškai senato nustatyta tvarka”, – kalbėjo jis.

“Dėl 853 tūkst. litų – irgi iš darbuotojų uždirbtų pinigų, ne valstybės lėšos buvo naudojamos. Kai kur įsakymuose gal ir nebuvo konkrečiai rašoma, už kokį darbą. Paprastai pritarimo aktas yra prie konkretaus įsakymo pridėtas. (…) Nenorėtume sutikti, kad dideli darbo užmokesčio pažeidimai, nes ir sprendime neįrašyta, kad pažeidimai”, – teigė A.Komka.

Anot VK, dėl netinkamai taikyto dvejybinio įrašo ir kitų klaidų auditoriai negalėjo patvirtinti, kad valstybės biudžeto lėšų likučiai VGTU apskaitoje pateikti teisingi ir visa suma. Be to, universitetas nepervedė į valstybės biudžetą gautų 77 tūkst. litų pajamų ir jas panaudojo be patvirtintos sąmatos.