Tikrai atsiras tvirtinančių, kad buvusį premjerą Andrių Kubilių priskirti prie daugiausiai naudos Lietuvai davusių sėkmės istorijų autorių būtų didžiausias nonsensas ir akibrokštas, bet vertinant 2012 metus jį derėtų priskirti prie sėkmės kalvių, mat jo ir ūkio viceministro Adomo Audicko tandemas privertė valstybės įmones biudžetą papildyti puse milijardo litų.

Baigiantis 2012-iesiems jau galima teigti, kad valstybės įmonių pertvarka, kurią inspiravo buvęs premjeras Andrius Kubilius ir kuriai šiemet praktiškai vadovavo ūkio viceministras Adomas Audickas, įgyvendinta puikiai ir maksimaliai naudingai valstybei: iki spalio pirmos dienos į biudžetą valstybės įmonės buvo sumokėjusios rekordinę 488 mln. Lt sumą. Tai dešimteriopai daugiau nei ankstesniais metais.
Priminsime, kad 2010 m. valstybės valdomos įmonės į valstybės biudžetą įnešė 42 mln. Lt, pernai – 86 mln. Lt, o šiais metais buvo patvirtintas 540 mln. Lt planas: tai beveik trylika kartų didesnė suma, nei valstybės valdomos įmonės atseikėjo 2010 m.
Toks ambicingas planas tapo realybe sausio 1 d. įsigaliojus naujai įstatymo normai, kad pusė tokių įmonių pelno turi atitekti jų valdomo turto savininkei – valstybei. Kitaip tariant, pagal pakeistą Valstybės įmonių (VĮ) įstatymą, anksčiau dividendų neprivalėjusios mokėti valstybės valdomos bendrovės dabar priverstos dividendams skirti 50 proc. paskirstytinojo pelno ir mokėti šiuos dividendus kas ketvirtį arba pusmetį.
Na, o didžiausią sumą į valstybės biudžetą dėl A.Audicko vadovaujamos pertvarkos į biudžetą teko pervesti energetikams ir susisiekimo sektoriaus įmonėms, kurios kartu sumokėjo 70 proc. visos numatytos sumos.

Kritiką atremia kietais argumentais

Žinoma, tai, kad valstybės įmonėms teko atsisveikinti su tiek milijonų litų, sukėlė nemenką jų vadovų nepasitenkinimą. Purkštavo ne tik jau minėtos energetikos bei geležinkelių bendrovės, bet ir miškininkai, kelininkai bei kitų sektorių atstovai.
Priminsime, kad šiandien valstybė iš viso valdo 157 įmones, kurių vadovai randa daugybę argumentų, kodėl A.Audicko vadovaujama pertvarka esanti labiau žalinga nei naudinga. Esą tai naujas mokestis, plėtros stabdymas, investicijų ribojimas.
Tačiau A.Audickas į bet kokią kritiką randa griežtų ir vienareikšmiškų atsakymų bei argumentų. Jis tikina jau ne kartą teigęs ir galįs drąsiai pakartoti, kad dividendai yra ne mokestis, o grąža akcininkui iš jo kapitalo. Šiuo atveju akcininkas yra valstybė, kuri iš viso į savo valdomas įmones yra investavusi 14 mlrd. Lt, bet iš jų iki šiol gaudavo labai nedidelę, o kalbant tiesiai – tiesiog juokingą grąžą.
“Be to, pertvarkos tikslas buvo ne vien surinkti pinigų, bet ir mėginti įvertinti, tarpusavyje palyginti įmonių efektyvumą. O apie tai spręsti vien iš sumokamų mokesčių negalima – reikia atsižvelgti į tai, kiek įmonė moka dividendų”, – teigia A.Audickas.
Tiesa, kritikai, pirmiausia Seimo rinkimus laimėjusių partijų atstovai, aiškina, kad šis dividendų antplūdis gali būti pirmas ir paskutinis, be to, pusės milijardo suma esą pritempta, nes ji bus sukrapštyta dalijant ne tik praėjusiais metais gautą, bet ir šių metų dar neuždirbtą pelną.
Vis dėlto galima teigti, kad net ir tokią aritmetiką pasitelkus tai pirmas kartas, kai valstybės įmonės taip solidžiai prisidėjo prie šalies biudžeto papildymo.
“Kad tokiam sudėtingam ir prieštaringai vertinamam procesui vadovavo toks jaunas specialistas, yra unikalus dalykas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/2012-nr-52 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Seimo frakcijos “Tvarka ir teisingumas” narys Andrius Mazuronis kreipėsi į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisiją (VTEK) dėl susisiekimo viceministro Arūno Štaro paskyrimo eiti šias pareigas teisėtumo.

Anot parlamentaro pranešimo, A.Štaras net du kartus VTEK buvo pripažintas pažeidęs viešųjų ir privačių interesų valstybės tarnyboje derinimo įstatymą, bet, nepaisant to, buvo paskirtas viceministru.

“Maža to, kad A.Štaras pats šiurkščiai net du kartus buvo supainiojęs viešuosius ir privačius interesus ir pažeidžiant įstatymo nuostatas buvo paskirtas eiti susisiekimo viceministro pareigas, būdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu nesidrovi nuolat dėl politinio populiarumo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl tariamų viešų ir privačių interesų pažeidimų skųsti ir savo politinius oponentus”, – teigė A.Mazuronis.

Seimo narys pareiškė tikįs, kad VTEK įvertins susisiekimo viceministro A.Štaro paskyrimo į šias pareigas teisėtumą ir imsis teisinių priemonių Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pažeidimams pašalinti.

“Tokį kreipimąsi vertiname kaip politikavimą”, – A.Mazuronio iniciatyvą antradienį BNS komentavo susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio patarėjas Martynas Čerkauskas.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas susisiekimo ministras E.Masiulis partijos kolegą A.Štarą susisiekimo viceministru paskyrė 2008 metų pabaigoje.

2007 metų spalį VTEK pripažino, kad A.Štaras, būdamas sostinės vicemeru ir savivaldybės tarybos narys, svarstant su buvusia jo darboviete – statybų bendrove “Eika” – susijusius klausimus, neįvykdė įstatyme nurodytos pareigos vengti interesų konflikto.

2008 metų vasario VTEK pripažino, kad Vilniaus miesto tarybos nariai liberalas A.Štaras, liberaldemokratas Vladimiras Avin, administracijos direktoriaus pavaduotojai Jaroslavas Narkevič ir Jonas Urbanavičius pažeidė tarnybinę etiką, naudodami tarnybinį automobilį ne tarnybos tikslais.

Įstatymas numato, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, pripažinti pažeidę Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, vienus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, skiriami į aukštesnes pareigas, o tarnybos santykiams pasibaigus bet kuriais pagrindais, trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti priimami į valstybinę tarnybą.