Birutė ŽEMAITYTĖ

„Kino pavasaris“ – didžiausias ir svarbiausias kino renginys Lietuvoje. Šiemet jau 22 kartą penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose nuo kovo 23 iki balandžio 6 d. vyksiančio tarptautinio Vilniaus kino festivalio programoje – net 131 filmas iš 70 šalių. O žiūrovai jau įprato, kad „Kino pavasaris“ kasmet suteikia galimybę per kelias savaites pamatyti daug pripažintų, garsiausiuose kino festivaliuose apdovanotų bei diskusijų sukėlusių filmų iš viso pasaulio.
– Mes taip pat jau įpratome festivalyje pamatyti šį tą išskirtinio. Kuo kino mėgėjus pradžiuginsite ir nustebinsite šiemet? – savaitraštis „Veidas“ teiraujasi festivalio direktorės Vidos Ramaškienės.

– Šiemet pristatome neeilinį lėlinės animacijos filmą „Moliūgėlio gyvenimas“ („My Life as a Zucchini“), kuris buvo nominuotas „Oskarui“ ir „Auksiniam gaubliui“ animacinių filmų kategorijoje. Pirmą kartą Vilniuje lankysis ir šį filmą 10 metų kūręs „Oskarui“ nominuotas šveicarų režisierius Claude‘as Barrasas. Tai labai jautrus filmas, pasakojantis apie sudėtingose šeimose augančius vaikus, kurie patenka į globos namus. Filme jautriai atskleidžiama, kaip jie mąsto, bendrauja su kitais vaikais, kaip jie mato supantį pasaulį. Norėčiau, kad šį filmą pasižiūrėtų ir suaugusieji, ir vaikai.

Įdomi dokumentinių filmų programa. Dauguma filmų ne tik informatyvūs, bet ir įdomūs, nes faktai ir dokumentinė medžiaga išmoningai papildyti vaidyba. Beje, viena iš festivalio programų, kaip ir pernai, pavadinta „Aš esu hibridas“, o joje – net septyni filmai, jungiantys dokumentinį ir vaidybinį kiną ir kviečiantys iš naujo permąstyti kino ir tikrovės santykį. Tarp jų Tizzos Covi ir Rainerio Frimmerio pasakojimas „Ponas Visata“ („Mister Universo“), pasakojantis apie liūtų dresuotoją, kuris praranda savo sėk-
mės talismaną, Beno Riverso filmas „Dangus dreba, Žemė bijo, o dvi akys – ne seserys“ („The Sky Trembles and The Earth Is Afraid, and the Two Eyes Are Not Brothers“), kuriantis savitą pasaulį iš dokumentikos, fikcijos ir pasakėčios.

Tarp laukiamiausių – ir patyrusio lietuvių dokumentininko Audriaus Stonio filmas „Moteris ir ledynas“. Iš viso didžiausiame Lietuvoje kino festivalyje šiemet įvyks trijų ilgametražių ir 13 trumpametražių lietuvių režisierių filmų premjeros.

Iš vaidybinių filmų išskirčiau rumunų režisieriaus Cristi Puiu „Sieranevadą“ („Sieranevada“), taip pat olandų režisieriaus Paulo Verhoeveno du „Auksinius gaublius“ laimėjusį ir geriausiu Prancūzijos filmu tituluojamą psichologinį trilerį „Ji“ („Elle“), kuriuo atidarome festivalį. Įspūdingas bus ir uždarymo filmas – vokiečių režisieriaus Juliano Rosefeldto „Manifestas“ („Manifesto“), kuriame aktorė Cate Blanchett įkūnija 12 skirtingų personažų, skaitančių skirtingų meninių ir politinių judėjimų manifestus. Taip pat pristatysime neseniai pasibaigusiame Berlyno kino festivalyje „Sidabrinius lokius“ gavusius filmus, tarp kurių – geriausiu režisieriumi išrinkto suomių meistro Aki Kaurismaki pabėgėlių drama „Kita vilties pusė“, didįjį žiuri prizą gavusi „Felisitė“ ir naujas Agnieszkos Holland filmą „Pėdsakas“. Daug reikėtų vardyti…

– Paminėjote rumunų filmą. Šios šalies kino kūrėjai – ypatingi šių metų festivalio svečiai?

– Kiekvienais metais festivalyje skiriamas ypatingas dėmesys kurios nors šalies kinui. Pernai šalis partnerė buvo Ispanija, dar anksčiau – Lenkija, Prancūzija, Amerika, o šiemet pristatome išskirtinę Rumunijos kūrėjų filmų programą. Rumunijos kinas pastaruoju metu sulaukia ypatingo dėmesio visuose festivaliuose, o kino specialistai pastebi, kad šios šalies kūrėjų darbai, pelnantys įvairius apdovanojimus, pasižymi dideliu brandumu.

Apie rumunų Naująją bangą, sužavėjusią kino kritikus, imta kalbėti daugiau nei prieš dešimtmetį. Istorinės praeities pėdsakai, socialinė tikrovė, valdžios ir jos institucijų kritika, minimalios išraiškos priemonės, savitas humoras, nedidelis biudžetas – visa tai sieja naują Europos kino reiškinį žyminčius filmus. Dviejų Naujosios bangos pradininkų Cristi Puiu ir Cristiano Mungiu filmus, kurių sėkmingos premjeros įvyko konkursinėje Kanų kino festivalio programoje, pamatysime ir „Kino pavasaryje“. Vienas jų – už režisūrą „Auksine palmės šakele“ apdovanota įtempta drama „Baigiamieji egzaminai“ („Graduation“, rež. C.Mungiu).

Žiūrovai susipažins ir su viena ryškiausių Rumunijos kino žvaigždžių Tudoru Aaronu Istodoru, kuris už žurnalisto vaidmenį filme „Derintojas“ („The Fixer“) šiemet gavo Berlyno kino festivalio „Kylančios žvaigždės“ prizą. Vilniuje lankysis ir filmo režisierius Adrianas Sitaru.

Naują posūkį rumunų kine žymi Kanų kino festivalio „Ypatingo žvilgsnio“ programoje rodytas debiutuojančio Bogdano Mirica˜ aštrus įtemptas trileris „Šunys“ („Dogs“), kurį ne vienas kino kritikas lygino su kultiniu brolių Coenų filmu „Šioje šalyje nėra vietos senukams“. Jį matysime programoje „Nauja Europa – nauji vardai“.

– Visi festivalio filmai suskirstyti į programas. Kelias jau paminėjote. Papasakokite apie kitas.

– „Kino pavasario“ programos sudarytojai atrinko geriausias Vidurio bei Rytų Europos ir Baltijos jūros regiono juostas, kurios varžysis šių metų konkursinėse programose. Svarbiausioje ir seniausiai vykstančioje konkursinėje programoje „Nauja Europa – nauji vardai“ pristatome įdomiausius Vidurio ir Rytų Europos debiutantus. Vienas tokių filmų – lietuvių režisieriaus Andriaus Blaževičiaus ironiška juosta apie posovietinę lietuvių kasdienybę „Šventasis“, kurioje pagrindinį ir vieną geriausių savo vaid-menų kine atliko Marius Repšys. Lietuvos žiūrovai šį filmą pirmą kartą pamatys būtent „Kino pavasaryje“.

Šioje programoje – ir daugybę apdovanojimų pelnęs trisdešimtmečio lenkų režisieriaus Jano P.Matuszyńskio debiutas „Paskutinė šeima“ (orig. „Ostatnia rodzina“, angl. „The Last Family“), sukurtas remiantis žymaus dailininko Zdzisławo Beksińskio šeimos istorija.

Programoje „Nauja Europa – nauji vardai“ bus rodomi estų, kroatų, serbų, slovakų filmai, tarp kurių – „Purvas“ (orig. „Špína“, angl. „Filthy“, rež. Tereza Nvotova), pasakojantis apie išbandymų kupiną septyniolikmetės merginos kelią į suaugusiųjų gyvenimą, „Adata po slenksčiu“ (orig. „Igla ispod praga“, angl. „The Black Pin“, rež. Ivanas Marinovićius) – juosta apie stačiatikių dvasininką, nuo kurio nusisuka net Dievas, ir kiti.

Labai ryški bus „Naujų vėjų“ tema: pamatysime net 39 ilgametražius debiutinius filmus, tarp kurių – Tailando, Singapūro, Afganistano, Izraelio ir kitų šalių autorių darbai. Dvidešimties filmų programoje žiūrovus kviečiame susipažinti su ateities talentais ir žinomų kūrėjų, kurie nusprendė imtis sau neįprastos veiklos, darbais.

Vienas jų – prestižiniams kino leidiniams „The Hollywood Reporter“, „Sight & Sound“ ir kitiems rašantis britų kino kritikas, filmų programų sudarytojas ir festivalių žiuri narys Neilas Youngas, debiutuojantis intriguojančiu filmu „Vilniu Detroit“ apie legendinį „Žalgirio“ stadioną. Taip pat pamatysime Sandanso kino festivalio nugalėtojo japono Makoto Nagahisos komediją „Tai mes prileidome žuvyčių į baseiną“ („And So We Put Goldfish in the Pool“), indoneziečio Bayu Prihantoro Filemono filmą „Baimės šaknys“ („On the Origin of Fear)“, o „traukinių žymėtojas“ škotų aktorius Ewanas McGregoras debiutuos kaip režisierius („Amerikietiška pastoralė“). Jo pavardė įrašyta ir sėkmingų debiutantų programoje „Metų atradimai“, kurioje – ir amerikiečių nepriklausomo kino meistro Jimo Jarmuscho, brolių Dardenne‘ų, filipiniečių kiną garsinančio Lavo Diazo vardai: vieni prodiusuoja, kiti vaidina, treti imasi režisūros.

„Baltijos žvilgsnyje“ bus pristatyti Baltijos jūros regiono kino kūrėjų darbai. Tarp jų – geriausio filmo apdovanojimą tarptautiniame Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“ 
 pelniusi estų režisierės Kadri Kousaar juodojo humoro komedija „Mama“ (orig. „Ema“, angl. „Mother“), kruvina meilės istorija filme „Voluinė“ (orig. „Wołyń“, angl. „Hatred“, rež. Wojciechas Smarzowskis) ir kiti.

„Trumpo konkurso“ programoje varžysis 32 įvairių žanrų filmai iš 14 šalių. Ypatingo žiūrovų susidomėjimo turėtų sulaukti vengrų režisieriaus Tamaso Koszegi kino eksperimentas „Kopijuotojas“ („The Copyist“) – filmas, sukurtas tik iš kopijavimo aparato nuotraukų. Konkursinėje programoje taip pat varžysis režisieriaus Kristofo Deako „Oskaru“ apdovanotas filmas „Choras“ (orig. „Mindenki“, angl. „Sing“) – tikrais įvykiais paremta drama, pasakojanti apie žymiausią regione mokyklos chorą, atranką į kurį gaubia žiauri paslaptis.

Šioje programoje bus parodyti ir keturi lietuviški filmai: Karolio Kaupinio „Budėjimas“, Kamilės Milašiūtės „Motinos diena“ bei du animaciniai debiutai – Tomo Ramanausko „Po mirties, prieš pragarą“ ir Gedimino Šiaulio „Kaukai“. Beje, trumpo metražo kino gerbėjai visus filmus galės pamatyti specialiame festivalio naktiniame seanse.

„Pati trumpiausia naktis“ – tai pats ilgiausias festivalio kino seansas, kurio metu balandžio 1 d. bus parodyti 27 trumpieji filmai iš įvairių šalių. Vienas programos pasididžiavimų – Europos kino akademijos prizu už geriausią 2016 m. trumpametražį filmą apdovanotos dokumentinės dramos „9 dienos: per mano langą Alepo mieste“ tęsinys „Linkėjimai iš Alepo“. „Kino pavasaryje“ įvyks šio filmo tarptautinė premjera. O išvakarėse, kovo 31 d., – lietuvių trumpametražių filmų naktis, per kurią išvysime įdomiausius pastarųjų metų trumpus vaidybinius, dokumentinius ir animacinius filmus iš dviejų festivalio programų – „Lietuvių filmų premjeros“ ir „Studentų filmų konkursas“.

Programos „Festivalių favoritai“ pasididžiavimas – režisieriaus Barry Jenkinso filmas „Mėnesiena“ („Moonlight“), gavęs tris „Oskarus“. Šioje programoje – ir olandų režisierės Mijke de Jongo drama „Laila M“ („Layla M.“), pasakojanti apie Amsterdame marokiečių šeimoje gyvenančią musulmonę merginą, Butane kurtas, bet šioje šalyje uždraustas rodyti filmas „Hema Hema: padainuok man, kol laukiu“ (orig. „he-m? he-m?“, angl. „Hema Hema: Sing Me a Song While I Wait“), kurį režisavo Tibeto lama Khyentse Norbu.

„Kino pavasario“ programoje – ir pernai mirusio Irano kino legendos Abbaso Kiarostami bei garsaus režisieriaus Davido Lyncho filmų retrospektyva. Pastarojoje – penki jo filmai, įskaitant pernai pasaulio kino kritikų geriausiu XXI a. filmu pripažintą „Malholando kelią“ („Mulholland Dr.“). Žiūrovai taip pat pamatys dokumentinį filmą „Davidas Lynchas: menininko gyvenimas“.

Šiemet ypač stipri dokumentinių filmų programa. Be jau minėto A.Stonio filmo, „Kino pavasario“ žiūrovai galės pamatyti naują Vitalijaus Manskio, kuris praėjusiais metais iš Vilniaus išsivežė geriausio filmo apdovanojimą, filmą „Giminaičiai“ (orig. „Rodnyje“, angl. „Close Relations“), pasakojantį apie Ukrainoje išsibarsčiusius gimines, šiuolaikinės dokumentikos šedevrą – Sergejaus Loznicos filmą „Austerlicas“, pasakojantį apie žmones, lankančius koncentracijos stovyklas. Šio filmo montažo režisierius – lietuvis Danielius Kokanauskis. Išskirčiau ir muzikinę dokumentiką – filmą „Dainuok man, Sarajevai“, pasakojantį apie britų metalo grupės „Iron Maiden“ lyderio Bruce‘o Dickinsono koncertą karo okupuotame Sarajeve.

Šiemet vyks jau šeštasis mokslo populiarinimo filmų festivalis „Eureka“, kurio tikslas – paskatinti diskutuoti, mąstyti apie visatos ateitį, mokslo siūlomas galimybes. Jo programoje – dokumentinis, trys vaidybiniai ilgametražiai ir 10 trumpametražių filmų, tarp kurių bus danų „Mėgėjai kosmose“ („Amateurs in Space“, rež. Maxas Kestneris), „Marsas IV“ („Mars IV“, rež. Guillaume‘as Rieu), „Einšteino-Roseno tiltai“ („Einstein-Rosen“, rež. Olga Osorio).

Iš ne vienus metus rengto Lotynų Amerikos kultūros festivalio išaugo nauja programa „In Latino“, kurioje – trys debiutiniai ir du pripažintų meistrų darbai iš Argentinos, Čilės, Brazilijos ir Kolumbijos.

Iš viso šiemet žiūrovai gali rinktis iš 19 programų, o festivalio filmus, kaip ir pernai, bus galima pamatyti penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose.