Trys klausimai vidaus reikalų viceministrui Algimantui Juocevičiui

VEIDAS: Jūsų žiniomis, kaip keisis Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos skirstymas regionams 2014–2020 m. finansinės perspektyvos laikotarpiu? Kiek iš viso šiam tikslui bus skirta lėšų?
A.J.: Regioninei plėtrai per visas programas kitame etape turėtų būti skirta per 8 mlrd. Lt. Skaičiuojame, kad augimas sieks apie 15 proc. 2014–2020 m. finansinės perspektyvos laikotarpiu pagrindinis skirtumas bus tas, kad projektų iniciatoriai tampa regioninės plėtros tarybos, sudarytos iš merų, tarybos narių, savivaldybių atstovų. Taip sprendimų priėmimas nuleidžiamas iš Vyriausybės į regionus. Dėl to, manoma, lėšos turėtų būti panaudotos kur kas tikslingiau, racionaliau ir efektyviau. Dabartiniu periodu, kuris jau artėja į pabaigą, regiono plėtros tarybos tik sudarydavo finansuotinus sąrašus iš savivaldybių pateiktų projektinių sąrašų ir jų funkcija tuo baigdavosi – tarybų parengti planai būdavo nekonkretūs, nepagrįsti finansiniais rodikliais, neturėdavo finansavimo šaltinių. Tai būdavo savivaldybių norų sąrašas, bet ne realus planas. Kitą etapą plane turės būti numatytas ir kiekvieno projekto refinansavimo šaltinis. Be to, dabar regiono plėtros tarybos bus įtrauktos į tikslinių teritorijų (plėtotini regionai, probleminės teritorijos) išskyrimą. Anksčiau tą darydavo Vyriausybė.
VEIDAS: 2007–2013 m. gana daug ES lėšų buvo skiriama gyvenimo kokybei regionuose gerinti – investuota į kanalizacijos, vandentiekio tiesimą mažesniuose miestuose. Kokios sritys bus finansuojamos kitame etape?
A.J.: Kas buvo, tas liks, tik dar papildomai įtrauktas viešasis transportas, saugą didinanti ir taršą mažinanti infrastruktūra, neformalusis ugdymas, vandentvarka, atliekų tvarkymas, kultūros, sveikatingumo infrastruktūra.
VEIDAS: Dalis ekspertų tvirtina, kad investuoti į nedidelius miestelius neverta, nes ten gyventojų sparčiai mažėja ir ateityje šios išsiplėtusios infrastruktūros nebus kam išlaikyti.
A.J.: Iš Lietuvos išvažiavo ne visi – pusė milijono. Ir reikia tikėtis, kad emigracija sustos. Jei nieko nedarysime, nesudarysime sąlygų ne tik žmonėms gyventi, bet ir verslui dirbti. Juk verslui taip pat atsiranda galimybė pasinaudoti šita sukurta infrastruktūra. Manau, kad sutvarkius šias teritorijas ir gyvenvietes žmonės nebebėgs į miestus.

Antrąsyk į ministro, šįsyk vidaus, kėdę sėsiantis “tvarkietis” nei premjerui, nei prezidentei problemų nekels, mat yra pernelyg paklusnus. Bet ir reformų iš jo tikėtis neverta.

Ramiu būdu ir lipšnumu garsėjantis Dailis Alfonsas Barakauskas ministru tapo netikėtai – jam tiesiog pasisekė. Juk Rolandas Paksas vidaus reikalų ministru iš pradžių norėjo matyti Remigijų Žemaitaitį, ir tik dėl to, kad jaunasis partijos veikėjas, kaip spėjama, neperėjo skaidrumo filtro, pasirinko seną ištikimą savo tarną 60-metį D.A.Barakauską.
Kelias kadencijas Seime dirbusiam „tvarkiečiui” pasisekė dar ir todėl, kad jis galėjo likti tiesiog be nieko. Juk rinkimus į Seimą jis prapylė: rinkėjų buvo nuleistas iš 7-osios į 14-ąją partijos sąrašo vietą, o Fabijoniškių vienmandatėje taip pat pralaimėjo.
Tai nestebina, mat D.A.Barakauskas pastaruosius penkerius metus tikrai niekuo nepasižymėjo – parlamente pernelyg nesireiškė, buvo tylus ir ramus. Kas jį išgelbėjo nuo politinio bankroto? Be jokių abejonių – jau daugiau nei dešimtmetį besitęsianti ištikimybė partijos lyderiui R.Paksui ir nuolankus charakteris.

Kiti nutaria – jis pritaria
„Prognozių” kalbinti buvę ir esami naujojo vidaus reikalų ministro bendražygiai vienu balsu tvirtina: šis ministras niekam problemų nekels – yra pernelyg ramus, nekonfliktiškas, malonus žmogus. Ko labiausiai trūksta D.A.Barakauskui – tai ryžto. Tiesa, niekas nenustebtų, jei Vyriausybės posėdžiuose vidaus reikalų ministras pasirodytų su uniforma – šis žmogus mėgsta puikuotis išskirtinumu.
D.A.Barakauskas – šiaulietis, ilgametis liberalas, 2001-ųjų rudenį, skilus partijai, pasirinkęs R.Pakso pusę. Tais pačiais metais jis beveik pusę metų dirbo dabartinio „Tvarkos ir teisingumo” vedlio Vyriausybėje susisiekimo ministru. Tąsyk vienintelis Eugenijus Gentvilas buvo prieš, kad D.Barakauskas juo taptų. Vidaus reikalus tvarkysiantį politiką septyniolika metų pažįstantis liberalas ir pakrikštijo jį Misteriu „taip”, arba Lankstuku.
„Jis labai geras žmogus ir nenorėtų patekti į jokį konfliktą, nes esant tokiai situacijai nemoka elgtis, sutrinka. Taigi kad nekeltų tų konfliktinių situacijų, ir nenori sakyti „ne”. Visada atras formuluotę. Jau esu jį pavadinęs Misteriu “taip”. Galiu pasakyti ir kitaip: Lankstukas. Kaip reikės, taip jį įtikins, kaip kažkas nutars jam už nugaros, su tuo jis sutiks, o ne pats bus iniciatorius priimti sprendimą”, – dėsto E.Gentvilas.
Pats D.A.Barakauskas savo charakterio subtilumus aiškina taip: „Vienas iš mano turimų diplomų – tarptautiniai santykiai, ekonominė tarptautinė diplomatija. Jeigu gyvenime dauguma sakytų „taip”, mes turėtume du kartus mažiau problemų ir daugiau žmonių šypsotųsi. Reikia dirbti taip, kad žmogui galėtum pasakyti „taip”.
Beje, dar viena iškalbinga detalė. Skylant liberalams D.A.Barakauskas ilgai dvejojo ir vienas paskutinių apsisprendė susidėti su R.Paksu. Bet, kaip juokauja liberalai, politikas neprašovė – po keleto metų tai jam atsipirko.
Su D.A.Barakausku yra tekę dirbti ir kitam tuomečiam liberalui – Gintautui Babravičiui. Abu pažįstami nuo 1994 m. „Dailis yra lojalus, ištikimas, šiuo atžvilgiu, kaip sakoma, vadams nekelia problemų kažkokia specialia nuomone ar labai aštriu tos nuomonės gynimu. Jis preciziškai laikosi hierarchinių taisyklių. Tad R.Paksui ir prezidentei neturėtų kilti problemų dėl ministro D.A.Barakausko – tai yra visais atžvilgiais paklusnus žmogus”, – apibūdina liberalcentristas G.Babravičius.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/prognozes-2013 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Po Vizgirdo Telyčėno pasitraukimo iš policijos generalinio komisaro posto pasipylė pranešimai apie neblaivius pareigūnus, tačiau vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis tikina, kad padėtis sistemoje gerėja, tad jis apie atsistatydinimą nė nesvarsto.

Apie tai, kad Vidaus reikalų ministerijai (VRM) vadovaujantis liberalcentristas R.Palaitis turėtų prisiimti asmeninę atsakomybę už girtų pareigūnų siautėjimą, prabilta po vasario 13 dieną Lietuvą sukrėtusios avarijos. Tada neblaivus Trakų policijos patrulis Sigitas Šostakas greitkelyje prie Elektrėnų mirtinai sužalojo žinomus Kauno medikus Rimgaudą ir Vidą Žukus. Po savaitės užgeso dar vienos per šią avariją nukentėjusios aukos gyvybė.

Praėjus kelioms dienoms po avarijos atsistatydino tuometis policijos generalinis komisaras V.Telyčėnas, rašo “Lietuvos žinios”.

“Dabar reikia dirbti ir taisyti padėtį sistemoje”, – tuomet pareiškė R.Palaitis. Tačiau nuo to laiko pranešimų apie neblaivius pareigūnus padaugėjo.

Pagal Policijos departamento pateiktą sąrašą atsistatydinus V.Telyčėnui buvo pradėti penki tarnybiniai patikrinimai dėl neblaivių pareigūnų. Bene aukščiausio rango pareigūnas sulaikytas balandžio 15 dieną Panevėžio rajone. Tai Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo valdybos skyriaus viršininkas Darius Kiaušas. Jis ne tarnybos metu, kaip įtariama, neblaivus vairavo automobilį “Volkswagen Caravelle”. Pasitikrinti blaivumą D.Kiaušas atsisakė. Kol atliekamas tarnybinis patikrinimas, pareigūnas nušalintas nuo tarnybos.

Praėjusį savaitgalį įkliuvo du pareigūnai: šeštadienį – neblaivus Rokiškio areštinės postinis, sekmadienį – neblaivus vairavęs Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos pasienietis.

Tačiau R.Palaitis tikina, kad padėtis jo vadovaujamoje sistemoje gerėja.

“Tokių pranešimų daugėja, nes policija pati tvarkosi. Neslepiame negerovių, o juk ir anksčiau tokių dalykų būdavo”, – teigė ministras.

Anot ministro, jo ir naujojo policijos generalinio komisaro Sauliaus Skvernelio iniciatyva sukurta speciali grupė, kuri nuolat tikrina pareigūnus, “rodo, kad mes stengiamės kovoti su negerovėmis ir nebijome jų viešinti”.

Ministrui pritarė ir policijos generalinis komisaras S.Skvernelis.

“Imamės visų priemonių geram pareigūnų darbui užtikrinti. Mūsų tikslas – kad į sistemą ateitų patikimi žmonės. Tam visų pirma reikalinga motyvacija. Ją ir stengiamės užtikrinti”, – sakė jis.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas savo ruožtu teigia, kad apie R.Palaičio nekompetenciją kadrų srityje kalbėta dar 2009 metais.

“Į policiją, kur turėtų būti itin griežta atranka, ateina dirbti nemažai nepatikimų žmonių. Ko čia stebėtis, kad jie sulaikomi neblaivūs. Ministras nieko nedaro, kad situacija keistųsi”, – teigė V.Bakas.

Pasak jo, visi R.Palaičio veiksmai tėra parodomieji, toks buvo ir viešas pareiškimas po minėtos kraupios avarijos, kuri privertė atsistatydinti V.Telyčėną.

“Iš esmės jį privertė atsistatydinti ministras, perkėlė kaltę ant svetimų pečių. Juk iškart po avarijos R.Palaitis viešai pasakė, kad V.Telyčėnui reikia galvoti apie pasitraukimą. Tai tebuvo jo grandiozinis šou”, – sakė V.Bakas.