Artimiausią dešimtmetį sąlygos kurti smulkųjį ir vidutinį verslą mūsų šalyje gerės, tačiau jo imsis tiek pat arba nežymiai daugiau lietuvių nei dabar. Tad iki 2020 m. pagal verslių gyventojų skaičių ES šalių senbuvių nepasivysime.

Viešosios nuomonės tyrimų agentūrai „Rait“ pernai apklausus Lietuvos moksleivius ir studentus paaiškėjo, kad dauguma jaunimo svajoja turėti savo verslą. Net 89 proc. vaikinų ir 79 proc. merginų nurodė, kad norėtų užsiimti verslu. Vaikinams patraukliausi atrodo IT, statybų, automobilių verslai, o dailiosios lyties atstovės norėtų nerti į pramogų, turizmo ir mados sektorius.
Ūkio ministerijos atstovai skaičiuoja, kad iniciatyviems jaunuoliams pradėjus įgyvendinti savo planus, kasmet Lietuvos verslumo lygis galėtų pakilti apie 10 proc. ir po dešimties metų mūsų šalyje verslu užsiimtų dvigubai daugiau žmonių nei dabar. Šio tikslo siekiama skatinant jaunimo verslumą gimnazijose ir universitetuose, kuriant finansinės paramos programas, teikiant nemokamas konsultacijas, plečiant verslo informacijos centrų tinklą. Daug vilčių dedama ir į kitais metais planuojamą įteisinti mažosios bendrijos statusą. Tikimasi, kad ši nauja juridinė forma palengvins šeimų verslo galimybes. Mat steigiant įmonę kaip mažąją bendriją nereikės jokio įstatinio kapitalo, nebus būtinas direktorius ar samdomas direktorius.
Vis dėlto verslininkai nesitiki, kad įgyvendinant šiuo metu numatytas verslumo skatinimo priemones, sulauksime naujų smulkių verslų bumo. Mažai tikėtina, kad mažos parduotuvėlės pradės sėkmingai konkuruoti su didžiaisiais prekybos tinklais, o smulkiojo verslo dalis visame šalies BVP sudarys daugiau nei šiandien, t.y. maždaug 30 proc.

Mokestinė našta nepalengvės

Verslo informacijos centrų asociacijos pirmininkas Donatas Žiogas pastebi, kad valdžios atstovai daug kalba apie tai, jog smulkiajam verslui turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys, tačiau aiškios ilgalaikės strategijos kaip tas būtų daroma, nėra. „Atsiranda paprastesnės teisinės formos, daugėja skatinimo priemonių, tačiau jauniems verslams aplinka, ypač mokestinė, dar nepalanki. Pradėjusieji verslą lyg maži paršeliai atsiduria tame pačiame garde su jau užaugusiomis kiaulėmis. Tad jiems įsitvirtinti labai sunku, – dėsto D.Žiogas. – Turėtų būti bent dviejų metų inkubacinis periodas, kurio metu pradėjusiems verslą būtų sukuriamos šiltnamio sąlygos, kad jie galėtų sustiprėti“.
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys Aldas Kikutis pažymi, kad šiuo metu finansavimo programos skirtos pradėti verslui mažai palengvina situaciją. Mat visos jos paremtos turto užstatymu. O juk ne kiekvienas, A.Kikučio nuomone, ryžtasi rizikuoti, pavyzdžiui, gyvenamuoju būstu, kuriame auga mažamečiai vaikai. „Reali finansinės paramos sistema smulkaus verslo pradžiai taip ir nesukurta. Tarkim, kad nesėkmės atveju nereikėtų grąžinti visos paskolos. Žinoma, saugikliai prieš nesąžiningus verslininkus turėtų būti“, – mano Lietuvos žaislų ir suvenyrų asociacijos valdybos pirmininkas.
Į valdžios atstovams išsakomus priekaištus Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo departamento direktorius Mindaugas Danys atsako: „Verslui kurtis būtina padėti, tačiau vieniems padedant galima numarinti kitus, todėl taikomos priemonės turi aukštyn kelti visą sektorių. Smulkieji verslininkai skundžiasi, kad juos smaugia mokesčiai, tačiau tuo pačiu reikalauja nemokamos sveikatos apsaugos sistemos ir mokslo. Norint šiose sistemose išlaikyti esamą lygį, taip pat mokėti pensijas, vienas iš šaltinių – mokesčiai verslui“.
Tad ir ateityje nei valdžios atstovai, nei patys verslininkai nemato perspektyvų, kad mokestinė našta smulkiajam bei vidutiniam verslui galėtų sumažėti.
Tiesa, kai kurių lengvatų buvo padaryta. Nuo šių metų per metus neviršijus vieno milijono litų pajamų, galios 5 proc. pelno mokesčio tarifas. Iki šiol šios lengvatos buvo taikomos įmonėms, gavusios iki 500 tūkstančių Lt pajamų. Tikimasi, kad šis sprendimas paskatins gyventojus aktyviau steigti savo įmones. Prie smulkaus verslo skatinimo turėtų prisidėti ir registravimosi PVM mokėtojais ribos padidinimas. Nuo šių metų PVM nereikės mokėti, jeigu bendra atlygio už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas suma per metus neviršys 155 tūkst. Lt. Anksčiau PVM mokėtoju nereikėjo registruotis, gaunant iki 100 tūkst. Lt.

Ateityje ypatingas dėmesys – socialiniam verslui

M.Danys pabrėžia, kad ir dabar dedama daug pastangų, jog besikuriančios įmonės gautų lengvatines paskolas bei nemokamas konsultacijas, ir ateinantį dešimtmetį tam bus skiriamas nemažesnis dėmesys. Štai pernai buvo pradėti dalinti pirmųjų verslo metų krepšeliai. Įregistravęs įmonę pirmus metus verslininkas gauna 6 tūkst. Lt vertės krepšelį, į kurį įeina konsultacijos, mokymai ir virtualaus biuro paslaugos. „Šia parama jau pasinaudojo apie 300 įmonių. Pasiteisino klasterių kūrimo skatinimas, tad ir toliau jie bus remiami. Susijungus kelioms įmonėms, kur kas lengviau parduoti paslaugas, gauti daugiau užsakymų ir juos įgyvendinti. Be to, mažėja administracinės išlaidos. Eksportuojančios įmonės gali pasinaudoti 40 tūkst. Lt vertės parama ir gauti iš ekspertų specifines konsultacijas“, – akcentuoja M.Danys. Ir priduria, kad 2014 – 2020 m. ypatingai bus skatinamas socialinis verslas, kurio pagrindinis tikslas naudos visuomenei siekimas. Taip pat organizuojant mokymus ir seminarus bus daug dėmesio skiriama inovacinių gebėjimų įmonėse skatinimui ir technologinių verslų kūrimui.
„Valdžios atstovai tik paskutiniais metais susigriebė skatinti verslumą, tačiau vis dar dedama nepakankamai pastangų. Verslui įkurti reikia ne tik žinių, geros idėjos, bet ir kapitalo. Perspektyvių nišų lieka vis mažiau, o norint atrasti naujas šakas, reikia didesnių investicijų“, – teigia A.Kikutis.
Be to, pasak D.Žiogo, anksčiau buvo padaryta daug klaidų proteguojant monopolininkus ir ogopolininkus. Tad šiandien smulkiesiems verslininkams labai sunku konkuruoti su jais. Jis pastebi, kad norinčių atidaryti nedidelę parduotuvėlę daugėja, o ir poreikis yra, tačiau daugelis bandelių, mėsos ar daržovių parduotuvių po metų priverstos užsidaryti. A.Kikučio nuomone, artimiausiais metais situacija išliks panaši ir mažos parduotuvėlės, kurių gausu visų ES šalių senbuvių miestuose, pas mus netaps masiniu reiškiniu, nes jos nepajėgs konkuruoti su prekybos centrais kaina.
„Atidaryti kavinę – taip pat iššūkis. Štai Kauno Laisvės alėjoje nuomos kainos tokios kaip Amsterdamo centre, nors perkamoji galia, žmonių srautai nepalyginami. Atvažiuoja užsieniečių, kurie norėtų Lietuvoje vystyti smulkųjį verslą, tačiau pamatę tokias nuomos kainas, grįžta namo“, – pasakoja Verslo informacijos centrų asociacijos pirmininkas.

Verslininkų skaičius didės nežymiai

Kauniečio Vaido Bernoto, įkūrusio vertimo paslaugas teikiančią įmonę, užsiimančio minigolfo gamyba ir dažasvydžio organizavimu, nuotaikos optimistiškesnės. Pasak verslininko, bitininkai skundžiasi, kad negali realizuoti medaus, o miestiečiai nežino, kur įsigyti kokybiškų produktų, tad trūksta tik geros vadybos. „Lietuvoje stinga žinių kaip susikurti legendą, kodėl pirkėjas turėtų mokėti daugiau nei prekybos centre, tačiau neišnaudotų nišų vis dar yra daug“, – neabejoja V.Bernotas.
Jo įsivaizdavimu, iš amato, prekybos ar smulkių paslaugų pardavimo Lietuvoje galėtų užsidirbti bent kas trečia šeima. „Tie, kurie sako, kad mūsų šalyje tai neįmanoma ar skundžiasi nepakeliamu biurokratizmu, dideliais mokesčiais, tiesiog mėgsta zysti ir yra viskuo nepatenkinti. Jeigu dirbi, privalai ir mokesčius mokėti“, – dėsto kaunietis.
Beje, ne vieną smulkų verslą vystantis vyras pripažįsta, kad šiandien situacija verslo atstovams nėra labai palanki, tačiau jis įžvelgia keletą priežasčių, kodėl per ateinančius dešimt metų verslininkų skaičius galėtų išaugti. „Darželiuose ir vidurinėse mokyklose jau pradedamas skatinti kūrybiškumas, todėl užaugs laisviau mąstanti karta, kuri nelauks, kol valdžia sukurs gerbūvį, o patys stengsis tą daryti. Dėl išaugusių darbo kaštų iš Kinijos jau grįžta JAV įmonės, europiečiai netrukus taip pat paseks amerikiečių pavyzdžiu. Tad atsivers didesnės galimybės gaminti produkciją vietinėse rinkose“, – prognozuoja V.Bernotas.
Vis dėlto, A.Kikučio nuomone, verslių gyventojų skaičiaus augimui bene didžiausią įtaką turi vartojimas. „Jei mažės vartotojų pajamos ir jų pačių dėl emigracijos liks mažiau, smulkusis verslas dar labiau susitrauks nei dabar. Tačiau net jei vidaus vartojimas augs, ženkliai smulkiųjų verslininkų nepadaugės“, – apibendrina A.Kikutis.

Smulkusis ir vidutinis verslas ateinantį dešimtmetį
1. Mokesčiai. Net išsivadavus iš ekonominio sąstingio, nei PVM, nei daugelis kitų mokesčių nemažės.
2. Suvaržymai. Verslo liudijimų turėtojai negalės verstis didmenine prekyba, tad daugelis jų turės steigti uždarąsias akcines bendroves.
3. Lengvatos. Padidinta registravimosi PVM mokėtojais riba, daugiau įmonių galės pasinaudoti 5 proc. pelno mokesčio tarifu.
4. Skatinimas I. Pradėti dalinti pirmųjų verslo metų krepšeliai, remiama startupų plėtra, verslo klasterių kūrimasis.
5. Skatinimas II. 2014 – 2020 m. bus skatinamas socialinis verslas, kurio pagrindinis tikslas naudos visuomenei siekimas.
6. Galimybės. Atsiras nauja juridinė forma – mažoji bendrija, kuriai įsteigti nereikės pradinio kapitalo.
7. Nišos. Mažos parduotuvėlės masiniu reiškiu netaps dėl įsigalėjusios didžiųjų prekybos tinklų oligopolijos.
8. Vartojimas. Gyventojai ir toliau bus linkę taupyti, tad vidaus vartojimas artimiausiai metais didės nedaug – tik 5-7 proc.
9. Verslumas. Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų skaičius išliks toks pats arba padidės nežymiai.
10. Emigracija. Daugės lietuvių, verslus kuriančių užsienyje ir Lietuvoje veikiančias įmones registruojančių kitose šalyse.

Lietuvoje valandinis darbo užmokestis paskutinį 2010 metų ketvirtį beveik nepakito, o kitose Europos Sąjungos šalyse nežymiai didėjo, skelbia Eurostatas.

Lietuva, kurioje ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku 2009 metais, valandinis atlygis padidėjo 0,5 proc., pagal jo augimą šalis buvo sąrašo pabaigoje, rodo trečiadienį paskelbti Europos Sąjungos statistikos agentūros duomenys.

Mažiau augo tik darbuotojų Latvijoje ir Maltoje atlyginimai (po 0,3 proc.), bei Graikijoje, Vengrijoje ir Airijoje, kuriose atlyginimai sumažėjo.

Labiausiai darbo užmokestis augo naujausiose Sąjungos narėse Bulgarijoje (7,6 proc.) ir Rumunijoje (5,4 proc.).

Estijoje užmokestis per metus pakilo 1,4 procento.

Pertvarkius socialinio daudimo sistemą, pensijų skaičiavimas nesikeis – vidutinės pensijos dydis priklausys nuo vidutinio darbo užmokesčio, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras.

“Po reformos žmogus turės didesnę galimybę planuoti savo ateitį – nuo socialinių įmokų “Sodrai”, nuo dalyvavimo antroje pakopoje – privačiame pensijų kaupime – priklausys, kokią jis gaus pensiją. Jis turės galimybę matyti savo būsimą pensiją santykyje su būsimu vidutiniu darbo užmokesčiu Lietuvoje”, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė Donatas Jankauskas.

Pasak jo, vidutinė pensija ateityje galės būti didesnė tiek, kiek bus didesnis vidutinis atlyginimas.

“Mes siekiame jį (buvusio darbo užmokesčio ir pensijos dydžių santykį – BNS) išlaikyti ne mažesnį kaip yra dabar, projektuojama ne mažiau kaip 40 proc. (buvusio darbo užmokesčio – BNS)”, – kalbėjo D.Jankauskas.

Ministras pabrėžė, kad pertvarkius socialinio draudimo sistemą “Sodra” išliks: “Sodra” toliau egzistuotų bendras (politinis – BNS) sutarimas yra”.

Šiuo metu Seime ir ministerijoje svarstomi du pensijų sistemos modeliai – vadinamoji “taškų” sistema, kurios laikomasi Vokietijoje ir Prancūzijoje, ir nacionalinių virtualių sąskaitų sistema, kurią turi švedai, latviai, lenkai.