"Veido" archyvas

Kritęs vartojimas, dideli mokesčiai, kvalifikuotų specialistų stygius ir milžiniški emigracijos mastai – tai iššūkiai, prieš kuriuos atsilaikysime tik visiškai pakeitę kryptį. Tuo įsitikinęs Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas. Jo manymu, norėdami išlikti verslininkai turi kurti ne pigius, o tik aukštos kokybės brangius produktus ir paslaugas.

VEIDAS: Ar verslininkus gąsdina dabartinės emigracijos tendencijos?

D.A.: Žinoma, gąsdina. Lyg ir turime džiaugtis, kad daug bedarbių, bet juk apie 30 proc. jų dirbti nenori. Kas gi lieka? Reikiamų specialistų tiesiog nėra. Negana to, nemažai geriausių mūsų specialistų pervilioja užsienio investuotojai. Kita vertus, išvykusieji savo artimiesiems perveda apie 1,5 mlrd. Lt per metus, taip padidindami čia likusių lietuvių perkamąją galią.

VEIDAS: Ar Lietuvos verslas taip pat emigruoja?

D.A.: Tokių pavyzdžių yra. Tai lemia daug priežasčių – mokesčių politika, specialistų stoka bei ribotos plėtros galimybės.

VEIDAS: Kokios didžiausios problemos šiandien slegia smulkųjį ir vidutinį verslą?

D.A.: Lietuvoje 99 proc. įmonių yra smulkiosios bei vidutinės ir turi daugybę problemų: jų daug, bet jos silpnos, negyvybingos, turinčios menkus finansinius srautus ir kuriančios mažą pridėtinę vertę, todėl ir atlyginimai tokie nepadorūs. Na, o likusi menka įmonių dalis gyvena labai gerai, nes tai susiformavusios oligopolinės ir monopolinės struktūros, veikiančios nekonkurencinėmis sąlygos, nes yra pasidalijusios rinką. O visos bėdos prasideda nuo to, kad Lietuvoje labai maža rinka ir perkamoji galia, silpnas viešasis sektorius, didelis biurokratizmas. Kaip smulkiajam verslininkui plėtoti veiklą, jei jis iš jos gauna mažai pinigų? Tuo labiau kad verslo pradžia mūsų šalyje labai sudėtinga, nes vos įkūręs įmonę iš karto pradedi mokėti didžiulius mokesčius, palyginti su kitomis šalimis. Privalome palengvinti verslo kūrimo sąlygas, atleisti kai kurias naujas įmones nuo mokesčių vienus dvejus metus, o jei baiminamės, kad bus piktnaudžiaujama, numatykime saugiklius.

VEIDAS: Ar padėtis pagerės įteisinus naują įmonių formą – ribotos atsakomybės bendrijas?

D.A.: Šeimos įmonės įteisinimas būtų labai reikšmingas žingsnis. Numatytos ir mokesčių lengvatos, ir buhalterinės apskaitos, dėl kurios verslininkai dabar tiek vargsta, supaprastinimas. Šito seniai reikėjo. Reikiami dokumentai jau parengti, belieka laukti politinio sprendimo. Ar galime jo tikėtis iki naujų Seimo rinkimų, sunku pasakyti, nes esama atskirų politikų nesusikalbėjimo. Nebent valdančioji dauguma mobilizuotų pajėgas.

VEIDAS: Tačiau ar tai paskatins lietuvių verslumą, kaip tikisi politikai?

D.A.: Kad Lietuvoje daugės įmonių – vargu, nes šalyje sparčiai mažėja gyventojų. Kita vertus, dar neatsakėme sau į klausimą, koks būtų optimalus įmonių skaičius dabartinėmis globalios ekonomikos sąlygomis. Lietuvoje tūkstančiui gyventojų tenka apie septyniolika įmonių, Vakaruose – apie keturiasdešimt, bet ten ir rinka kur kas didesnė.

Na, o kodėl lietuviai tokie neverslūs? Čia daug lemia kultūriniai dalykai: lietuviai nuo seno pasižymėjo gebėjimu “prasisukti” ir šis tipas žmonių buvo ypač gerbiamas. O jei viską darai stropiai ir sąžiningai, pagal įstatymo raidę, išlikti sudėtinga.

VEIDAS: Ar galima tikėtis, kad mokesčiai verslui mažės?

D.A.: Po kokių penkerių metų prisiminkite mano žodžius: mokesčiai tik didės. Neabejoju, kad bus didinamas kapitalo apmokestinimas, gali didėti gyventojų pajamų mokestis, ilgainiui bus įvestas nekilnojamojo turto mokestis. Kai kurių prekių PVM taip pat gali būti padidintas. Be to, metų pabaigoje turėtų būti atsisakyta PVM lengvatos viešbučiams.

VEIDAS: Kaip verslui atlaikyti šiuos iššūkius?

D.A.: Visų pirma turime suprasti, kad gyvendami net ir nedidelėje šalyje galime neblogai verstis, tačiau tam turime orientuotis į tokio tipo šalis, kaip Austrija, Belgija, Liuksemburgas ar Šveicarija. Turime siekti modernizuoti verslą ir kurti ne pigius, o tik aukštos kokybės brangius produktus ir paslaugas.

Manau, proveržio galime tikėtis ne iš lazerių ar nanotechnologijų – tai siauros sritys, o prekybos ar gamybos srityje geri taip pat niekada nebūsime. Tačiau padarę Lietuvą patrauklia, pavyzdžiui, atvykstamojo gydomojo turizmo šalimi – sukūrę atitinkamas paslaugas ir jas pristatę pasauliui, laimėtume daug, nes Lietuva su savo geografine padėtimi, puikiu klimatu, švariu oru ir vandeniu, gražiais miškais ir dideliu įdirbiu medicinos srityje gali pritraukti daug labai turtingų žmonių, kurie mielai atvyktų čia gydytis ir paliktų daug pinigų. Bet tai pirmiausia turėtų būti skatinama valstybės lygiu.

"Veido" archyvas

A.Jablonskas, turintis šeimyninį šokolado verslą, susidūrė su daugybe kliūčių, kol šis įsibėgėjo. Naujai kuriamiems šeimų verslams Lietuvoje bus kiek lengviau

Į 69 proc. lietuvių artimiausio penkmečio planus, kaip rodo “Eurobarometro” apklausa, nuosavo verslo kūrimas neįtrauktas. Lietuviai – vieni neversliausių Europos Sąjungoje, greta bulgarų ar rumunų, kuriems samdomo darbuotojo vaidmuo mielesnis nei verslininko. Kodėl?

Aplinka verslui pas mus nepalanki: daugiau kaip du penktadaliai neturėtų tiek lėšų, apie trečdaliui kelia nerimą mūsų ekonominė padėtis, kitus stabdo žinių stygius ar pernelyg didelė biurokratinė našta. Nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios laikų, kai lietuviai minties apie savą verslą išvis neprisileisdavo, padėtis pagerėjo, bet džiaugtis dar nelabai yra kuo.

Pastarosios naktinių mokesčių reformos ir verslą užgulę nauji mokesčių pančiai, per šalį nusiritusi neregėto dydžio bankrotų banga verslų kūrimą dar pristabdė. Kas laukia toliau? Valdžia žada įvairių permainų, kalba apie naujas verslumo skatinimo priemones ir lengvatas, – tai sveikintina, bet tikėtis, kad Lietuvoje verslo sąlygos staiga labai pagerėtų, vilčių mažai.

Lengvatos šeimos verslams

“Verslui Lietuvoje nėra lengva, per krizę buvo nepaprastai sunku, bet aš visada stengiuosi prisitaikyti”, – sako bendrovės “AJ Šokoladas” savininkas Algimantas Jablonskas. Šeimos verslui vadovaujančio A.Jablonsko įmonę, kaip ir daugelį kitų, ekonomikos sunkmetis stipriai supurtė – kritus vartojimui teko mažinti sąnaudas ir galvoti, kaip išgyventi, bet šiandien verslininkas vėl džiaugiasi pamažu kylančia apyvarta.

“Norint užsiimti verslu Lietuvoje reikia didelio ryžto”, – pripažįsta “AJ Šokolado” savininkas.

Vis dėlto pradėti šeimos verslą netrukus bus daug paprasčiau nei tada, kai pirmuosius šokolado saldainius ėmė gaminti A.Jablonskas su šeimos nariais. Lietuvoje rengiamasi įteisinti naujos formos juridinį asmenį – ribotos atsakomybės bendrijas (RAB) ir taip palengvinti šeimų verslo galimybes.

Šiai įmonei įsteigti nereikės didelių lėšų – jokio įstatinio kapitalo, bus gerokai supaprastintas tiek jos įsteigimas, tiek valdymas, kuris bus pagrįstas naujųjų verslo partnerių savitarpio susitarimu. Be to, nereikės rizikuoti savo turtu, skirtingai nei steigiant individualią įmonę, kurios dabar masiškai išregistruojamos. Tokiai įmonei net nebus būtinas direktorius ar samdomas buhalteris. Kaip teigia Ūkio ministerijos Smulkiojo ir vidutinio verslo departamento direktorė Živilė Glaveckaitė, visa RAB veikla ir finansinė atskaitomybė bus gerokai paprastesnė.

“Pavyzdžiui, kam man su dukra prieš 30 dienų šaukti akcininkų susirinkimą, o kas, jei dar kokį pažeidimą padarysiu? Čia viso to nereikės, bus galima ir be to susitarti. Bet šitoks įmonės modelis tiks tik tiems, kurie labai pasitiki vienas kitu ir geba kartu priimti visus sprendimus. Ši įmonės forma orientuota pirmiausia į šeimas”, – paaiškino Ž.Glaveckaitė. Dėl vadinamosios šeimos įmonės įteisinimo diskutuojama jau seniai, o netrukus turi būti priimami politiniai sprendimai. Ekspertų nuomone, politikams turėtų pavykti susitarti, bet greičiausiai tai įvyks tik kitąmet.

Valdžia yra numačiusi ir dar keletą dėmesio vertų priemonių verslo aplinkai pagerinti: pavyzdžiui, ketinama įteisinti 0 proc. pelno mokestį šeimos narių valdomoms įmonėms, nepriklausomai nuo jų teisinės formos, jei jose dirba iki 10 žmonių, o apyvarta nėra didesnė nei 1,5 mln. Lt. Be to, ribą dėl registravimosi Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju norima padidinti nuo 150 tūkst. Lt iki 300 tūkst. Lt.

Atsiras naujų mokesčių

Šios priemonės būtų didelė paskata mažiems šeimų verslams, ypač – naujos teisinės formos įmonių atsiradimui. Kita vertus, vargu ar šie pokyčiai paskatins didelį proveržį. Viena vertus, tokia įmonės forma tiks palyginti nedidelei daliai verslų, antra vertus, didžioji problemų, slegiančių smulkųjį ir vidutinį verslą, masė, kaip teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Žukauskas, lieka neišspręsta. Tai didelis darbo jėgos apmokestinimas ir kiti mokesčiai, mokesčių administravimo ir darbo santykių reguliavimo problemos, didžiulis šešėlinės ekonomikos mastas ir emigracijos iššūkiai. Tuo labiau kad dauguma mokesčių verslui, kaip teigia ekspertai, artimiausiu metu nemažės, be to, veikiausiai bus įvesti nauji – nekilnojamojo turto, progresiniai mokesčiai.

“Lietuvoje nuo pat pirmų dienų, kai sukuri verslą, esi spaudžiamas mokesčių, kurių tiesiog negali pakelti. Tai viena svarbiausių priežasčių, kodėl gyventojų verslumas pas mus yra palyginti mažas”, – teigia Pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Nepaisant to, ateities perspektyvos ne tokios ir juodos, nes, pavyzdžiui, bankai yra pasirengę pamažu didinti verslo kreditavimą. “Paklausti apie verslo finansavimą bankai vis dar teigia, kad trūksta kokybiškos paklausos, kita vertus, žadama, kad verslo finansavimas didės”, – sako S.Besagirskas. Teigiamų pokyčių pastebėjo ir “AJ Šokolado” įkūrėjas A.Jablonskas: anksčiau verslininkui yra tekę susidurti, kai naują kavinę buvo galima atidaryti greičiau, nei gauti iš banko atsakymą dėl paskolos, bet pastarąjį kartą derėdamasis su banku dėl kreditavimo jis buvo maloniai nustebintas.
Atsigaunant ekonomikai pamažu didės vartojimas (po keletą procentinių punktų kasmet) – tai kiek paskatins ir vėl ėmę didėti atlyginimai, ims trauktis šešėlinė ekonomika.

V.Žukauskas primena, kad po Rusijos krizės šešėlinės ekonomikos dalis siekė apie 27 proc. BVP, o tai labai panašu į šiųmetines šešėlio prognozes. Pasak eksperto, kai Lietuva tuomet pradėjo atsigauti, ekonomikai išskaidrėti prireikė trejų ketverių metų, to paties galima tikėtis ir dabar. Taigi šešėlinės ekonomikos dalis turėtų mažėti po keletą procentinių punktų kasmet, o matomesnį šešėlio mažėjimą paskatins tik didesnis verslo sąlygų palengvinimas.

Taigi nuotaikos versle artimiausiu metu turėtų šiek tiek pagerėti. Bet ar tai paskatins lietuvius kurti daugiau įmonių? Įvertinus emigracijos tendencijas, šito tikėtis vis dėlto sunku – lietuvių verslų daugės nebent užsienyje.

"Veido" archyvas

1.Mokesčiai. Krizei traukiantis nei PVM, nei dauguma kitų mokesčių nemažės. Priešingai: veikiausiai didės kapitalo apmokestinimas, gyventojų pajamų mokestis, bus įvestas nekilnojamojo turto mokestis ir kt.

2.Skatinimas I. Vis dėlto galima tikėtis ir tam tikrų lengvatų: ketinama įteisinti 0 proc. dydžio pelno mokestį šeimos narių valdomoms įmonėms, kuriose dirba iki 10 žmonių, o apyvarta siekia iki 1,5 mln. Lt.

3.Skatinimas II. Atsiras nauja juridinio asmens forma – ribotos atsakomybės bendrija, dar vadinama šeimos įmone. Jai įsteigti nereikės pradinio kapitalo.

4.Verslumas. Nepaisant valdžios pastangų, prognozuojama, kad didėjant emigracijai įmonių skaičius šalyje tik mažės arba išliks nepakitęs.

5.ES parama. Iki 2015 m. verslui numatyta skirti 1,74 mlrd. Lt Europos Sąjungos paramos lėšų.

6.Šešėlis. 2011 m. apie 28 proc. BVP sieksianti šešėlinė ekonomika sunkmečiui traukiantis mažės po kelis procentinius punktus per metus.

7.Paskolos. Bankai pamažu atsuks pinigų kranelius, tačiau įmonių projektų atranka ir finansavimo sąlygos išliks griežtos.

8.Algos. Emigracija, kvalifikuotų specialistų trūkumas ir atsigaunanti ekonomika skatins darbo užmokesčio didėjimą vidutiniškai 5–10 proc. per ateinančius kelerius metus.

9.Vartojimas. Gyventojai toliau bus linkę taupyti, todėl vartojimas per ateinančius trejus metus didės nedaug: 2011 m. – apie 3 proc., 2012 m. – apie 4,5 proc., 2013 m. – apie 5–7 proc.

10.Suvaržymai. Įmones slegianti mokesčių administravimo ir biurokratinė našta mažės, bet palyginti su Vakarais, tebebus santykinai didelė.