Visame pasaulyje daugėja šeimų, turinčių vos vieną vaiką.

Amerikiečių šeimose šiandien auga 14 mln. vienturčių, kurie jau sudaro 20 proc. visų šalies vaikų, nors prieš pusšimtį metų jų tebuvo dešimtadalis. O štai Didžiojoje Britanijoje šeimų, auginančių vienintelį vaiką, vien per pastaruosius šešiolika metų padaugėjo 5 proc. ir šiuo metu tokios šeimos sudaro 47 proc. visų šeimų. Šeimos, kuriose auga trys ir daugiau atžalų, dabar tesudaro 14 proc. Visoje ES daugiavaikių šeimų vidurkis siekia 11 proc., o žemiausias rodiklis užfiksuotas Graikijoje – vos 4 proc.
Septintojo dešimtmečio pradžioje Europoje gyveno penktadalis visų pasaulio gyventojų, tačiau dabartinės prognozės, kaip skelbia žurnalas „The Time“, rodo, kad 2030 m. Europoje gyvens vos 7,5 proc. viso pasaulio gyventojų, ir visa tai nepaisant gana aukštų gimstamumo rodiklių tarp imigrantų. Imant laikotarpį nuo šių dienų iki 2030 m., Europa praras apie 13 mln., arba 4 proc. gyventojų, kurių amžius svyruoja nuo 15 iki 64 metų. Užtat vyresnių nei 65 metų gyventojų padaugės daugiau nei 40 proc.
Taigi žemyne, kuriame gimstamumo rodiklis yra mažesnis nei 2, neišvengiamai susidursime su bent keliomis problemomis: iš kur gausime taip reikalingos darbo jėgos ir kas išlaikys neproporcingai didelę gyventojų dalį sudarančius senjorus.
Ši statistika verčia mus užduoti ir dar kelis svarbius klausimus. Visų pirma kas lemia, kad mažėja šeimų, pasiryžusių auginti daugiau nei vieną vaiką? Antra, kokį poveikį vaikui turi faktas, kad jis šeimoje auga vienturtis? Ši tema vis labiau domina pasaulio mokslininkus.
Vienturčiai vaikai apipinti įvairiausių mitų. Vieni teigia, kad tokie vaikai dažniausiai būna labiau išsilavinę nei jų bendraamžiai, augę daugiavaikėse šeimose. Kitų tvirtinimu, vienturčiai yra linkę tapti „mažaisiais imperatoriais“. Jie trokšta visą dėmesį sutelkti į save, nenori dalytis su kitais ir sunkiai užmezga socialinius ryšius.
Panagrinėkime mokslinius tyrimus, kad galėtume pagrįsti arba atmesti šias visuomenėje paplitusias nuostatas.

Gimdyti nebeapsimoka?

Remiantis 2011 m. “Eurostato” statistika, daugiausiai gimimų vienai moteriai tenka Airijoje – 2,05. Tiesa, 1960 m. šis rodiklis ten buvo kone dvigubai didesnis – siekė 3,78. Mažiausias gimstamumas fiksuojamas Vengrijoje, kur vienai moteriai tenka vos 1,23 gimdymo. Lietuvoje šis rodiklis siekia 1,76, nors 1970 m. dar buvo 2,4. Tendencijos aiškios: gimstamumas Europoje mažėja, tačiau skirtingu tempu.
Prie to, pasak ekspertų, labiausiai prisideda socialinės rūpybos sistema. Štai Karen Gask, atlikusi gimstamumo tyrimą Didžiosios Britanijos nacionalinės statistikos biurui, teigia, kad Skandinavijos šalyse, kur gimstamumas šiek tiek didesnis nei kitose valstybėse, vykdoma šeimai palankesnė politika, sudarytos puikios sąlygos tėvams dirbti ir auginti vaikus. O štai pietinėje Europos dalyje motinos dažnai verčiamos rinktis: arba vaikai, arba karjera.
Be to, kaip rodo statistika, gimstamumas smarkiai sumažėja per ekonominį sunkmetį. Puikus to pavyzdys – XX a. pirmoje pusėje kilusi Didžioji depresija. Jos laikotarpiu tik vieną vaiką auginančių šeimų JAV staiga pagausėjo iki 23 proc., nors tuo metu šalyje tai tikrai nebuvo populiaru.
Būtent ekonominės priežastys yra vienas pagrindinių atsakymų į klausimą, kodėl daugėja šeimų, kurios turi vos vieną vaiką arba apskritai atsisako minties susilaukti atžalų. Štai patarėjas finansiniais klausimais Tony Rigby teigia, kad Australijoje tipinei vidutinių pajamų šeimai užauginti du vaikus šiandien atsieina vidutiniškai 812 tūkst. dolerių, o tai net 50 proc. daugiau nei 2007 m.
Panaši situacija yra ir daugelyje Vakarų pasaulio šalių, kur sparčiai didėja pragyvenimo išlaidos. Nemaža dalis žmonių paprasčiausiai teigia, kad turėti daugiau nei vieną vaiką – neapsimoka.
Pernai per susitikimą su daugiavaikėmis italų šeimomis popiežius emeritas Benediktas XVI pareiškė, kad be vaikų nėra jokios ateities. Gausios šeimos, anot pontifiko, šiandieniniame kontekste rodo tikėjimą, ryžtą ir optimizmą. „Viliuosi, kad bus įgyvendintos atitinkamos socialinės priemonės ir priimti įstatymai, reikalingi remti didelėms šeimoms, kurios yra šalies turtas ir viltis“, – teigė Benediktas XVI.
„Tiesa, kad vaiko gimimas tėvams reiškia daugiau darbo, naują finansinę naštą ir tolimesnius nepatogumus, kurie gali atvesti prie pagundos neturėti daugiau vaikų… Ar tai reiškia, kad vaikas nėra dovana? Ar tai reiškia, kad vaikas į pasaulį ateina tik tam, kad imtų, o ne tam, kad duotų?“ – savo laiške šeimoms klausė Benedikto XVI pirmtakas Jonas Paulius II.

Baltijos šalys kol kas nesutaria dėl regioninio suskystintų dujų terminalo, penktadienį sakė Estijos premjeras po trijų ministrų pirmininkų susitikimo.

Anot Andruso Ansipo, Baltijos šalims būtų naudinga turėti vieną galingą terminalą, kuris galėtų gauti Europos Sąjungos (ES) paramą. Į tokį terminalą pretenduoja Latvija, bet Lietuvos pareigūnai yra išsakę abejonių, įtardami, kad projektas Rygoje gali būti susijęs su “Gazprom” interesais.

“Negaliu sakyti, kad jau turime sprendimą, bet galiu pasakyti, kad po šios dienos susitikimo turime idėjų, kaip artėti prie sprendimo”, – per spaudos konferenciją Estijoje sakė A.Ansipas.

“Akivaizdu, kad trys ar daugiau nei trys tokie terminalai būtų per daug Baltijos šalims. Taigi, turime susivienyti, kad galėtume efektyviau panaudoti ES ir mūsų pačių mokesčių mokėtojų pinigus. Akivaizdu, kad turime turėti tik vieną, bet ypač produktyvų”, – kalbėjo Estijos Vyriausybės vadovas.

Lietuvos Vyriausybė sako ketinanti iki 2014 metų pastatyti mažesnio galingumo terminalą Klaipėdoje. Jį planuojam statyti savo lėšomis, nepretenduojant į ES paramą, nes tai gali užvilkinti procesą. Ateityje, anot Vyriausybės, Lietuva galėtų pasiūlyti akcijų Latvijai ir Estijai.

Latvija Rygos uoste norėtų statyti galingą terminalą, tačiau Lietuvos pareigūnai teigia laukiantys garantijų, kad šis objektas nedidintų “Gazprom” įtakos ir nebūtų naudojamas eksportui. Tai grindžiama Latvijos pozicija kol kas neperimti magistralinių dujotiekių valdymo ir tuo, kad projektą gali įgyvendinti “Itera Latvia”, antrinė Rusijos bendrovės įmonė.

“Lietuvai bus sunku apsispręsti pritarti projektams, kuriuose nebus aiškumo, kad už valstybėms skiriamus ES pinigus nebus didinama “Gazprom” įtaka”, – praėjusią savaitę BNS Vilniuje sakė aukšto rango Lietuvos Vyriausybės pareigūnas.

Premjeras Andrius Kubilius penktadienį per bendrą spaudos konferenciją Estijoje sakė, kad dėl būtinų sprendimų liberalizuoti ir sujungti elektros rinkas Baltijos šalyse klausimų nekyla, bet “dujų sektoriuje yra didesnių iššūkių”.