BFL

Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos narys, Seimo vicepirmininkas Algis Čaplikas siūlys Seimui bent nežymia procentine dalimi padidinti bazinį algos dydį viešojo sektoriaus pareigūnams.

“Krizės pabaigą, visų pirma, turi pajusti dirbantys žmonės. Todėl, net ir esant kitai Vyriausybės nuomonei, turime svarstyti galimybę nors ir nežymia dalimi padidinti bazinį algos dydį”, – sakė A. Čaplikas.

Seimo vicepirmininkas atkreipė dėmesį į tai, kad liepą bus dveji metai, kai viešajame sektoriuje dirbantiems žmonėms, tarp jų – ugniagesiams, policijos pareigūnams, bazinis algos dydis buvo sumažintas iki 450 litų.

Vyriausybė trečiadienį priėmė sprendimą įšaldyti bazinį dydį, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareigines algas. Paliktas nuo 2009 metų liepos taikytas bazinis dydis – 450 litų.

Lietuvoje, palyginti su ES vidurkiu, trečdaliu per daug mokytojų, gydytojų, taip pat lovų ligoninėse. Mokėdami palyginti nedidelius mokesčius turime labai išpūstą, užtat skurdų viešųjų paslaugų sektorių.

Prie Seimo dėl sumažintų motinystės išmokų piketuojančias jaunąsias Lietuvos pilietes iš tiesų galima būtų pavadinti ne rūpestingomis, o priešingai – labai neatsakingomis mamomis. Mat jos reikalauja, kad valstybė skolintųsi, – juk nėra kito būdo šiuo metu užkimšti prarajai, valstybės biudžete žiojinčiai dėl disbalanso tarp surenkamų pajamų ir privalomų išlaidų. Skolinamės dabar, o skolas atidavinėti teks dar ir tiems mažyliams, savo mamų dabar nešiojamiems po protesto mitingus.

Visiška ekonominė nenuovoka būdinga didžiajai daliai Lietuvos gyventojų. Visi esame linkę reikalauti kuo daugiau ir kuo geresnės kokybės valstybės paslaugų ligoninėse ir mokyklose, tačiau kartu kiekvienas reikalaujame mokesčių lengvatų ir išimčių. Kalti visada tie patys – biurokratai, esą suryjantys kone visą biudžetą, kurio paskui nebelieka pensijoms ir poliklinikoms.

Iš tiesų didžioji dalis Lietuvos biudžeto išlaidų tenka pensijoms ir socialinėms išmokoms, toliau rikiuojasi švietimas ir sveikatos apsauga. Net jei šiandien uždarytume visas ministerijas ir įstaigas, išlaidų našta valstybei ne ką palengvėtų: valstybės tarnautojų atlyginimams šiemet bus išleista 1,2 mlrd. Lt, o vien valstybės skolai aptarnauti prireiks 1,6 mlrd. Lt – telieka griebtis už širdies, bandant suskaičiuoti, kiek mums kainuos dabartinis skolinimasis, kai po penkmečio Lietuva pradės išpirkinėti dabar platinamas obligacijas.

Bet valdininkai ar, tiksliau, jiems vadovaujantys politikai ir yra kalti dėl Lietuvą gramzdinančios padėties: žadėtų švietimo ir sveikatos apsaugos reformų mes vis dar nesulaukėme.

Jau seniai ne tik Pasaulio banko, ES ekspertams, bet ir mums patiems aišku, kad turime per daug ligoninių ir mokyklų, tačiau pokyčių – jokių. Štai lovų ligoninėse per visus 2009 m. Lietuvoje sumažėjo 203 (nuo 27,3 tūkst.), gydytojų – vos 175 (nuo 13,4 tūkst.). Pradinių klasių mokinių per dešimtmetį nuo 2000 m. Lietuvoje sumažėjo 40 proc., o jų mokytojų skaičius išliko beveik nepakitęs – dėl to esame lyderiai Europoje pagal mažiausią pradinukų skaičių klasėje, pavyzdžiui, Didžiąją Britaniją lenkdami du kartus.

Turtingos valstybės užmojai

Baltijos šalių ekonomiką jau daug metų analizuojantis “Danske Bank” vyresnysis analitikas Larsas Christensenas pabrėžia, kad Lietuvos viešųjų paslaugų sektorius yra neadekvačiai didelis, palyginti su valstybės ekonomine galia. “Per biudžetą perskirstomo BVP dydžiu esate vieni paskutinių ES, o pagal mokytojų, gydytojų, policininkų skaičių – vieni pirmųjų. Nelogiškos proporcijos”, – pabrėžia jis.

Rezultatas akivaizdus: turime brangiai kainuojančias, pernelyg daug žmonių įdarbinusias švietimo, mokslo ir viešosios tvarkos palaikymo sistemas, kurių valstybė neišgali tinkamai finansuoti, todėl jų teikiamų paslaugų kokybė prasta.

Danų ekonomistas ragina lietuvius susimąstyti, ar juos pačius tenkina tokia padėtis, kai už sveikatos apsaugos, švietimo paslaugas jie moka mokesčius, bet dažnai dar neša vokelį su pinigais gydytojui ar samdo privatų korepetitorių savo vaikams. “Rimtų, esminių reformų būtinybė Lietuvos viešajame sektoriuje labiau nei akivaizdi”, – tikina analitikas.

Pasaulio bankas praėjusiais metais Lietuvai pasiuntė labai aiškią žinią – valstybė nepajėgi išlaikyti tokio dydžio viešųjų paslaugų sektoriaus, iki kokio jis yra išaugęs Lietuvoje. Konstatuota, kad pagrindinės kliūtys, trukdančios užtikrinti vidurinio lavinimo Lietuvoje efektyvumą, yra per didelis mokytojų skaičius, pernelyg mažos klasės ir per didelė pedagogų atlyginimams tenkanti švietimo biudžeto dalis. Taip pat suskaičiuota, kad Lietuvoje ligoninių ir gyventojų skaičiaus santykis, kai šimtui tūkstančių gyventojų tenka penkios ligoninės, yra dvigubai didesnis nei vidutiniškai ES, didelė dalis ligoninių – per mažos, kad teiktų visas įprastas sveikatos priežiūros paslaugas, ir pernelyg mažai pacientų gydoma ambulatoriškai.

Laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Giedrius Kadziauskas mano, kad geriausia išeitis neturtingai Lietuvai būtų į viešųjų paslaugų teikimo sferą įsileisti kuo daugiau privataus sektoriaus. “Akivaizdu, kad valstybė fiziškai nepajėgi teikti tokio kiekio ir lygio paslaugų, kiek šiuo metu yra prisiėmusi. Todėl ten, kur sėkmingai gali veikti privati sistema, valstybės galėtų likti gerokai mažiau. Švietimas ir sveikatos apsauga tikrai yra tokios sritys”, – neabejoja ekspertas.

Privačios bendrovės efektyviau valdo lėšas, yra pajėgios daugiau investuoti į mokymo bei gydymo priemones.
L.Christensenas taip pat mano, kad tolesnis viešųjų paslaugų privatizavimas būtų teisingas kelias Lietuvai.

“Nesuprantu, kodėl jūsų Vyriausybė taip nori valdyti tuos procesus, kuriuos sėkmingai gali prižiūrėti privatus sektorius. Visoje Europoje pilna gerų pavyzdžių apie gerai funkcionuojančias privačias poliklinikas, ligonines, mokyklas. Piliečiai dažnai net nepatiria skirtumo – mokinio ir ligonio krepšelius juk ir toliau finansuoja valstybė, tačiau privatus sektorius visuomet dirba efektyviau ir gali pasiūlyti geresnės kokybės paslaugas”, – aiškina ekspertas.

Ekonomistas abejoja, kad lietuviams būtų priimtinas kitas, skandinaviškas variantas: mokėti daugiau mokesčių ir taip surinkti daugiau lėšų geresniam viešojo sektoriau finansavimui. “Tačiau dabar pas jus iš viso keista sistema. Viešasis sektorius tokio dydžio lyg turtingiausiose Europos valstybėse, o lėšų jam finansuoti neturite”, – rėžia pašnekovas.

Per didelis ir Seimas

Lietuvoje netrukus bus imtasi iniciatyvos dėl Seimo narių skaičių turinčios sumažinti Konstitucijos pataisos. Šios iniciatyvos autorius Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) pirmininkas advokatas Kęstutis Čilinskas skaičiuoja, kad nuo 1992 m., kai buvo įteisintas 141 nario Seimo dydis, gyventojų Lietuvoje smarkiai sumažėjo, todėl atėjo laikas sumažinti ir parlamentą. “Tada vienam Seimo nariui teko 26 tūkst. rinkėjų – dabar jau tik 22–23 tūkst.”, – sako jis. Skaičiuojama, kad dabartinę demografinę padėtį atitiktų maždaug 123 parlamentarų Seimas.

Dabartinę padėtį teisininkas laiko absurdiška: per keliolika metų Seimo biudžetas padidėjo du kartus, parlamentarų darbo sąlygos pagerėjo šviesmečiu – dabar kiekvienas jų turi po kelis patarėjus, valdiškus automobilius, o komunikacijos priemonės nuo vieno laidinio telefono Seimo nario biure evoliucionavo iki visų įmanomų moderniausių technologijų. “O štai darbo sumažėjo mažiausiai dešimtadaliu – bet niekas dėl to galvos nesuka”, – stebisi judėjimo vadovas.

Jis atkreipia dėmesį, kad darbo krūvio trūkumą akivaizdžiai jaučia ir patys Seimo nariai. “Pagrindiniu jų darbu tampa ilgos ir varginančios dainų bei šokių repeticijos – o kaip kitaip išsikrauti žmonėms, kai jie neturi pakankamai darbinės veiklos?” – ironizuoja visuomenininkas.
Taigi JDJ visų pirma kreipsis į prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydamas jos inicijuoti Konstitucijos keitimo procesą. Jei prezidentė tokios iniciatyvos nesiimtų, būtų renkami gyventojų parašai – jų reikėtų surinkti mažiausiai 50 tūkst.

Šiandien šalies premjero Andriaus Kubiliaus interviu “Žinių radijui” išsakyta mintis, kad viešajame sektoriuje atlyginimai smunka mažiau nei privačiame dėl to, kad nebuvo mažinamos mokytojų ir gydytojų algos, sukrėtė medikų bendruomenę.

“Labai negarbinga, kai politinės batalijos atsisuka prieš tuos, kurie nedalyvauja politikoje, kasdien dirba visiems gyvybiškai svarbų ir pasiaukojamą darbą, – sako Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. Liutauras Labanauskas. – Tokie vieno iš aukščiausiųjų valstybės pareigūnų pareiškimai žeidžia medikus ir kelia nesantaiką visuomenėje”.

LGS vadovo teigimu, nesuprantamas medikų prilyginimas valstybės tarnautojams, nes daugiau kaip 95 proc. jų dirba viešosiose įstaigose. Todėl ir atlyginimų mažinimą jie pajuto pirmieji, kai praeitų metų liepą valstybė nutarė už Lietuvos piliečių sveikatą mokėti pigiau. Pasak LGS prezidento, premjeras tikrai nepaneigs fakto, jog Lietuvos žmonių sveikatos apsaugai 2010 m. buvo skirtas 800 mln. litų mažesnis finansavimas. Tuo metu visuomenei teikiamų medicinos paslaugų kaštai 2009-2010 m. didėjo: augo eksploatacinės gydymo įstaigų išlaidos, brango šildymas, elektra, didėjo PVM medicininėms priemonėms ir vaistams, tačiau paslaugų Lietuvos piliečiams buvo teikiama tiek pat. Problemos sprendimą, kokiomis lėšomis už tai sumokėti, valstybė perkėlė ant medikų pečių.

“Negalime atsisakyti gydyti ligonio, net jei valstybė tam neskiria lėšų, – pabrėžia LGS vadovas. – Imtasi įvairių taupymo metodikų: medikai “leisti” nemokamų atostogų, jiems buvo nuimti priedai, jie verčiami dirbti didesniu krūviu už tą patį atlygį”. Gydytojų sąjungos prezidento teigimu, medikų darbo užmokesčio fondas per metus mažėjo nuo 15 proc. iki 40 proc.

Deja, medikų parodytas solidarumas su pacientais, šalį ištikus finansinei krizei, liko ne tik neįvertintas, bet ir sulaukė štai tokio akibrokšto. “Mus stebina ir liūdina toks valstybės vadovų požiūris – demonstruojama nepagarba žmonėms, kurie, galima sakyti, ant savo pečių neša valstybės problemas”, – sako LGS prezidentas prof. L. Labanauskas.

Lietuvos gydytojų sąjungos nuomone, būtų garbinga, jei premjeras paneigtų neatsakingai paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri kelia priešpriešą tarp įvairių visuomenės sluoksnių.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad bendrai viešajame sektoriuje atlyginimai smunka mažiau nei privačiame dėl to, kad nebuvo mažinamos mokytojų ir gydytojų algos.

Tai ministras pirmininkas ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė reaguodamas į prezidentės Dalios Grybauskaitės kritiką, kad viešajame sektoriuje didelio taupymo kol kas nematyti.

Anot A.Kubiliaus, nesusikalbama, kokius skaičius reikia vertinti: “Kartais vieni ima vieną skaičių ir objektyvius skaičius, kiti ima kitą skaičių, ir paskui kažkaip nesusikalbame ir tariamai vieni kitus lyg bandome vis pakritikuoti, kad ne taip vertiname statistiką”.

Vyriausybės vadovo žodžiais, valstybės tarnautojų atlyginimai sumažėjo panašiai tiek, kiek ir privačiame sektoriuje, tačiau gydytojų ir mokytojų algos nebuvo apkarpytos.

“Valstybės tarnautojams vidutiniškai atlyginimai per metus sumažėjo beveik 10 procentų, tai yra, tikrai ne mažiau nei privačiame sektoriuje. Į patį viešąjį sektorių be valstybės tarnautojų, kuriems atlyginimai mažinami, įeina ir tokios didelės ir plačios grupės, kaip, pavyzdžiui, mokytojai arba gydytojai, kuriems atlyginimai tikrai nebuvo mažinami praėjusiais metais, o tokiai grupei kaip mokytojai tai net išaugo”, – kalbėjo premjeras.

“Akivaizdu, kad dėl to, jog mokytojų atlyginimai didėjo, kad medikų atlyginimai nebuvo mažinami, bendras viešojo sektoriaus atlyginimų mažėjimų tikrai yra mažesnis nei privačiame sektoriuje, tačiau valstybės tarnyboje, už kurią atsako tiesiogiai Vyriausybė, atlyginimai buvo mažinami, ir iš tiesų bendros išlaidos išlaikyti valstybės tarnyboje buvo grąžintos į 2006 metų lygį”, – aiškino ministras pirmininkas.

Anot prezidentės, atlyginimų mažėjimas viešajame ir privačiame sektoriuose labai skiriasi. “Palyginus atlyginimų kritimą viešajame ir privačiame sektoriuje matome labai didelį skirtumą. Sumažinome etatus tik simboliškai – arba netikrai užimtų, arba nesančių darbuotojų. Didelio sumažinimo arba to krizinio taupymo viešajame sektoriuje nėra tiek daug. Kitos šalys nuėjo daug gilesniu taupymo keliu”, – interviu Lietuvos TV laidai “Savaitė” sakė D.Grybauskaitė.

Paklausta, kokius taupymo rezervus ji matanti kitąmet, valstybės vadovė minėjo valstybės aparato mažinimą ir besidubliuojančių funkcijų naikinimą.

Anot D.Grybauskaitės, Lietuva turi dvi itin brangiai kainuojančias sritis – socialinę ir sveikatos apsaugą.

“Kasmet sumos, pavyzdžiui, sveikatos sistemai, didėja, bet paslaugų kokybė ir pasitenkinimas jomis praktiškai mažėja. Mes turime daug išlaidų ir labai neefektyvias sistemas. Tai nereiškia, kad kažką reikia karpyti ir mažinti, galime eiti struktūrinių reformų ir optimizavimo keliu”, – tvirtino valstybės vadovė.

41 proc. – tiek Lietuvoje yra žmonių, dirbančių valstybės sektoriuje – apie 410 tūkst. To nėra buvę nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Daug metų valstybinis sektorius neviršijo 30–35 proc. Privačiame sektoriuje dirbantys žmonės nuskriausti dvigubai: jie labiau rizikuoja netekti darbo ir priversti išlaikyti kur kas daugiau valdininkų.

M.Romerio universiteto Darbo teisės ir socialinės saugos katedros vedėjo Justino Usonio komentaras:

“Ne veltui Lietuvoje vis iškeliamas klausimas, ar mums apskritai reikalingas valdininkų luomas. Juk tai tikra diskriminacija – vienodai dirbantys žmonės turi skirtingas garantijas. Valdininkai beveik nerizikuoja netekti darbo, o dirbantieji privačiame sektoriuje sunkmečiu darbdaviui gali tapti problema, kurią šie sprendžia atleisdami žmogų iš darbo”.