BFL

Sostinės autobusais ir troleibusais rytais daugiausiai naudojasi jauno ir vidutinio amžiaus gyventojai, rodo savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ įvykdyta sostinės visuomeninio transporto keleivių apklausa.

Šių metų balandžio 4–24 dienomis buvo apklausti daugiau nei pusseptinto tūkstančio Vilniaus miesto autobusų ir troleibusų keleivių. Anketinės apklausos rezultatai parodė, kad dažniausiai rytinio piko metu viešuoju transportu naudojasi 18–35 metų (42,9 proc. viso keleivių srauto) ir 35–59 metų (40,3 proc.) dirbantys vilniečiai.

Pasak sostinės visuomeninio transporto sistemą administruojančios savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ eksploatacijos ir tyrimų skyriaus vadovės Modestos Gusarovienės, tyrimo rezultatai rodo, jog palyginus ankstesnių metų apklausų rezultatus, miestiečiai savo kelionės tikslą pasiekia greičiau. 2009 metais iki 45 minučių trukmės keliones atlikdavo 70 proc. keleivių, šiais metais jau 80 proc. keleivių savo kelionės tikslą pasiekia per mažiau nei 45 minutes.

„Tokios apklausos yra labai svarbios viešojo transporto tinklo formavimo, tvarkaraščių sudarymo ir naujų bilietų rūšių įvedimo procesuose. Kai žinomas keleivių srautų pasiskirstymas tarp Vilniaus miesto rajonų, galima argumentuotai reaguoti į gyventojų judrumo pokyčius. Taip pat norime padėkoti keleiviams, skyrusiems kelias minutes atsakymams į anketos klausimus“, – sako M. Gusarovienė.

Pasak jos, šios tendencijos leidžia tikėtis, jog netolimoje ateityje Vilniuje susiformuos naudojimosi viešuoju transportu kultūra, kuri yra labai paplitusi vakarų Europos miestuose.

2010 metais Vilniaus miesto autobusais ir troleibusais buvo vežta 183 mln. keleivių. Sostinėje yra 67 autobusų ir 20 troleibusų maršrutų, kuriais kasdien kursuoja beveik 400 viešojo transporto priemonių.

BFL

Nuo birželio 1-osios Vilniaus savivaldybė panaikino 067 autobuso maršrutą, trejus metus keleivius vežusį nuo Grigiškių iki Santariškių. Savivaldybė neatmeta galimybės, kad nuo sausio neliks ir populiaraus maršruto Santariškės–Stotis, kuriuo kursuoja privatus autobusas Nr.05.

067 maršruto panaikinimo priežastis, kurią nurodo Viešojo transporto poskyrio vedėjas Evaldas Matonis, yra neva sumažėję keleivių srautai, tačiau vežimo paslaugas teikiantys verslininkai teigia kaip tik jau kuris laikas fiksuojantys augantį keleivių skaičių. Tad jie įžvelgia vienintelę priežastį – savivaldybės siekį populiarius maršrutus atiduoti į UAB “Vilniaus Autobusai” rankas ir vadina tai verslo monopoliu.

067 autobuso maršruto paslaugą gyventojams teikusios bendrovės “Kolegita” direktorius Vidas Barvidas teigia, kad birželio 1-ąją baigėsi sutartis su savivaldybe, bet pratęsti ją atsisakyta. Vietoj to miesto valdžia pasiūlė alternatyvą – nuo birželio 11 d. prailginti 55 autobuso maršruto trasą, kad ši nesibaigtų prie Greitosios pagalbos ligoninės Lazdynuose, bet tęstųsi iki Grigiškių. Tačiau Grigiškių gyventoja Salomėja Bukintienė teigia, jog dabar jos kelionė į darbą pailgėjo bent pusvalandžiu ir teigia nesuprantanti, kodėl reikėjo panaikinti maršrutą, kuriuo važiuojantys autobusai buvo sausakimši.

“Savivaldybė deklaruoja palaikanti smulkųjį verslą, tačiau matome, kad viskas atvirkščiai, jis žlugdomas”, – aiškina vežėjų bendrovėje dirbanti Aurima Grigaliūnienė, teigianti, kad vieno privataus maršruto panaikinimas reiškia dešimčių žmonių atleidimą iš darbo ir nuostolius dėl įsigytų transporto priemonių.

V.Barvidas priduria, kad požymių, jog savivaldybė sąmoningai žlugdo smulkųjį verslą, turįs ir daugiau. “Mums neleista įsilieti į bendrą miesto viešojo transporto bilietų sistemą, nors to prašėme dar 2008 m. Klaipėdoje keleivių vežimo paslaugą teikia trys įmonės, Vilniuje tuoj liks tik viena”, – lygina V.Barvidas.

BFL

Nuo liepos 1-osios Kaune keleiviai į viešojo transporto priemonę bus įleidžiami tik pro priekines duris.

Jie privalės turimą elektroninio bilieto kortelę priglausti prie komposterio, esančio šalia vairuotojo, ir patikrinti, ar jis galioja. Jeigu elektroninis bilietas nebus papildytas ar bus pasibaigęs jo galiojimas, keleivis ir vairuotojas bus informuojami šviesos ir garsiniu signalu.

Turintieji vienkartinį bilietą privalės jį pažymėti šalia vairuotojo arba nusipirkti bilietą iš vairuotojo, pranešė Kauno miesto savivaldybė.

Išlipti iš transporto priemonės keleiviai galės pro visas likusias duris.

Įvedus naują keleivių įlaipinimo tvarką, Kauno valdžia tikisi pagerinti keleivių saugumą ir patogumą, sumažinti važiuojančių be bilieto keleivių skaičių bei gauti papildomų pajamų iš prekybos viešojo transporto bilietais.

Tokia tvarka įdiegta daugelyje vakarų Europos miestų. Lietuvoje ši tvarka įgyvendinta Vilniuje, Klaipėdoje, Kėdainiuose ir Panevėžyje, tvirtina Kauno savivaldybė.

Pasak jos, analizuojant Vilniaus bei Klaipėdos patirtį pastebėta, kad įsigaliojus naujai įlipimo į viešajį transportą tvarkai sumažėjo konfliktų tarp kontrolierių ir keleivių, rečiau pasitaiko vandalizmo atvejų, viešuoju transportu važiuoja mažiau asocialių ir neblaivių žmonių, transporto priemonės tapo švaresnės. Esą ypač sumažėjo važiuojančių be bilieto keleivių skaičius, padidėjo vienkartinių bilietų prekyba.

BFL

Nuo birželio 1 dienos keisis Vilniaus miesto autobusų ir troleibusų tvarkaraščiai. Anot visuomeninio transporto sistemą sostinėje administruojančios savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atstovų, tvarkaraščiai koreguojami, atsižvelgus į keleivių srautus vasarą. Jie galios iki rudens pradžios.

Kaip ir kiekvienais metais, tvarkaraščiai keičiami atsižvelgus į prasidedantį aktyvų atostogų sezoną, sumažėjusius moksleivių ir studentų srautus bei padidėjusį keleivių, važiuojančių į  miesto periferinę dalį, skaičių.

Pasak savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ eksploatacijos ir tyrimų skyriaus vadovės Modestos Gusarovienės, pakoreguoti tvarkaraščiai yra skirti keleivių patogumui.

„Atidžiai išanalizavę gyventojų kelionių visuomeniniu transportu įpročius, sudarėme tvarkaraštį, kuris atspindi mūsų klientų poreikius vasarą. Poilsio dienomis populiariausiais maršrutais važinės didesnis troleibusų skaičius. Be to, daugiau gyventojų vykstant į sodus, prie ežerų, planuojame juos vežti talpesniais autobusais. Taip pat, keleivių patogumui, 2 ir 19 troleibusų maršrutuose bus padidintas žemagrindžių transporto priemonių skaičius“, – sako M. Gusarovienė.

Anot jos, gyventojai su naujaisiais eismo tvarkaraščiais galės susipažinti jau nuo gegužės 25 dienos.

Informacija apie pasikeitimus bei viešojo transporto darbą pateikiama interneto tinklalapyje www.vilniustransport.lt, mobiliaisiais telefonais (wap.vilniustransport.lt) bei darbo valandomis teikiama nemokama telefono linija 8-800-22922. Šią savaitę visose viešojo transporto stotelėse bus pradėti kabinti vasaros sezono autobusų ir troleibusų tvarkaraščiai, pažymėti saulute.

Per 2010 metus Vilniaus miesto autobusais ir troleibusais buvo vežta 183 mln. keleivių. Sostinėje yra 67 autobusų ir 20 troleibusų maršrutų, kuriais vasaros sezono metu kasdien kursuoja beveik 400 viešojo transporto priemonių.

BFL

Kaina už važiavimą mikroautobusais Vilniuje kol kas lieka 3 litai. Anksčiau skelbta, kad kelionės artimiausiu metu brangs iki 4 litų.

Vilniaus savivaldybė pranešė, kad iki gruodžio pratęsiamos sutartys su įmonėmis, vežančiomis keleivius mikroautobusais, tad iki tol nenumatoma keisti ir kelionių kainos.

“Kadangi sutartys su vežėjais baigiasi birželio pirmosiomis dienomis, tai jas pratęsime pusei metų. Per tą pereinamąjį laikotarpį mes parengsime naują maršrutinių autobusų važiavimo schemą, apsvarstysime koncepciją. Aš manyčiau, kad reikia labai stiprinti miesto viešąjį transportą. Be abejo, nebus tokių mikroautobusų maršrutų, kurie visiškai dubliuotų miesto viešąjį transportą”, – BNS sakė Vilniaus savivaldybės Komunalinio ūkio departamento direktorius Virginijus Pauža.

Jo teigimu, šiuo metu yra 22 mikroautobusų maršrutai, kurie dubliuoja autobusų ir troleibusų maršrutus.

Be to, anot pranešimo, savivaldybės eismo specialistams pavesta iki gruodžio išnagrinėti mikroautobusų maršrutus ir pateikti pasiūlymus dėl jų pakeitimų.

Pasak žiniasklaidos, patys vežėjai sakė kainų kelti nelinkę.

Sprendimas pabranginti keliones mikroautobusais buvo priimtas dar 2009 metų vasarį, tačiau iki šiol nebuvo nustatyti maršrutai, kurie daugiau kaip 80 proc. dubliuoja miesto autobusų ar troleibusų maršrutų trasas bei kerta senamiestį ir naujamiestį.

BFL

Sostinės visuomeninio transporto sistemą administruojančios savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atstovai tiki efektyvesniu bendradarbiavimu su naujai išrinkta Vilniaus miesto valdžia. Pasak įmonės vadovo, produktyvesnis darbas su sostinės savivaldybe leis įgyvendinti gyvybiškai svarbius pokyčius Vilniaus viešajame transporte.

Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktoriaus Ginto Bliuvo teigimu, siekiant sukurti vilniečių poreikius maksimaliai atitinkančią viešojo transporto sistemą, labai svarbu, jog savivaldybės taryba ir vežėjai dirbtų išvien. Tokios nuomonės prieita po šį trečiadienį įvykusio viešojo transporto įmonių atstovų ir naujojo Vilniaus mero Artūro Zuoko susitikimo.

„Šios dienos susitikimas buvo vienas produktyviausių per pastariuosius metus. Daugelis strateginių sprendimų, kurie daro tiesioginę įtaką visuomeninio transporto kokybei ir ateičiai, yra priimami savivaldybės lygiu. Tikiuosi, kad mūsų patirtis ir naujojo mero noras spręsti įsisenėjusias Vilniaus viešojo transporto problemas padės sostinei sparčiau įgyvendinti reikalingus ir naudą atnešiančius pokyčius šioje sistemoje“, – sako G. Bliuvas.

Pasak įmonės vadovo, iki šiol buvę santykiai su miesto valdžia bei jos dėmesio stoka viešojo transporto sistemai ir jos problemoms lėmė sunkią padėtį, kurioje yra atsiduręs sostinės visuomeninis transportas.

„Susitikimo metu buvo aptarta daugelis aktualių klausimų, įvardytos viešojo transporto problemos bei nutarta, kad artimiausiu metu vyks ir daugiau darbinių susitikimų, skirtų sistemos pertvarkai ir optimizavimui“, – teigia G. Bliuvas.

Per 2010 metus Vilniaus miesto autobusais ir troleibusais buvo vežta 183 mln. keleivių. Sostinėje yra 67 autobusų ir 20 troleibusų maršrutų, kuriais kasdien kursuoja beveik 400 viešojo transporto priemonių.

Pusė Lietuvos gyventojų dažniausiai naudojasi automobiliu, o 30 proc. svarbiausia transporto priemonė yra viešasis transportas, rodo naujos apklausos rezultatai.

Eurobarometro apklausos duomenimis, lietuviai nedaug skiriasi nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio, kur 53 proc. gyventojų svarbiausia transporto priemonė yra automobilis, o 22 proc. – viešasis transportas.

ES vidutiniškai 72 proc. gyventojų skundėsi, jog jiems visuomeninis transportas nepatogus dėl prastų jungčių. Lietuvoje tokių buvo tik 51 proc.

Visoje ES atlikto tyrimo metu Lietuvoje apklausti 1006 žmonės.

Pradėjo veikti nauja Vilniaus viešojo transporto eismo tvarkaraščių peržiūros programa, skirta mobiliesiems telefonams, “Stops Vilnius”.

Ją sukūrė metus informatikos mokslus krimtęs, o šiuo metu žurnalistiką studijuojantis Linas Valiukas. Jam prireikė dvejų su puse metų, kol “Stops Vilnius” programos idėja buvo realizuota ir tapo pasiekiama visiems. “Pagrindinis mano programos privalumas yra tas, kad ja eismo tvarkaraščius galima peržiūrėti net ir be interneto ryšio telefone, t.y. “offline”. Interneto ryšio prireikia vienintelį kartą – programai įdiegti”, – aiškina L.Valiukas.

Pagrindinis reikalavimas, norint įsidiegti šią programą, – mobiliajame telefone turi veikti “Java” mobiliųjų programų leidimo platforma. Tai sistema, leidžianti į mobilųjį telefoną įdiegti ir jame vėliau naudoti įvairių gamintojų sukurtas programas ar žaidimus. “Java” – labai populiari platforma, dėl to ir mobiliųjų telefonų modelių, kuriuose veikia “Stops Vilnius” programa, sąrašas yra gana ilgas.

Ateityje kūrėjas planuoja išleisti specialią programos versiją, skirtą išmaniesiems telefonams – “Apple iPhone” ir “Google Android”. “Jie ne tik greitesni, bet ir turi daugiau galimybių, pavyzdžiui, įdiegtą GPS navigacijos sistemą. Ji mano programai padėtų spręsti įvairesnes dilemas, pavyzdžiui, “nesuprantu, kur atsidūriau, – kaip man nuvažiuoti namo?” – pasakoja studentas.

Priminsime, kad “Stops Vilnius” programos pirminis įdiegimas kainuoja 5 Lt. Vėliau ji atnaujinama nemokamai.

Vyriausybės siūlymu nuo metų pradžios akcizai nebus taikomi gamtinėms dujoms, kurias kaip variklių degalus naudoja vietos – miesto ir priemiestinio – reguliaraus susisiekimo autobusai. Dėl šios lengvatos kubinis metras gamtinių dujų atpigo iki beveik lito, o gamtinių dujų sąnaudos vienam nuvažiuotam kilometrui sumažėjo apie 70 centų. Tačiau bilietai keleiviams dėl to nepigs.

Priešingai, jei toliau brangs didžiosios dalies autobusų pagrindiniai degalai dyzelinas, pavasarį naujoji savivaldybių valdžia gali pateikti porinkiminę staigmeną ir kainas padidinti.

Bendrovės “Vilniaus autobusai” eismo direktorius Rimantas Markauskas teigia, kad visi ekonominiai skaičiavimai rodo, jog akcizo gamtinėms dujoms panaikinimas per metus leistų sutaupyti apie 1,5 mln. Lt. “Tačiau įvertinus, kad Vilniuje gamtinėmis dujomis varoma tik 20 proc. autobusų, tai, ką pavyks sutaupyti, “suvalgys” dyzelino pabrangimas”, – aiškina R.Markauskas.

Kol kas galimybė Lietuvoje įsipilti gamtinių dujų yra tik Vilniuje ir Klaipėdoje. UAB “Vilniaus autobusai” eksploatuoja 100 gamtinėmis dujomis varomų autobusų, Klaipėdos autobusų parkas – 5.

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus vadovaujama delegacija tęsia oficialų vizitą Izrelyje. Pirmadienį ryte Premjeras pusryčiavo su Lietuvos garbės konsulais Izraelyje Haimu Arieliu, Amnonu Dotanu, Amosu Eiranu ir Izraelio-Lietuvos prekybos ir pramonės rūmų pirmininku Lenu Judesu.

Po pusryčių Premjeras ir jį lydinčios oficialios delegacijos nariai apsilankė modernioje kompanijoje “Better place”, kuri, be kitų projektų, šiuo metu sėkmingai realizuoja elektromobilių aptarnavimo tinklų plėtotę. Premjeras asmeniškai išbandė elektromobilio privalumus ir galimybes. Delegaciją lydėję “Better Place” viceprezidentas Danas Cohenas ir užsienio ryšių vadovė Batia Ofer (kompanijos savininko žmona) pažymėjo, kad jų bendrovės ambicingas siekis – sumažinti pasaulio priklausomybę nuo naftos – po truputį tampa realybe. “Beveik šimtmetį automobilių pramonė buvo neatsiejama nuo naftos. Šiandien mes parodėme naują kelią”, – teigė vienas iš kompanijos vadovų, pažymėjęs, kad elektra varomų transporto priemonių infrastruktūros tinklas sėkmingai plėtojamas ne tik Izraelyje, bet ir Danijoje, Australijoje, Kalifornijoje, Havajuose ir kitose pasaulio valstybėse, kur vietinės Vyriausybės palaiko elektra varomų transporto priemonių ir jų aptarnavimo tinklų plėtotę.

Pasak Premjero patarėjo Virgio Valentinavičiaus, Premjeras A. Kubilius nesiryžo rimtai spėlioti, kada realiai Lietuvos gyventojai galėtų masiškai persėsti į elektromobilius ir kiek kainuotų tokios infrastuktūros sukūrimas, tačiau Premjeras yra tikras, kad elektra varomoms transporto priemonėms priklauso šviesi ateitis. “Labai neblogi automobiliai”, – po ekskursijos ir vairavimo savo įspūdžius lakoniškai apibendrino A. Kubilius.

Kompanijos “Better place” įkūrėjas Shai Agassi užima trečią vietą “Fast Company” šių metų geriausių pasaulio idėjų ir mąstytojų 100-tuko rinkimuose kaip kūrybingiausias verslo žmogus pasaulyje.

Lietuvos Ministro Pirmininko garbei trečiadienį vyks iškilminga vakarienė Izraelio įmonės “Better Place” valdybos pirmininko, vieno iš įtakingiausių Izraelio verslininkų, Idano Ofero vardu.

Gera žinia: Vilniuje viešasis transportas palyginti pigus. Kaip skelbia www.priceoftravel.com, šiuo metu pigiausiai galima važinėtis Karakase, Venesueloje, kur bilietėlis, perskaičiavus litais, kainuoja apie penkis centus, o brangiausiai – Venecijoje, kur vandens autobuso bilieto kaina siekia 22,8 Lt.

Vilnius su savo 2 Lt autobuso ir troleibuso vienkartinio bilieto kaina tarp 80-ies pasaulio turistinių miestų pagal pigumą patektų į pirmąjį dvidešimtuką. Žinoma, vertėtų turėti omeny, kad milijoniniuose Delyje, Meksike ar Buenos Airėse, kur bilietai pigesni nei pas mus, su vienu bilietėliu galima nuvažiuoti kelis ar net keliasdešimt kartų ilgesnį maršrutą.

Bloga žinia ta, kad www.priceoftravel.com Vilniaus į 80-ies populiariausių turistinių miestų sąrašą neįtraukė.
Pigiausias ir brangiausias viešasis transportas (vienkartinis bilietas, JAV dol.)

Apie stebėjimo kameras viešajame transporte prakalbusi Vilniaus valdžia turi įrodyti, kad privataus gyvenimo ribojimas tokiu būdu yra būtinas ir kitų priemonių saugumui užtikrinti nėra, teigia Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius.

Vilniaus vicemeras G.Babravičius pripažįsta galimus “tam tikrus nepatogumus”, tačiau tikina, kad jei bus priimti, sprendimai teisės aktų nepažeis.

“Žmogus, išėjęs į viešąją erdvę, nepraranda orumo jausmo, o privataus gyvenimo teisė ir gina žmogaus orumą”, – BNS sakė H.Mickevičius.

Pasak jo, viešajame transporte asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą nedingsta. Tuo metu stebėjimo kamerų įrengimas autobusuose ir troleibusuose šią teisę riboja.

“Ta teisė nėra absoliuti, tam tikrais atvejais ją galima riboti, tačiau laikantis tam tikrų sąlygų. Turi būti išlaikyti proporcingumo ir būtinumo teistai”, – sakė H. Mickevičius.

Priemonės proporcingumą, siekiant saugumo, H.Mickevičiaus teigimu, galima pagrįsti įrodant, jog mažiau teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ribojančių priemonių nėra.

Tuo metu ŽTSI direktorius “žymiai sudėtingesniu” vadina klausimą, ar stebėjimo kamerų diegimas viešajame transporte yra būtinas.

“Tai yra užduotis valdžios institucijoms parodyti būtinybę – ar tai daug nusikaltimų, žmogžudysčių, vagysčių”, – sakė H.Mickevičius.

Jo nuomone, taip pat svarbu įsitikinti, ar už siūlymo “nestovi privatūs interesai”.

Ne mažiau aktualus ir asmens duomenų – atvaizdo ir kitos informacijos, pagal kurią galima nustatyti tapatybę – apsaugos klausimas.

“Svarbu, kaip surinkta medžiaga yra renkama, saugoma, tvarkoma, naudojama ir naikinama. (…) Londone, kur labai išvystyta stebėjimo kamerų tinklas, turguje galima nusipirkti vaizdajuosčių su žmones kompromituojančiais įrašais”, – sakė H.Mickevičius.

Jo teigimu, laiku neatsižvelgus į galimas grėsmes, ilgainiui situacija gali tapti sunkiai kontroliuojama. Vis dėlto H.Mickevičius abejoja, ar visuomenė sureaguos į šį sostinės valdžios ketinimą.

“Londone valdžia jau prarado kontrolę. Savo laiku buvo pasakyta, kad tai labai pažangu, dabar įrengta milijonai kamerų ir jų kontrolę perima privačios bendrovės”, – teigė ŽSTI direktorius.

Vicemeras G.Babravičius pripažįsta, kad tam tikri nepatogumai gali būti, bet tvirtina, kad įstatymų reikalvimų bus laikomasi.

“Grėsmės ir galimi nepatogumai egzistuoja, taip. Bet yra mūsų įstatymai ir tiktai tų įstatymų apimtyje galima vienus ar kitus technologinius sprendimus daryti”, – BNS sakė G.Babravičius.

Pasak H.Mickevičiaus, gyventojus būtina perspėti ne tik apie tai, jog jie yra filmuojami, tačiau ir apie tai, kokios kamerų techninės galimybės – kiek kartų gali būti priartintas vaizdas, ar jos filmuoja tamsoje ir panašiai.

Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius savaitės pradžioje pranešė, jog ketinama svarstyti galimybę sostinės viešajame transporte įrengti stebėjimo kameras, kas, pasak jo, padėtų išspręsti problemas dėl bilieto neturinčių “zuikių”, drausmintų keleivius ir leistų kovoti su kišenvagiais.

Politiko teigimu, apklausose vilniečiai dažnai nurodo, kad viešajame transporte jaučiasi nesaugiai, kenčia nuo ilgapirščių, nepagarbaus vairuotojo ar šalia esančio keleivio elgesio.

Pasak jo, šiuo metu vykdomas eksperimentas 19-ojo maršruto troleibusuose, kur montuojamos mobiliojo ryšio kameros. Telecentro technikos direktorius Gediminas Budvytis BNS sakė, jog kol kas keleiviai nėra filmuojami.

Maždaug po dviejų mėnesių planuojama priimti sprendimą dėl stebėjimo kamerų įrengimo ir kitose viešojo transporto priemonėse.