Toliau link Ankaros autostrada tampa laisvesnė/Indrės Pepcevičiūtės nuotr.

Mykolas Vadišis,  viešbučių rezervavimo sistemos „Travel On Spot“ redaktorius

Tuščias ir ramus Bulgarijos ir Turkijos pasienio postas vis tiek panašėjo į ribą tarp dviejų skirtingų pasaulių. Bulgarijoje važiavome vingiuotu kaimo keliuku, o Turkijoje pasitiko keturių juostų greitkelis.

Lietuvą primenantys miškai ir krūmynai Bulgarijoje Turkijoje virto uolomis ir plikų kalnų grandinėmis, mažus bulgariškus miestukus pakeitė stepėse išdygusios tankių turkiškų daugiabučių eilės su plačiomis gatvėmis ir šviesoforais.

Mokami Turkijos keliai

Pagrindinis klausimas važiuojantiems savo automobiliu per Turkiją – kelių mokesčiai. Daugelis kelių Turkijoje nemokami, vis dėlto pagrindinės magistralės, jungiančios Europą, Stambulą ir Ankarą bei kelis kitus didesnius miestus, apstatytos vartais, fiksuojančiais kelių mokestį. Tiesa, įvažiavimo vartų sistema tokia paini, kad užsieniečiui susigaudyti tikrai nėra lengva. O mokamu Stambulo greitkeliu ir tiltu per Bosforo sąsiaurį vis tiek reikia pravažiuoti.

Reikia nusipirkti ne lipduką ant lango, o radijo bangų aparačiuką ir dar pasipildyti jį reikiama pinigų suma

Jei ne angliškai prakalbęs kempingo prie Marmario jūros administratorius, tikriausiai būtume taip ir prasimalę visą dieną po sausakimšus Turkijos miestus ieškodami radijo siųtuvo. „Nesijaudinkit, su užsienietiškais numeriais jums keliai kol kas nemokami. Nuo kitų metų gal ir bus postai pasieniuose, o dabar užsieniečiams viskas FREE!“ – paaiškino turkas. Tad jei artimiausiu metu važiuosite per Turkiją savo automobiliu, dėl mokamų kelių per daug galvos nesukite.

Košmariškas Stambulo perskrodimas

Stambulas. Tūkstantį kartų pasakojimuose gali panaudoti šio miesto pavadinimą ir jis tūkstantį kartų skambės skirtingai. Stambule svečiavausi kelis kartus, su žurnalistais lankėmės policijos būstinėje, ligoninėje, tarptautinėse organizacijose, laikraščių redakcijose, mokyklose, bankuose, vietinių šeimoje, mečetėse, dangoraižiuose, muziejuose ir parkuose.

Tai nuostabus, gyvybės kupinas miestas, vienas tų pasaulio centrų, sukaupusių labai daug energijos

Čia plaukiojau Bosforo sąsiauriu, lankiau draugus, valgiau skanaus maisto, apsipirkau turguje, mačiau, kaip filmuojama viena „Džeimso Bondo“ dalių. Tai nuostabus, gyvybės kupinas miestas, vienas tų pasaulio centrų, sukaupusių labai daug energijos.

I. Pepcevičiūtės nuotr.

Šį kartą į Stambulą įvažiavau savo automobiliu 8 val. ryto per pačias spūstis. Rodėsi, kad automobiliai, gausybė daugiabučių, smogas, triukšmas, plazdančios Turkijos vėliavos pagriebė mažąjį mūsų „Seatą“ ir pradėjo lamdyti iš visų pusių. Automobilyje pasidarė ankšta, tvanku, Indrė pirmą kartą kelionėje pasakė, kad nori grįžti namo…

12 juostų Stambulo aplinkkelis pildėsi nenutrūkstančiomis mašinų upėmis. Keturias valandas lanku slinkome iš vieno miesto galo į kitą, nė neturėdami nuovokos, kada pasieksime pirmą degalinę ir tualetą.

12 juostų Stambulo aplinkkelis pildėsi nenutrūkstančiomis mašinų upėmis. Keturias valandas lanku slinkome iš vieno miesto galo į kitą, nė neturėdami nuovokos, kada pasieksime pirmą degalinę ir tualetą. Kur tualetą randa milijonai vairuotojų, keletui valandų įstrigę spūstyse?

Taip žmonės juda kiekvieną rytą ir gyvena tuose nesuskaičiuojamuose butuose, visi jie ką nors dirba, moka paskolas už butus ir naujus automobilius. Stambulo priemiesčio gyventojas, atsidūręs lietuviškame miške, arba mirtų iš laimės, arba išprotėtų nuo paukštelių čiulbesio. Mums su Indre atvirkščiai – visas Stambulo priemiesčių vaizdas niekaip nesusigėrė į sąmonę, taip ir liko plūduriuoti tarsi naftos dėmė ant raibuliuojančio vandens paviršiaus.

Stambulo priemiesčio gyventojas, atsidūręs lietuviškame miške, arba mirtų iš laimės, arba išprotėtų nuo paukštelių čiulbesio.

Visas užesys, gaudesys, judėjimas, burzgimas, statybos ir kranai tęsiasi dar 100 km už Stambulo. Trijų juostų magistralė pilna skuodžiančių autobusų ir sunkvežimių. Dar būdamas Bulgarijoje svarsčiau susirasti kempingą kur nors už Stambulo, o, pasirodo, čia tik ištisi fabrikų, uosto pakrančių ir daugiabučių rajonai. Per smogą nesimato Marmario jūros, o naftos perdirbimo gamyklos rusvame smoge atrodo tarsi iš apokaliptinio filmo. Viską vainikuoja paskutiniai pypsintys autostrados vartai. Išvažiavome į keturių juostų kaimo keliuką Samsuno link.

I. Pepcevičiūtės nuotr.

Kaip dar kartą pasiekėme Juodąją jūrą

Nusukus į regioninį kelią atsivėrė tuščia keturių juostų autostrada.

Turkija – tarsi mažoji Kinijos kopija, kur mažų miestų ir siaurų regioninių kelių pakeliui tiesiog nematėme.

Kelis šimtus kilometrų iki Juodosios jūros pakrantės ir didelio Samsuno miesto keitėsi tik kraštovaizdžiai, klimato juostos, kalnų reljefas, kartais iš už uolos išlįsdavo viduryje laukų tvarkingais daugiabučiais apstatytas miestas. Turkija – tarsi mažoji Kinijos kopija, kur mažų miestų ir siaurų regioninių kelių pakeliui tiesiog nematėme.

Priešpaskutinė 5000 km diena buvo nelengva – nuvairavau per 900 km, prieš tai keturias valandas brovęsis per Stambulo spūstis. O Indrė atgavo žadą ir pradėjo fotografuoti. Išėjo visai gražus Turkijos peizažų albumas.

Sutemus pasivijome galingą audrą, kurią persekiojome kelias valandas, o priekyje nuolat trankėsi žaibai. Dideliu aplinkkeliu išvengėme dar vieno Turkijos monstriuko – Samsuno. Už šio miesto jau tik valios pastangomis irklavome automobilį nežinomos nakvynės vietos link.

Sustojome prie Samsuno pakraštyje stovinčio viešbučio – 60 dolerių už kambarį ir bjaurus gamyklos kvapas, nors priimamasis išklotas marmuru. Važiavome toliau link Termės miestuko – čia 22 val. lietuje susirinkę turkai bandė gestais parodyti, kur padoresnis viešbutis, bet ir vėl nesėkmingai. Grįžome šiek tiek atgal, tačiau pataikėme į per naktį dirbantį prekybos centrą ir autobusų stotį. Kažkur buvo ir viešbutis, bet ir vėl brangus, o dar ta stoties atmosfera, kur visi vidurnaktį užkandžiauja laukdami naktinės kelionės…

Štai čia ta stresinė situacija, kuri tikrino mano ir Indrės ištvermę, toleranciją vienas kitam ir susikalbėjimą. Indrei buvo bloga nuo dieną suvalgyto maisto, purtė šaltis, skaudėjo kojas. Mano apsiblausiusios akys jau irgi nebeatskyrė, ar šviečia automobilio žibintai ar ne. Banali kelio tiesa – judėk į priekį ir viskas bus gerai.

Dar už 20 km mus pasitiko Unye (lietuvišką pavadinimą net sunku sugalvoti – gal Unis?) – už Alytų didesnis, jau net į Juodosios jūros kurortą panašus miestukas. Pakrantės kelyje sušvito trijų viešbučių iškabos. Viename jų gavome prirūkytą ir saldžiais kvepalais iškvepintą kambarį už 20 JAV dolerių. Už lango visu garsu vyko vestuvių vakarėlis, perspaustos kolonėlės plyšavo „Get Lucky“. Indrė kelias sekundes net sugebėjo energingai pašokti iš džiaugsmo pagaliau radus nakvynės vietą, bet tada krito į lovą nuovargio ir skausmo perkreiptu veidu. Vestuvininkai išsiskirstė ir liko tik Juodosios jūros ošimas už lango.

Paskutinė 5000 km kelionės diena

Abu atsikėlėme kaip po gero vakarėlio. Indrę vis dar pykino vakarykštis maistas ir nuovargis, aš irgi slankiojau po viešbutį lyg vakar būčiau pardavęs savo „Jaunuolio kampą“ turkams. Juodoji jūra ošė taip pat, bet atrodė tikrai ne taip romantiškai, kaip skambėjo: juodas, tuščias, krūmais apaugęs, prišiukšlintas paplūdimys. Viešbutis, kuris vakare atrodė visai padorus, ryte taip pat dvelkė nusidėvėjimu ir išdavė čia praūžus daugybę turkiškų vestuvių. Pusryčiams dar nesutvarkytame valgomajame vienas kaip pirštas nuo švediško stalo pasirinkau sauso batono, kelis „šlapiankos“ gabaliukus ir šaukštą naminių alyvuogių. Iš seno virdulio įsipyliau turkiškos arbatos.

Tik vidurdienį pajudėjome Batumio link. Nors prieš kelionę vyliausi, kad Juodosios jūros pakrantė bus tarsi ramaus poilsio oazė, neprastesnė nei Viduržemio jūros kurortai, dideli miestai, daugybė žmonių, keturių juostų kelias, atitvėręs gyventojus nuo jūros, fabrikai ir statybos kūrė vien tik nejaukumo jausmą.

Po pietų pramušėme dar vieno milžiniško Turkijos miesto – Trabzono – automobilių spūstį. Vėl begalės daugiabučių ir dar daugiau naujų dešimtaukščių statybų. Smogas, sumišęs su jūros gaiva. Horizonte palei jūrą – vingiuojančios uolos.

Besileidžiant saulei kirtome paskutinį tunelį. Policija nusiuntė į puskilometrinės eilės galą tarp armėnų, gruzinų ir turkų. Po poros valandų pradėjome kirsti sieną. Nors baiminausi, kad turkai gali paklausinėti apie kelių mokesčius ir nesumokėtas baudas, malonus vyriškis tiesiog patikrino vardą, pavardę, uždėjo antspaudus ir išleido iš Turkijos.

Gruzinas pasienietis pasitiko klausimu: „Turistauti atvažiavote?“ Mums nė nespėjus prasižioti pats atsakė: „Kuprinės, palapinės, drabužiai, ar ne? Sveiki atvykę į Gruziją ir gero jums kelio!“ Kita moteriškė uždėjo paskutinius antspaudus pasuose ir tarp didelių it laivai, agresyvokų mersedesų pasileidome į naktinę Gruziją, Batumio link.

Nors ir jaučiamas dviejų savaičių kelionės nuovargis, bet užplūdo geras jausmas. Vieną žiemos dieną Vilniuje rakindamas savo automobilio dureles pagalvojau, kad būtų smagu su Seatu nuvažiuoti iki Gruzijos. Indrė skeptiškai į tai žiūrėjo, kurso draugai pašiepdavo automobilį – neva per senas tokiai kelionei, tėvai jaudinosi… O mes riedame „Jaunuolio kampu“ naktinio Batumio gatvėmis ir ką jūs man…

„Pakeliui į Gruziją“ dienoraštis baigėsi. Malamės Gruzijoje, pasakojame apie kiekvieną nuotykį, renkame naudingus patarimus ir kviečiame atvykti į Gruziją pakeliauti su mumis.

Tekstas pirmą kartą publikuotas svetainėje travelonspot.com 2016 m. liepos 27 d. Daugiau apie keliones galite paskaityti ČIA

BFL / A.Ufarto nuotr.

2016 m. I-ojo pusmečio turizmo lūkesčių indeksas (TLI) yra aukščiausias per pastaruosius dvejus metus ir rodo Lietuvos turizmo sektoriaus gyvybingumą ir optimistinį nusiteikimą.

1. Viešbučiai nusiteikę kur kas optimistiškiau nei ankstesniu laikotarpiu.

Vietos keliautojai apsiprato su nauja valiuta, o naujos užsienio rinkos kompensuoja geopolitinės situacijos nulemtą neigiamą įtaką Lietuvos turizmo sektoriui, taip pat tikimasi ženklaus sveikatingumo tikslais atvykstančiųjų skaičiaus augimo. Didesnė dalis viešbučių tikisi sulaukti daugiau svečių tiek iš užsienio, tiek iš Lietuvos.

Sveikatinimo tikslais daugiau atvykstančių turistų tikisi sulaukti 25 proc. viešbučių, sveikatingumo tikslais keliaujančiųjų skaičiaus augimo tikisi 49 proc. respondentų. Daugiausiai jų laukiama iš Baltijos šalių, Skandinavijos, Izraelio, Vokietijos, Baltarusijos. Taip pat didesnio atvykstančių skaičiaus tikimasi iš Lenkijos bei Jungtinės Karalystės dėl naujų skrydžių krypčių iš Palangos oro uosto. Kai kurie viešbučių vadovai tikisi klientų iš Rusijos padidėjimo, kadangi mažiau jų vyksta į Turkiją ir Izraelį. Kai kurie respondentai pastebi konferencijoms atvykstančių klientų mažėjimą.

2. Ieško naujų darbuotojų ir žada kelti atlyginimus.

Naujų darbuotojų žada priimti kiek daugiau nei trečdalis viešbučių sektoriaus darbdavių, daugiau ir planuojančių darbuotojų darbo užmokesčio didinimą, kurį neišvengiamai diktuoja darbuotojų trūkumas.

Trečdalis respondentų ketina priimti daugiau darbuotojų, kai ankstesnį laikotarpį tokių planų turėjo tik 8 proc. respondentų. Dvigubai daugiau (88 proc.) šio subsektoriaus darbdavių planuoja didinti darbuotojų darbo užmokestį.

3. Investicijos augs.

Viešbučių sektoriuje investicijų lygis išliks panašus: 50 proc. respondentų planuoja didesnes investicijas nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus: bus investuojama į remontą, marketingo priemones klientams pritraukti. Tačiau skolinimosi poreikio didėjimą prognozuoja tik 8 proc. respondentų, todėl darytina prielaida, kad įmonės naudosis  savo sukauptais rezervais.

4. Kels kainas.

78 proc. viešbučių atstovų teigia, kad jų veiklos vidutinės santykinės sąnaudos didės dėl išaugusio MMA, infliacijos ir darbo užmokesčio fondo didėjimo, kurį lemia konkurencinis spaudimas. Dėl santykinio sąnaudų padidėjimo kainas didinti planuoja šiek tiek daugiau nei pusė viešbučių.

***

Lietuvos pramonininkų konfederacija vienintelė šalyje kas pusmetį atlieka 83 didžiausių Lietuvos turizmo sektoriui priskiriamų įmonių ir organizacijų vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę – TLI, kuris prognozuoja Lietuvos turizmo sektoriaus tendencijas ateinančiam pusmečiui.

TLI yra atliekamas kas pusmetį. Tyrime orientuojamasi į atvykstamąjį turizmą bei vietos keliautojus, t.y. siekiama išsiaiškinti Lietuvoje turistus aptarnaujančių įmonių veiklos tendencijas, kadangi tai lemia nacionalinio biudžeto pajamas bei sudaro prielaidas plėtotis įvairioms kitoms ekonominės veiklos rūšims. Turizmo sektorius sudaro apie 5 proc. Lietuvos BVP.

Visą pranešimą rasite čia

Šiandien Valstybinis turizmo departamentas įteikė sertifikatus pirmiesiems dviems viešbučiams, suklasifikuotiems pagal naująją „Hotel Stars Union“ sistemą. Vadovaujantis 270 unifikuotos Europos klasifikacijos kriterijais, viešbučiui „Kempinski Hotel Cathedral Square“ suteikta 5* Plius, viešbučiui „Artis“ – 4* kategorija.

„Lietuva aplenkė didžiąją dalį Europos valstybių ir tapo 13 šalimi, pradėjusia viešbučius klasifikuoti pagal HSU sistemą. Jos kriterijai yra šiuolaikiškesni, liberalesni, be to, viešbučiai ir moteliai jau bus vertinami ne 5, o 10 kategorijų skalėje. Atitikus reikalavimus, kurie nuo šiol bus privalomi ir neprivalomi, galės būti suteikiamas papildomas įvertinimas „Plius“. Turistai galės jaustis saugesni, nes reikalavimai apgyvendinimo paslaugoms bus vienodi visoje Europoje“, – teigia VTD direktorė dr. Raimonda Balnienė.

Šiuo metu Lietuvoje yra 288 klasifikuoti viešbučiai ir moteliai (5* – 8 viešbučiai; 4* – 63 viešbučiai; 3* – 139 viešbučiai; 2* – 65 viešbučiai; 1* – 13 viešbučių).

Klasifikavimo pažymėjimai, išduoti iki 2013 m. gegužės 1 d., toliau galios iki pasibaigs juose nurodytas galiojimo terminas, bet ne ilgiau nei iki 2015 m. gruodžio 1 d. Tuomet bus baigtas pereinamasis laikotarpis ir Lietuvoje bus pilnai įdiegta nauja klasifikavimo sistema. Pagal naująją sistemą per 2013 m. IV ketv. – 2014 m. I ketv. planuojama klasifikuoti apie 70 viešbučių, kurių anksčiau išduoti klasifikavimo pažymėjimai pasibaigs nurodytu laikotarpiu.

Viešbučių ir motelių klasifikavimas Lietuvoje yra privalomas.

„Hotel Stars Union“ sistema įsteigta HOTREC (Europos Sąjungos viešbučių, restoranų ir kavinių asociacijų konferederacijos) iniciatyva 2009 m.

Vos per vieną mėnesį Vilniuje duris atvers net du nauji stambūs viešbučiai: ekonominės klasės skandinavų tinklui “Nordic Choice” priklausantis “Comfort Vilnius LT” ir prabangus penkių žvaigždučių “Kempinski Hotel Cathedral Square”, kurio atidarymas buvo nuolat atidėliojamas nuo 2007-ųjų.
Priminsime, kad viešbutį “Kempinski” Vilniuje atidaryti žadėta dar pirmąjį 2007-ųjų pusmetį, vėliau atidarymas buvo atidėtas iki 2008-ųjų vasaros, tuomet dar kelis kartus nukeltas iki kitų metų, kol galiausiai viešbutis neatsidarė ir galutiniu terminu vadintą 2011 m. pavasarį. Taip ilgai laukti šio prabangaus viešbučio, bent jau jo vadovų teigimu, teko dėl to, kad Vilniaus viešbučių rinka 2008–2009 m. buvo susitraukusi net 35 proc., be to, sunkmečiu dukart sumažėjo Vilniaus pasiekiamumas dėl nutrauktų tiesioginių skrydžių iš užsienio šalių miestų. Ne paskutinėje vietoje tarp priežasčių laukti geresnių laikų buvo ir Vilniuje esantiems viešbučiams taikytas 0,8 proc. nekilnojamojo turto mokestis.
Dabar tiek naujų viešbučių vadovai, tiek Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas tikina, kad jau išmušė viešbučių laimės valanda. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, viešbučių užimtumas tiek sostinėje, tiek visoje Lietuvoje baigia pasivyti prieškrizinį laikotarpį ir jau gali lygiuotis su kitomis ES šalimis. Tarkime, Vilniuje viešbučių lovų užimtumas šių metų pirmąjį pusmetį buvo 41,3 proc., o pernai tuo pačiu metu – 38,8, proc.
Pasak Vilniaus turizmo informacijos centro atstovų, toks viešbučių rinkos atsigavimas susijęs su svečių iš užsienio gausėjimu. Štai per pirmąjį šių pusmetį Vilniaus turizmo informacijos centruose lankytojų apsilankė 16,9 proc. daugiau nei pernai. Beje, daugiausiai lankytojų į Vilnių atvyksta iš Rusijos, Lenkijos ir Vokietijos, smarkiai padaugėjo ir turistų iš kaimyninės Baltarusijos.
Dar viena priežastis, kodėl viešbučiai atidaromi kaip tik šį rudenį, yra ir nuo 0,8 iki 0,5 proc. mažėjantis nekilnojamojo turto mokestis Vilniuje.

Interneto portalo Hotels.com kūrėjai, išnagrinėję 142 tūkst. viešbučių visame pasaulyje paslaugų kainas, nustatė, kad brangiausiai nakvynė atsieina Omano sostinėje Muskate. Čia vidutinė viešbučio kambario paros kaina siekia net 244 eurus (842 Lt).
Toliau miestų, kurių viešbučiuose vidutinė nakvynės kaina didžiausia, dešimtuke rikiuojasi Italijos Kapris (207 eurai) – antras miestas pasaulyje, kuriame už viešbutį vidutiniškai tenka mokėti daugiau nei 200 eurų. O štai Niujorkas 200 eurų ribos jau nebepasiekia – čia nakvynė viešbutyje vidutiniškai kainuoja apie 177 eurus. Ketvirtoje vietoje – Belgijos miestas Gentas (173 eurai), penktoje – Maskva (166 eurai).
Žinoma, tokia didelė vidutinė nakvynės kaina šiuose miestuose nereiškia, kad neįmanoma susirasti ir pigesnio viešbučio. Tačiau vidutinę kainą šiuose miestuose į viršų tempia itin prabangūs, kartais tūkstančio ar daugiau eurų už naktį prašantys viešbučiai.
“The Telegraph” duomenimis, prabangiausi viešbučiai už naktį karališkuosiuose apartamentuose prašo daugiau nei po 10 tūkst. svarų sterlingų. Štai Maskvoje prie Raudonosios aikštės esančiame viešbutyje “Ritz-Carlton Suite” yra septintą vietą pagal brangumą užimantys apartamentai, kuriuose praleista para atsieina net 11,5 tūkst. svarų (46 tūkst. Lt). O Niujorke galima rasti ir visai nebesuvokiamų kainų: viešbutyje “Ty Warner Penthous” 400 kv. m ploto apartamentai parai kainuoja beveik 90 tūkst. Lt.
Nors Lietuvoje irgi yra itin brangių nakvynės vietų, į panašius kainų padebesius nesilygiuoja nė viena. Pavyzdžiui, “Stikliuose” prezidentiniai apartamentai parai kainuoja per 4 tūkst. Lt, ir tai – bene brangiausias viešbučio kambarys mūsų šalyje, nes vidutiniškai viešbučiuose nakvynės kaina svyruoja tarp 150–350 Lt, kitaip tariant, mažiau nei 100 eurų.

Vyriausybė nutarė dar vienus metus pratęsti lengvatinio PVM tarifo galiojimą šilumai bei karštam vandeniui (9 proc.) ir kompensuojamųjų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių tiekimui (5 proc.). Tačiau tarp siūlymų nebeliko lengvatinio 9 proc. tarifo apgyvendinimo, kaip eksporto šakos, paslaugoms.
Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė tikina, kad lengvatinis PVM ne tik grąžino Lietuvos viešbučiams konkurencingumą, bet ir padeda kurti naujas darbo vietas, surinkti gerokai daugiau mokesčių į valstybės biudžetą. Šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, mokesčių sumokėta 20,8 proc. daugiau. O jei PVM tarifas vėl bus padidintas iki standartinio 21 proc., ne tik bus mažiau sumokėta mokesčių, bet ir gali tekti kelti kainą vartotojams.
Tačiau šiemet viešbučiai vargu ar sulauks tiek daug užtarėjų kaip pernai, nes netesėjo jų asociacijos prezidentės E.Šiškauskienės pažado, kad lengvatinis PVM  gali sumažinti viešbučių kainas maždaug dešimtadaliu. Atvirkščiai, Europos krepšinio čempionato metu viešbučiai kainomis net atbaidė dalį potencialių Lietuvos svečių.
„Manau, nereikėjo grąžinti viešbučiams lengvatinio PVM, bet politiškai buvome prispausti ir nusileidome. O išėjo atvirkščiai – PVM sumažinimas tik padidino kai kurių ūkio subjektų godumą“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas gailisi, kad pernai pasidavė politiniam spaudimui.

Pažadais dešimtadaliu sumažinti kainas ir įdarbinti tūkstantį naujų darbuotojų viešbučiai išsimušė mažesnį PVM tarifą, tačiau toliau dideliu kainų apetitu baido turistus.

Net Lietuvos viešbučiai su SPA, kuriems galioja nulinis PVM tarifas, taip išsikėlę kainas, kad mūsiškės turizmo agentūros turistus siunčia į Jūrmalą. Europos krepšinio čempionatui kai kurių viešbučių kambariai pabrango net 200–300 proc. Ar tai reiškia, kad viešbučiai, vieninteliai išsireikalavę lengvatinio PVM tarifo sugrąžinimą, pūtė politikams miglą? “Veidas” tikrina faktus, kaip tesimi pažadai.

Kelionių organizatoriai: “Kad neatpigo, tai tikrai”
Kiek kainuoja apsigyventi Vilniuje esančiame trijų žvaigždučių viešbutyje? Kad sužinotum atsakymą, atrodytų, bereiktų internetu porai naktų užsisakyti kambarį. Deja, pastangos bevaisės – vietų centre esančiuose viešbutukuose nėra. Keista, nes, pagal oficialią statistiką, viešbučių užimtumas net pakilimo metais tesiekė 45 proc., užpernai – vos 34, pernai – 3 proc. daugiau. Žinoma, sezono metu šis rodiklis didesnis, bet, Viešbučių ir restoranų asociacijos duomenimis, pernai birželį Vilniuje jis siekė per 60 proc.
Kad iš eksperimento nepadarytume skubotų išvadų, tikslinamės klausdami Vilniaus turizmo informacijos centro Lankytojų aptarnavimo skyriaus vadovės Danguolės Kamarauskaitės. Bet ji tik patvirtina: “Ieškojau dviem žmonėms dviem naktims viešbutuko, tai teko ilgai paplušėti, kol radau, ir už prieinamą kainą – 200 Lt už naktį. Viešbučiai užimti, nors oficiali statistika to nerodo. Tuose oficialiuose duomenyse, manau, paslėpta tam tikra dalelė neoficialumo.”
Turizmo agentūros “Lithuanian Holidays” direktorė Nijolė Pakalnienė taip pat patvirtino, kad sezono metu, nuo gegužės iki spalio, būna, kad tenka skambinti per visą miestą ir ieškoti vietų viešbučiuose, nes jie pilni.
Dar mažiau aiškumo dėl mūsų viešbučių kainų. Aišku viena, kad oficialiai skelbiamą kainą moka tik pavieniai svečiai. Pasak Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės, kiekvienas viešbutis turi mažiausiai po dešimt kainų – korporatyviniams klientams, turizmo agentūroms ir kt., bet kokios jos – konfidenciali informacija.
D.Kamarauskaitės skaičiavimu, sostinės trijų žvaigždučių viešbutyje nuolaida nuo oficialiai skelbiamos kainos siekia 20–50 proc. Dabar dvivietis kambarys nakčiai, įskaitant pusryčius, penkių žvaigždučių viešbutyje prasideda: jei mažas viešbučio užimtumas – nuo 272 Lt, jei didelis – nuo 360 Lt, keturių žvaigždučių – nuo 210 Lt, trijų – 150–239 Lt, dviejų – 145–155 Lt, vienos – nuo 120 Lt.
O kokią įtaką kainoms padarė PVM pokyčiai? Paklausinėjus turizmo organizatorių, neatsirado nė vieno, kuris būtų pasakęs, kad šiemet kainos kritusios, nors PVM sumažėjo 12 proc. Daugelis tvirtino, kad jos panašios kaip pernai ir gal net didesnės. “Turime sutartines kainas, tad PVM pokyčiai įtakos joms praktiškai neturėjo”, – sako “Lithuanian Holidays” vadovė N.Pakalnienė.

Kainos smarkiai nesikeitė ir 2009 m., PVM padidėjus nuo 5 iki 21 proc. “Tada padidėjusį mokestį prisiėmė kompensuoti patys viešbučiai, mažindami darbuotojų, nedarydami investicijų”, – aiškina E.Šiškauskienė.
Tačiau jei viešbučiai nebrango pakėlus PVM, vadinasi, viešbučių verslą vienijančios asociacijos vadovė, siekdama jį vėl sumažinti, pažadėjo dešimtadaliu numušti kainas, kurios buvo dar esant 5 proc. PVM. Maža to, atrodo, kad ji pažadėjo tai, ko negalėjo tesėti, nes asociacija negali reguliuoti kainų. Juolab Konkurencijos taryba pernai lapkričio pabaigoje pradėjo tyrimą, įtardama viešbučius dėl jų tariantis, bet, žinoma, ne sumažinimo kryptimi.

Viešbučių verslo atstovai: “Ne PVM, o rinka diktuoja kainą”
“Vienu skaičiuku kainodaros negali apibrėžti. Beveik visi viešbučiai taiko “plaukiojančių” kainų metodiką, todėl kambarių kainą sudaro daugelis rodiklių: viešbučio užimtumas, sezonas, pernai metų patirtis, viešbučių poreikis mieste, konkurentų kainos ir t.t., taip pat ir PVM. Jei be PVM visi kiti kainai įtaką darantys veiksniai liks nepakitę, tuomet ji neišvengiamai dėl PVM mažės maždaug 5–10 proc.”, – sausį paklaustas, ar sumažėjęs PVM tirpdo viešbučių kainas, aiškino “Naručio” viešbučio direktorius Augustinas Barauskas.
Žodžiu, kainodara tokia sudėtinga, o kainos – konfidencialios, kad jų nemažinimą kritus PVM tarifui galima pridengti daugybe kitų komponentų. Štai 2009 m., nepaisant 16 proc. padidėjusio PVM, kainos sumenko 4,8 proc. Tačiau nors Viešbučių ir restoranų asociacija tikina, kad jų narių viešbučiuose kainos mažėja, Finansų ministerija, remdamasi Statistikos departamento duomenimis, skelbia, jog šiemet, nepaisant 12 proc. sumažėjusio PVM, sausį jos kilo 3,2, vasarį – 3,3, kovą – 3,9 proc. Sumažintas PVM tarifas nepaskatino ir žadėtų investicijų į šią veiklą: palyginti su 2010 m. I ketv., jos sumažėjo 21 proc.
O kad kainas viešbučiuose labiausiai lemia kartais nepamatuotas apetitas, įrodo turizmo agentūrų tinklo “West Express” duomenys. Keturių žvaigždučių viešbutis su SPA Jūrmaloje ne sezono metu pigesnis nei analogiškas Palangoje 33 proc., sezono metu – 20 proc., penkių žvaigždučių – atitinkamai 19 ir 29 proc., nors PVM tokiems viešbučiams yra nulinis. “West Express” produktų vadovė Rūta Kėrienė pastebi, kad pakėlus PVM daug viešbučių kurortuose įsirengė SPA, taip įgydami teisę į nulinį PVM, tačiau kainos tik didėjo.

Politikai: “Jei lengvatos naudą suvalgo viešbučiai – jos neliks”
Taigi bent jau kol kas susidaro įspūdis, kad viešbučiai apgavo ir klientus, ir politikus. O juk lengvata suteikta metams, tad rudenį Seimas priims sprendimą, ar ją pratęsti. Viešbučių ir restoranų asociacijos prognozėmis, PVM sumažinimas turėjo suaktyvinti sektorių, pagausinti darbuotojų ir į biudžetą sunešti apie 7 mln. Lt daugiau mokesčių. Finansų ministerija skaičiavo priešingai – kad biudžetas neteks apie 16 mln. Lt. Pirmąjį ketvirtį viešbučių PVM balansas sumažėjo 2,3 mln. Lt.
“Jei statistika rodys, kad naudą suvalgo viešbučiai, sprendimai mūsų rankose”, – sako Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė. Socialdemokratai palaikė prašymą mažinti PVM šiai sričiai, nes daugelyje Europos šalių, taip pat ir kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje, viešbučiai traktuojami kaip eksporto prekė ir jiems taikomas lengvatinis tarifas. Viešbučių ir restoranų asociacijos duomenimis, tik apie 20 proc. viešbučių klientų – Lietuvos gyventojai, tad, pasak asociacijos vadovės E.Šiškauskienės, 80 proc. turėtų būti taikomas nulinis tarifas, koks taikomas iš Lietuvos eksportuojamoms prekėms.
“Kai siūloma viešbučiams sumažinti kainas, vadinasi, siūloma, kad jie kuo mažiau pritrauktų pinigų ir kuo mažiau sumokėtų valstybei mokesčių, – štai ko prašoma”, – šiandien jau visai kitaip šneka toji pati E.Šiškauskienė, asmeniškai žadėjusi, kad jei mažės PVM, mažės ir viešbučių kainos. “Kainas diktuoja rinka, o ne viešbutis, Vyriausybė ar dar kažkas. PVM lengvata mums tik davė šansą vėl tapti rinkos dalyviu ir konkuruoti”, – šiandien aiškina ji.
Tačiau kai gobšumas nugali ekonominę logiką, tai kerta bumerangu ir patiems viešbučiams, ir turizmo plėtrai Lietuvoje, ir šalies įvaizdžiui. Vilniaus turizmo informacijos centro Lankytojų aptarnavimo skyriaus vadovė D.Kamarauskaitė pasakojo, kaip turistų grupelei iš Skandinavijos ieškojo viešbučio Europos krepšinio čempionato dienomis. Bet net su Turizmo centro turimomis nuolaidomis viešbučių kainos buvo keliskart didesnės, nei turtingos šalies turistai norėjo mokėti.
“Kai kurie viešbučiai kainas čempionato dienomis pakėlė net 100–200 proc. Kadangi sutartys su viešbučiais pakankamai griežtos, nenorėdami rizikuoti jau atsisakome dalies išankstinių apmokėjimų ir užsakymų, nes kol kas susidomėjimas čempionatu menkesnis, nei prognozuota”, – sako Robertas Rukaitis, oficialios “EuroBasket 2011″ turizmo agentūros “Saitas Group” valdybos pirmininkas.
“Sakėme, kad PVM sumažinimas neduos kainų sumažinimo, ir mūsų komitetas su Vyriausybe tam nepritarė. Tačiau Seimo dauguma balsavo už”, – apgailestauja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.

Kaip Viešbučių ir restoranų asociacijai pavyko tiek daug politikų patraukti savo pusėn? E.Šiškauskienė neslepia, kad ėjo ir kalbėjosi su visomis partijomis, nors oficialiai asociacija nėra užsiregistravusi lobiste. Pirminis pataisos siūlytojas buvo socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. Beje, socialdemokratai, konservatoriai – dažni viešbučių klientai, čia rengiantys vakarėlius rinkimų proga ar konferencijas, nors turi pakankamai erdvias partijų būstines. O kaip čia neprisiminsi dabar jau užgesusios išskirtinės socialdemokratų meilės “Crowne Plaza” viešbučiui.
Žinoma, už lengvatą balsavę politikai visiškai teisūs: konkuruoti su kaimynais galime tik turėdami panašaus dydžio mokesčius ir jų lengvatas. Tačiau mokesčių politika valstybė parodo savo prioritetus. Lietuvoje PVM lengvatas išsaugojo šildymas, knygos ir neperiodiniai leidiniai, kompensuojamieji vaistai. Lengvatą, tegu kiek mažesnę, nei turėjo, atgavo viešbučiai. Bet atmesti siūlymai sumažinti PVM visuomeniniam transportui, periodiniams leidiniams, mėsai, žuviai, gyvenamųjų namų statybai ir renovacijai, nors tokių lengvatų yra kitose ES šalyse. Tad mūsų valstybės prioritetas akivaizdus – tai tikrai ne visiems gyventojams aktualios maisto kainos ar nepriklausoma nuo rusų magnatų pinigų žiniasklaida.

Įkirta
Keturių žvaigždučių viešbutis su SPA Jūrmaloje ne sezono metu pigesnis nei analogiškas Palangoje 33 proc., sezono metu – 20 proc.

box
Apgyvendinimo įstaigų rodiklių pokyčiai (palyginti su praėjusiais metais, proc.)
Apgyvendinimo kainos    Viešbučių pajamos be PVM    Viešbučių darbuotojų skaičius
+14,6    +7,4    +7,5
–4,8    –28,8    –12,3
+0,7    +5,1    –4,6
+3,5    +26,7    +2,4
PVM
5 proc.    21 proc.    21 proc.    9 proc.
2008 m.    2009 m.    2010 m.    2011 m. I ketv.
Šaltinis: Statistikos departamentas, Finansų ministerija

"Veido" archyvas

Tiesa, toks nekilnojamas turtas šiuo metu paklausos neturi, ir dalis verslininkų mėgina rasti pirkėjus pertvarkydami viešbučius ar svečių namus į apartamentus, pirmadienį rašo “Verslo žinios”.

“Jei pasiūlytų gerus pinigus, greitai savo viešbutį parduočiau. Bet pirkėjų nėra ir neturime kur dėtis – tęsiame verslą”, – teigia Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Gintaras Sičiūnas, taip pat valdantis viešbutį “Vila Diemedis”.

Klaipėdos nekilnojamojo turto agentūros “Aidila” direktorius Algimantas Bružas sako, kad valstybei padidinus pridėtinės vertės mokestį viešbučiams nuo 5 proc. iki 21 proc. nusivylę verslininkai masiškai ėmė pardavinėti viešbučius Palangoje, Nidoje – sezoniškumui itin jautriuose kurortuose.

“Dalis viešbučių buvo perleista kitiems šeimininkams – išnuomoti arba parduoti išsimokėtinai. Kita vertus, dalis viešbučių bei svečių namų pertvarkomi į apartamentus ir išparduodami dalimis”, kalba A. Bružas, vadovaujantis buvusiems svečių namams “Palangos Agila”, dabar taip pat pertvarkomiems į apartamentus.

Nekilnojamojo turto bendrovės “Ober-Haus” Vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis sako, kad Klaipėdos viešbučiai mėgino gelbėtis nuomodami kambarius kaip butus.

Palangoje valdantis porą viešbučių Edmundas Sakalauskas tvirtina, kad dabar prastas metas parduoti turtą – kainos nusiritusios iki žemiausio lygio. Kita vertus, sunku nustatyti objektyvią viešbučio kainą, nes, pasak turto vertintojų, nėra fiksuotų sandorių.

Tačiau stipriai smukusios kainos vilioja pirkėjų iš Rytų šalių -Azerbaidžano, Kazachstano. “Baltarusiai pastaruoju metu aprimo, bet rusai gana aktyvūs. Jie šiek tiek nusivylę Jūrmala, Latvijos pajūriu – kainomis ir aplinka. Todėl dėmesys nukrypo į Palangą” , – sako E.Sakalauskas.

BFL

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, per pirmąjį 2011 m. ketvirtį viešbučiai į valstybės biudžetą sumokėjo 9,2 mln. litų mokesčių, t.y. 28 proc. daugiau, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Tarp jų PVM – net 70 proc. daugiau. 2010 metų pirmą ketvirtį viešbučiai sumokėjo 2,2 mln. litų PVM, šių metų pirmą ketvirtį, kai galiojo sumažintas PVM tarifas, sumokėta gerokai daugiau – 3,8 mln. litų – šio mokesčio.

VMI duomenis,  bendros viešbučių pajamos per 2011 m. pirmąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo apie 14 proc. ir siekė apie 78,9 mln. Lt, tarp jų PVM apmokestinamos pajamos padidėjo net 41 proc. (nuo 49 mln. Lt iki 69 mln. Lt), vidutinis mėnesinis samdomų darbuotojų skaičius išaugo 6 proc.

„Ką prognozavo ekonomikos ekspertai, ką sakėme mes, svarstant, ar taikyti mažesnį PVM apgyvendinimo paslaugoms, tai ir įvyko. Sumažinus PVM tarifą apgyvendinimo paslaugoms, Lietuvos viešbučiai atgavo konkurencingumą regione, o tai naudinga tiek visam sektoriui, tiek valstybės biudžetui. Padidėjo viešbučių užimtumas, pajamos, o tuo pačiu – ir į valstybės biudžetą sumokami mokesčiai, įdarbinta daugiau žmonių“, – džiaugiasi Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

„Akivaizdu, kad viešbučių rodikliai sparčiai gerėja, bet padėtis šiame sektoriuje išlieka vis dar gana sudėtinga. Įmonių nuostoliai šių metų pirmą ketvirtį siekė 12 mln. litų ir buvo beveik tris kartus mažesni nei praėjusių metų pirmą ketvirtį. Nors apgyvendinimo įmonių pardavimai gerokai padidėjo, tačiau jie dar nesiekia prieš krizę buvusio lygio. Pagrindinė pajamų augimo priežastis – didesnis užsienio svečių apgyvendinimas. Jei PVM sumažinimas turėjo tikslą padidinti paslaugų eksportą (užsieniečių pagyvendinimą), tai net iš pirmo ketvirčio duomenų matosi, kad šis tikslas buvo pasiektas“, – sako Romualdas Trumpa, UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas.

Kaip jau skelbta anksčiau, Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2011 m. ketvirtį viešbučiuose ir svečių namuose apgyvendinta 26,1 proc. daugiau svečių, iš jų užsieniečių – 40,8 proc. daugiau, nei per tą patį 2010 m. laikotarpį.

Prancūzijos krepšinio federacijos atstovo Alexandro Rumigajloffo teigimu, už nakvynę Europos krepšinio čempionato metu aistruoliams Vilniaus viešbučiai siūlo už 250 eurų. Įprasta nakvynės kaina – 70 eurų. Anot A.Rumigajloffo, Kaune viešbučių kainos pakeltos dar labiau: nuo 75 iki 400 eurų. Tokios sumos atrodo per didelės sporto mėgėjams iš užsienio.

Konkurencijos taryba šiuo metu tiria, ar viešbučiai nevykdo kartelinių susitarimų.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės komentaras

Kol vyksta Konkurencijos tarybos tyrimas, negaliu komentuoti viešbučių siūlomų kainų. Tačiau reikia suprasti, kad sirgaliai dabar yra kaip briedis miške – mes galvojame, kas bus, kai jie atvyks, bet kol kas jų Lietuvoje nėra. Kai prasidės čempionatas ir jie atvažiuos, rinka pati natūraliai nustatys kainas. Šiuo metu reikėtų domėtis tuo, kur ir už ką gyvens krepšininkai – juk dalis jų apgyvendinimo išlaidų turės būti apmokėta iš mokesčių mokėtojų pinigų.

Po politinių neramumų egiptiečiai viešbučių kainas nuleido vidutiniškai trečdaliu, tiek atpigo kelionės į šią šalį iš kitų Europos šalių. Tačiau Lietuvos kelionių organizatoriai keliones į Egiptą pabrangino.

Dienračiai “Vilniaus diena” ir “Kauno diena” rašo, kad esant nemenkai paklausai ir į Egiptą iš Lietuvos per savaitę skrendant tik trims lėktuvams dirbtinai sumažinama kelionių pasiūla ir yra puiki terpė didinti kelionių kainas. Siekdami prisivilioti turistų Egipto viešbučiai taiko 30-50 proc. nuolaidas, o Lietuvos kelionių organizatoriai lygiai tiek padidino atnaujintų kelionių į šią šalį kainas.

Anot dienraščių, po to, kai pernai bankrutavo trečiasis kelionių organizatorius “Star Holidays”, “Novaturas” ir “Tez Tour” pradėjo taikyti dirbtinai sumažintos pasiūlos rinkodarą.

Turistai iš Lenkijos kovo pradžioje tuose pačiuose kurortuose ir net viešbučiuose, į kuriuos vyksta ir lietuviai, ilsėsis trečdaliu, vokiečiai – perpus pigiau.

Tiek pat, kiek lietuviai, už atostogas Egipte moka prancūzai ir britai, tik yra vienas skirtumas – jie gyvena tuose viešbučiuose, kurių lietuviams agentūros net nesiūlo.

Rasti, kur apsistoti Klaipėdoje rugsėjo pradžioje, kai vyks “Eurobasket 2011″ varžybos, – sudėtinga, ypač, jei norisi apsigyventi prabangiame viešbutyje – daugelį jų jau rezervavo agentūros, kurios rengiasi pardavinėti nakvynės ir bilietų į varžybas paketus.

Be abejo, kainos šiuo laikotarpiu bus didesnės, kai kur netgi dvigubai, tačiau pralobti iš sirgalių tikisi ne visi viešbučiai. Tokios išvados peršasi po žurnalistinio eksperimento, kurį atliko “Vakarų ekspresas” – viešoje erdvėje pasigirdus užsieniečių pasipiktinimui dėl lietuvių noro užsidirbti iš rudenį vyksiančio Europos krepšinio čempionato bei dvigubai padidintų viešbučių kainų tuo laikotarpiu, dienraštis pasidomėjo, kokios kainų tendencijos čempionato metu numatomos Klaipėdoje.

Panašu, kad ne visi uostamiesčio viešbučiai ruošiasi pralobti iš “Eurobasket 2011″ sirgalių – kai kuriuose viešbučiuose kainos čempionato laikotarpiui pakeltos gana padoriai. Pavyzdžiui, viešbutis, kuris internete skelbia, kad nakvynė pas juos asmeniui įprastai kainuoja nuo 95 iki 300 eurų, rugsėjo pradžioje pas juos apsistoti būtų galima išleidus nuo 115 iki 235 eurų asmeniui, jei tik būtų laisvų vietų.

Laisvų vietų galėjo pasiūlyti tik keletas mažesnių viešbučių. Tarp jų buvo ir tokių, kurie čempionato laikotarpiu kainas užsikėlė kone dvigubai. Pavyzdžiui, internete įprasta nakvynės kaina skelbiama nuo 35 iki 58 eurų už naktį, o slovėnui buvo siūlomos kainos nuo 75 iki 120 eurų už naktį.

“Išties dabar laisvų vietų rugsėjo mėnesiui gali pasiūlyti nebent mažesni viešbutukai. Į Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centrą taip pat kreipiasi nemažai užsieniečių, ypač iš Rusijos ir Gruzijos, prašydami padėti susirasti nakvynę čempionato metu. Didžioji dalis turistų ieško pigesnio apgyvendinimo, o ne tokio, kur viena para kainuoja per 200 litų. Kadangi be viešbučių dar yra ir privatus sektorius – manau, kad problemų su apgyvendinimu neturėtų kilti”, – sakė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė.

Oficialios “Eurobasket 2011″ čempionato agentūros – Kaune įsikūrusios kelionių agentūros “Saitas” rinkodaros direktorius Rimvydas Rukaitis sako, kad ne itin didelio susidomėjimo sulaukė pasiūlymai apsigyventi kaimo turizmo sodybose, nes krepšinio sirgaliai pageidauja gyventi mieste, kur vyksta naktinis gyvenimas.

Jis prognozavo, kad į Klaipėdą turėtų atvykti 2-3 tūkstančiai krepšinio sirgalių.