Nors dar tik sausis, jau dabar daugumoje didmiesčių viešbučių nebelikę vietų rugpjūčio 31–rugsėjo 18 dienoms, kai Lietuvoje vyks Europos krepšinio čempionatas. “Pas mus uostamiestyje tam laikotarpiui visi viešbučių kambariai jau rezervuoti”, – teigia Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius.

Džiūgauja ir Kauno bei Vilniaus viešbučių vadovai ir savininkai. Todėl jau dabar sirgaliai dairosi ir užsisako lovas maždaug 60 km spinduliu nuo didžiųjų miestų. Dar didesnio sirgalių aktyvumo tikimasi po šį savaitgalį ištrauktų burtų, kai paaiškėjo, kur kokia komanda žais.

O Kauno viešbučiams šie metai bus apskritai išskirtiniai, nes gegužės 19–22 d. laikinojoje sostinėje vyks dar vienas reikšmingas renginys – “Tarptautinės Hanza dienos”. Į jį jau planuoja atvykti apie 3 tūkst. svečių iš užsienio – tiek žmonių jau užsisakė vietas viešbučiuose ir susimokėjo už savo gyvenimą Kaune, Kėdainiuose, Birštone, Prienuose ir kituose aplinkiniuose miestuose. Kauno regiono turizmo informacijos centro direktoriaus Sigito Sidaravičiaus teigimu, laisvos vietos viešbučiuose, jaunimo nakvynės namuose ir bendrabučiuose senka jau nebe dienomis, o valandomis, todėl kuo vėliau žmonės rūpinsis apgyvendinimu, tuo iš toliau turės važiuoti į renginius.

O į Klaipėdą dar gerokai prieš krepšinio čempionatą, birželio 9–12 dienomis, turėtų sugužėti apie 10 tūkst. “Harley Davidson” gerbėjų, kurie taip pat jau užsisako vietas viešbučiuose. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovės Romenos Savickienės teigimu, šie metai bus ypač sėkmingi apgyvendinimo, maitinimo paslaugų teikėjams, suvenyrų pardavėjams. “Anksčiau verslininkai vangiai įsitraukdavo į miesto renginių organizavimą, o dabar tai daro labai aktyviai, nes jau ne kartą įsitikino, kiek daug iš to galima uždirbti”, – teigia R.Savickienė.

Ji pasidžiaugė, kad verslininkai neplanuoja specialiai šiomis dienomis didinti kainų. O ramias atostogas pajūryje planuojantiems šalies gyventojams patariama  atsižvelgti į vyksiančių renginių datas.

Druskininkų viešbučiai atsigręžė į lenkus

Išgyventi siekiantys Druskininkų viešbučiai atsigręžė į Lenkijos gamintojus, rašo “Verslo žinios”.

“Lenkai tiekia ne tik maistą, bet ir viešbučiams reikalingas higienos priemones, nors dar prieš porą metų jų šioje rinkoje nebuvo. Įmonės priverstos užmerkti akis į kokybę, nes šiandien svarbiausia išgyventi, o būdų, kaip sutaupyti, vis mažėja”, – teigė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Druskininkuose įsikūrusio “Grand SPA Lietuva” generalinis direktorius Vytautas Žibūda taip pat pripažino, jog ieškoma, kaip pateikti klientams pigesnį maistą: “Mums patraukli jų kokybė ir kaina”.

Anot jo, maisto produktai iš kaimyninės šalies masiškai nevežami, tačiau importuojami retesni antienos, kalakutienos gaminiai ir tie, kurie daug pigesni nei Lietuvoje. Žvalgomasi ir į kitas prekių grupes – sultis, daržoves, konservuotus produktus. Tuo tarpu Draskininkų “Eglės” sanatorijai šiek tiek produktų iš Lenkijos veža vietiniai tarpininkai.

“Pirmiausia pajutome, kad mažėja pardavimai prekybos taškuose. Vėliau pirkti Lenkijoje pradėjo ir viešojo maitinimo įmonės”, – teigė bendrovės “Samsonas” prezidentas Alfredas Rimidis.

Viešbučių tinklas “Europa Group”, kuriam Baltijos šalyse šiuo metu priklauso devyni viešbučiai, šiemet į tinklą planuoja įtraukti bent 3 naujus viešbučius Latvijoje, Estijoje ir Rumunijoje.

“Metus planuojame baigti išplėtę tinklą mažiausiai trimis, o jei viskas susiklostys sėkmingai – penkiais viešbučiais”, – dienraščiui “Verslo žinios” sakė “Europa Group” generalinis direktorius Romualdas Barauskas.

Aiškiausia padėtis dėl Rumunijos, kurios sostinėje Bukarešte bendrovė dar bene prieš porą metų ketino atidaryti viešbutį, tačiau veiklos pradžią teko atidėti iki šių metų kovo. Bendrovės atstovai nurodo, kad investicijos į visą viešbučio Rumunijoje projektą iš viso sudarys apie 10 mln. eurų (34,5 mln. litų).

Į Latviją jau prieš keletą metų įžengęs ir plėtrą planuojantis “Europa Group” netrukus gali išsiplėsti ir į Estiją. Su vieno viešbučio savininkais jau deramasi, preliminariai galimybės bendradarbiauti aptariamos ir dar su poros viešbučių atstovais. Prie tinklo taip pat turėtų prisijungti ir daugiau Latvijos viešbučių.

“Planuojame, kad turėtų prisijungti 1 arba 2 viešbučiai Rygoje – vienas “City” ir vienas “Stay”. Vienas viešbutis yra veikiantis, kitas netrukus pradės veikti. Dabar su viešbučių savininkais deramės, gali būti, kad būsime valdytojai, gali būti, kad bus pasirašytos franšizės sutartys”, – sakė R.Barauskas.

Šiuo metu kaimyninėje Latvijoje veikia vienas prie “Europa Group” tinklo prisijungęs viešbutis, nes tinklui priklausęs “Europa City Riga” viešbutis pakeitė pavadinimą į “Days Hotel Riga VEF” ir buvo prijungtas prie tarptautinės “Wyndham Hotels Group” bendrovės tinklo.

Pasak R.Barauskas, su “Europa City Riga” savininkais dirbta pagal franšizės sutartį, ji buvo pasirašyta prieš penkerius metus ir turėjo tęstis dar penkmetį, tačiau latviai ją nutraukė. R.Barausko teigimu, pagal sutartį yra numatyta bauda, todėl dabar galvojama kaip elgtis.

PVM viešbučiams šiemet sumažėjo nuo 21 iki 9 proc. Ar tiek pat sumažintos ir kainos viešbučiuose? “Beveik visi viešbučiai taiko “plaukiojančių” kainų metodiką (panašiai kaip avialinijos), todėl kambarių kainą lemia ir viešbučio užimtumas, sezonas, patirtis iš praeitų metų, viešbučių poreikis mieste, konkurentų kainos ir t.t., taip pat ir PVM.

Jei be PVM visi kiti kainą lemiantys veiksniai liks nepakitę, kaina neišvengiamai mažės dėl PVM – maždaug 5–10 proc.”, – aiškina “Naručio” viešbučio direktorius Augustinas Barauskas. “Atpigo ir dar pigs, nes konkurencija didžiulė”, – tikino ir “Best Western” viešbučių generalinis direktorius Zigmantas Dargevičius. “Viešbučiai pinga ir gali dar pigti sumažinus PVM”, – žada ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdomoji direktorė Eglė Dilkienė. Asociacija buvo žadėjusi, kad sumažinus PVM, viešbučiai kainas sumažintų apie 10 proc.

Lietuvos viešbučiai išsikovojo ilgai siektą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą. Nepaisant Vyriausybės nepritarimo, Seimas antradienį nusprendė, kad viešbučiams bus taikomas 9 proc. PVM tarifas – daugiau nei dukart mažesnis už įprastą.

Seimas antradienį priėmė tai numatančias Pridėtinės vertės mokesčio pataisas.

Ši lengvata galios metus – iki kitų metų gruodžio 31 dienos.

Lengvatiniam viešbučių PVM tarifui anksčiau buvo pritaręs Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.

Komiteto poziciją pristatęs konservatorius Vitas Matuzas teigė labai nedžiūgaująs dėl šios lengvatos, nes kitąmet Lietuvoje vyks Europos krepšinio čempionatas, ir “mes tikrai prarasime nemažai pinigų”.

Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis teigė, kad daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių apgyvendinimo paslaugų PVM tarifas yra gerokai mažesnis nei Lietuvoje taikomas 21 procentas. Jis siūlė lengvatą taikyti tik tiems viešbučių klientams, kurių gyvenamoji vieta ar buveinė nėra šalies teritorija, todėl pati paslauga turėtų būti laikoma kaip suteikta ne šalies teritorijoje.

“Tai skatins ir turizmą, paslaugų atpiginimą ir didins verslo subjektų apyvartą, pelningumą”, – tvirtino politikas.

Tačiau jo projektą parlamentarai atmetė. V.Matuzo teigimu, V.Žiemelio pataisa prieštarauja žmogaus teisėms, nes viešbučių klientus skirstytų į pirmos ir antros rūšies žmones.

Finansų ministerija anksčiau suskaičiavo, kad biudžetas dėl mažesnio PVM viešbučiams netektų iki 10 mln. litų pajamų.

Vyriausybė pasisakė prieš mažesnį tarifą viešbučiams, nors dar lapkričio pradžioje finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigė, jog viešbučius traktuojant kaip eksporto prekę, jiems galima būtų taikyti pusę PVM tarifo.

Vyriausybės ketinimus sumažinti PVM viešbučių paslaugoms neigiamai įvertino banko “Danske Bank” vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė. Lapkričio pradžioje ji perspėjo, jog bet kokios naujos lengvatos įvedimas atidarytų Pandoros skrynią – visi pradėtų reikalauti palengvinimų savo sektoriui.

Šiuo metu viešbučiams taikomas įprastas 21 proc. PVM tarifas.

lengvatą (papildytas)

papildymai visame tekste

Vilnius, lapkričio 30 d. (BNS). Lietuvos viešbučiai išsikovojo ilgai siektą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą. Nepaisant Vyriausybės nepritarimo, Seimas antradienį nusprendė, kad viešbučiams bus taikomas 9 proc. PVM tarifas – daugiau nei dukart mažesnis už įprastą.

Seimas antradienį priėmė tai numatančias Pridėtinės vertės mokesčio pataisas.

Ši lengvata galios metus – iki kitų metų gruodžio 31 dienos.

Lengvatiniam viešbučių PVM tarifui anksčiau buvo pritaręs Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.

Komiteto poziciją pristatęs konservatorius Vitas Matuzas teigė labai nedžiūgaująs dėl šios lengvatos, nes kitąmet Lietuvoje vyks Europos krepšinio čempionatas, ir “mes tikrai prarasime nemažai pinigų”.

Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis teigė, kad daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių apgyvendinimo paslaugų PVM tarifas yra gerokai mažesnis nei Lietuvoje taikomas 21 procentas. Jis siūlė lengvatą taikyti tik tiems viešbučių klientams, kurių gyvenamoji vieta ar buveinė nėra šalies teritorija, todėl pati paslauga turėtų būti laikoma kaip suteikta ne šalies teritorijoje.

“Tai skatins ir turizmą, paslaugų atpiginimą ir didins verslo subjektų apyvartą, pelningumą”, – tvirtino politikas.

Tačiau jo projektą parlamentarai atmetė. V.Matuzo teigimu, V.Žiemelio pataisa prieštarauja žmogaus teisėms, nes viešbučių klientus skirstytų į pirmos ir antros rūšies žmones.

Finansų ministerija anksčiau suskaičiavo, kad biudžetas dėl mažesnio PVM viešbučiams netektų iki 10 mln. litų pajamų.

Vyriausybė pasisakė prieš mažesnį tarifą viešbučiams, nors dar lapkričio pradžioje finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigė, jog viešbučius traktuojant kaip eksporto prekę, jiems galima būtų taikyti pusę PVM tarifo.

Vyriausybės ketinimus sumažinti PVM viešbučių paslaugoms neigiamai įvertino banko “Danske Bank” vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė. Lapkričio pradžioje ji perspėjo, jog bet kokios naujos lengvatos įvedimas atidarytų Pandoros skrynią – visi pradėtų reikalauti palengvinimų savo sektoriui.

Šiuo metu viešbučiams taikomas įprastas 21 proc. PVM tarifas.