Šiais laikais savarankiškai keliauti po pasaulį – joks iššūkis, tad kosmopolitiškumas tampa veikiau norma nei išskirtinumu. Tiesa, kiekviena kelionė reikalauja šiokių tokių planavimo įgūdžių ir patirties, juk net išsirinkti ir užsakyti gerą viešbutį kartais tampa žaidimu va bank. Vilniuje įsikūrusio viešbučio „Moon Garden“ direktorė Natalja Kozlova pataria, į ką verta atkreipti dėmesį renkantis viešbutį užsienyje.
„Keliautojus galima suskirstyti į dvi kategorijas: tuos, kuriems viešbutis – tik nakvynės vieta ir tuos, kuriems labai svarbi aplinka, viešbučio siūlomos paslaugos ir poilsio zonos. Atsižvelgiant į tai, prieš užsakant viešbutį, derėtų atkreipti dėmesį į keletą niuansų. Pateikiu keletą gairių, kurios padės išsirinkti viešbutį, kurio norite“,  – sako N. Kozlova.
1.    Kelionės tikslas ir keliautojo poreikiai.
Verslo reikalais keliaujantys svečiai, rinkdamiesi viešbutį, turėtų atkreipti dėmesį į siūlomą nemokamą spartų interneto ryšį, pasidomėti, ar kambariuose elektros lizdai pritaikyti greitam ir patogiam elektronikos prietaisų krovimui, ar viešbutis turi posėdžių salę, seifą dokumentams, ar teikia vertimo ir korespondencijos siuntimo, drabužių valymo paslaugas. Taip pat, ar jo restoranas pritaikytas dalykiniams pietums.
Žmonėms, vykstantiems atostogauti su šeima, bus svarbi vaikams pritaikyta aplinka, galimos vandens pramogos, į sąskaitą įskaičiuoti pusryčiai ir šalia viešbučio esantys laisvalaikio praleidimo centrai. Taip pat pasidomėkite, ar galėsite susitarti dėl auklės paslaugų ir užsiėmimų vaikams: žaislų, spalvojimo knygelių ar kitų dėmesį lavinančių dalykų.
2.    Atsiliepimai apie viešbutį.
Visada privalu perskaityti atsiliepimus apie viešbutį. Net, jeigu viešbučio administracija patys prirašys teigiamų vertinimų, atsiras žmonių, kurie išsakys tikrąją nuomonę. Praleidę keliasdešimt minučių vertinimams peržiūrėti, visada sužinosite, ar viešbutis laikosi higienos normų, kokia jo kambarių būklė, koks aptarnavimas, kokie pusryčiai bei restorano meniu ir, ar neteks kambaryje nakvoti su nepageidaujamais augintiniais – tarakonais ir blusomis.
3.    Kaina.
„Net brangiausi viešbučiai taiko nuolaidų. Sugaišę šiek tiek laiko ir palyginę kelių viešbučio rezervavimo portalų kainas, visada atrasite mažesnę, – sako N. Kozlova. – Suradę tinkamą kambarį už tinkamą kainą, nepamirškite jo patikrinti paties viešbučio puslapyje – juk tarpininkai dažnai ima procentus, todėl čia kambarį galėsite rasti dar pigiau ir, galbūt, su specialiomis nuolaidomis“.
4.    Vieta.
Visada pravartu gerai išsistudijuoti vietą, kurioje bus pasirinktas viešbutis: ar šalia yra metro, tramvajaus, autobuso, troleibuso ar bet kokios kitos susisiekimo priemonės stotelė, leisianti laisvai keliauti po pasirinktą miestą, o vėliau grįžti atgal į viešbutį. Atminkite, kad taksi vairuotojai daugelyje pasaulio miestų uždirba iš aklai klajojančių turistų, nesuprantančių, kad jų viešbutis – čia pat, už kampo.
5.    Papildomos paslaugos ir mokesčiai
Pasak „Moon garden“ vadovės, viešbučiai dažnai siūlo papildomų paslaugų: atvežimą iš oro uosto, bagažo saugojimą, nemokamą rezervacijos atšaukimą, seifą, geriamą vandenį ir užkandžius kambaryje, automobilio parkavimo vietą, rankšluosčius ir chalatus, rytinį žadinimą ir korespondencijos siuntimą. Kai kurie gali pasiūlyti net „pagalvės meniu“, kai galėsite išsirinkti panašiausią pagalvę į namie turimą.
„Svarbu laiku išsiaiškinti, kokios paslaugos yra mokamos, o kokios suteikiamos už dyką. Nepamirškite, kad kai kuriuose miestuose taikomi specifiniai „pagalvės“ mokesčiai, o kai kuriuose viešbučiuose vietiniai pokalbiai telefonu taip pat apmokestinami. Taip pat nepalikite arbatpinigių du kartus – kai kurie viešbučiai iš karto į sąskaitą įtraukia personalo aptarnavimo mokestį,“ – sako N. Kozlova.

Radisson Blu Hotel Lietuva – taip dabar vadinasi prieš 30 metų pirmą kartą užsienio ir vietos svečiams duris atvėręs viešbutis.

Viešbučio istorija prasidėjo dar 1963 metais, kai buvo pateiktas brolių Algimanto ir Vytauto Nasvyčių projektas. Prireikė net 20 metų, kol 1983 metais atsidaręs viešbutis, priklausantis „Inturist“ grupei, teikė ne tik apgyvendinimo, bet ir kelionių organizavimo paslaugas. 24 aukštų viešbutyje buvo įrengti 337 kambariai, juose buvo 650 vietų. Sklido įvairiausių istorijų ir legendų apie šį viešbučio laikotarpį. Vienas iš buvusių  viešbučio skyrių vadovų prisimena, kad liaudyje buvo teigiama, kad viešbutis buvo pastatytas iš „mikro-betono“ (t.y. mikrofonų ir betono).
Viešbutis Lietuva buvo nupirktas 1998 metais norvegų nekilnojamo turto investicijų bendrovės Linstow AS. 2003 metų gegužės 15 dieną viešbutis (pavadintas Reval Hotel Lietuva) vėl atvėrė duris svečiams. Po viešbučio rekonstrukcijos sumažėjo kambarių skaičius (liko 291 kambarys), nebeliko vidinio lauko kiemelio, baseino, vaistų kiosko, medicinos punkto ir tele-radio tarnybos.
Į Reval Hotel Lietuva atnaujinimą investuota 23 mln. eurų, o viso projekto vertė sudarė 32 mln. eurų. Viešbutyje buvo įrengtas modernus konferencijų ir renginių centras – vienas didžiausių Vilniuje: vienu metu jame gali posėdžiauti net 1200 žmonių, o didžiausia salė talpina net 600 dalyvių. Visos salės aprūpintos moderniausia konferencijų įranga. Po rekonstrukcijos nuolat buvo investuojama į viešbutį ir jo teikiamų paslaugų kokybę. Tai vienas pirmųjų viešbučių Lietuvoje pasiūlęs nemokamą bevielį interneto ryšį ne tik viešose vietose, bet ir visame viešbutyje. Ilgą laiką tai buvo vienintelis keturių žvaigždučių viešbutis Lietuvoje, priklausantis  Žaliojo rakto programai, kuri rūpinasi aplinkosauga.
Viešbutyje buvo apsistoję ir garbingi miesto svečiai -  Elizabeth II, Condoleezza Rice, Hilary Clinton.  Konferencijų ir renginių  centre vyko daugelis svarbių ne tik sostinei, bet ir visai Lietuvai renginių, tarptautinių konferencijų.
Viešbutis kviečia užsukti ir į savo „Riverside“ restoraną, kuris vienas pirmųjų Vilniuje populiarino Skandinaviškos virtuvės patiekalus. Populiariausia vieta viešbutyje yra  baras Skybar, kuriame galima grožėtis Vilniaus panorama, skanaujant daugiau negu 70 rūšių kokteilių.
Dar vieną žinią viešbutis pranešė 2010 birželio 1 dieną. Rezidor Hotel Group pasirašė sutartį su Norvegijos nekilnojamo turto vystytoja Linstow AS, pagal kurią perėmė 10 Reval viešbučių Baltijos šalyse ir Rusijoje valdymą. Vilniuje įsikūręs Reval Hotel Lietuva tapo Radisson Blu Hotel Lietuva.
„Taip žingsniuojant per  3 viešbučio gyvenimo dešimtmečius viešbutis matė daug pokyčių. Malonu, kad viešbučio vardas visada kėlė asociacijas su puikiomis paslaugomis ir geru aptarnavimu. Stengiamės išlaikyti šias vertybes, nes  rūpinimasis svečiais bei darbuotojais, jų saugumu ir sveikos aplinkos išsaugojimu yra mūsų tolimesnės sėkmės pamatas. Džiugu, kad iki pat šių dienų savo pavadinime viešbučiui pavyko išlaikyti ir raktinį žodį „Lietuva“ – teigė dabartinis Radisson Blu Hotel Lietuva viešbučio direktorius Kęstutis Kazlauskas.

Į Lietuvą įžengusi prabangių viešbučių grupė „Kempinski Hotels“ ne tik lėmė Vilniaus centre esančio viešbučio pastato atnaujinimą, bet ir beveik 5 milijonus litų investicijų į miesto infrastruktūrą. Tokia suma buvo skirta aplink viešbutį esančių gatvių, inžinerinių bei elektros tinklų rekonstrukcijai bei aplinkos tvarkymui. Visas lėšas šiems darbams skyrė bendrovė „AAA Cathedral Square Hotel“.

„Šie darbai pareikalavo nemenkų papildomų investicijų tiek kalbant apie lėšas, tiek apie laiko sąnaudas. Tačiau viešbutis yra įsikūręs pačioje Vilniaus širdyje, todėl esame įsitikinę, kad mūsų pareiga buvo pasirūpinti ir jį supančia infrastruktūra bei aplinka. Visi atnaujinimai atlikti suderinus ir konsultuojantis su miesto savivaldybės specialistais, siekiant, kad pokyčiai užtikrintų kiek įmanoma daugiau naudos tiek sostinės gyventojams, tiek sostinės svečiams“, – AAA įmonių grupės vadovas Algimantas Smičius.

Viešbutis „Kempinski Hotel Cathedral Square“ yra įsikūręs Vilniaus Senamiestyje, šalia Katedros aikštės, Universiteto g. 14. Prieš jam atveriant duris atlikti infrastruktūros atnaujinimo ir aplinkos tvarkymo darbai lėmė ne tik patrauklesnį išorinį vaizdą, bet ir patogesnį judėjimą šalia esančiose gatvių atkarpose. Jose nebeliko duobių ir kitų dėl susidėvėjimo atsiradusių trukdžių.

Vien šalia viešbučio esančių Šventaragio ir Universiteto gatvių ir jų inžinerinių tinklų rekonstrukcijos projekto bei jo įgyvendinimo suma viršijo 2 mln. litų. Kuomet investicijos į elektros tinklus ir transformatorinę L. Stuokos-Gucevičiaus gatvėje ir šalia jos siekė apie 2,56 mln. litų. Atlikti visus minėtus darbus užtruko apie 8 mėnesius.

„Džiaugiuosi, kad toks svarbus viešbutis ne tik pasirinko Vilnių, bet ir supranta, kaip mums svarbu išsaugoti senamiestį. AAA įmonių grupė rodo gerą pavyzdį, kaip suderinti verslo ir visuomeninį interesą. Mes visada esame pasiruošę daryti viską, kad investuotojai atrastų mūsų miestą ir kurtų čia naujas darbo vietas,“ – teigia Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.

Tai, kad rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi sostinės vietoje, kur gausu senų vertingų pastatų ir kurios infrastruktūra kurta prieš daugelį metų, lėmė ypač didelį dėmesį paveldo išsaugojimui ir autentiškumui. Vykdant gatvių rekonstrukciją, buvo išsaugotos grindinio medžiagos, kurios vėliau panaudotos gatves dengiant nauja danga. Taip pat prieš vykdant elektros tinklų atnaujinimą buvo atlikti išsamūs archeologiniai tyrimai bei, pasitelkus specialią techniką, sumontuoti pamatai po senovine pastato siena.

UAB „AAA Cathedral Square Hotel“ priklauso viešbutis „Kempinski Hotel Cathedral Square“, kurį valdo bendrovė „Kempinski Hotels S.A.“.

Šiandien, rugsėjo 5 d., pirmasis seniausio Europoje prabangių viešbučių tinklo „Kempinski Hotels“ valdomas penkių žvaigždučių viešbutis Baltijos šalyse atvėrė duris Lietuvos sostinėje. Vilniuje, šalia Katedros aikštės, Universiteto g. 14/2, įsikūrusiame „Kempinski Hotel Cathedral Square“ viešbutyje įrengti 96 aukščiausios klasės kambariai ir apartamentai. Jis miesto svečius vilios išskirtine vieta pačioje senamiesčio širdyje, rafinuotu interjeru ir „Kempinski“ vardu, kuris visame pasaulyje siejamas su aukščiausios kokybės aptarnavimu.

„Prieš šimtmetį „Kempinski Hotel Cathedral Square“ vietoje jau veikė viešbutis „Niujorkas“, o dabar, atlikus pastato restauraciją, jis vėl pretenduoja tapti Vilniaus visuomenės centru. Šis atidarymas žymi „Kempinski“ ženklo debiutą Baltijos šalyse. Tikimės, kad tai ne tik praplės Lietuvos sostinės turizmo galimybes, bet ir padės sostinės svečiams atrasti unikalią jos centrinę dalį, o visai šalies viešbučių industrijai – žengti žingsnį pirmyn ir joje įsitvirtinti itin aukšto aptarnavimo standartams“, – teigia Noel Attard, viešbučio „Kempinski Hotel Cathedral Square“ direktorius.

Anot N. Attard, aukščiausios klasės viešbutyje buvo siekiama išsaugoti sostinės praeities turtus ir įkūnyti šiuolaikiškos prabangos standartus. Pastato restauracijos metu buvo atidengti XVI a. Vilniaus gynybinės sienos fragmentai, kuriuos pavyko tinkamai užkonservuoti. Šiuo metu dalį šios sienos, dengiamos stiklu, viešbučio svečiai gali išvysti prie įėjimo į restoraną.

Viešbutyje tikimasi sulaukti svečių, atvykstančių į Lietuvą tiek verslo reikalais, tiek praleisti atostogų ar kelių laisvų dienų. Visi 96 „Kempinski Hotel Cathedral Square“ kambariai ir apartamentai yra skirtingi ir unikalūs. Juos vienija tai, kad visiems jiems įrengti buvo naudojamos tik aukščiausios kokybės medžiagos, o interjerai sukurti ieškant praeities tradicijos ir šiandienos estetikos sąsajų.

„Kempinski Hotel Cathedral Square“ išsiskiria prezidentiniais apartamentais, kurie apima 132 m2 ir yra didžiausi Vilniuje. Specialiai jiems buvo sukurti baldai, apartamentai yra įrengti taip, kad atitiktų griežčiausius saugumo reikalavimus, pavyzdžiui, juose buvo įmontuoti kulkoms atsparūs langai.

N. Attard pabrėžė, kad „Kempinski Hotel Cathedral Square“ bus laukiami ne tik svečiai iš užsienio, viešbutis pretenduoja tapti Vilniaus gyventojų laisvalaikio bei verslo susitikimų vieta. Vienas iš traukos centrų – prabangus restoranas „Telegrafas“. Taip jis pavadintas dėl to, kad nuo 1948-ųjų daugiau nei pusšimtį metų viešbučio pastate veikė centrinis miesto telegrafas. Restoranas, kuriame yra 76 sėdimos vietos, turi tiesioginį įėjimą iš gatvės pusės, jame sukurta neįpareigojanti ir laisva atmosfera, kurią papildo Katedros aikštės vaizdai.

Restorano virtuvei vadovauja vyriausiasis šefas Ciaran Gantly, didelę tarptautinę patirtį sukaupusi ir gerai  kulinarijos pasaulyje žinoma asmenybė. Pasižymintis išskirtiniu kūrybiškumu, C. J. Gantly daug metų dirbo „Kempinski Hotels“ bei kituose prabangių viešbučių tinkluose, 4-5 žvaigždučių viešbučiuose Airijoje, rengė kulinarinius seminarus ir prezentacijas Jungtinėse Amerikos Valstijose. C. J. Gantly svečių sąraše rikiuojasi pasaulio įžymybės, muzikos žvaigždės bei garsūs politikai.
Kurdamas restorano „Telegrafas“ meniu, vyriausiasis šefas europietiškos virtuvės pagrindus inovatyviai sujungė su vietiniais produktais, ypač didelį dėmesį skirdamas sezoniniams ir šviežiems ingredientams.  Meniu vyrauja europietiškos virtuvės patiekalai, nepamirštant ir lietuviškų skonių o taip pat  keleto šefo gimtosios Airijos patiekalų. Visi jie derinami su kruopščiai atrinktais vynais.

Taip pat viešbutyje Kempinski Hotel Cathedral Square“ veikia „Le Salon“ foje baras, 600 m2 apimantis multifunkcinis konferencijų centras, skirtas verslo susitikimams ir konferencijoms, bei neoklasicistinio stiliaus didžioji banketų salė, talpinanti iki 200 svečių, kurioje bus rengiami svarbūs priėmimai ir išskirtinės šventės.

Be to, viešbutyje įrengtas aukščiausios klasės SPA centras, kuris lankytojams siūlys asmenines sveikatingumo programas, teiks grožio paslaugas, jame veiks sporto salė, uždaras šildomas baseinas, dvi pirtys.

„Tiesos Ministerija stulbinamai skyrėsi nuo visų kitų aplink matomų objektų. Tai buvo milžiniška piramidės formos struktūra iš balto švytinčio betono – kylanti pakopa po pakopos tris šimtus metrų į viršų.

Buvo sakoma, kad Tiesos Ministerijoje yra trys tūkstančiai kambarių virš žemės ir atitinkamos atšakos po žeme“, – ši ištrauka iš 1949 metais anglų rašytojo George’o Orwello išleisto antiutopinio romano „1984-ieji“, regis, apibūdina ne išgalvotą ministeriją, o beveidį Šiaurės Korėjos sostinėje Pchenjane stūksančio pastato fasadą, pradėjusį kilti XX amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje.

Nežinia, ar paveikta šio romano, ar nusprendusi palenktyniauti su kapitalistiniu Vakarų pasauliu, 1987 metais Šiaurės Korėja, tiksliau – jos vadovai, griebėsi būtent tokio utopinio projekto – 1989 metais šioje šalyje turėjusiam įvykti XIII Pasaulio jaunimo ir studentų festivaliui Pchenjano centre pastatyti milžinišką viešbutį. Taigi lyg ir nieko bendra nei su Tiesos Ministerija, nei su kokia kita propagandos įstaiga, gal tai tik sutapimas, kad 105 aukštų piramidės formos Riugjono viešbučio sienos į dangų kyla būtent 330 metrų, o kambarių viešbutyje suprojektuota tiksliai 3 tūkstančiai. Dar galima paminėti ir trejetą po žeme pasislėpusių aukštų.

Yra tik vienas neatitikimas – iki jaunimo festivalio viešbutis nebuvo atidarytas. Neatidarytas jis iki šiol. Tiesa, vilčių atsirado: žadama, kad po 16 metų komos 2008-aisiais atnaujinta jo statyba iki 2012 metų pabaigos bus baigta – taip planuoja viena Egipto kompanija, kuri ėmėsi projekto.

1987-aisiais pradėti įgyvendinti kompanijos „Baikdoosan Architects & Engineers“ darbai įstrigo po dvejų metų. Iškilus problemoms dėl nekokybiškos statybos darbų pabaigą teko nukelti. O 1992 metais, po Sovietų Sąjungos griūties, dėl finansavimo problemų, elektros ir žaliavų trūkumo bei visuotinio nepritekliaus darbai buvo visiškai sustabdyti – 105 aukštai betono su rūdijančiu kranu ant stogo neapibrėžtą laiką liko styroti miesto horizonte kaip skaudus priminimas apie žlugusią totalitarinės valstybės ambiciją („BBC News“, 2009 m.).

Rusija paskelbė ketinanti 350 kilometrų aukštyje virš Žemės statyti pirmąjį kosmoso viešbutį. Jame esančiose 4 kabinose galėtų viešėti septyni svečiai.

Be to, iš kiekvienos jų pro didžiulius langus būtų matyti apačioje besisukanti Žemė. Tačiau tokios atostogos atsieis nepigiai. Už kelionę teks sumokėti 1,9 mln. litų, už penkių dienų viešnagę – dar 400 tūkst. litų.

Vien kelionė iki viešbučio bus tikras nuotykis. Norint ten nukakti, teks dvi dienas praleisti raketoje „Sojuz“.

Viešbutis, arba, tiksliau, Komercinė kosminė stotis (KKS), turėtų pradėti veikti 2016 metais. Pasak viešbučio sumanytojų, ji bus „daug patogesnė“ nei Tarptautinė kosminė stotis (TKS), kurią naudoja astronautai ir kosmonautai.

Kosmose esant nesvarumo būsenai, svečiai galės pasirinkti vertikalias arba horizontalias lovas. Dušai bus hermetiški – kad vanduo nepatektų ten, kur nereikia.

Turistai, kuriuos lydės patyrusi įgula, maitinsis Žemėje paruoštu ir raketa atgabentu maistu, kuris bus pašildomas mikrobangų krosnelėse.

Planuojama atsisakyti maisto iš tūbelių, kuriuo maitinasi astronautai, ir pakeisti jį delikatesais – troškinta veršienos šonine su grybais, baltų pupelių piurė, pomidorų sriuba ir slyvų kompotu. Taip pat KKS bus galima atsigaivinti šalta arbata, mineraliniu vandeniu ar vaisių sultimis, tačiau alkoholį vartoti bus griežtai draudžiama.

Tualetuose vietoj vandens bus naudojama oro srovė. Nuotekos bus perdirbamos, o oras bus filtruojamas, pašalinant pašalinius kvapus ir bakterijas, bei vėl tiekiamas į kabiną.

Viešbutį statysiančios kompanijos „Orbital Technologies“ generalinis direktorius Sergejus Kostenko teigė: „Mūsų planuojamo modulio vidus neprimins TKS. Viešbučio vidus turi būti patogus. O į Žemę bus galima žiūrėti pro didžiulius liukus.“

„Viešbutis bus skirtas turtingiems asmenims ir privačioms kompanijoms dirbantiems žmonėms, kurie nori kosmose atlikti tyrimus“, – kalbėjo jis.

Tačiau viešbutyje apsistoję turistai gali sulaukti ir netikėtų svečių. Jei TKS įvyktų nelaimė, planuojama viešbutį naudoti kaip atsarginę slėptuvę astronautams, o ne gabenti juos į Žemę.

Parlamento kanceliarija pasirengusi Turto bankui perduoti nereikalingą nekilnojamąjį turtą.

Už Seimo viešbutį Fabijoniškėse, kelis butus Pilaitėje, poilsines Palangoje ir Švenčionių rajone tikimasi gauti apie 8 mln. litų. Iš šių lėšų bus rekonstruojami Seimo pirmieji rūmai, rašo “Lietuvos žinios”.

Planus parduoti dalį valstybei priklausančio nekilnojamojo turto Seimo kanceliarija puoselėja kelerius metus. Anksčiau strigęs šis procesas jau pasiekė finišo tiesiąją.

Pasak Seimo vicepirmininkės Virginijos Baltraitienės, kuruojančios parlamento kanceliarijos darbą, jau parengti visi reikalingi Turto banko žinion perduoti nekilnojamojo turto dokumentai. Ji tikisi, kad iki kovo 1 dienos šis procesas bus baigtas.

Turto bankas, perėmęs Seimo kanceliarijos valdomą nekilnojamąjį turtą: Seimo viešbutį sostinės Fabijoniškių rajone, penkis butus Pilaitėje, Palangoje esančius poilsio namus “Viešnagė” ir poilsiavietę Švenčionių rajone prie Siauro ežero, jį įvertins, nustatys pradinę kainą ir paskelbs aukcioną. V.Baltraitienės teigimu, šis procesas – ilgas, tačiau esą realu, kad nekilnojamąjį turtą per metus turėtų pavykti parduoti.

Seimo kanceliarija skaičiuoja, jog už parduotą nekilnojamąjį turtą gali gauti apie 8 mln. litų.

“Manome, tokia suma yra reali. Kaip bus iš tikrųjų, nežinia, nes perduoto turto pradinę kainą nustatys Turto bankas, vėliau vyks aukcionas”, – sakė V.Baltraitienė.

Pinigus, gautus pardavus nereikalingą nekilnojamąjį turtą, planuojama investuoti į Seimo pirmųjų rūmų rekonstrukciją.

“Pagal įstatymą pinigus už parduotą turtą galime naudoti tik naujam turtui sukurti. Lėšų Seimo pirmiesiems rūmams tvarkyti iš biudžeto negautume, tad priimtas sprendimas pardavus vieną turtą atnaujinti kitą”, – aiškino Seimo vicepirmininkė.

Seimo pirmuosiuose rūmuose planuojama pakeisti vėdinimo, vėsinimo, šildymo ir kitas inžinerines sistemas. Istorinio pastato interjero keisti negalima, nes siekiama išlaikyti autentiką. Tad rūmų viduje ketinama tik užtaisyti vietas, kur bus nutiestos naujos komunikacijos. Daugiau remonto darbų numatyta atlikti parlamento pirmųjų rūmų 4 aukšte. Tarp kabinetų einantį tamsų koridorių žemomis lubomis norima atnaujinti paaukštinant lubas, parketą pakeičiant poliruoto akmens masės plytelėmis. Kad koridorius taptų šviesesnis, jaukesnis ir vizualiai didesnis, kabinetų duris siūloma pakeisti į matinio stiklo.

Vilniaus bendrovė “Neringa Hotel”, iš Skandinavijos savininkų perėmusi Gedimino prospekte įsikūrusį viešbutį “Neringa” (buvusį “Scandic Neringa”), ieško investuotojų.

“Vyksta derybos dėl užsienio investuotojo prisijungimo prie viešbučio veiklos”, – BNS sakė “Neringa Hotel” direktorė Genovaitė Dudėnienė.

Po tris savaites trukusio remonto antradienį keturių žvaigždučių viešbutis vėl atveria duris.

Viešbutis “Neringa” nuo 2001-ųjų gegužės priklausė skandinavų tinklui “Scandic”. Viešbutį perėmusi Vilniaus įmonė “Neringa Hotel” įsteigta šiemet rugsėjį, ji valdo ir viešbučio patalpose esantį restoraną “Neringa”. Įmonėje dirba apie 10 darbuotojų, dirbusių ir “Scandic Neringa”.

“Mus vėl priėmė savininkai – Lietuvos ir užsienio įmonės, dabar vyksta derybos dėl viešbučio valdymo, kiekvienas spręs, kokią dalį valdys”, – aiškino G.Dudėnienė.

Anot jos, kokiomis sąlygomis “Scandic” perleido viešbutį naujiesiems savininkams, neskelbiama. Gedimino prospekte esančios viešbučio patalpos ir toliau bus nuomojamos.

“Tikimės, kad išsilaikysime”, – kalbėjo G.Dudėnienė.

“Neringa Hotel” akcininkė – bendrovė JTC, kurios direktorius Jonas Tamulis – buvęs Vakarų laivų gamyklos ir Vakarų terminalo valdybos narys, buvęs “Baltijos parkingo” bei Vilniaus parkavimo kompanijos vadovas, dabar vadovaujantis Lietuvos ir JAV bendrovei “Riant” vadovas bei “Bridge Capital” atstovybei.