BFL

Savivaldybių klerkai su nerimu laukia liepos 1-osios, kai įsigalios naujos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisos ir prasižengėliai jiems skirtą baudą bei areštą galės pakeisti viešaisiais darbais daug paprasčiau nei iki šiol. Jau dabar, nors baudos darbu buvo keičiamos palyginti retai, šie darbininkai kelia daugiau rūpesčių, nei duoda naudos, o kas dėsis pataisoms įsigaliojus, valdininkai net nedrįsta prognozuoti.

“Didžiausia problema, kad jie iš viso nepasirodo darbe. Pavyzdžiui, mums per metus atsiuntė dirbti 23 asmenis, kuriems bauda pakeista į viešuosius darbus, o iš jų dirba tik dešimt, – sako įmonės “Panevėžio specialus autotransportas” vadybininkas Sigitas Vainauskas. – Visi kiti, pamatę, kad reikės vilkėti ryškią liemenę, dirbti su kastuvu, šluota, greitai dingsta.”

Tačiau Panevėžio ir kitų miestų tvarkymo įmonės, kurioms savivaldybės paveda įdarbinti prasižengėlius, visai nepasigenda it dūmas pranykusių darbininkų. “Jie 10 minučių padirba, tada 15 minučių rūko. Nepadaro nė pusės to, ką nuolatinis valytojas už minimalią algą”, – tvirtina S.Vainauskas.

Taigi nauda iš tokios darbo jėgos menka, juolab kad ji nėra visiškai nemokama: štai Panevėžio savivaldybė už kiekvieną išdirbtą viešųjų darbų valandą sumoka maždaug po 2 Lt nuo asmens tvarkymo įmonei, nes šiai tenka dirbančiuosius ir apmokyti, ir kontroliuoti. O blogiausia, kaip sako Vilniaus savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktorius Rimantas Ramanauskas, kad šie darbininkai dar ir grasina, ir darbo įrankius vagia.

Taigi nuotaikos savivaldybėse prieš liepos 1 d., kai įsigalios ATPK pataisos, kuriomis tikimasi labiau motyvuoti baudų neišgalinčius žmones už jas atidirbti, ne pačios linksmiausios. Manoma, kad tuomet tokių viešųjų darbų poreikis gerokai padidės.

Priminsime, kad ši galimybė buvo ir iki šiol, bet norint baudą pakeisti į viešuosius darbus nueinamas ilgas kelias, kol galiausiai antstoliui nepavyksta baudos išieškoti ir atitinkamą sprendimą priima teismas. Dabar bus paprasčiau: baudą ar jos dalį, o kai kuriais atvejais ir areštą viešaisiais darbais tiek teismas, tiek pažeidimą užfiksavusi policija ar kita institucija galės pakeisti iš pat pradžių, taigi nė nepriėjus iki antstolių. To galės prašyti netgi patys prasižengėliai.

Viena vertus, pasižvalgius po miestų parkus, paupius ir skverus akivaizdu, kad papildoma darbo jėga tikrai ne pro šalį, be to, bus lengviau atsikratyti baudų naštos. Kita vertus, vis dar neaišku, kaip naujoji tvarka veiks ir kiek naudos iš jos bus.

VRM nuomone, teisės normas, teisinį reguliavimą ir teisės principus būtina vertinti ir analizuoti ne pavieniui, atsiejant vieną normą nuo kitos, o kompleksiškai bei sistemiškai.

Pažymėtina, kad vertybiniu požiūriu asmens laisvė ir jos neliečiamumas yra gerokai aukštesnio lygmens vertybė negu teisė netrukdomai pasirinkti darbą. Todėl akivaizdu, kad jeigu administracinis areštas, gerokai griežtesnė bausmė, kuri taikoma be asmens sutikimo, yra vertintinas kaip nepažeidžiantis žmogaus teisių, tai juo labiau viešieji darbai turėtų būti vertinami kaip tokie.

Įsigilinus į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos laisvės atėmimo bei priverstinių darbų teisinio reguliavimo visumą, o ne formaliai taikant vieną konkretų punktą, tampa aišku, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija laikosi analogiškos pozicijos.

„Siūlymui išplėsti nemokamų viešųjų darbų, kaip alternatyvios administracinės nuobaudos, taikymą, pritarė ir Vyriausybė. Tik šios pataisos iš principo nukreiptos į tuos, kurie stengiasi savanoriškai vienokiu ar kitokiu būdu padengti savo įsiskolinimus už paskirtas baudas. Tačiau manau, kad tokių – mažuma. Kitaip jau kelintus metus neskaičiuotume milijonų litų nesumokėtų baudų, – teigia vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis. – Mes gi siūlome spręsti reikalą iš esmės. Lengviausia tokias pastangas kritikuoti ir surasti argumentų, kodėl kažko negalima įgyvendinti. Manau, kad būtų daug naudingiau paieškoti argumentų ar formuluotės, kuri iš mirties taško išjudintų dabartinę piktybinių pažeidėjų nebaudžiamumo situaciją. Juolab kad ministerijos pasiūlytos pataisos susilaukė ir teigiamos visuomenės reakcijos – žmonės tiesiog nori teisingumo“.

Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį, kad pavyzdžiui, Tarptautinės darbo organizacijos konvencija Nr. 29 dėl priverstinio ar privalomojo darbo nustato, kad priverstiniu ar privalomuoju darbu nėra laikomas koks nors darbas ar tarnyba, kuris būtų išreikalautas iš asmenų, kaip nuteisimo pasekmė, jeigu tas darbas ar tarnyba atliekami prižiūrint ir kontroliuojant valdžios institucijai.

Seimas neleido aukštųjų mokyklų studentams dirbti viešuosius darbus. Penktadienį priimtos atitinkamos Užimtumo rėmimo įstatymo pataisos.

Už tai, kad studentams būtų leista dirbti viešuosius darbus, balsavo 27 Seimo nariai, prieš – 5, o 50 parlamentarų susilaikė.

Leisti aukštųjų mokyklų studentams dirbti viešuosius darbus siūlė socialdemokratas Edvardas Žakaris. Pasak jo, žinant, kiek dabar kainuoja mokslas, reikia leisti ir studentams užsidirbti, jeigu jie neranda kito darbo.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Artūras Melianas tvirtino, kad leisdama viešuosius darbus dirbti studentams, valstybė nuskriaus ilgalaikius bedarbius.

“Komiteto nuomone, viešieji darbai yra priemonė padėti bedarbiams išgyventi sunkmetį ir nėra priemonė skatinti kitas socialines grupes, todėl jeigu mes palengvinsime ir studentams galimybę dirbti viešuosius darbus, neabejotinai nukentės tikrieji bedarbiai ir tada spręsdami vieną klausimą, pažeisime kitų žmonių interesus. Studentai yra aukštesnės potencialios kvalifikacijos žmonės ir nemanome, kad juos reikia skatinti per viešuosius darbus”, – Seime kalbėjo parlamentaras.

Viešuosius darbus Seimas nusiteikęs leisti dirbti bedarbiams, įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams, bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokiniams atostogų metu bei darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo laiką ekonominius sunkumus patiriančiose įmonėse.

Seimas sutiko, kad valstybės subsidija darbo vietai steigti būtų mokama, kai darbo vietą sau pirmą kartą steigia asmuo, kurio atleidimo iš darbo pasekmėms švelninti naudojamos Europos Sąjungos lėšos arba buvęs bedarbis, pradėjęs savo verslą ne vėliau kaip per 30 mėnesių nuo paskutinės registracijos nutraukimo darbo biržoje dienos bei pirmą kartą darbo vietą steigia darbo biržos siųstam bedarbiui įdarbinti.

Seimas taip pat nustatė, kad subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą būtų skiriama verslo liudijimo įsigijimo išlaidoms ir “Sodros” įmokų, privalomų asmenims, besiverčiantiems individualia veikla pagal verslo liudijimą, išlaidoms iš dalies padengti.

Taip pat ši subsidija gali būti mokama, kai verslo liudijimas išduodamas ne trumpesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui ir jei jis tęsiamas, o bendra trukmė – ne daugiau kaip 12 mėnesių.

Pakartotiną subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą Seimas leido skiriama ne anksčiau kaip po metų nuo paskutinės subsidijos.

Subsidijos individualiai veiklai pagal verslo liudijimą dydis už kiekvieną veiklos pagal verslo liudijimą mėnesį – 0,25 proc. Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (800 litų) dydžio arba 200 litų.

Seimas taip pat leido šalies jaunimą iki 29 metų įtraukti į darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų sąrašą ir jų įdarbinimas galės būti valstybės subsidijuojamas.