Lietuvių gyvenimas tapo viešas: naujausia “Eurobarometro” apklausa parodė, kad gyventojai socialiniuose tinkluose drąsiai skelbia savo asmens duomenis ir kitą informaciją.
Kaip praneša “Eurobarometras”, interneto socialiniais tinklais šiuo metu naudojasi 56 proc. lietuvių – tai šiek tiek daugiau nei ES vidurkis. Socialiniai tinklai populiariausi tarp Rytų europiečių: daugiausia jų vartotojų yra Vengrijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Baltijos šalyse, o mažiausiai socialiniais tinklais domisi vokiečiai – jais naudojasi tik 37 proc. šalies gyventojų.
Paaiškėjo, kad lietuviai, kaip ir kiti europiečiai, socialiniuose tinkluose atskleidžia vis daugiau savo asmeninės informacijos. Pavyzdžiui, net pusė socialinių tinklų vartotojų Lietuvoje deda internete savo nuotraukas, apie trečdalis skelbia savo namų adresą, beveik penktadalis yra nurodę savo mobiliojo telefono numerį, kas dešimtas viešina savo darbo istoriją. Tiesa, tokius asmens duomenis, kaip, pavyzdžiui, asmens tapatybės kortelės ar paso numeris, internete yra ryžęsi paskelbti kol kas tik 6 proc. lietuvių. Kitose Europos šalyse paso numeris socialiniuose tinkluose viešinamas daug dažniau: pavyzdžiui, tai drąsiai skelbia net 43 proc. švedų ir 37 proc. mūsų kaimynų estų.
Beje, didžiuma socialinių tinklų vartotojų gerai supranta, kad skelbti savo asmens duomenis viešai nėra saugu. 50 proc. lietuvių kaip didžiausią pavojų įvardijo tikimybę, kad paskelbta asmeninė informacija bus panaudota netinkamai ir be jų žinios, o 45 proc. apklaustųjų įžvelgė riziką tapti sukčių aukomis. Be to, penktadalis lietuvių mano, kad kai kurie socialiniuose tinkluose skelbiami duomenys gali pakenkti jų reputacijai.

Lentelė
Kokią savo informaciją socialiniuose tinkluose skelbia lietuviai, proc.

Vardą    78
Savo nuotraukas    55
Tautybę    40
Pomėgius, laisvalaikio planus ir pan.    36
Namų adresą    32
Informaciją apie draugus    32
Interneto svetaines, kuriose lankosi    25
Savo požiūrį ir nuomonę    21
Mobiliojo telefono numerį    18
Darbo istoriją    11
Asmens tapatybės kortelės/paso numerį    6
Duomenis apie sveikatą    5
Finansinę informaciją (algą, paskolas ir pan.)    4
Pirštų antspaudus    2

Šaltinis: “Eurobarometras”

Teisėsaugos institucijų tiriamas ir teisinių ginčų sukėlęs būsto renovavimo viešinimo konkursas toliau stringa. Kai kurie jo dalyviai Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai (BUPA) pateikė pretenzijas dėl dviejų iš keturių konkurso dalių laimėtojų.

Pretenzijos pateiktos dėl pirmos ir trečios konkurso dalies, BNS patvirtino agentūros direktorius Arūnas Aliulis.

Tuo tarpu viena sutartis jau pasirašyta, o antroji turėtų būti pasirašyta netrukus. BUPA viešųjų ryšių specialistas Einaras Burkšas BNS pranešė, kad su konkurso antros dalies laimėtoja bendrovė “Avenire” sutartis jau pasirašyta – įmonė už 850 tūkst. litų organizuos renginius, seminarus.

Su konkurso ketvirtos dalies laimėtoja – bendrove “Box Agency” sutartį planuojama pasirašyti artimiausiu metu. Iš šios bendrovės bus perkamos reklamos paslaugos.

A.Aliulio teigimu, pirmos konkurso dalies rezultatus ginčija ryšių su visuomene agentūra “VIP Viešosios informacijos partneriai” (VIP), veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį su “Publicum” ir viešųjų ryšių specialistu Liutauru Ulevičiumi, o trečios dalies – “KPMS ir partneriai”.

“Čia nėra nieko rimta – apskundė, nes laimėtojas nurodė pernelyg mažą kainą, kurią jis yra pagrindęs”, – sakė A.Aliulis. Anot jo, agentūra per dvi savaites turi pateikti atsakymus dėl pretenzijų.

Jo teigimu, pirmosios konkurso dalies preliminarus laimėtojas yra ryšių su visuomene agentūra “Idea Prima”, trečios – agentūra “Avenire”.

“Mes esame 100 proc. tikri dėl savo teisumo. Buvo trys bylos, iš kurių dvi mes laimėjome. Vieną pralaimėjome dėl, švelniai tariant, Plytniko (Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo Žydrūno Plytniko – BNS) pozicijos”, – kalbėjo A.Aliulis.

Pirmos konkurso dalies laimėtojas, pasak A.Aliulio, turės koordinuoti ir valdyti visuomenės informavimą, trečios dalies – rinkti ir skelbti informaciją žiniasklaidoje ne reklamos priemonėmis.

Tačiau neatmetama, kad nepatenkintieji konkurso rezultatais, kaip ir anksčiau, teisybės gali ieškoti teismuose.

Visuomenės informavimo kampanija turėjo prasidėti dar 2010 metais. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra skaičiavo, jog visai kampanijai gali prireikti apie 9,2 mln. litų.

Teisiniuose ginčuose su agentūra dalyvavo viešųjų ryšių bendrovės “IC Baltic”, “Idea prima”, “Box Agency” ir “VIA media”. Konkurse, be jau minėtų, dalyvauja Baltijos viešųjų ryšių grupė, “Prime Partner”, “Credo R”, “AdLove” bei kiti.

Generalinė prokuratūra praėjusį pirmadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl bandymų daryti įtaką Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) sprendimams – jis susijęs su būsto renovavimo viešinimo konkursu, kurį skelbė Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra.

Vadinamojoje ūkio ministro Dainiaus Kreivio pažymoje teigiama, kad Aplinkos ministerijos tarnautojai ne kartą kontaktavo su Ž.Plytniku dėl šio konkurso, nes VPT konkurso sąlygose įžvelgė daug pažeidimų.

Ūkio ministro Dainiaus Kreivio rašte minimų susitikimų ir pokalbių su Aplinkos ministerijos pareigūnais dėl daugiabučių namų renovavimo programos viešinimo nereikėtų laikyti spaudimu, tai buvo “kietos darbinės diskusijos”, teigia premjeras Andrius Kubilius.

Penktadienį išplatintame Ministro pirmininko tarnybos pranešime spaudai teigiama, kad Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo Žydrūno Plytniko kontaktai su Aplinkos ministerijos pareigūnais vadinamojoje D.Kreivio pažymoje aprašyti paties A.Kubiliaus prašymu.

“Kadangi spaudoje vis pasirodydavo gandų, kad dėl daugiabučių renovacijos viešinimo konkurso tariamai buvo kažkoks spaudimas, ministras pirmininkas A.Kubilius paprašė ūkio ministro D.Kreivio, kad jis savo pažymoje aprašytų ir jam žinomą situaciją, susijusią su daugiabučių viešinimo konkursais”, – teigiama pranešime.

“Pažymoje išdėstytoje medžiagoje nematau jokio spaudimo, tik kietas darbines diskusijas labai svarbiu klausimu”, – jame cituojamas premjeras.

Jis tvirtino pernai pats ne kartą “spaudęs” aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską, klausdamas, kodėl niekaip nepradedama įgyvendinti viešinimo programa.

“Pats važiavau apžiūrėti, kaip vyksta daugiabučių renovavimo procesai, kad būtų bent kiek viešinimo”, – tvirtino Vyriausybės vadovas.

Ketvirtadienį viešai paskelbtas pažyma pavadintas D.Kreivio raštas, kuriame nurodoma, kada ir kokiu būdu jam arba Viešųjų pirkimų tarnybos vadovui Ž.Plytnikui politikai, verslininkai mėgino daryti spaudimą dėl bendrovių “Vilniaus vandenys”, Ignalinos atominės elektrinės, Valdovų rūmų viešųjų pirkimų, Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos finansavimo, lėšų skyrimo “FL Technics”, Vilniaus šilumos tinklų nuomos pratęsimo.

Tarp projektų, dėl kurių ūkio ministras esą patyrė spaudimą, paminėtas ir daugiabučių namų renovavimo programos viešinimas. Konkursą dėl viešinimo paslaugų buvo paskelbusi Aplinkos ministerijai pavaldi Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra (BUPA).

Anot rašto, Viešųjų pirkimų tarnyba konkurso sąlygose įžvelgė daug pažeidimų. Iškart po to Ž.Plytnikas buvo iškviestas į Aplinkos ministeriją, kuriai vadovauja Tautos prisikėlimo partijos deleguotas Gediminas Kazlauskas.

D.Kreivio teigimu, praėjusių metų lapkritį Aplinkos ministerija inicijavo dar vieną susitikimą, kuris įvyko Vyriausybės rūmuose. “Susitikime VPT pasiūlyta ieškoti sprendimų, kad nebūtų stabdomas viešojo pirkimo konkursas”, – teigiama rašte.

Vėliau dėl šio konkurso Ž.Plytnikui kelis kartus skambino aplinkos ministro patarėjas.

Paskelbus šį raštą skubų posėdį penktadienį rengia valdančiajai koalicijai priklausanti Seimo Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos bei Tautos prisikėlimo partijos) frakcija.

“Rengiamas ekstra frakcijos posėdis. Jame bus aptarta politinė situacija, susidariusi paskelbus vadinamąją D.Kreivio pažymą dėl spaudimo. Frakcijos nariai nori išgirsti konservatorių pasiaiškinimą arba atsiprašymą”, – BNS sakė Jungtinės frakcijos seniūnas Algis Čaplikas.

Šią vadinamąją pažymą ūkio ministras yra įteikęs prezidentei Daliai Grybauskaitei, premjerui Andriui Kubiliui ir Specialiųjų tyrimui tarnybai.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRC) kovo mėnesį planuoja pradėti skelbti pirmuosius archyvinius dokumentus apie KGB ir šios sovietinės tarnybos agentų veiklą Lietuvoje.

Tačiau centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė teigia, kad praeis ne vieneri metai, kol bus peržiūrėti visi Lietuvoje esantys dokumentai.

Viešinimo darbus centro atstovai ketvirtadienį aptarė su prezidente Dalia Grybauskaite ir jos komanda.

“Pradėsime gana greitai, jau kovo mėnesį. Mes dabar neturėjome pinigų net svetainei įrengti, mes negalime viešinti. Pabandysime iš savo svetainės dar vieną atšaką sulipdyti ir į ją dėlioti”, – BNS sakė T.B.Burauskaitė.

“Mūsų tikslas, kad visuomenei būtų pateikta KGB, kaip institucijos, veikla Lietuvoje”, – teigė ji.

Pirmiausia ketinama skelbti dokumentus, kuriuose KGB apibūdinama kaip institucija, jos funkcijos, atskleidžiama jos struktūra, padaliniai, personalas.

“Svarbesnių skyrių veikla bus plačiau aprašyta, ūkinių – smulkiau. Mes pristatėme sisteminį to darbo pobūdį, kurį esame numatę”, – kalbėjo centro vadovė.

Ji pabrėžė, kad su KGB susijusių archyvinių dokumentų viešinimas užtruks “tikrai ne vienus metus”, nes tai nėra daroma skubos tvarka ir visą informaciją reikia kruopščiai patikrinti bei įvertinti. T.B.Burauskaitė teigė, kad bus siekiama supažindinti visuomenę su sovietų saugumo veikla Lietuvoje nuo 1960 metų iki Atgimimo – maždaug 1990-ųjų.

“Jeigu mes aptariame KGB, kaip institucijos, struktūrą ir funkciją, tai prie kiekvieno tokio padalinio bus tas funkcijas atspindintys dokumentai, kaip jie atrodė realybėje. Sakykime, tokios draugijos kaip “Tėviškė” ryšiams su užsienio lietuviais veikla. Smulkiau bus svarbesnės temos išgvildentos, nes ta veikla ne visa buvo tolygiai išsidėsčiusi per padalinius”, – tvirtino centro vadovė.

Ji pabrėžė, kad apie bendradarbiavimą su KGB ir darbą šioje struktūroje savo laiku pranešę asmenys bus apsaugoti nuo paviešinimo.

“Viena vieta visada bus užjuodinta – jeigu ten bus informacija apie asmenis, atėjusius prisipažinti. Kitas dalykas, jeigu, sakysime, KGB agentai 24 valandas stebėjo žmogų, registravo jo visą privatų gyvenimą. Dar kartą tą auką liustruoti, visą jo privatų gyvenimą viešinti mes irgi neturime teisės. Čia būtų nusikaltimas. Auka dar kartą būtų daroma auka. Šitos informacijos mes irgi neliesime”, – dėstė T.B.Burauskaitė.

Pasak jos, šiuo metu padaryti “materialiniai” su viešinimu susiję darbai – įrengtos patalpos, rengiamasi iš Valstybės saugumo departamento perimti medžiagą, kuri buvo “su liustracijos darbu susijusi”.

Su viešinimo projektu pasirengę dirbti 10 centro darbuotojų, kurie gavo leidimus dirbti su valstybės paslaptimi.

T.B.Burauskaitės teigimu, viešinimo procesas bus dvipakopis.

“Mes norime, kad nebūtų taip, jog istorikas surado dokumentą, ir mes iš karto jį skelbiame. Specialistai pagal tam tikrą sutartą mūsų sistemą atrinkinės tuos dokumentus, ir bus grupė ekspertų, kurie aprobuos juos teikti į viešumą. (…) Trys bus mūsų žmonės, o paskui kviečiame profesorių Antaną Tylą, Vytautą Tininį ir Algirdą Endriukaitį”, – teigė centro vadovė.

Anot jos, esant reikalui, bus prašoma teisininkų ar asmens duomenų apsaugos specialistų pagalbos.

“Jie (dokumentai) bus skenuoti, tai bus faksimilės, tik mes neįsipareigojame skelbti 100 proc. viską, kas yra archyve. Dėl tų dviejų priežasčių. Yra ir nereikšmingų – kažkokių pažymų, statutinių, ideologinių dalykų – ataskaitų pirmieji lapai yra susieti su plenumais, visokiais partijos uždaviniais. Mes gal kokią vieną paskelbsime”, – svarstė T.B.Burauskaitė.

Darbas, anot jos, negali vykti labai sparčiai, nes Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbuotojai jį vykdys kartu su tiesioginėmis savo pareigomis ir už tai negaus jokio papildomo atlygio. Centro vadovė sakė, kad, nors pažadėta, jog viešinimo funkcijoms vykdyti šiemet turėtų būti skirti keli šimtai tūkstančių litų, šios lėšos iš Vyriausybės dar negautos.

“Visi parengiamieji darbai, ką reikėjo padaryti iki kovo 1 dienos, yra padaryti. Tik tiek, kad negavome nė cento šitiems darbams ir darome iš savo lėšų, kurių metų pabaigoje gal pristigsime, jei negausime papildomai”, – teigė T.B.Burauskaitė.

Centro direktorė sakė jaučianti prezidentės D.Grybauskaitės palaikymą numatomiems viešinimo planams, bet kartu pabrėžė, kad “tas darbas vis tiek turės kontroversiškų nuomonių, vieniems vieni dalykai nepatiks, kitiems – kiti”.

“Mūsų tikslas parodyti tos institucijos veiklą, poveikį visuomenei ir asmeniui, kad truputį tų įvairiausių mitų būtų mažiau ir vienąkart būtų pilnas vaizdas. Mes sau tokį uždavinį iškėlėme”, – BNS sakė T.B.Burauskaitė.

Praėjusių metų birželį Seimas priėmė vadinamojo Liustracijos įstatymo pataisos, kuriose nuspręsta paviešinti buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus, o šis darbas patikėtas LGGRC.

KGB dokumentų viešinimą remia ir prezidentė D.Grybauskaitė. Pernai vasarį ji teigė, kad paviešinant archyvuose esančią medžiagą apie KGB veiklą būtų baigtas jau du dešimtmečius trunkantis liustracijos procesas.