– visuomenės sveikatos gerinimas, skatinant tolygų aukštos kokybės pirminės sveikatos priežiūros paslaugų paskirstymą) pagrindinis dviejų dalių tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti poreikius bei galimybes, skatinant bendradarbiavimą su atskirtais visuomenės sveikatos ir asmens sveikatos sektoriais pirminės sveikatos priežiūros grandyje.

„Visame pasaulyje sveikatos sistemos kūrėjai ieško optimalių būdų kaip geriau galėtų bendradarbiauti pirminės sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos sektoriai, nes daugelyje šalių, tame tarpe ir Lietuvoje, jie veikia atskirai Taigi, pagrindinis priemonės uždavinys – sukurti ir išbandyti bendradarbiavimo modelį bei nušviesti, kaip šie, vienas kitą papildantys partneriai galėtų produktyviai dirbti kartu“, – apie projekto svarbą kalbėjo dr. Romualdas Gurevičius, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas, – „Tad pagrindinis „ImPrim“ projekto tikslas – pagerinti sveikatos sistemų efektyvumą, sveikatos problemų, susijusių su socialiniais veiksniais, valdymą bei skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą tarp asmens sveikatos įstaigų“.

Visuomenės sveikatos (VS) specialistai turi suprasti, kad pirminė pagalba turi lemiamą svarbą sveikatos gerinimui, o pirminės grandies specialistams – suvokti, kuo pirminė sveikatos priežiūra prisideda prie jų aptarnaujamos populiacijos sveikatos ir sveikatos priežiūros pagerinimo.

Tačiau, ar pirminės sveikatos priežiūros gydytojai supranta jų atliekamo darbo poveikį populiacijos sveikatai, ir apskritai, kas tai yra?

Pasak dr. R. Gurevičiaus, atsiradus gyventojų sveikatos sutrikimams pirmoji „fronto linija“, kur jie kreipiasi, yra šeimos gydytojai. Jie daugiausiai žino apie savo paciento sveikatos būklę ir jos istoriją.

„Žinoma, šeimos gydytojai yra užimti gydomąja veikla ir dažnas jų pristinga laiko pirminei profilaktikai, sveikatinimo veiklai. Retas kuris šeimos gydytojas stebi aptarnaujamos gyventojų grupės sveikatos rodiklius, tokius kaip sergamumą, ligotumą, apsilankymų dažnį, bei lygina juos su kitų šeimos gydytojų aptarnaujamų gyventojų analogiškais parametrais“, – komentavo situaciją dr. R. Gurevičius, – „Esant tokiai padėčiai, galėtų padėti visuomenės sveikatos specialistai, kurių misija yra sveikatos apsauga, taikant prevencines priemones, analizuojant gydymo išeitis. Deja, įstatymiškai šie du sektoriai yra atskirti“.

Siekiant spręsti tarpsektorinio bendradarbiavimo problemas, įgyvendinama viena iš sudėtinių „ImPrim“ projekto priemonių „Sveikatos sinergija“ („Health synergy“), kurios tikslas - skatinti visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros sektorių bendradarbiavimą pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, išsiaiškinti struktūras ir procesus, būtinus sukurti sėkmingą visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros sektorių bendradarbiavimo modelį.

„Tikimasi, kad įgyvendinus šį bendradarbiavimą, naudą gaus ir atskiri pacientai, ir visa aptarnaujama gyventojų grupė: pagerės profilaktiniai patikrinimai, imunizacija, lėtinių ligų išeitys, sumažės hospitalizacija. Tai palies ir sveikatos priežiūros sistemą: pagerės sveikatos priežiūros prieinamumas, paslaugų kokybė, efektyvumas, didesnis dėmesys prevencijai ir švietimui. Taip pat sustiprės sveikatos specialistų partnerystė su bendruomene bei tarp pačių darbuotojų, pagerės vienas kito vaidmenų supratimas, visuomenės sveikatos žinios ir pan.“, – kalbėjo Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas dr. Romualdas Gurevičius.

Šiuo metu pradedamas specialus dviejų dalių tyrimas, panaudojant specialias kiekybinio ir kokybinio tyrimo metodologijas. Š.m. liepos 5 – 15 dienomis bus pradedamas kokybinis tikslinių grupių tyrimas. Čia bus kviečiami diskutuoti bei išsakyti savo nuomonę šeimos gydytojai, biurų visuomenės sveikatos specialistai ir pirminės asmens sveikatos priežiūros centrų administracija. Po kokybinio tyrimo bus pradėtas kiekybinis tyrimas – apklausa telefonu. Siekiama apklausti 100 ekspertų ir 500 gyventojų. Šių dviejų, vienas kitą papildančių tyrimų tikslas – išsiaiškinti poreikius ir galimybes kokybiškai atlikti profilaktines priemones bei galimybes bendradarbiauti su atskirtais visuomenės sveikatos ir asmens sveikatos sektoriais pirminės sveikatos priežiūros grandyje.

Reprezentatyvūs tyrimo rezultatai, bus gauti š.m. rugpjūčio 31 d. Remiantis jais bus parengta programa ir organizuojami mokymai „Sveikatos sinergijos“ tema.

„ImPrim“ projekte tiesiogiai dalyvauja 13 partnerių (institucijų) iš šešių šalių (Švedijos, Suomijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir Lietuvos). Pagrindinis projekto partneris – Švedijos Blekinge kompetencijų centras (Blekinge Centre of Competence, Blekinge County Council).

Vienos iš projektų priemonės „Sveikatos sinergijos“ vykdytojai, siekdami geresnių rezultatų, konsultuojasi su McMaster universiteto Kanadoje specialistais, kurie jau keletą metų tyrinėja pirminės grandies ir visuomenės sveikatos specialistų bendradarbiavimo ypatumus ir galimybes. Įgyvendinti projektą savanoriškai padeda Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės.

"Veido" archyvas

Pentagonas nuo visuomenės slėpė žiaurų JAV karių elgesį Irako karo metu ir kalinių kankinimus JAV karinėje bazėje “Camp Delta”

Apie grėsmingą bankų kapitalo riziką, apie karo nusikaltimus, apie teršalų poveikį žmogaus sveikatai ar apie gresiančią gripo pandemiją – tokias nemalonias tiesas žmonės visame pasaulyje iš savo vyriausybių ar privačių kompanijų sužino gerokai pavėluotai.

Prieš savaitę pirmą kartą JAV istorijoje visuomenei buvo šiek tiek praskleistas slaptųjų JAV tarnybų veiklos šydas: paskelbtas visas šių metų žvalgybos tarnybų biudžetas, 2010-aisiais siekiantis daugiau nei 80 mlrd. dolerių. Visuomenė sužinojo, kad šiemet Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) ir dar 16 slaptųjų tarnybų gavo 53,1 mlrd., o dar 27 mlrd. dolerių skirta karinei žvalgybai.

Šios informacijos paskelbimas – nemenka permaina, nes iki šiol JAV vyriausybė visą informaciją, susijusią su slaptosiomis tarnybomis, krupščiai slėpdavo.

Kai pernai Lietuvoje viešėjusios JAV valstybės pareigūnės Pamelos Quanrud, atsakingos už Šiaurės ir Centrinės Europos bei Baltijos šalių santykius su JAV, paklausėme, kaip ji vertina kalbas, kad Lietuvoje galėjo veikti slaptas CŽV kalėjimas, ji atsakė trumpai: jokie su JAV tarnybų veikla susiję klausimai nėra ir negali būti komentuojami, nes tai visiškai slapta ir konfidenciali informacija, apie kurią apskritai negalima kalbėti su žiniasklaida.

Tačiau toks požiūris, regis, keičiasi, ir keičiasi neatsitiktinai ir net nesavanoriškai. Žinoma, galima manyti, kad toks netikėtas atvirumas – naujojo slaptosios tarnybos vado Jameso Clapperio nuopelnas. Galima net spėti, jog tai buvo Pentagono žingsnis prieš Senato rinkimus, siekiant parodyti, kad demokratai su prezidentu Baracku Obama priešakyje vykdo pažadus atsiverti visuomenei.

Vis dėlto labiausiai tikėtina, kad už tai galima dėkoti tinklalapiui “WikiLeaks”. Šių metų spalio 22 dieną jame buvo paskelbtas didžiausias istorijoje slaptų dokumentų rinkinys, atskleidžiantis slapčiausias ir nemaloniausias karo Irake detales.

Visuomenė tik dėl to ir tik dabar sužinojo, kad 60 proc. visų Irako karo aukų – o tai 66 tūkst. žmonių – buvo civiliai gyventojai, nors JAV ir Jungtinės Karalystės pareigūnai iki šiol tvirtindavo, jog apskritai neegzistuoja jokių oficialių duomenų apie civilių žmonių žūtį.

Be to, minėti dokumentai atskleidžia, kad JAV kariai su valdžios žinia patys žiauriai elgėsi ir netramdė irakiečių smurto civilių atžvilgiu. Galiausiai dokumentuose kalbama apie tai, jog Irakas tebėra silpnas ir veikiamas aplinkinių valstybių, tad išvesti JAV karius iš jo būtų klaida, nors oficialiai Pentagonas tvirtino, esą visos ataskaitos rodančios, kad Irake esama reikšmingos pažangos.

Beje, manoma, kad “WikiLeaks” šį elektroninį dokumentų archyvą veikiausiai gavo iš to paties “disidento JAV armijos žvalgybos analitiko”, kuris šiemet nutekino 90 tūkst. dokumentų apie karą Afganistane.

Priminsime, kad tada paaiškėjo, jog Afganistane žuvo 20 tūkst. daugiau žmonių, nei buvo oficialiai skelbiama visuomenei.

O juk amerikiečiai dar nebuvo pamiršę to paties “WikiLeaks” sukelto skandalo, paskelbus dokumentus apie “Camp Delta” karinę bazę, kurioje buvo kalinami su terorizmu siejami įtariamieji. Pavyzdžiui, “WikiLeaks” paskelbtuose dokumentuose užfiksuotos tokios detalės, kaip draudimas kaliniams susitikti su Raudonojo Kryžiaus darbuotojais arba absurdiškai skambantys specialūs apdovanojimai už gerą elgesį ar bendradarbiavimą, kai prizas – tualetinio popieriaus rulonas.

Po informacijos nutekinimo – milžiniški skandalai

Tokie skandalai tęsiasi jau keturis dešimtmečius, nuo pirmo ir kol kas didžiausio JAV istorijoje slaptos informacijos nutekinimo septintajame dešimtmetyje. Apie šį įvykį sukurtas dokumentinis filmas “Pavojingiausias žmogus Amerikoje” šiuo metu teberodomas Lietuvos kino teatruose vykstančiame festivalyje “Nepatogus kinas”.

Tai skandalas, kurį, kaip ir šiemet, sukėlė buvęs karo analitikas Danielis Elsbergas – žmogus, atskleidęs visuomenei, kad Vietnamo karas buvo visiškai beprasmis, o kad būtų pateisintas visuomenės akyse, buvo klastojami dokumentai ir neatskleidžiama tiesa.

Skandalas buvo toks didžiulis, kad dėl jo buvo nutraukti JAV kariniai veiksmai Vietname, o iš prezidento posto atsistatydino susikompromitavęs ir apsimelavęs Richardas Nixonas.

Panašus triukšmas neabejotinai būtų kilęs ir Rusijoje, jei Antrojo pasaulinio karo metais visuomenė būtų sužinojusi tai, ką išgirdo šių metų gegužę. Priminsime, kad Rusijos televizija pirmąkart parodė interviu su vienu svarbiausių raudonosios armijos vadų per Antrąjį pasaulinį karą, kuriame jis pripažįsta, kad Sovietų Sąjunga buvo atsidūrusi prie pralaimėjimo slenksčio. 1966 m. duotame interviu, kuris niekada anksčiau nebuvo rodomas, Sovietų Sąjungos maršalas Georgijus Žukovas pripažino, kad jo šalis vos nepralaimėjo karo su nacistine Vokietija 1941 m.

Nelaimėms neužbėgama už akių

Beje, tokių skandalų, kai visuomenė sužino jai svarbią, kad ir labai nemalonią, tiesą daug vėliau, nei turėtų, kyla ne tik JAV. Ir susiję jie ne tik su karo nusikaltimais, bet ir su moksliniais tyrimais, pavojumi sveikatai, su artėjančiais asteroidais ir kitomis negandomis, apie kurias visuomenei neskubama pranešti laiku.

Štai ne taip seniai didžiulis skandalas kilo dėl klimato tyrėjų klastočių. Programišiams pavykus gauti priėjimą prie mokslininkų elektroninių laiškų paaiškėjo, jog Rytų Anglijos universiteto klimato tyrėjų grupė visą dešimtmetį gudravo ir klastojo dokumentus, bandydama pagrįsti teiginius, kad pasaulio klimato atšilimas yra realus ir dėl to kalta žmonija. Mokslininkų grupės vadovas Philas Jonesas dėl šios informacijos pasitraukė iš posto.

Kitas didelis skandalas kilo tuomet, kai buvo paskelbta, kad nafta prekiaujanti įmonė “Trafigura” mėgino blokuoti publikacijas apie kompanijos atliekų išmetimą Afrikoje bei jų poveikį žmogaus sveikatai. Kompanija mėgino nuslėpti, kad cheminiai mišiniai gali sukelti sunkius odos ir plaučių nudegimus, ilgalaikes opas, akių ligas, sąmonės praradimą ir netgi mirtį.

O kur dar iki galo neatskleista tiesa apie įvairių pandemijų priežastis. Tebespėliojama, ar kiaulių gripo protrūkis nebuvo specialiai sukeltas farmacijos bendrovių. Neatsakyta ir į klausimą, ar būtume išvengę pasaulinės finansų krizės, jei apie finansinę “Lehman Brothers” ir kitų panašių institucijų “sveikatą” būtume sužinoję bent kiek anksčiau.

Tebediskutuojama ir dėl to, ar moralu po teroristinio išpuolio, o ne prieš jį, paskelbti, kad “specialiosios tarnybos buvo gavusios pranešimų” apie ketinimus jį įvykdyti. Lygiai taip pat netyla diskusijos, ar prasminga nuo visuomenės slėpti KGB agentų pavardes arba įvairiausių lobistų sąrašus.

Informacija apie uždarųjų akcinių bendrovių akcininkus, nors tam ir priešinosi dalis politikų, tapo viešai prieinama. Pakeitus Akcinių bendrovių įstatymą ir Registrų centrui iki spalio l dienos surinkus duomenis apie akcijų pasiskirstymą tarp uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų, bendrovių akcininkai – jau nebe paslaptis, rašo “Verslo žinios”.

Dienraštis skelbia pusšimčio didžiausių Lietuvos uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų sąrašus. Iš jų aiškėja, kad daugiau nei dešimtadalį valdo akcininkai iš Nyderlandų, Estijos, Kipro ar Meno salos.

„Verslo žinios“ rašo:

Informacija apie UAB akcininkus, nors tam ir priešinosi dalis politikų, tapo viešai prieinama pakeitus Akcinių bendrovių įstatymą ir Registrų centrui iki spalio 1 d. surinkus duomenis apie akcijų pasiskirstymą tarp uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų. Seimas, pritaręs įstatymo pataisoms, vis dėlto neįpareigojo atsakingų žinybų detaliai parengti deklaravimo formos, todėl bendrovės informaciją apie save teikė ne internetu, kaip dabar jau įprasta, o turėjo atnešti popierines ataskaitas. Jose padarius klaidų skiriama laiko jas ištaisyti, todėl ne visi duomenys viešai prieinami iki šiol.
„Registrų centro specialistų įsitikinimu, dabar nustatyta „popierinė“ akcininkų sąrašų pateikimo forma sukelia nepatogumų patiems verslininkams ir neretai tampa klaidų atsiradimo priežastimi. Manome, kad būtų tikslinga nustatyti griežtai apibrėžtą akcininkų sąrašo formą ir siekti akcininkų sąrašų pateikimo elektroniniu būdu įteisinimo“, – pažymi Aidas Petrošius, Registrų centro atstovas.
Mažai veikiančių Paskutiniais duomenimis, akcininkų sąrašus Registrų centrui pateikė 39.862 uždarosios akcinės bendrovės. Iš viso Registrų centro tvarkomame juridinių asmenų registre yra įregistruotos 83.099 uždarosios akcinės bendrovės, iš jų 1.148 yra bankrutuojančios, 5.401 – likviduojama, duomenų apie sustabdžiusias veiklą bendroves registre nėra.
„Nenorėčiau spėlioti, tačiau iš turimų duomenų aiškėja, jog Lietuvoje realiai veiklą vykdo apie 45.000 uždarųjų akcinių bendrovių“, – sako p. Petrošius.
Jis pabrėžia, kad akcininkų atskleidimas nebuvo itin sklandus procesas. Tik „Verslo žinioms“ ir kitoms žiniasklaidos priemonėms priminus, kad iki spalio 1 d. nepateikusieji privalomos informacijos bus baudžiami iki 10.000 Lt bauda, Registrų centrą užgriuvo lankytojų minios.
„Iki šiol duomenys yra tvarkomi, viliamės, kad artimiausiu metu visi suinteresuotieji galės gauti
informaciją apie Lietuvos kiekvienos UAB akcininkus“, – sako p. Petrošius.

Seimas vakar pritarė teisingumo ministro siūlymui viešai skelbti informaciją apie tuos valstybės tarnautojus, kurie padarė pažeidimus, internete pateikiant ataskaitas, kokių priemonių buvo imtasi pažeidimams pašalinti bei kaltiems asmenims nubausti. Kartu pritarta griežtinti prasikaltusių valstybės tarnautojų atsakomybę už tyčia padarytą žalą.

Iki šiol valstybės institucijos neprivalėjo viešai skelbti apie jose padarytus nusižengimus. Tuo naudojantis, kai kuriems prasižengusiems asmenims pavykdavo atsipirkti minimaliomis nuobaudomis arba visai jų išvengti.

Nuo šiol internete privalės būti skelbiamos visos Seimo kontrolierių ir Valstybės kontrolės pažymos, taip pat įsiteisėję teismų sprendimai ir atskirosios nutartys, kuriuose konstatuojami valstybės institucijose padaryti nusižengimai. Informacija bus skelbiama Seimo ir Valstybės kontrolės, Nacionalinės teismų administracijos ir pačių institucijų, kurių atžvilgiu tokie sprendimai priimti, interneto svetainėse..

Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus teigimu, taip siekiama užtikrinti, kad pažeidimus darantys ar tarnyba piktnaudžiaujantys asmenys neišvengtų atsakomybės, o „užglaistyti“ pažeidimai nemestų šešėlio ant sąžiningai dirbančių kolegų ir nedidintų visuomenės nepasitikėjimo valstybės institucijomis.

Siekiant šių tikslų, griežtės ir valstybės tarnautojų materialinė atsakomybė už tyčia padarytus pažeidimus. Nutarta Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinti, jog iš tokius pažeidimus padariusių tarnautojų valstybė galės išieškoti visą žalos sumą. Iki šiol už tyčia padarytus pažeidimus valstybės institucijos iš tarnautojo galėdavo išsireikalauti ne didesnę nei 9 jo vidutinio darbo užmokesčio dydžių kompensaciją.