Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), kaip skelbiama pranešime spaudai, išnagrinėjęs kasacinę bylą dėl neteisėtos statybos pašalinimo iš poilsiui skirtos žemės, konstatavo, kad pastačius gyvenamosios paskirties pastatą kurorto apsaugos zonos antrojoje juostoje buvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai. Tai reiškia, kad vadinamasis Vijūnėlės dvaras Druskininkuose turės būti nugriautas.

Nagrinėtoje LAT byloje nustatyta, kad vietoj nugriauto paslaugų paskirties valčių nuomos punkto buvo pastatytas gyvenamasis pastatas. Asmuo, statydamas statinį, kurio paskirtis visai kita ir kitoks teritorijos naudojimo būdas, neturėjo teisės į lengvatinę žemės sklypo nuomą. LAT konstatavo, kad „asmens lūkestis, jog, pakeitus ginčo sklypo paskirtį į gyvenamąją, šis sklypas jam bus išnuomotas ne aukciono tvarka, nėra teisėtas ir todėl negali būti saugomas teisės“. Galutinėje ir neskundžiamoje kasacinio teismo nutartyje pažymima, kad ginčo sklypas pagal naudojimo būdą buvo rekreacinė teritorija, todėl pagal įstatymus jo naudojimo būdas negalėjo būti pakeistas į gyvenamosios teritorijos.

Vadinamojo Vijūnėlės dvaro Druskininkuose savininkas Žilvinas Povilonis po galutinio teismo įpareigojimo nugriauti pastatą sako su teisininkais svarstysiantis galimybes prisiteisti nuostolius iš Druskininkų savivaldybės.

BFL

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) apklausose – premjeras Algirdas Butkevičius, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas ir ilgametis Druskininkų meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas ir Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Ričardas Malinauskas. Pastarieji apklausiami kaip specialieji liudytojai, o tai reiškia, kad yra duomenų apie galimą jų pačių nusikaltimą, tačiau įtarimams pareikšti nepakanka įrodymų.

Šių priemonių imtasi dėl Druskininkų centre, kurortinėje zonoje, prieš keletą metų pradėto statyti 600 kv. m namo, netrukus praminto Vijūnėlės dvaru, statybų. Buvusioje valčių nuomos punkto vietoje dygstančio statinio statybai leidimus išdavė ir savivaldybė, ir žemėtvarkininkai. Nors statinio savininkai ne kartą keitėsi, o šiuo metu jis priklauso verslininkui Žilvinui ir jo žmonai Zinai Povilioniams, teigiama, kad šiomis statybomis asmeniškai rūpinasi pats Druskininkų meras R.Mali­naus­kas. Meras patvirtino mokėjęs atlygį statybininkams, bet neva jiems tik perdavęs savininkų pinigus.

Statybų – žemės paskirties iš rekreacinės į gyvenamąją pakeitimo – teisėtumu suabejojusi Generalinė prokuratūra 2014 m. kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą, kad būtų panaikinti statybų leidimai. Vijūnėlės dvaras pateko į pirmąją kurorto apsaugos zoną, kurioje iki 2015-ųjų rugsėjo buvo draudžiama vykdyti statybos ir kasybos darbus, nuolatos ir laikinai gyventi žmonėms. Pernai spalį teismas nutarė, kad savivaldybės ir žemėtvarkininkų sprendimai buvo teisėti. Tačiau vienas iš papildomų teismo motyvų, leidusių jam priimti tokį sprendimą, – paskubomis surašytas ir priimtas Vyriausybės nutarimas dėl kurortų apsaugos zonų panaikinimo.

Beje, šis nutarimas buvo priimtas praėjus vos vienai dienai po premjero A.Butkevičiaus apsilankymo Druskininkuose ir likus kelioms dienoms iki teismo posėdžio. Galimas korupcijos apraiškas tiriančiai Seimo Antiko­rupcijos komisijai aplinkos minis­tras K.Trečiokas aiškino, kad šio nutarimo projektas pateiktas derinti visoms institucijoms esą buvo dar gegužę, paskui vyko daug susirašinėjimų. Taip atsirado vieno sakinio nutarimo projektas, dėl kurio sutarė visos institucijos, jis buvo suderintas su Vyriausybe, kuri ir panaikino kurorto zonas.

STT teigia, kad projektas nebuvo derinamas su kitomis institucijomis, jos matė tik ilgą nutarimo projekto versiją, kuriai turėjo daug priekaištų. K.Trečiokas pripažino, kad skirsnis, kuriame būtent ir kalbama apie kurortų zonas, buvo priimtas atskirai. Be to, ministras prisipažino, kad Vyriausybei teiktą nutarimo projektą buvo pasirašęs anksčiau, nei jis buvo parengtas, tikindamas, kad galėjo supainioti datą. K.Trečiokas tvirtino apie nutarimą su Druskininkų meru nesikalbėjęs. O pats Druskininkų meras R.Malinauskas visą šią istoriją vadina viena didele sąmokslo teorija.

„Tai vieno žiniasklaidininko, arba greičiau žiniasklaidininkės, sukurptas planas su kai kuo – ateis laikas, aš galbūt įvardysiu, bet dabar ne laikas“, – po apklausos STT piktinosi Druskininkų savivaldybės vadovas.

Šia versija, atrodo, lengvai patikėjo ir socialdemokratų Skaidrumo grupė. Dar ką tik dėl ministrės Rimantės Šalaševičiūtės viešo prisipažinimo davus kyšį skubiai paraginę ją atsistatydinti, partijos skaidrumo sargai dėl R.Malinausko spręsti neskuba. Iš atostogų grįžęs premjeras sakė, kad kol R.Malinauskas yra specialusis liudytojas, savo narystę partijoje jis galėtų ir sustabdyti. To  reikia, kad nebūtų spekuliuojama partijos atžvilgiu ir tokia padėtimi nesinaudotų politiniai oponentai. Pats Druskininkų meras aiškino nematąs reikalo tai padaryti. Tai toli gražu ne pirmas su R.Malinausku susijęs skandalas. 2013-aisiais iš savivaldybės biudžeto imtasi leisti nemokamą mero laimėjimus šlovinantį leidinį „Mano Druskininkai“, 2014 m. meras perstatė ant upės kranto stovinčią giminaičiams priklausančią sodybą, kurios tvora atsidūrė šalia tekančioje upėje. Statybas užginčijo aplinkosaugininkai, pernai tvorą pašalinti įpareigojo teismas, bet meras šį sprendimą apskundė aukštesnei instancijai. Ir tai dar ne viskas: pernai paaiškėjo, kad kai kurie aukšti politikai kurorto savivaldybės įsteigto sveikatingumo parko „Aqua“ prabangiuose apartamentuose ilsisi ir pramogauja nemokamai. Be to, sveikatingumo parke dirba ir daug savivaldybės administracijos darbuotojų šeimos narių.