Viktorija MITKUTĖ

Pasauliniame Botanikos sodų kongrese, kuriame maždaug 500 mokslininkų ir botanikos sodų atstovų iš keliasdešimties šalių pristatė naujas unikalias rekreacines ir edukacines erdves bei kitus projektus, skirtus natūraliai florai išsaugoti ir visuomenei su nykstančiomis augalų rūšimis supažindinti, bei diskutavo, kaip priartinti žmogų prie gamtos, dalyvavo ir Vilniaus universiteto Botanikos sodo delegacija. Jame dirbantys gamtininkai ir kitų sričių specialistai kolegoms pristatė Kairėnuose „išaugintą“ analogų Baltijos šalyse neturintį unikalaus žaliojo dizaino statinį.

Žaliojo pastato vardą gavęs namas – tai modernus ir ergonomiškas pastatas, „išaugintas“ pasitelkus šiuolaikines technologijas ir tobulai įsiliejantis į Kairėnų dvaro komplekso ir Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sodo erdves. Juo virto sovietinės architektūros 800 kv. m silikatinių plytų triaukštis, kuris anksčiau čia buvo svetimas. Jo išorines sienas puošia žalios kolonos, ant pastato stogo įrengta apžvalgos aikštelė su žaliuojančių medžių, krūmų, lianų ir žolinių augalų oaze, kuri atvira visiems sodo lankytojams.

„Apželdinti pastato sienas vertikaliomis žaliosiomis kolonomis buvo tikras iššūkis. Sovietiniai pastatai dažniausiai nugriaunami ir jų vietoje statomi nauji, tačiau architektas Rolandas Palekas pasiūlė pastatą renovuoti. Buvo galima paprasčiausiai pasodinti vijoklinių augalų, lipančių aukštyn ant sienų pritvirtintais tinklais, tačiau nusprendėme, kad tai per daug paprasta. Todėl buvo pagamintos specialios tuščiavidurės kolonos, kurias apauginome augalais“, – pasakoja VU Botanikos sodo dendrologinių kolekcijų grupės vedėja Raimonda Šimėnaitė.

Pastatą šiuo metu juosia iš tinklo suformuotos 196 kolonos, kiekviena jų sveria apie toną. Jos buvo užpildytos kompostine žeme ir velėna, kurioje auga apie 50 rūšių augalų, todėl žaliosios kolonos, paruoštos ir prižiūrimos sodo darbuotojų, tapo natūralia Lietuvos floros ekspozicija.

Dėl dirvožemyje esančio „sėklų banko“ kiek-vienais metais kolonos sužaliuoja vis kitaip. „Šiais metais labiausiai veši paprastosios kraujažolės, dirvoniniai kiečiai, paprastieji kiečiai, paprastosios šunažolės, paprastieji varpučiai, šliaužiančiosios tramažolės, valgomosios rūgštynės, paprastosios kiaulpienės, samanos ir daug kitų augalų, kuriuos galima pamatyti pažvelgus į žaliąsias kolonas iš arčiau“, – pasakoja R.Šimėnaitė.

Kadangi įgyvendinant žaliojo namo idėją administracinis pastatas buvo ne tik modernizuotas bei apšiltintas, bet ir perdažytas, ir tik po to „aprengtas“ žaliuoju augalų apdaru, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad senojo statinio visai neliko. Cokoliniame ir pirmame atnaujinto pastato aukšte įrengta laboratorija, antrame ir trečiame aukštuose – Botanikos sodo darbuotojų kabinetai.

Prie žaliojo pastato šliejasi ir naujas modernus šiltnamis. Jame ir laboratorijoje sumontuota moderni įranga, skirta augalų mikrodauginimui, tyrimams bei eksperimentams. Čia įrengta ir erdvė edukacijai, konferencijoms bei parodoms.

„Pastato apželdinimas ir jo konstrukcinės ypatybės mums patiems tapo puikia eksperimentine baze, suteikiančia galimybių ir ateityje išbandyti bei įgyvendinti savo idėjas. Kadangi žaliąsias kolonas sudarantys augalai žiemą paruduos, o pavasarį ataugti gali ne visi, eksperimentuoti rūpinantis, kad šios kolonos visada būtų žalios, teks nuolat“, – sako R.Šimėnaitė.

VU Botanikos sodo darbuotojai ir pastato kūrėjai, „Paleko ARCHstudijos“ architektai – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Rolandas Palekas, Bartas Puzonas, Dalia Uogintė, Alma Palekienė, Vilius Lingė, tikisi, kad žaliojo pastato vardą gavęs išskirtinis kūrinys taps tuo traukos objektu, dėl kurio į Botanikos sodą užsuks vis daugiau žmonių.

Gausiai gamtos apdovanotas, senomis sveikatinimo tradicijomis garsėjantis modernus kurortas, dvylika mėnesių per metus turintis ką pasiūlyti net išrankiausiems – ir norintiems sustiprėti bei pailsėti, ir nusprendusiems pasimėgauti atostogomis bei išskirtinėmis pramogomis. Taip šiandien sakome apie Druskininkus. Gyvenimas kurorte, kuriame per praėjusius metus apsilankė trečdalis milijono svečių, virte verda. Druskininkiečiai prisipažįsta – sėkmė džiugina, tačiau užmigti ant laurų jie neketina, kurdami ambicingus ateities planus.

Viktorija MITKUTĖ

Šiandien jau sunku patikėti, kad daugiau nei 200 metų istoriją turintis kurortas, laikomas viena patraukliausių sveikatinimo, kultūros ir konferencinio turizmo vietų šalyje, mažiau negu prieš du dešimtmečius buvo atsidūręs ties riba „būti ar nebūti“.

„Žmonės jau netikėjo, kad jų gimtasis miestas atsigaus, nemažai gyventojų nesiejo su juo vilčių ir progai pasitaikius išvažiavo. O tie, kurie nenorėjome nuleisti rankų, tikėjome, kad miestas turi dideles perspektyvas, žinojome ir tai, kad kritinį tašką turime įveikti patys, – prisimindamas tuos laikus, kai stojo prie Druskininkų savivaldybės vairo ir kartu su bend-raminčiais ėmė kurti strategiją, kaip gyventi toliau, pasakoja meras Ričardas Malinauskas (nuotr.). – Mes jau tada nusprendėme, kad būsime visus metus veikiantis kurortas visiems, todėl reikia kurti įvairias paslaugas ir pramogas po stogu, kad jos veiktų nepriklausomai nuo oro ir tiktų visiems – nuo mažo iki pagyvenusio. Tai pasiteisino su kaupu, nes darbo visi turi ne tris keturis mėnesius, o visus metus ir niekam nereikia galvoti, ką veiks rudenį ar žiemą.“

Pasak R.Malinausko, tuomet patvirtintų strateginių miesto ir kurorto vystymo krypčių nuosekliai laikomasi, o lūžis įvyko tada, kai savivaldybė, pamačiusi, kad verslas nerizikuos investuoti į vegetuojantį miestą, nusprendė pati imtis darbų, kurie paprastai laikomi verslo prerogatyva, – pradėjo investuoti į kurorto infrast-ruktūrą. O po kelerių kryptingo darbo metų Druskininkų perspektyvomis patikėjo ir verslas.

„Savivaldybė ilgai ieškojo verslininkų, kurie imtųsi įgyvendinti Vandens parko projektą, bet verslas jo nesiėmė. Nusprendėme investuoti patys ir tai padėjo vėliau pritraukti ne vieną dešimtį milijonų eurų kitiems mūsų sumanymams įgyvendinti, – į klausimą, kaip pavyko vėl įsukti ratą, lėmusį, kad šiandien Druskininkų pasiekimais džiaugiasi ne tik kurorto gyventojai, bet ir visa Lietuva, atsako meras ir priduria: – Prieš 10 metų reikėjo įkalbinėti, kad kas nors mieste pardavinėtų ledus, o šiuo metu jau susidarė eilės norinčiųjų mieste teikti dviračių, velomobilių nuomos ir kitas paslaugas.“

Ir svečiams, ir saviems

Kai kuriems Lietuvos regionams sparčiai tuštėjant, o šalies valdžiai ieškant būdų, kaip juos reanimuoti, Druskininkai gali būti pavyzdys, kiek daug gali nuveikti sutelktai dirbdama vietos bendruomenė ir verslas.

Kurorto svečiai, kurių vienu metu Druskininkai gali priimti daugiau kaip 8 tūkst., pamėgo ne tik sveikatinimo procedūras, bet ir aktyviam poilsiui ir pramogoms skirtas erd-ves: lankytojų nestokoja Vandens pramogų parkas, žiemos pramogų kompleksas „Snow Arena“, golfo aikštynas ir kiti pramogų objektai. Kurorto patrauklumą dar labiau padidino vienintelis Lietuvoje ir Baltijos šalyse Lynų kelias, kuriuo iš miesto centro per Nemuną galima persikelti oro gondolomis.

Prieš dvejus metus duris atvėrė atnaujintas istorinis Karolio Dineikos sveikatingumo parkas, kuriame rekonstruotos kaskadinės maudyklės, sutvarkyta parko infrastruktūra, įrengta lauko treniruoklių, vaikų žaidimų aikštelių. Taip pat atnaujinti kiti populiarūs Druskininkų parkai, pavyzdžiui, centre esantis Gydyklų parkas, kurio pagrindine puošmena ir lankomiausia kurorto vieta tapo Druskininkų muzikinis fontanas. Atnaujintas tarp Druskonio ežero ir Vijūnėlės tvenkinio esantis Vijūnėlės parkas, kuris kiekvieną pavasarį visus džiugina įspūdinga narcizų jūra bei japoniškų sakurų žiedais.

Druskininkai – neįgaliesiems draugiškas kurortas. Infrastruktūra, Ilgio ežero paplūdimys pritaikyti negalią turintiems žmonėms, atnaujintame K.Dineikos sveikatingumo parke veikia sūpynės, skirtos judėjimo negalią turintiems žmonėms. Druskininkų vandens parke įrengti keltuvai į baseiną bei specialiai pirtims pritaikytas karščiui atsparus neįgaliojo vežimėlis, „Snow Arena“ neįgaliesiems siūlo išbandyti monoslidę, paslaugų sektoriuje dirbantys verslininkai taip pat atsižvelgė į negalią turinčių svečių poreikius.

„Mums labai svarbu suteikti kuo daugiau įvairių kokybiškų paslaugų ir sudaryti komfortiškas sąlygas kurorto svečiams, nes apie 70–80 proc. verslininkų ir jų sukurtų darbo vietų susijusios su sveikatinimo, apgyvendinimo, poilsio ir kitų paslaugų jiems teikimu, tačiau visomis paslaugomis, kurios siūlomos mūsų svečiams, su specialiais abonementais, suteikiančiais dideles nuolaidas, mielai naudojasi ir vietiniai gyventojai“, – sako R.Malinauskas.

Tai, kad rūpindamiesi kurortu druskininkiečiai neužmiršta ir kaimo gyventojų, liudija čia vykstantys pokyčiai: net 9 iš 10 Druskininkų savivaldybės kaimiškųjų bendruomenių turi naujus, patogius bendruomenės namus!

Druskininkuose – profesionali sporto bazė

Druskininkams augant kartu buvo tobulinama ir kurorto sporto infrastruktūra. Kaip teigia R.Malinauskas, viena iš Druskininkų plėtojimo krypčių – profesionalaus komercinio sporto kryptis, todėl dar 2001 m. įsteigtas šiuolaikiškas sporto centras su keturių šimtų vietų sale žiūrovams, o 2009 m. įrengtas universalus sporto aikštynas su aukščiausią įvertinimą turinčia dirbtinės dangos futbolo aikšte, kurioje gali vykti aukšto rango tarptautinės futbolo varžybos.

Druskininkuose šiuo metu įrenginėjamas visai šalies ir tarptautinei sporto bendruomenei reikšmingas objektas – Sportininkų rengimo centras. Druskininkų savivaldybės taryba, įvertinusi objekto svarbą Lietuvai, centro statybai skyrė žemės sklypą vienoje gražiausių Druskininkų vietų, šalia Ratnyčėlės upės.

Šiuo metu jau įrengta universali sporto salė, 25 m ilgio 8 takų plaukimo baseinas, atskiros dvikovės sporto šakų, bokso, treniruoklių ir kitos salės, įrenginėjamas stadionas, metimo sektorius, viešbutis.

Žiemos sporto mėgėjus visus metus džiugina profesionalios „Snow Arenos“ trasos. Šiai arenai yra išduotas Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) pažymėjimas, kuriuo patvirtinama, kad trasa atitinka aukščiausio lygio reikalavimus, o portalas Skiresort.info „Snow Arenai“ suteikė aukščiausią įvertinimą – 5 žvaigždutes.

Visi Druskininkų savivaldybės mokyklų šeštų klasių mokiniai dalyvauja nemokamose slidinėjimo pamokose. Šią programą moksleiviams savivaldybė inicijavo siekdama, kad jaunoji druskininkiečių karta užaugtų pažinusi slidinėjimo galimybes. Programa finansuojama Druskininkų savivaldybės ir „Snow Arenos“ lėšomis.

Druskininkų infrastruktūra puikiai pritaikyta ir tarptautinėms sporto varžyboms. Būtent čia 2021 m. vyks pasaulio lietuvių sporto žaidynės. „Dėl teisės rengti XI pasaulio lietuvių sporto žaidynes varžėsi Palanga, Klaipėda, Birštonas, bet laimėjome mes, nes jau dabar turime puikią sporto bazę, aikštynų, o per ket-verius artimiausius metus taip pat neketiname sėdėti rankų sudėję“, – sako Druskininkų meras R.Malinauskas. 

Trūksta tik modernaus Kultūros centro

Druskininkai ne tik džiaugiasi sėkme, bet ir turi ateities planų. Vienas reikšmingiausių projektų – modernus Kultūros centras, kuriame bus galima organizuoti tarptautinius koncertus, teatrų ir kino festivalius, plėtoti konferencinį turizmą. Šiuo metu rengiamas centro techninis projektas. Centrą planuojama įrengti buvusios „Nemuno“ sanatorijos koncertų salės vietoje.

„Konferencinio turizmo srityje Lietuvai dar reikia pasitempti, todėl mes manome, kad tokiems renginiams pritaikyti rūmai Druskininkams būtini. Juose būtų daugiafunkcės didžioji, mažoji ir kino salės, kurios tiktų įvairiems renginiams. Bendra šio projekto vertė – apie 15 mln. eurų ir jam įgyvendinti jau ieškoma finansavimo šaltinių“, – pasakoja R.Malinauskas.

Druskininkiečiai, pasak mero, didžiuojasi, kad iš beveik užmiršto, pensininkų ir įkyrių muselių miesto per keliolika metų Druskininkai sugebėjo vėl tapti mėgstamu kurortu. „Viskas, ką iki šiol druskininkiečiai kantriai dirbdami sukūrė savo rankomis, turi dvejopą pridėtinę vertę: jų gyvenimas tapo kur kas prasmingesnis ir turiningesnis, todėl jie kuria savo ateitį mūsų mieste, o paslaugų kokybe Druskininkai nenusileidžia geriausiems Europos kurortams. Kai pastatysime šiuolaikiškus Kultūros ir kongresų rūmus, bus suformuota visa moderniam kurortui reikalinga infrastruktūra“, – neabejoja meras.

Jau šiemet Druskininkuose pradedama įrenginėti „Menų kalvė“, kurioje menininkai turės patalpas ne tik darbui, bet ir parodoms, prekybai meno dirbiniais. Toliau puoselėjami planai įrengti jūrą po stogu – įgyvendinant šį unikalų projektą būtų išplėstas Druskininkų vandens pramogų parkas ir įrengtas Baltijos jūros kraštovaizdžiui būdingas dirbtinis paplūdimys. Rekonstrukcijos laukia gydyklos, kuriose planuojama teikti lankytojams naujas, dar niekur Lietuvoje neteikiamas paslaugas, planuojama atnaujinti ir kurorto centre esančią pėsčiųjų alėją.

Investuotojų laukia buvusi „Nemuno“ sanatorija ir Druskininkų aerodromas, kurio projektas jau parengtas. Pasak R.Malinausko, šiuo metu aerodrome gali leistis nedideli lėktuvai, galintys tūpti ten, kur nėra specialaus įrengto tako, o Druskininkų tikslas – modernizuoti aerodromą taip, kad jame galėtų leistis nedideli, iki 70 vietų lėktuvai. „Neplanuojame nuolatinių reisų, tačiau užsakomieji reisai būtų dar viena patogi galimybė atvykti pas mus svečiams iš tolimų kraštų. Pavyzdžiui, turistai, atskridę į Varšuvos ar Kijevo oro uostą, pas mus atkeliautų nedideliais užsakomaisiais reisais“, – apie projektą, kuris jau pristatomas įvairiose turizmo parodose ir mugėse, pasakoja R.Malinauskas.

Ar kada nors susimąstėte, kad kartais patys atveriame kelią bakterijoms į savo organizmą? Ir ne tik laiku nenusiplovę rankų, grauždami neplautą obuolį ar smaližiaudami savam sode užaugintomis braškėmis. Viskas daug paprasčiau, o didžiausias kaltininkas – virtuvinis rankšluostis. Ir ne todėl, kad šeimininkė nevala, bet todėl, kad medvilninis virtuvinis rankšluostis tiesiog negali būti idealiai švarus. Net tas, kurį naudojate iškart po skalbimo.

Viktorija MITKUTĖ

Įtarimai pasitvirtino

Nepaisant to, ar medvilninis rankšluostis naudojamas antrą, trečią dieną, ar visą savaitę, jame gausu įvairių ligų sukėlėjų. Net ką tik išskalbtame virtuviniame rankšluostyje bakterijų 26 kartų daugiau negu Lietuvoje gyventojų – tokius šokiruojančius rezultatus atskleidė virtuvinių rankšluosčių bakteriologinis tyrimas, kurį atliko Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai.

„Mes tyrėme švarius ir tris, septynias, 14 dienų naudotus medvilninius virtuvinius rankšluosčius. Atlikdami bakteriologinius tyrimus net švariame išskalbtame rankšluostyje radome bakterijų – 1 grame rankšluosčio buvo apie 80 mln. bakterijų. Kelias dienas naudotuose virtuviniuose rankšluosčiuose bakterijų buvo gerokai daugiau. 1 grame rankšluosčio taip pat aptikta net 190–300 vienetų pelėsių. Todėl nesvarbu, ar rankšluostį keičiate kas kelias dienas, ar rečiau, juose gyvena daugybė žmogaus sveikatai kenksmingų bakterijų, taip pat aptinkama mielių ir pelėsių“, – pasakoja Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Bakteriologinių tyrimų skyriaus vedėja Česlova Butrimaitė-Ambrozevičienė, pabrėždama, kad bakterijų kiekiui įtakos gali turėti ir skalbiant naudoti minkštikliai ar kvapikliai bei tai, kas buvo skalbiama kartu su virtuviniais rankšluosčiais.

Atliekant virtuvinių rankšluosčių bakteriologinį tyrimą, kurį Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto mokslininkai atliko higieninio popieriaus gamintojos AB „Grigeo Grigiškės“ iniciatyva, taip pat buvo tiriami vienkartiniai popieriniai rankšluosčiai. „Tyrimai atskleidė, kad vienkartiniuose popieriniuose rankšluosčiuose bakterijų kiekis minimalus“, – sako Č.Butrimaitė-Ambrozevičienė, rodydama petri lėkšteles, kuriose plika akimi matyti, kad skirtumas tarp medvilniniuose ir popieriniuose rankšluosčiuose vešinčių bakterijų kolonijų yra didžiulis.

Pasak specialistės, kadangi mus supanti aplinka nėra sterili, daugiau ar mažiau bakterijų bus visuomet. Tačiau virtuvėje naudojamų daiktų švarai skiriame ypatingą dėmesį, nes per maistą į žmogaus organizmą gali patekti daugybė ligas sukeliančių bakterijų ir kitų mikroorganizmų, kurie pakenks mūsų sveikatai.

„Kadangi virtuviniuose rankšluosčiuose susidaro puiki terpė augti įvairioms bakterijų kolonijoms ir pelėsiams, nes rankšluostis dažnai būna drėgnas, ant jo patenka maisto likučių, nereikia stebėtis, kad atlikus mikrobiologinius tyrimus medvilniniuose rankšluosčiuose buvo rasta daug salmoneliozę galinčių sukelti bakterijų, taip pat žarnyno lazdelių, kurios gali sukelti viduriavimą. O higieniniame popieriuje nei enterobakterijų, nei mielių, nei pelėsių nerasta, – pasakoja Č.Butrimaitė-Ambrozevičienė.

Išeitis – vienkartiniai rankšluosčiai

Specialistai patvirtina: kadangi vos kelias dienas naudotuose ir net švariuose rankšluosčiuose aptinkama žmogaus sveikatai kenksmingų mikroorganizmų, perbraukę tokiu rankšluosčiu iš spintelės ar indaplovės ištrauktą švarią lėkštę, „kad neliktų nė dulkelės“, arba nusausinę ką tik nuplautą obuolį, mes patys juos užteršiame. Vadinasi, rankšluosčius turėtume keisti kiekvieną kartą.

Tačiau kasdienėje buityje tai labai nepatogu. Išeitis – įprastus virtuvinius rankšluosčius pakeisti vienkartiniu higieniniu popieriumi. „Kadangi šis popierius tiesiogiai liečiasi su maistui naudojamais indais bei maisto produktais, jis gaminamas laikantis itin giežtų higieninių normų reikalavimų, todėl neabejojome, kad popieriniuose higieniniuose rankšluosčiuose negali būti žmogaus sveikatai kenksmingų mikroorganizmų. Vis dėlto specialiai paprašėme Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistų ištirti ir „Grite“ higieninį popierių. Tyrimas patvirtino, kad jame, priešingai nei įprastuose virtuviniuose rankšluosčiuose, jokių kenksmingų mikroorganizmų nėra“, – sako „Grite“ kokybės inžinierė Vilija Utkuvienė.

„Panaudotą popierinį rankšluostį iš karto išmetame, todėl jį naudodami nepernešime bakterijų ant švarių indų ir kitų virtuvėje esančių daiktų bei maisto produktų“, – pabrėžia ji.

Druskininkai – vienas iš tų Lietuvos kurortų, į kuriuos važiuojame ne tik pailsėti, bet ir pasisemti jėgų bei pasimėgauti išskirtinėmis pramogomis. Į Palangą ar Kuršių neriją rudenį, žiemą ir pavasarį išsiruošia tik mėgėjai, o štai Druskininkuose visuomet yra ką veikti, – maždaug taip į klausimą, kas juos skatina rinktis šį Pietų Lietuvos kurortą, atsako daugelis poilsiautojų. Kai kurie priduria vietas užsisakantys iš anksto, nes per ilguosius savaitgalius ar tuomet, kai vyksta vietos gyventojų ir kurorto svečių pamėgti tradiciniai renginiai, gali būti nelengva rasti vietą nakvynei.

Viktorija MITKUTĖ

„Ne sezono meto čia nebūna“, – sako ir druskininkiečiai. Ir jie teisūs, nes gali pasiūlyti sveikatinimo procedūrų ir įvairių pramogų dvylika mėnesių per metus net išrankiausiems turistams.

Vasara prasidės karnavalu ir gausybe renginių

„Vietų, kur galima apsistoti, nuolat daugėja, mes savo svečių nakvyne taip pat rūpinamės iš anksto, bet tie, kurie nuspręs atvažiuoti į mūsų tradicinę kurorto šventę, tikrai neliks nakvoti gatvėje“, – ramina Druskininkų kultūros centro direktorė Rima Viniarskaitė, kviesdama į vasaros sezono atidarymą, kuriame netrūks ir jau tradicinių, ir naujų pramogų.

Pasak jos, į vasarą, kaip ir kasmet, druskininkiečiai bei kurorto svečiai įžengs teatralizuota eisena. Iki šiol karnavalinėmis kaukėmis pasipuošdavo tik vietiniai gyventojai, užtat šiemet dalyvauti eitynėse gali ir svečiai.

„Kadangi svečius iš kitų miestų dalyvauti persirengėlių eitynėse kviečiame pirmą kartą, išdrįsusių užsiregistruoti nėra daug, bet tikimės, kad eitynės bus dar spalvingesnės“, – sako R.Viniarskaitė ir pasakoja, kad tai toli gražu ne vienintelis tradicinės šventės akcentas.

Jos metu vyks daugybė įvairių koncertų ir varžybų. Pavyzdžiui, šeimos, kurios nuspręs dalyvauti orientavimosi varžybose, laimės įvairių prizų, sveikuoliai Karolio Dineikos parke galės ne tik mankštintis ir dalyvauti varžybose, bet ir pasimėgauti gongų terapija, ekstremalių pojūčių gerbėjai išmėgins šuolį su guma nuo „Snow Arenos“ ar dalyvaus tinklinio varžybose sniege, o mėgstantys triukšmingesnes pramogas linksminsis miesto aikštėse.

Kaip ir kasmet, šventėje skambės klasikinė muzika, koncertuos folkloro ansambliai, autorinių dainų atlikėjai ir jaunimo muzikos grupės. Vyks ir tradicinė amatų bei tautodailės dirbinių mugė.

„Viena šių metų naujovių – atskira zona vaikams. Vijūnėlės parke patiems mažiausiems mūsų svečiams bus rodomi spektakliai, kartu su tėveliais jie mokysis gaminti aitvarus, supsis karuselėse, dalyvaus įvairiuose edukaciniuose užsiėmimuose, skirtuose visai šeimai. O ypač įspūdingas reginys laukia tų, kurie ateis į Druskonio pakrantę, kur vyks muzikos, šviesos, vandens, lazerių ir fejerverkų šou. Jo metu pirmą kartą vaizdą bus galima stebėti didžiuliame, net 10 metrų vandens ekrane, kuris bus įrengtas pačiame ežere“, – pasakoja R.Viniarskaitė.

Pasak Kultūros centro vadovės, netrūks renginių ir visą vasarą, tad poilsiaujantys ar sveikatos programose dalyvaujantys kurorto svečiai dažnai galės pasiklausyti koncerto, o vasarai įpusėjus išėjusius po procedūrų pasivaikščioti poilsiautojus maloniai nustebins gyvosios skulptūros. „Vakarų kurortų gatvėse neretai matome parkuose stovinčius aktorius, ten seniai egzistuoja gatvės teatro kultūra, todėl nusprendėme, kad ir pas mus turi atsirasti gyvųjų skulptūrų: liepos viduryje ketiname surengti gatvės teatro festivalį“, – atskleidžia R.Viniarskaitė.

Laiko patikrintas kurortas

Vasaros sezono atidarymo šventė – jau šių laikų tradicija. Tačiau gausiai gamtos apdovanotas pačiuose Lietuvos pietuose esantis kurortas jau kelis šimtmečius vertinamas visų pirma dėl savo gamtinių ir gydomųjų išteklių. Jo mineraliniai šaltiniai žinomi nuo XVIII a. pradžios, kai sūriuosius vandenis gydymui ėmė naudoti vietos gyventojas P.Sūrutis (Suraučius, Surmetis). Pasakojama, kad jis dideliuose kubiluose šildydavo šaltinių vandenį ir išpilstęs į mažus buteliukus gydydavo juo ligonius.

XVIII a. pabaigoje Druskininkais susidomėjo Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis, o kai rūmų gydytojas ištyrė gydomąsias čia trykštančio mineralinio vandens savybes, būtent jis savo dekretu paskelbė Druskininkus gydomąja vietove. Nutiko tai 1794-aisiais – daugiau kaip prieš 220 metų. Taigi Druskininkai – ne tik didžiausias, bet ir seniausias visus metus veikiantis Lietuvos balneologinis, purvo ir klimatinis kurortas.

Nors neoficialiai mineralinės ir purvo vonios buvo ruošiamos nuo XIX a. pradžios, tikru kurortu Druskininkai tapo tik tada, kai Vilniaus universiteto profesorius I.Fonbergas 1835 m. paskelbė čia trykštančių šaltinių mineralinio vandens cheminės sudėties tyrimus ir jais remdamasis Rusijos imperatorius 1837 m. pripažino Druskininkus mineralinių šaltinių kurortu. Netrukus po to buvo pastatyta pirmoji 14 vonių purvo gydykla, o kai ją sunaikino gaisras, iškilo net 150 vietų mūrinė balneologinė gydykla, kurios iki mūsų dienų išlikusiame istoriniame pastate dabar įsikūręs viešbutis „Europa Royale Druskininkai“.

XIX a. viduryje Druskininkai jau buvo trečias pagal populiarumą Rusijos imperijos kurortas, įskaitant Krymą ir Kaukazą, amžiaus pabaigoje čia kasmet gydėsi apie 5 tūkst. žmonių, o Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse, 1913 m., kurorte apsilankė daugiau kaip 18 tūkst. poilsiautojų! Praūžus karui pirmasis kurortinis sezonas oficialiai buvo atidarytas 1923-iaisiais, tačiau pats kurortas atkurtas ir vėl pradėjo augti tik nuo 1930 m. Jau 1937-aisiais per metus sveikatą jame atgavo 11 tūkst. ligonių.

Tarpukariu ypač populiarus buvo gydymo saule, oru ir judėjimu parkas. Jį po Antrojo pasaulinio karo ėmėsi atkurti gydomosios kūno kultūros specialistas Karolis Dineika, kurio vardu mūsų laikais parkas ir vadinamas. Būtent čia galima ne tik pasivaikščioti ir pasimankštinti, bet ir išbandyti unikalias senąsias procedūras.

O sovietmečiu pastatytos gausiam žmonių srautui pritaikytos purvo ir vandens gydyklos Lietuvai atkūrus nepriklausomybę buvo iš esmės pertvarkytos ir atgimė naujam gyvenimui kaip visų pamėgta Druskininkų gydykla ir Druskininkų vandens parkas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-21-2017-m