Gruodžio pradžioje prezidentei įteikę peticiją, kurioje prašoma sustabdyti vilkų medžioklę, trečiadienį visuomenininkai protestavo po Aplinkos ministerijos langais.

Apie 30 protestavusių žmonių laikė plakatus su užrašais “Vilkų genocidui – ne”, “Išsaugotas vilkas – nauda miškams”, “Ant Gedimino kalno vilkas kaukė, ne kiaulė kriuksėjo”.

Asociacijai “Baltijos vilkas” ir jai pritariantiems visuomenininkams abejonių dėl žvėrių išlikimo kelia tai, kad kasmet didinama vilkų medžioklės kvota, be to, ministro įsakymu pusantro mėnesio pailgintas medžioklės sezonas – jo pradžia paankstinta nuo gruodžio 1 iki spalio 15-osios. Sezonas baigiasi balandžio 1 dieną.

Reikalaujama įsakymus dėl kvotų didinimo ir sezono ilginimo atšaukti.

“Jei buvo nušauta per 12 dienų 13 vilkų, tai paskaičiuokime, kas bus iki balandžio pirmosios, jei taip kasdien po vilką… Kaip galima išvis garantuoti, kad ta populiacija bus išsaugota? (…) Didinimas kvotų ir medžioklės sezono paankstinimas turi būti sustabdytas, nes tai jau pasiekė ribą”, – žurnalistams sakė asociacijai priklausanti režisierė Vanesa Urbienė.

Ji piktinosi, kad Aplinkos ministerija, motyvuodama ūkininkų problemomis, tenkina, anot jos, prestižinės vilkų medžioklės mėgėjų interesus, ir nesiima jokių kitų priemonių vilkams nuo gyvulių atbaidyti, išskyrus jų medžioklę.

“Medžioklės yra ne tiek medžiojimui, kiek sutvarkymui savo kitų reikaliukų, o vilko sumedžiojimas – apskritai prestižo reikalas, nes vilko trofėjus kainuoja nuo 1000 iki 1500, kai bauda yra nuo juokingo 64 litų su puse, dabar jau padidinta iki 300 litų, bet vis tiek ką reiškia su trofėjaus kaina – tai apskritai brakonieriavimo skatinimas”, – sakė V.Urbienė.

“Aplinkos ministerija labiausiai motyvuoja tuo, kad nukenčia ūkininkai, bet jie taip teigia bendrai, visos Lietuvos mastu. (…) Jei jie didina bendrai, o ne reguliuojama regioninėje sistemoje, gal tie vilkai labiau žudomi ten, kur jie turėtų būti saugomi ir kur nesigano karvės ir ožkos, o ten, kur Biržų rajone papjovė vieną kitą ožką, kuri buvo nepririšta ir neaptverta, gal ten per visą mėnesį nė vieno vilko nesumedžiojo”, – teigė asociacijos “Baltijos vilkas” narė.

Anot V.Urbienės, pigiau būtų kompensuoti ūkininkams elektrinių piemenų įrengimą ar bandas saugančių šunų – Podhalės aviganių įveisimą, nei išnaikinus vilkus Lietuvoje, iš naujo juos įveisti.

“Reikia aptverti, yra elektriniai piemenys, bet visų šitų priemonių nepaiso ministerija ir netgi savotiškai pasityčioja iš tų pasiūlymų, nors kitoms valstybėms neatrodo, kad čia menka ar kvaila. Pasiūlymai ignoruojami ir nepriimami, vienintelis būdas – medžiotojams atiduoti šį procesą”, – sakė V.Urbienė.

Anot jos, jei į reikalavimus nebus atsižvelgta, asociacija “Baltijos vilkas” neketina “eiti su šakėmis” – ketina tartis dėl tolimesnių veiksmų ir spręsti problemą civilizuotomis priemonėmis, pavyzdžiui, rašydami skundą Europos Sąjungai.

Šiemet sezono metu leidžiama nušauti 60 vilkų. Tai yra 20 žvėrių daugiau nei pernai arba trigubai daugiau nei prieš trejus metus.

Anot visuomenininkų, lyginant Vyriausybės pateiktus duomenis, 2002-ųjų ir šių metų informaciją, vilkų Lietuvoje sumažėjo beveik perpus. Derybinėje pozicijoje dėl stojimo į ES nurodyta, kad Lietuvoje vilkų yra 550, ir jų medžiojimas esą neturės įtakos populiacijos gyvybingumui, tuo metu dabar apskaityta 250 vilkų.

Apie šalies vilkų gausą, daromą žalą, nustatytus jų sumedžiojimo limitus, genetines savybes pastarąjį laiką kyla nemažai diskusijų. Šių gyvūnų populiacijos būklei, jos tendencijoms ir genetiniam grynumui išsiaiškinti Aplinkos ministerijos užsakymu buvo atlikti tyrimai. Juos vykdė Gamtos tyrimų centras.

Kaip sakė ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius, Lietuvoje vilkų populiacija stebima nuo 1934 metų. Dabar šiai rūšiai skiriama ypač daug dėmesio. Minėtieji tyrimai ir šiemet miškininkų atlikta vilkų apskaita rodo, kad šių gyvūnų populiacija šalyje didėja. Šių metų kovą Lietuvoje jų buvo ne mažiau kaip 270. Daugiausia vilkų užregistruota nuolat jų gausa pasižyminčiuose Švenčionių (34) ir Varėnos (27) rajonuose, po dešimt ir daugiau – Jurbarko, Kretingos, Šakių, Šiaulių, Tauragės ir Trakų rajonuose. Padaugėjo atvejų, kai šie gyvūnai gyvena didesnėmis grupėmis. Vilkų visai neužregistruota Ignalinos, Kėdainių, Prienų, Skuodo ir Zarasų rajonuose.

Mokslininkams apibendrinus tyrimo metu surinktą medžiagą paaiškėjo, kad vilkų medžioklė dabar pernelyg ribojama. Kadangi šių gyvūnų gausėja, jie padaro ir daugiau žalos gyvulių augintojams. Pernai tai sukėlė neigiamą visuomenės reakciją. Stabilizuoti optimalų vilkų populiacijos dydį, kaip rekomenduoja mokslininkai, padėtų didesnės sumedžiojimo kvotos ir ilgesni medžioklės terminai. Siūloma per būsimąjį medžioklės sezoną kvotą padidinti iki 50–60 vilkų. Tuose rajonuose, kur jie vasarą ir rudenį padaro daugiausia žalos gyvulių augintojams, mokslininkai pataria šių gyvūnų populiaciją reguliuoti ir ne medžioklės sezono metu – 2011 m. leisti iki sezono pradžios sumedžioti 10 vilkų. Šios priemonės taikytinos tol, kol nusistovės Lietuvai optimalus populiacijos dydis – apie 200 vilkų.

Genetiniai 20 vilkų imties tyrimai parodė, kad mūsų šalyje aptinkami keturių haplotipų (haplotipas – nedalomas genetinės medžiagos darinys, perduodamas palikuonims) vilkai. Plačiausiai paplitę trys iš šių haplotipų yra būdingi grynakraujams vilkams. Šiaurės, Vidurio ir Rytų Lietuvoje tarp vilkų yra paplitę ir du šuns haplotipai, priskiriami dratharų (medžioklinių šunų) veislei. Šie šunų haplotipai nustatyti 8 vilkams iš tirtų 20. Mokslininkai siūlo gerokai sumažinti šuns kraujo turinčių vilkų skaičių didinant sumedžiojimo kvotas tuose rajonuose, kur tokie vilkai yra paplitę.