Vilniaus valdžia dar kartą užsimojo padėti tašką amžiaus statybomis vadinamo nacionalinio stadiono ant Šeškinės kalvos istorijoje. Vėl kuriami planai, kuriems įkūnyti reikės šimtų milijonų litų.

Kaip antradienį rašo “Lietuvos rytas”, įsivaizduojama, kad komplekse renginiai vyktų visą laiką, o per metus čia apsilankytų 800 tūkstančių žmonių. Jų paslaugoms – futbolo aikštė, lengvosios atletikos maniežas, salės, baseinas, viešbutis.

Tęsti stadiono statybą numatyta ant tų pačių Šeškinėje riogsančių betoninių griaučių, bet tam nenaudoti valstybės lėšų, o pritraukti privačius investuotojus. Tai tvirtino sostinės vicemeras Romas Adomavičius.

Kaip turėtų atrodyti naujas kompleksas, išdėstyta galimybių studijoje, kurią rengė trijų įmonių konsorciumas, laimėjęs Vilniaus savivaldybės rengtą konkursą.

“Tai bus daug daugiau nei stadionas. Tai bus nacionalinis sporto ir laisvalaikio kompleksas. Studija pradėta rengti pernai pavasarį. Konsultantai, kurie ją rengė, keliavo po daugelį Europos šalių, kalbėjosi su įvairių sporto organizacijų atstovais, asociacijomis, eksploatuojančiomis panašius objektus. Mačiau dar 2007 metais rengtą studiją. Jos skiriasi kardinaliai. Čia įvertinta labai daug naujų aplinkybių”, – kalbėjo vicemeras.

Anot jo, anksčiau siūlomo statyti stadiono kaina buvo išaugusi iki 450 milijonų litų, viską būtų reikėję finansuoti valstybės pinigais.

“Mes sieksime, kad, išskyrus statybos kainą ir finansavimo išlaidas, kurias dalimis reikės išmokėti per 22 metus, daugiau lėšų nereikėtų įdėti. Todėl tai valstybei nebūtų didelė našta. Pradėjus statyti sporto kompleksą dabar, mokėti pradėtume tik 2016 metais. Manau, galutinė objekto kaina gali siekti apie 350 mln. litų. Privatus investuotojas turėtų kompleksą pastatyti per trejus metus ir dar 22 metus jį eksploatuoti”, – kalbėjo R.Adomavičius.

Vicemero teigimu, konsultantai apskaičiavo, kad valstybė gaus maždaug 251 mln. litų vertinamos naudos. Pinigai esą grįš per sukurtas darbo vietas, pelno ir daugelį kitų mokesčių.

“Taigi, galima sakyti, stadionas visiškai atsipirks”, – teigė jis.

Esą dar 544 mln. litų per tą laiką paliktų atvykę turistai. Apskaičiuota, kad kasmet sporto komplekse apsilankytų apie 800 tūkst. žmonių.

Studiją dar turėtų išnagrinėti Finansų ministerijos specialistai, ji turi būti pristatyta Privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės komisijai. Tuomet Vyriausybė turi priimti sprendimą ir teikti jį svarstyti Seimui.

Pasak R.Adomavičiaus, kompleksą siūloma statyti toje pačioje vietoje, panaudojant turimas konstrukcijas, bet viską pritaikant šiuolaikiniams poreikiams ir technologijoms.

“Mūsų tikslas – turėti vietą, kur galėtų vykti tiek sporto, tiek kultūros renginiai. Pavyzdžiui, per varžybas į stadioną galėtų tilpti 23-24 tūkstančiai žmonių, o per koncertus – net iki 43 tūkstančių”, – sakė vicemeras.

Jo teigimu, stadionas būtų dengtas, tad jį būtų galima naudoti ištisus metus. Čia suplanuota futbolo aikštė, lengvosios atletikos maniežas, kitoms sporto šakoms pritaikytos salės, baseinas, viešbutis sportininkams. Po tribūnomis liks 22 tūkst. kvadratinių metrų patalpų.

“Kas dar galėtų būti šiame komplekse, priklausytų nuo operatoriaus, nes būtent jis turės atsakyti mums į klausimus, kaip uždirbs pinigus, kad išlaikytų tokį objektą. Jis turės valdyti kompleksą taip, kad kasmet nereikėtų iš valstybės biudžeto dengti nuostolių”, – sakė R.Adomavičius.

Apskaičiuota, kad komplekse galėtų vykti apie 20 proc. nacionalinių sporto ir kultūros renginių. Likę 80 proc. būtų komerciniai renginiai.

Nacionalinis stadionas sostinėje buvo suprojektuotas 1985 metais. Stadionas pradėtas statyti 1987 metais, per ketverius metus buvo sumontuoti tribūnų rėmų pamatai ir dalis tribūnų rėmų, bet po kelerių metų betoninės konstrukcijos buvo užkonservuotos.

Atgaivinti nacionalinio stadiono statybą 2007 metais užsimojo buvusio sostinės mero “tvarkiečio” Juozo Imbraso komanda.

Projekto įgyvendinimo aktyviausiai ėmėsi buvęs sostinės vicemeras “tvarkietis” Evaldas Lementauskas. Nors buvo suplanuota, kad stadiono statybos atsieis apie 370 milijonų litų, kaina artėti 700 milijonų litų link. Be to, statybų sutartis su bendrove “Veikmė” pasirašyta neturint galutinės sąmatos.

Stadiono gaivinimas prasidėjo 2007 metais. Bet rudenį dėl lėšų stygiaus jis buvo sustabdytos. Darbai pajudėjo Vyriausybei skyrus 100 milijonų litų. Bet 2008 metų pabaigoje statybos vėl sustojo.

Atlikus stadiono statybų auditą, Valstybės kontrolės specialistams kilo įtarimų dėl panaudotų 60,5 mln. litų. Daugeliui išleistų sumų nebuvo pateikta išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

2009 metų lapkritį Aukščiausiasis teismas paskelbė, jog sutartis dėl nacionalinio stadiono Vilniuje statybos buvo pasirašyta neteisėtai ir yra niekinė.

Teismas negaliojančia pripažino įmonių “Vilniaus kapitalinė statyba” ir “Veikmė” 2007 metų spalio 2 dienos sutartį.

Lėšos, skirtos elektroninio parašo infrastruktūros valstybės institucijose plėtros projektui, panaudotos neefektyviai, teigia Valstybės kontrolė (VK).

Gyventojai ir įmonės dar negali gauti dalies viešųjų paslaugų elektroniniu būdu todėl, kad iki šiol dauguma valstybės tarnautojų neturi galimybės naudotis saugiu elektroniniu parašu, teigia valstybiniai auditoriai, atlikę valstybės tarnautojų pažymėjimų naudojimo elektroninėje erdvėje auditą.

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė pabrėžė, kad funkcijas, susijusias su elektroninės valdžios politikos formavimu ir elektroninio parašo viešajame sektoriuje sistemos kūrimu, vykdo aštuonios valstybės institucijos, tačiau stinga jų veiksmų tarpusavio koordinavimo.

Be to, nėra vienos institucijos, kuri būtų atsakinga už valstybės tarnautojų pažymėjimų pritaikymą naudojimui elektroninėje erdvėje.

Elektroninio parašo infrastruktūros valstybės institucijose plėtros projektas buvo pradėtas įgyvendinti 2005 metais. Įgyvendinus šį projektą, iki 2008 metų fiziniams ir juridiniams asmenims turėjo būti teikiama ne mažiau kaip 50 proc. viešųjų elektroninių paslaugų, naudojant elektroninį parašą.

Tačiau 2009 metais kompanijos “BGI Consulting” atliktas tyrimas parodė, kad projekto tikslai nebuvo pasiekti – aštuonios iš 20 pagrindinių viešųjų paslaugų yra visiškai pasiekiamos internetu, o likusių paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę lygis dar gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos šalių viešosios paslaugos perkėlimo lygio, todėl gyventojui reikia atvykti į viešojo administravimo instituciją ar pateikti juridinius faktus patvirtinančias pažymas.

Audito rezultatai rodo, kad lėšos, skirtos elektroninio parašo infrastruktūros valstybės institucijose plėtros projektui, panaudotos neefektyviai.

Asmens dokumentų išrašymo centro prie Vidaus reikalų ministerijos užsakymu pagaminti nauji valstybės tarnautojų pažymėjimų blankai dėl įdiegtų technologinių pranašumų pabrango kelis šimtus kartų.

Nors nauji pažymėjimai suteikia valstybės tarnautojui galimybę pasirašyti elektroninius dokumentus saugiu elektroniniu parašu ir galimybę identifikuoti tarnautoją jam jungiantis prie sistemų ir registrų, tačiau visaverčiam naudojimui dar nėra pritaikyti 88 procentai 2008-2009 metais pagamintų pažymėjimų.

Beveik visos ministerijos iš esmės yra pasirengusios elektroninių dokumentų mainams, tačiau valstybės institucijos neįpareigotos šiais dokumentais keistis, todėl valstybės tarnautojai neturi poreikio ir galimybės naudoti pažymėjimus su kvalifikuotu elektroniniu parašu atlikdami tarnybines funkcijas.

Valstybės tarnautojams nesuteikiama informacija apie galimą pažymėjimų naudojimą elektroninėje erdvėje, todėl turintys reikiamų įgūdžių ir priemonių tarnautojai neskatinami naudoti pažymėjimus sudarant elektroninius dokumentus, nesukurtos patogios naudoti paslaugos.

Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei paskirti vieną instituciją, atsakingą už valstybės tarnautojų pažymėjimų naudojimą elektroninėje erdvėje, ir užtikrinti šių procesų koordinavimą, priimti išlaidų ir naudos analize pagrįstus sprendimus dėl valstybės tarnautojų pažymėjimų naudojimo elektroninėje erdvėje.