Ikimokyklinis ugdymas. Jo prieinamumas ir nedidelė kaina turėtų būti į blogą demografinę padėtį klimpstančios valstybės prioritetai. Tačiau daug kur pakliūti į savivaldybės darželį gali būti prabanga. Dar didesnė prabanga – leisti vaiką į privatų darželį.
Dalį privataus darželio kainos sumažintų savivaldybės kompensacija tėvams, kurių vaikai lanko privačius darželius. Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune ir Kauno rajone eilėje į darželius laukia apie 6,3 tūkst. vaikų. Savivaldybės, tapusios gyventojų traukos centrais, ikimokyklinio ugdymo prieinamumo klausimą gvildena kaip išmanydamos: moka kompensacijas, pusvelčiui siūlo patalpas privatiems darželiams, pigina verslo liudijimus auklėms, buvusią policijos nuovadą užleidžia darželio grupėms ir pan. Ikimokyklinis ugdymas – savivaldos funkcija, todėl savivaldybės, nesančios demografinėje duobėje, supranta jo svarbą ekonominiams, socialiniams rodikliams ir savivaldybės patrauklumui apskritai.
Sostinėje vietų darželiuose trūkumas, pasirodo, kur kas dramatiškesnis, nei viešai įrodinėjo ankstesnė miesto valdžia. Skaičiuojama, kad rugsėjį „už brūkšnio“ liks 4 tūkst. vaikų, nepakliuvusių į savivaldybės darželius, o ne pusantro tūkstančio, kaip skelbta metų pradžioje. Vadinasi, šios šeimos turi kone vienintelę alternatyvą – privatų darželį, o toks pasirinkimas gali kainuoti ir kelis šimtus eurų.
Palengvinti šią naštą, šimtu eurų papildyti tėvų, kurių vaikai lanko privačius darželius, pinigines, nuo šios vasaros jau apsisprendė Kaunas ir Klaipėda, jau metus tai daro ir Kauno rajono valdžia. Praėjusią savaitę tokiai tvarkai pritarė ir sostinės savivaldybės taryba. Šios savivaldybėse, priešingai nei kitur, ugdymo įstaigos netuštėja, bet stokoja vietos naujiems darželinukams. Tikimasi, kad dėl tokios paramos tėvams daugiau vaikų galės lankyti ugdymo įstaigas, „įpirkti“ ir privataus darželio paslaugas.
Apsisprendusieji šimtu eurų paremti darželinukų išlaidas sako, kad vien kompensacijos nepakanka. Siekiant padidinti ikimokyklinio ugdymo prieinamumą, reikia ir kitų priemonių. Pavyzdžiui, naujų darželių. Todėl savivaldybės, kurios iš biudžeto skirs lėšų kompensacijoms, skatina ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų plėtrą: lengvatinėmis sąlygomis siūlo privatininkams savo turtą – patalpas, kurias būtų galima pritaikyti ugdymo įstaigoms, rekonstruoja buvusių darželių ir mokyklų patalpas ir t.t.
Vis dėlto privačių darželių plėtrą kai kur gali paskatinti ir kompensacija. Vieniems tėvams esą papildomas šimtas eurų gali būti ta įperkamumo riba, kurios reikia, kad jie nuspręstų vaiką leisti į privatų darželį, tad tokie darželiai, atsakydami į didėjantį poreikį, turėtų didinti vietų skaičių. Daliai šeimų pasirinkus privačius darželius, jų atžalų vietos savivaldybės ugdymo įstaigose atsilaisvintų. Kiti, laukiantys eilėje, negavę vietos į pigesnį, savivaldybės darželį, galėtų vaiką leisti į privačią įstaigą, o su kompensacija toks malonumas atsieitų šimtu eurų pigiau. Bet kokiu atveju laukiančiųjų eilė į darželius pajudėtų: „už brūkšnio“ liktų mažiau vaikų, nepatekusių į darželį.
Privačių darželių Vilniuje „Klaužada“ įkūrėja Vilma Grigoraitienė svarsto, kad bent sostinėje šimto eurų kompensacija gali paskatinti didesnį privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų lankymą. Pasak jos, nurėžus dalį darželio mokesčio, kai kurie tėvai tikrai nuspręstų vaiką leisti į privatų darželį.
„Pavyzdžiui, mūsų darželių kaina yra 300 eurų per mėnesį. Ji atitinka rinkos vidurkį, – sako V.Grigoraitienė. – Tikrai yra tėvų, kuriems šimtas eurų – lemiama suma priimant sprendimą. Girdžiu, jog kai kurie tėvai laukia, kad įsigaliotų ši kompensacija. Žinoma, girdime ir komentarų, kad ta suma galėtų būti didesnė, pavyzdžiui, pusantro šimto eurų, tačiau bent toks žingsnis – darželio kainą tėvams kompensuoti šimtu eurų – yra naudingas.“
Darželio vadovė svarsto, kad ilgainiui privačių ir savivaldybių darželių kainos galėtų suvienodėti. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse valstybės ir privatūs darželiai kainuoja tiek pat, todėl ikimokyklinio ugdymo įstaigos konkuruoja kokybe. O dabar, kai valstybės ir privačių darželių kainos skirtumas ryškus, konkurencija vyksta tik tarp privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų.
Kompensacijos mokėjimo tvarka šiek tiek skiriasi: Kaune ir Kauno rajone ją gali gauti tik tie tėvai, kurių vaikams vietos savivaldybės darželiuose neatsirado. O, pavyzdžiui, vienintelė sąlyga, kurią kompensacijos gavėjams kelia Klaipėdos savivaldybė, – vaikas turi gyventi Klaipėdoje. Vilniuje planuojama, kad kompensaciją gavę tėvai vis tiek galės laukti eilėje į savivaldybės darželį, o sulaukę vietos pasirinkti: likti brangesniame, privačiame darželyje ir toliau gauti kompensaciją, ar pereiti į pigesnį, savivaldybės darželį.
„Tokiu atveju Vilniaus miesto vaikų, laukiančių eilės į darželius, sąrašas turėtų būti bendras. Nes dabar atsitiktų taip, kad vaikas lanko privatų darželį, į priėmimą nepakliūva, bet vis tiek pretenduoja į savivaldybės darželį. Jei privatūs darželiai naudojasi valstybės mokyklinio krepšelio lėšomis ir dar gauna savivaldybės kompensaciją, padengiančią dalį mokesčio kainos, nereikėtų taip stipriai atskirti privačių ir savivaldybės įstaigų, privatūs darželiai turėtų būti bendrose eilėse“, – kad vienoda priėmimo sistema būtų teisingesnė, svarsto Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos direktorė, Vilniaus darželio „Dainorėliai“ vadovė Liucija Milašauskienė.
Kai kurie tokios tvarkos kritikai – kategoriški: savivaldybės biudžeto lėšos yra dotacija privatininkams, kurie, be didelių mokesčių iš tėvų, iš valstybės lėšų gauna dar ir ikimokyklinuko krepšelį. Tačiau savivaldybių atstovai atsako, kad kas mėnesį atseikėti tėvams šimtą eurų yra kur kas pigiau, nei patiems pristatyti naujų darželių, kurie vėliau, gimstamumui mažėjant, ištuštės. Be to, vaiko išlaikymas savivaldybės darželyje atsieina du tris kartus brangiau nei šimto eurų kompensacija tėvams. O ir ta parama ne amžina: gali būti mokama tol, kol trūks vietų darželiuose.
„Jei vietų darželiuose trūktų kasmet, būtų galima galvoti apie vienus sprendimus, savivaldybė investuotų į darželių plėtrą, statytų naujus pastatus ir t.t. Bet matome, kad jau po kelerių metų tokios problemos gali nebelikti, nes gimstamumo rodikliai traukiasi. Taigi, jei būtume investavę į naujų darželių statybą, liktume įsprausti į kampą. Neužtenka vien pastatyti pastatą, kuris kainuoja, – vaiko išlaikymas darželyje savivaldybei dar atsieina mažiausiai 800 litų (apie 230 eurų)“, – teorinius būdus spręsti darželių trūkumą aptaria Kauno vicemeras Simonas Kairys.
Klaipėdoje, Kaune, jo rajone sprendimo mokėti privačius darželius lankančių vaikų tėvams kompensaciją priežastys tokios pat kaip Vilniuje – ilga šeimų, laukiančių galimybės patekti į darželį, eilė ir vietų juose trūkumas. „Veido“ kalbinti šių savivaldybių atstovai sutaria, kad ikimokyklinio ugdymo funkciją turinčios savivaldybės negali vietų darželinukams trūkumo problemos spręsti trumparegiškai: brangiai pristatyti naujų darželių, o vėliau, kai jie liks pustuščiai, vėl galvoti, ką daryti. Todėl reikėtų pasitelkti privačią iniciatyvą, kad daugiau ikimokyklinio ugdymo vietų pasiūlytų privatūs darželiai.
Vilniuje, svarstant privačios kompensacijos galimybę ir aiškinantis nevalstybinių darželių poreikius, paaiškėjo, kad pagrindinė kliūtis, stabdanti jų tinklo plėtrą, yra tinkamų patalpų trūkumas.
„Klaužados“ Vilniuje įkūrėja V.Grigoraitienė sako, kad patalpų trūkumas yra bene didžiausia kliūtis privačių darželių plėtrai, todėl bet kokios savivaldybių pastangos – išnuomoti tinkamas patalpas už mažesnį nuomos mokestį ar lengvatinėmis sąlygomis pasiūlyti naudoti joms priklausantį turtą turėtų būti paskata naujiems darželiams kurtis.
„Patalpos – didžiausia tokių įstaigų problema. Jos turi atitikti visas higienos normas, turi būti tinkamos, kad galėtum jas visiškai sutvarkyti ir pritaikyti vaikų poreikiams. Tačiau higienos normos, reikalavimai jau supaprastinti. Jie nebėra tokie bauginantys, kokie buvo prieš penkerius metus iki pokyčių, todėl svarbiausia yra tinkamos patalpos“, – primena V.Grigoraitienė.
Paklausta, ar Lietuvoje darželių trūkumo klausimą būtų galima spręsti šeimos darželiais, centrais, kai gyvenvietėse kuriasi mini grupės, kuriose yra po kelis vaikus, „Klaužados“ įkūrėja sako, kad šis scenarijus visai realus. Lietuvoje jau yra legaliai veikiančių tokių mini darželių. Taigi, nors ikimokyklinio ugdymo įstaigai įsteigti keliami ir griežti reikalavimai, norint įkurti tokį mini darželį, juos įgyvendinti tikrai įmanoma. Svarstydama apie tradicinių darželių alternatyvas, įvairesnes ugdymo įstaigų formas, V.Grigoraitienė užsimena ir apie kitą galimybę. Ji, nors Vakaruose ir populiari, Lietuvoje dar neįprasta: tai darželiai, vaikų dienos centrai, įkuriami verslo centruose, ten pat, kur dieną leidžia darželinukų tėvai.
Iš savivaldybių, apsisprendusių dėl kompensacijos, kuri sumažintų privačių darželių mokestį, mažiausiai vaikų, negaunančių darželio, yra Klaipėdoje. Čia ikimokyklinio ugdymo įstaigas lanko beveik 8,8 tūkst. darželinukų, o eilės laukia 600 vaikų. Uostamiestyje veikia aštuoni privatūs darželiai, kuriuos lanko apie 250 vaikų. Skaičiuojama, kad šiemet jie galėtų priimti beveik trečdalį tų, kurie į savivaldybės darželius nepatenka, – 129 vaikus.
„Kompensaciją esame numatę visiems tėvams, kurių vaikai lanko privačius darželius: ir tiems, kurie juos jau lanko, ir tiems, kurie užimtų tas 129 laisvas vietas, esančias privačiuose miesto darželiuose. Žinoma, norėtųsi dalį darželio kainos kompensuoti tik naujiems, tiems, kurie privačius darželius ims lankyti nuo šių mokslo metų, tačiau atsirastų nelygybė“, – komentuoja Klaipėdos miesto savivaldybės Planavimo ir analizės skyriaus vedėja Jolanta Ceplienė.
Klaipėdos biudžetui kompensacija šiais metais – už keturis mokslo metų mėnesius – kainuotų 152 tūkst. eurų. Kokios išlaidos daliai privataus darželio kainos padengti laukia 2016 m. – dar neaišku, bet apytikriai tai galėtų atsieiti beveik pusę milijono eurų. J.Ceplienė skaičiuoja, kad tokios išlaidos vis tiek mažesnės nei vaiko išlaikymas savivaldybės darželyje. Todėl neatsitiktinai pasirinkta ir būtent tokia kompensacijos suma. Pernai 352 litus iš 664 litų vaiko darželio kainos kompensavo savivaldybė, todėl ir pasirinktas savivaldybės skiriamai sumai artimiausias dydis – 345 litai, arba šimtas eurų.
Kol kas Klaipėdos savivaldybė laukia rugsėjo, kad pamatytų tokio sprendimo naudą: kiek vaikų užims laisvas privačių darželių siūlomas vietas. Tačiau jau dabar matyti, kad sprendimas buvo naudingas ir kitam tikslui – privačių darželių skaičiaus didinimui. Pasak J.Ceplienės, yra bent du neįregistruoti darželiai, kurie šiuo metu ieško patalpų ir netrukus planuoja pradėti veiklą, todėl visai gali būti, kad privačiuose darželiuose vaikams atsiras dar daugiau vietų, nei esama dabar veikiančiuose aštuoniuose.
„Be to, privatiems darželiams steigti siūlome dar vienas patalpas, kurios priklausė Moksleivių saviraiškos centrui. Kai kurios privačios įstaigos norėtų įkurti darželius, bet neranda jiems patalpų. Taigi privatiems darželiams ar mokykloms mes leidžiame naudotis jiems tinkamomis patalpomis ir nemokėti nuomos mokesčio. Jie prižiūri turtą ir atsiskaito tik už komunalines paslaugas. Tokiu tarybos sprendimu siekiama paskatinti, palaikyti privačias ugdymo įstaigas, kurios gauna mokinio krepšelio pinigus, bet lėšų iš savivaldybės biudžeto negauna“, – kitas savivaldybės paskatas privatiems darželiams steigti aptaria J.Ceplienė.
Nuo liepos 1 d. šimto eurų kompensaciją lankančių privačius darželius vaikų tėvams įteisinusi Kauno miesto savivaldybė eiles į darželius trumpina ir kitais būdais. Prie buvusių mokyklų įkuriami daugiafunkciai centrai, sumažinta verslo liudijimo kaina auklių veiklai, kad tėvai, be savivaldybės ir privataus darželio, turėtų dar vieną vaikų priežiūros ir ugdymo alternatyvą.
Kauno vicemeras S.Kairys sako, kad planuojama atlikti ir išsamią savivaldybės darželių vietų apžiūrą, po kurios gali paaiškėti, jog savivaldybei priklausančiuose darželiuose yra daugiau laisvų vietų, nei manyta. „Esu girdėjęs atvejų, kad Vilniuje po tokios inventorizacijos atsirado dar nemažai laisvų vietų“, – komentuoja S.Kairys.
Kauno savivaldybė 700 vaikų, laukiančių eilės į darželį, sąrašą taip pat tikisi sumažinti šimto eurų kompensacija. Tačiau ji būtų skiriama tik tiems vaikams, kurie nepateko į savivaldybės darželį. „Numatyta, kad pretenduoti į paramą gali tik tie vaikai, kurie negavo vietos savivaldybei priklausančiame darželyje. Taip yra todėl, kad didėtų vaikų, kurie pakliūva į ugdymo įstaigas, skaičius, – paaiškina Kauno vicemeras. – Nemanau, kad dėl to kiltų problemų. Žmonės vis tiek sieks patekti pirmiausia į savivaldybės darželį. Siekiame ne paremti tuos, kurie privačius darželius jau lanko, bet kad daugiau vaikų lankytų ikimokyklinio ugdymo įstaigas.“
Kauno rajono savivaldybė mažesnę, 72 eurų kompensaciją taiko jau nuo 2014 m. rugpjūčio. Pirmoji savivaldybė, pasitelkusi kompensaciją privačius darželius lankančių darželinukų tėvams paremti, galėtų patvirtinti, kad 70–80 tūkst. eurų per metus kainuojanti priemonė pasiteisino: darželius ne tik lanko daugiau vaikų, bet ir kuriasi daugiau privačių darželių. Per pusantrų metų Kauno rajone – Karmėlavos, Akademijos, Domeikavos seniūnijoje ir Ringaudų kvartale buvo įkurti keturi privatūs darželiai, kurių devynios grupės priėmė šimtą vaikų.
„Kiek kalbėjausi su šių privačių įstaigų atstovais, grupių komplektavimas vyksta. Ir tėvai, ir pedagogai kompensaciją vertina gerai, – sako Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas. – Jau matome paramos rezultatus, todėl ir toliau su verslu ieškome būdų, kaip naujuose gyvenamųjų namų kvartaluose atrasti erdvės socialinėms švietimo paslaugoms. Juk jų prieinamumas lemia savivaldybės patrauklumą, gyvenimo kokybę, patogumą.“
Iš viso Kauno rajone per metus atsirado 22 darželio grupės, kurios priėmė 300 vaikų, o palyginti su 2008 m., ikimokykliniame ugdyme dalyvauja beveik tūkstančiu vaikų daugiau. Tačiau eilėje į darželį dar laukia apie tūkstantį vaikų. Pavyzdžiui, vien tankiai apgyventoje Noreikiškių seniūnijoje darželių vietų trūksta 500 vaikų.
V.Makūnas pasakoja, kad kompensacija nebuvo vienintelė priemonė darželių prieinamumui didinti. Savivaldybė taip pat ieškojo vietų, kuriose būtų ugdomi vaikai. Pavyzdžiui, bendrojo ugdymo mokyklose įkurtos priešmokyklinio ugdymo erdvės, Ringauduose, Liučiūnuose, Kačerginėje prie mokyklų pradėjo veikti rekonstruoti daugiafunkciai centrai, kuriuos planuojama įrengti dar dviejose seniūnijose.
„Siekiame pritaikyti savivaldybės turtą, jau esančias patalpas darželiams. Aleksandro Stulginskio universitetui priklausančiose patalpose spalį planuojame atidaryti keturias grupes, Garliavoje, buvusiose nuovados patalpose, – dar penkias grupes, Mastaičiuose planuojame įkurti daugiafunkcį centrą, – vardija Kauno rajono savivaldybės meras. – Tokias problemas galima spręsti tik kompleksinėmis priemonėmis, todėl tikiuosi, kad ir Vyriausybė prisidės prie darželių prieinamumo didinimo tokiuose rajonuose, kuriuose demografinė padėtis yra kitokia nei visoje Lietuvoje. Turime gyvenviečių, kuriose gyventojų daugėja, todėl spręsti švietimo, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo prieinamumo klausimą – svarbus iššūkis.“
Gabija Sabaliauskaitė
Loading ...