Atliekų tvarkymo problemos audrina visuomenę, minėtos srities reglamentavimas piktina verslą. Verslininkai mano, kad Aplinkos ministerijai nepakanka potencijos atliekų tvarkymo problemoms spręsti.

Pastaruoju metu atliekų tvarkymu susidomėjo Vyriausybė ir, verslininkų prašoma, perėmė iniciatyvą iš Aplinkos ministerijos bei sudarė darbo grupę atliekų tvarkymo problemoms spręsti. Seimo nariai kreipėsi į Valstybės kontrolę, prašydami atlikti atliekų tvarkymo auditą. Prezidentė taip pat neliko abejinga gyventojų skundams, apsilankė sąvartyne ir atkreipė dėmesį į ydingą Aplinkos ministerijos darbą.

Akivaizdu, kad Aplinkos ministerija sulaukė visuotinio dėmesio. Juk tvarkant atliekas svarbiausia žmones apsaugoti nuo pavojingo poveikio ir tausoti gamtos išteklius. Tai įmanoma tik perdirbant viską, ką įmanoma perdirbti.

Lietuvoje, regis, nepasiektas nei pirmasis, nei antrasis tikslas. Ar Aplinkos ministerija iš tiesų pajėgi situaciją pakeisti?
Aplinkos apsaugos viceministrui Aleksandrui Spruogiui, atliekų tvarkymo srityje triūsiančiam ne vienus metus, uždavėme keletą kritiškų klausimų, tačiau jis, pasirodo, neturi laiko, taigi klausimus peradresavo savo pavaldinei – ministerijos Atliekų departamento direktorei Vilmai Karosienei. Į “Veido” klausimus taip pat atsakė ir Lietuvos smulkiojo bei vidutinio verslo tarybos narė, aplinkosaugos darbo grupės vadovė Vilma Martinkaitienė.

O Kazokiškės smirdi!

– Atliekų tvarkymą Vyriausybė įvardija kaip prioritetinę sritį. ES nuolat skiria lėšų atliekų tvarkymo sistemai modernizuoti. Tačiau nauji brangūs sąvartynai taip ir netapo modernūs, jie į aplinką skleidžia smarvę ir kenksmingas dujas. Atliekos iš namų ūkių, gamybos įmonių ir toliau neperdirbtos keliauja į sąvartynus. Kenčia žmonės, prarandami gamtos ištekliai, o sąvartynai itin sparčiai pildomi. Kas turėtų prisiimti atsakomybę už tokią netvarką atliekų tvarkymo srityje?

Vilma Karosienė: Kad būtų sumažinta aplinkos tarša, vietoje 800 reikalavimų neatitikusių sąvartynų ir atliekomis užterštų teritorijų įrengta 11 regioninių nepavojingų atliekų sąvartynų, atitinkančių ES teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Tai yra sąvartynai įrengti nepralaidžiu dugnu, įdiegta sąvartyno dujų ir filtrato surinkimo bei valymo sistema, prie kai kurių sąvartynų diegiamos atliekų rūšiavimo linijos. Į aplinką išsiskiria mažiau kenksmingų dujų, nei jų išsiskirdavo iš 800 sąvartynų. Be to, iš jų išsiskiriantis filtratas teršdavo dirvožemį ir vandenį. Senieji sąvartynai uždaryti arba šiuo metu uždarinėjami, vežti atliekas į senuosius reikalavimų neatitinkančius sąvartynus uždrausta nuo 2009 m. liepos.

Vilma Martinkaitienė: Visiškai aišku, kad už atliekų tvarkymo rezultatus atsakinga Aplinkos ministerija. Asmeninę atsakomybę turėtų prisiimti viceministras Aleksandras Spruogis, kuris ministerijoje atliekų tvarkymą kuruoja jau aštuonerius metus ir visiškai sujaukė šią sritį dirbdamas ankstesnėse Vyriausybėse. Reikia pripažinti, kad politikai dar ir šiandien nepagrįstai Aplinkos ministerijos veiklos sferą laiko mažiau svarbia nei kitų ministerijų.

Aplinkos ministerijos darbo kokybė turi įtakos daugiabučių namų priežiūros, teritorijų planavimo, statybų priežiūros, atliekų tvarkymo, oro bei vandens telkinių taršos problemoms. Tai sudėtingi, visuomenei svarbūs ir apleisti klausimai.

– Piketuojantiems prieš Kazokiškių sąvartyno statybą gyventojams buvo žadama, kad sąvartynai bus modernūs ir neskleis jokios smarvės. Deja, yra kitaip.

V.Karosienė: Už tinkamą Kazokiškėse esančio sąvartyno įrengimą ir eksploatavimą atsakingas Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras. 2010 m. liepą Kazokiškių sąvartyne įdiegta priverstinė sąvartyno dujų surinkimo sistema, kuriai esant sąvartyno “kūne” susidarančios dujos yra surenkamos ir deginamos fakele. Manome, kad kvapų problemą padės spęsti planuojami diegti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai ir kiti atliekų tvarkymo infrastruktūros objektai. Sąvartynuose išsiskiriantiems kvapams mažinti imamasi ir papildomų priemonių: Vilniaus regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne kovai su nemaloniais kvapais įsigytas šalto rūko generatorius, kuriuo skleidžiama speciali, nepavojinga žmonėms ir aplinkai medžiaga, neutralizuojanti nemalonius kvapus.

V.Martinkaitienė: Gyventojų interesai mūsų šalyje pažeidžiami nuolat. Viena priežasčių – valstybės tarnautojų neliečiamybė. Pagal šiandien galiojančius įstatymus pareigų neatliekančio valstybės tarnautojo praktiškai neįmanoma nei nubausti, nei atleisti iš pareigų. Todėl jie ir viešpatauja – nesiskaito su žmonėmis, įstatymais, valstybės interesais. Ministrai ateina ir išeina, o problemos lieka, nes valstybės tarnautojai lieka…

Pasaulis rūšiuoja – mes deginsim

– Aplinkos ministerija remia atliekų deginimo idėją ir yra suplanavusi skirti tam ES lėšų. Kodėl Aplinkos ministerija remia patį brangiausią ir gyventojų aštriai krituojamą atliekų tvarkymo būdą? Ar užteks Lietuvoje atliekų, norint aprūpinti kuru deginimo įmones? Ar atliekų deginimas išspręs problemas, o gal jas padidins?

V.Karosienė: Pagal Lietuvos atliekų tvarkymo įstatymą už komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimą atsakingos savivaldybių institucijos, todėl jos priima sprendimus dėl atliekų tvarkymo būdų, atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų, parenka atliekų tvarkytojus, nustato komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas, dalyvaujančių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę. Siekdamas visiško skaidrumo, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas šiemet birželio 11 d. pasirašė sutartį su nepriklausomais ekspertais – “CSD Ingenieure und Geologen” (Šveicarija) Lietuvos filialu dėl Vilniaus regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos (RKADG) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, dokumentų ekspertizės. Ekspertai privalo pateikti motyvuotus pasiūlymus dėl Vilniaus RKADG poveikio aplinkai vertinimo ir veiklos leistinumo pasirinktose vietose bei išvadas pristatyti visuomenei. Ekspertų išvadas planuojama gauti iki rugsėjo 11 d. Tik gavus ekspertų pasiūlymus, išnagrinėjus poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, visuomenės pastabas ir pasiūlymus dėl Vilniaus RKADG poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos ir veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu pasirinktose vietose, bus priimtas sprendimas.

V.Martinkaitienė: Aplinkos ministerija priėmė sprendimą skirti ES paramą deginimo įmonėms, nepaisydama visuomenės išdėstytų argumentų, nepateikdama duomenų apie lėšas, kurių pareikalaus įmonės statyba ir eksploatacija. Taip pat nepagrįsdama deginimo įmonės apsirūpinimo kuru. Olandija, Vokietija, Anglija susidūrė su atliekų trūkumu deginimo įmonėms, kai šalys pradėjo skatinti atliekų rūšiavimą ir perdirbimą. Jos priverstos vežtis deginti atliekas iš kitų šalių, pasilikdamos po deginimo likusį šlaką, pavojingus pelenus ir deginimo filtrus. Ar to siekia Lietuva?

Neigia konfliktą su verslininkais

– Kodėl taip sunkiai Lietuvoje sekasi suderinti aplinkosaugos ir verslo interesus? Verslininkų skundai pasiekia net ES. Ar verslininkai nori ignoruoti aplinkosaugos reikalavimus, ar Aplinkos ministerijos reikalavimai yra nekonkretūs ir nepagrįsti?

V.Karosienė: Mes manome, kad tarp skaidraus bei atsakingo verslo ir aplinkos apsaugos institucijų konflikto nėra.

V.Martinkaitienė: Pateiksiu iškalbingą pavyzdį. 2008 m. priimta nauja Atliekų tvarkymo direktyva, kurios reikalavimus Aplinkos ministerija turi perkelti į teisės aktus iki 2010 m. pabaigos. Iki termino pabaigos liko vos trys mėnesiai, tačiau Aplinkos ministerijos parengti projektai dar tebeguli ministerijos stalčiuose, nes verslą paralyžiuojančioms Aplinkos ministerijos idėjoms priešinasi ne tik verslas, joms nepritaria ir Konkurencijos taryba, Teisingumo ministerija, Ūkio ministerija, Vyriausybės kanceliarija. Atrodo, kad Aplinkos ministerija nepritaria Vyriausybės siekiams gerinti verslo sąlygas.

Verslas ir politikai vienys pajėgas

– Atliekų vežimas į sąvartynus – vis dar populiariausias atliekų tvarkymo būdas. Gal galite išvardyti, kokias konkrečias problemas reikia išspręsti, kad atliekos būtų rūšiuojamos ir perdirbamos, bet ne kaupiamos sąvartynuose?

V.Karosienė: Viena iš priemonių, skatinančių rūšiuoti atliekas, – konteineriai antrinėms žaliavoms surinkti. Tuo privalo pasirūpinti savivaldybės. Kadangi jos konteinerių sistemą kūrė vangiai, Aplinkos ministerija 2006–2008 m. savivaldybėms nupirko 13,5 tūkst. konteinerių, o šiemet jų planuojama nupirkti dar apie 6,1 tūkst. Taip gyventojams bus suteiktos galimybės rūšiuoti atliekas. Be to, Aplinkos ministerijos iniciatyva buvo vykdomos visuomenės švietimo akcijos, skatinančios rūšuoti atliekas.

V.Martinkaitienė: Pirmiausia reikia pripažinti, kad dabartinės sudėties Aplinkos ministerija nepajėgi išspręsti problemos. Būtina suvienyti įvairias galimas pajėgas klausimui spręsti. Atrodo, kad tai šiuo metu ir vyksta. Atliekų tvarkymu susidomėjusios visos institucijos.