Nesistebėkite tokiu pasisveikinimu: daugelį festivalio koncertų šįmet vienija Italijos tema. Todėl operos primadona Elyna Garanča soliniame koncerte atliks ne tik operų arijas, bet ir neapolietiškas dainas, premjerai rengiamos Vincenzo Bellini operos „Kapulečiai ir Montekiai“ veiksmas, be abejo, vyks Veronoje, o Milane įsikūrusi kompozitorė Justė Janulytė violončelės solo savo kūrinio premjeroje patikės italui Mario Brunello.

Renata BALTA

Buongiorno Vilniaus festivalis savo publikai tars jau birželio 5-ąją Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Tą vakarą prestižinė scena bus patikėta keturiasdešimtmetei latvių primadonai Elynai Garančai, Vilniuje koncertuosiančiai pirmą kartą.

E.Garanča – viena iš to rango operos primadonų, kurių vardą tariant tautybė jau nebeturi reikšmės. Žurnalistai ją taikliai praminė Donna Baltika – operos didike, kilusia nuo Baltijos krantų.

Ir jie teisūs: dainininkė užaugo Rygos centre, netoli Dauguvos ir keleivinių keltų prieplaukos esančiame Strielnieku gatvės rajone. Jos tėtis buvo choro dirigentas, o mama – dainininkė ir vokalo pedagogė. Tėvų raginama Elyna, kaip ir trejais metais vyresnis jos brolis Janis, baigė muzikos mokyklos fortepijono klasę, nors jautė, kad pianiste tikrai netaps. Po abitūros egzaminų mergina stojo į aktorystės studijas, bet nesėkmingai. Tik tuomet pradėjo daugiau laiko skirti savo vokalui.

„Pamenu, jaunystėje pasileisdavau Jessye Norman plokštelę su garsiąja Normos arija „Casta Diva“, septynis kartus išklausau, aštuntą pati mėginu dainuoti. O iš kiemo rusiškai atsklinda: „Nustok baubti, karve!“ Beje, pastabų sulaukiau ir gerokai vėliau, kai jau gyvenau Vienoje ir dirbau šio miesto valstybinėje operoje. Spektakliams ruošdavausi namie, kol muzikalus kaimynas kartą patarė: „Gal jau liaukitės. Bent jau būtų bosas, o čia – viso labo lyrinis mecosopranas…“ – prisimena E.Garanča.

Nuo to laiko ji stengiasi repetuoti tik teatruose. Tačiau savo valdose Sevilijoje atokiau nuo pagrindinio pastato solistė turi įsirengusi atskirą namelį, kuriame yra ir, anot jos, klyksmo kambarys.

E.Garančos kopimas į operos viršukalnes prasidėjo dar studijuojant Latvijos muzikos akademijoje. Laimėjusi keletą prestižinių tarptautinių konkursų ji ryžosi išvykti dirbti į Vokietiją: iš pradžių į Meiningeno „Südthüringischer Staatstheater“, vėliau – į Frankfurto operą. Rygon grįžo tik išlaikyti akademijos baigiamųjų egzaminų.

„Gyventi vienai užsienyje nuo 22-ejų nebuvo lengva, tuo labiau gerai nemokant vokiečių kalbos. Jos mokiausi iš knygų, savo kolegų ir kvailų rytinių TV pokalbių laidų, mat vakarais turėdavau dirbti teatre“, – prisimena E.Garanča.

Jos, kaip operos solistės, profesionalus debiutas įvyko irgi Meiningene: tai buvo Oktaviano partija Richardo Strausso operoje „Rožės kavalierius“. Kaip ir daugeliui mecosopranų, karjerą jai teko pradėti nuo „vaidmenų su kelnėmis“: Frankfurte jos laukė Jonukas iš Engelberto Humperdincko operos „Jonukas ir Grytutė“, o Zalcburgo festivalyje – Anijus iš Wolfgango A.Mozarto operos „Tito gailestingumas“. Būtent šis pastatymas išgarsino E.Garančos vardą Europoje.

„Taip jau yra: kai tau per dvidešimt, dainuoji nesuskaičiuojamus W.A.Mozarto operų berniukus. Pavyzdžiui, Kerubiną iš „Figaro vedybų“: stovi scenoje apžavėtas Grafienės, o kartu mokaisi iš jos vaidybos ir vokalinio meistriškumo subtilybių. Bet kai tau daugiau nei trisdešimt ir esi padainavęs Kerubiną bent 50 kartų, supranti, kad iš karjeros tikiesi šio to daugiau“, – neslepia solistė.

Jai pačiai ilgai „kelnėse“ lūkuriuoti neteko: 2005 m. E.Garanča pasirašo sutartį su „Deutsche Grammophon“, atsisako darbo trupėse ir pradeda kviestinės solistės karjerą.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-22-2017-m

Renata BALTRUŠAITYTĖ

Dvidešimtasis Vilniaus festivalis žada būti kaip reta prašmatnus: net pusę jo koncertų numatyta rengti ne Nacionalinėje filharmonijoje, o Nacionaliniame operos ir baleto teatre. O štai džiazo mėgėjams teks vykti į koncertų salę „Compensa“.

Klastinga ta vasara Vilniuje. Tikėkimės, sau­lė spinduliai, maloniai šildydami, įkypai tvieks Raudonojoje fojė, kai birželio

3-iosios vakarą garbinga publika joje vaikštinės prieš Vilniaus festivalio atidarymą. Ta publika iš­ranki – bet kuo jos nepapirksi (prisiminkime niurnančiuosius po naujametės Giacomo Puccini „Bo­he­mos“…). Tad šįkart jai „ant lėkštutės“ klojamas nebe operos rytojus, o pripažinti scenos vardai.

Tie vardai – rumuniški. Iškilmingą vakarą vilniečiams dainuos primadona sopranas Angela Gheorghiu, neretai vadinama ir viena gražiausių šiuo metu pasaulio operos scenoje kuriančių moterų. Tiesa tai ar ne – kiekvienas žiūrovas ga­lės susidaryti savo individualią ir neapskundžiamą nuomonę. Patarčiau įvertinti ir amžiaus faktorių – gražuolei, kadaise žurnalo FHM skaitytojų išrinktai seksualiausia pasaulio moterimi, dabar jau penkiasdešimt.

Turėdama plačią, tamsaus dramatinio tembro balso amplitudę, ji yra dainavusi ir Nedą Ruggero Leoncavallo „Pajacuose“, ir Margaritą Charles’io Gounod „Fauste“.

Iš Rumunijos provincijos kilusi garsenybė kartu su ne mažiau talentinga savo jaunesniąja seserimi, kuri vėliau žus nesulaukusi trisdešimtmečio, nuo mažens lankė muzikos mokyklą ir mokėsi dainuoti. Abi seserys baigė Nacionalinę muzikos akademiją Bukarešte. Angela debiutavo 1990 m. Mimi vaidmeniu G.Puccini operoje „Bohema“ Rumunijos nacionalinėje operoje, jos sesuo Elena – Gaetano Donizetti operos „Meilės eliksyras“ pastatyme Liono nacionalinėje operoje 1996 m. Ir – daugiau jau nieko sudainuoti ne­be­spėjo… O A.Gheorghiu, važinėdama po pa­saulio operos teatrus, užaugino ir išmokslino savo sesers dukterį Joaną.

Mėgstamiausi primadonos repertuaro vaidmenys – Violeta Giuseppe Verdi „Traviatoje“, Adina G.Donizetti „Meilės eliksyre“, Mimi „Bo­he­moje“ ir Magda rečiau statomoje G.Puccini ope­roje „Kregždutė“. Turėdama plačią, tamsaus dramatinio tembro balso amplitudę, ji yra dainavusi ir Nedą Ruggero Leoncavallo „Pajacuose“, ir Margaritą Charles’io Gounod „Fauste“. Tačiau dainininkei paklūsta ir „spinto“ spalvų reikalaujančios Toskos arijos to paties pavadinimo G.Puc­cini operoje bei Leonoros vaidmuo G.Verdi „Tru­ba­dū­re“.

Vis dėlto reikli sau ir kitiems gražuolė ne kartą yra atsisakiusi žymiausių operos teatrų siūlomų vaidmenų, kai jai neįtikdavo režisūrinės interpretacijos ar kostiumai. Įtakos jos pasirodymų tvarkaraščiams turėjo ir ilgai trukusios, permainingos, trumpais susitaikymais pažymėtos skyrybos su antruoju vyru prancūzų tenoru Ro­ber­to Alagna – buvę sutuoktiniai kurį laiką vengdavo dainuoti tuose pačiuose spektakliuose.

Marius Brenciu yra tapęs pirmuoju rumunų solistu, laimėjusiu BBC „Cardiff Singer of the World“ konkursą.

A.Gheorghiu neretai dainuoja ir aukščiausio rango koncertuose: jos balsas skambėjo atnaujintos karališkosios „Covent Garden“ operos atidaryme Londone 1999 m. ir „Malibran“ teatro atidaryme Venecijoje 2001 m. Taip pat ji 2005 m. atidarė naująjį operos teatrą Valensijoje. Yra dainavusi stebint Anglijos, Ispanijos, Nyderlandų karalienėms, taip pat JAV prezidentui Barackui Obamai.

Kartu su A.Gheorghiu Vilniuje dainuos jos tautietis 42-ejų metų tenoras Marius Brenciu. Jis yra tapęs pirmuoju rumunų solistu, laimėjusiu BBC „Cardiff Singer of the World“ konkursą. Yra kviečiamas į žymiausius pasaulio teatrus: „Metropolitan“ operą Niujorke, „Covent Gar­den“ Londone, Vienos „Staatsoper“ ir kitus.

Vilniuje abu rumunų solistai atliks gražiausias G.Verdi, G.Puccini, G.Donizetti, Geor­ges’o Bizet, Piotro Čaikovskio, Alfredo Ca­talani, Franzo Leháro kūrinių arijas.

Nuo „Requiem“ iki operų

Dar vienas balsingas Vilniaus festivalio sve­čias Nacionaliniame operos ir baleto teatre viešės birželio 15-osios, Okupacijos ir genocido dienos, vakarą. Tuomet čia skambės Hec­to­ro Berliozo „Requiem“, kuriame dainuos argentiniečių tenoras Gustavo Porta.

„Requiem“ prancūzų kompozitorius ro­man­tikas H.Berliozas sukūrė 1837 m., sulaukęs prašymo parašyti muziką 1830-ųjų revoliucijos aukų atminimui, ir pats vadino jį geriausiu savo kūriniu. Dramatiška muzikos paskirtis, veikiau katastrofos, o ne palaimingos ramybės nuojauta, nervingo jaudulio ir ryškių kontrastų priso­drintas skambesys lėmė tai, kad H.Berliozo kompozicija labai skiriasi nuo santūrių ir lyriškų W.A.Mozarto ir G.Verdi „Requiem“.

Birželio 7-ąją Nacionaliniame operos ir ba­leto teatre viešės Budapešto festivalio or­kest­ras, vadovaujamas dirigento Ivano Fischerio. Šis orkestras nėra toks „proginis“, kokiais priimta laikyti festivalinius orkestrus, ir gyvuoja jau tris dešimtmečius. Per savo karjerą koncertavo Vienos „Musikverein“ ir „Kon­­zerthaus“, Niujorko „Carnegie Hall“, Pa­­­ryžiaus „Theatre des Champs-Elysees“, Los Andželo „Holly­wood Bowl“, Frankfurto „Alte Oper“, Tokijo „Sun­tory Hall“, Ams­ter­damo „Con­cert­ge­bouw“, Londono „Royal Fes­tival Hall“ salėse.

Su Budapešto festivalio orkestru yra pasirodę seras Georgas Solti, lordas Yehudi Me­nu­­hinas, Kurtas Sanderlingas, Charlesas Du­toit, Gidonas Kremeris, Martha Argerich, Agnes Baltsa, Kiri Te Kanawa, Radu Lupu ir kitos muzikos įžymybės. O Vilniuje su svečių orkestru gros vengrų pianistas Denesas Varjonas. Kon­certo programoje – Igorio Stravinskio, Fe­renco Liszto ir Antonino Dvoržako simfoniniai kūriniai.

Į festivalio programą įtraukti ir dviejų šį sezoną Nacionaliniame operos ir baleto teatre pastatytų operų – Jules’io Massenet „Manon“ ir G.Ver­di „Don Karlo“ spektakliai. Tai proga juos pamatyti Vilniaus festivalį stebintiems užsienio svečiams ir dar viena galimybė į premjeras nesuskubusiems lietuviams.

Dedikacijos draugams

Dabar persikelkime į Nacionalinę filharmoniją ir pažvelkime, kokius renginius Vilniaus festivalis siūlo joje. Beje, einančius į salę klausytojus čia fojė pasitiks festivalio jubiliejui skirta jo istorinių plakatų ekspozicija. Nemažai muzikos mėgėjų dar puikiai prisimena pirmąjį Gintauto Kėvišo, tuomet vadovavusio Nacionalinei filharmonijai, 1997 m. organizuotą tarptautinį Vilniaus festivalį. Ir štai – plakatų prisirinko jau dvi dešimtys.

Birželio 5-ąją festivalis atiduos pagarbos duoklę kompozitoriui Faustui Latėnui, šią savaitę atšventusiam 60-mečio sukaktį. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato kūrinius autoriniame koncerte „Muzika kaip teatras“ atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Čiurlionio kvartetas, violončelininkas Davidas Geringas ir visas būrys lietuvių muzikantų.

„Man atrodo, kad visą savo koncertinę muziką aš jau sukūriau. Parašiau ją, kaip ir daugelis kitų kūrėjų, iki 35–36 metų. Vėliau dažnas tik tobulina, ką jau yra sukūręs. Nesiskundžiu – mano koncertinė muzika iki šiol skamba. Ir ne tik Lietuvoje“, – ramiai naują savo gyvenimo dešimtmetį pasitinka kompozitorius.

Birželio 9-osios koncertas bus skirtas legendinio violončelininko, pasaulinio garso menininko ir humanisto Mstislavo Rostropovičiaus (1927– 2007) atminimui. Būtent jo diriguojamas ba­leto spektaklis „Romeo ir Džuljeta“ 1997 m. ir pradėjo Vilniaus festivalių istoriją. M.Rost­ro­po­vi­čius  dar aštuntajame dešimtmetyje Vilniuje yra dirigavęs ir G.Puccini „Toskos“ spektaklį, kuriame pagrindinius vaidmenis atliko jo žmona Galina Vyš­nevs­ka­ja ir Virgilijus Noreika. 1993 m. čia surengė koncertą su Vašingtono simfoniniu orkestru, o 1995 m. Nacionalinės filharmonijos scenoje griežė garsųjį A.Dvoržako Koncertą violončelei.

Maestro atminimo vakare kartu su Lie­tu­vos nacionaliniu simfoniniu orkestru gros bu­vęs M.Rostropovičiaus labdaros bei paramos fon­do stipendininkas, Lietuvos ir tarptautinių kon­kursų laureatas, Liubeko ir Berlyno aukštosiose muzikos mokyklose studijavęs klarnetininkas Žilvinas Brazauskas.

Birželio 13-ąją festivalyje – dar viena dedikacija: Lietuvos kamerinis orkestras savo koncertą skiria Yehudi Menuhino (1916–1999) gimimo šimtmečiui. Lordas taip pat bendradarbiavo su daugeliu mūsų šalies muzikų bei kolektyvų. Vien su Lietuvos kameriniu orkestru ir Kauno valstybiniu choru buvo surengti 59 koncertai, įrašytos dvi oratorijos – G.F.Han­de­lio „Mesijas“ ir J.Haydno „Pasaulio sukūrimas“. Lietuvos kamerinio orkestro muzikantus ir Kauno choristus Y.Menuhinas švelniai va­dindavo „mano lietuviais“, o savo atsiminimų knygoje Lietuvos kamerinį orkestrą įvardijo kaip nuostabų.

Koncerte skambės Antonio Vivaldi „Metų laikai“, smuiko solo grieš dabartinis šio orkestro meno vadovas Sergejus Krylovas, taip pat A.Dvoržako Serenada styginiams. Bus pristatyta ir tradicinė Vilniaus festivalio premjera – Loretos Narvilaitės opusas „Į krantą jūra krenta“ styginių orkestrui. Kūrinys pavadintas pagal Antano A.Jonyno eilėraštį.

Birželio 20-ąją savo rečitalį festivalyje su­rengs pianistė Mūza Rubackytė. Šįkart jos pa­si­r­inkti autoriai – tai vidinių prieštaravimų ku­pi­nas Robertas Schumannas, tarp dailės ir mu­zi­kos besiblaškantis Mikalojus Kons­tan­tinas Čiur­lionis bei nuo revoliucinio režimo Ame­ri­ko­je slapstęsis Sergejus Prokofjevas.

Pavargusiems nuo įprasto skambesio

Birželio 10-ąją Nacionalinėje filharmonijoje viešės jau dešimtmetį gyvuojantis Belgijos baroko orkestras „B’Rock“ – vienas žymiausių pasaulyje baroko muziką atliekančių kolektyvų. Jo pasirodymai visada teatrališki ir kupini staigmenų. Įvairiataučiam, kaip ir pridera Belgijai, orkestrui vadovauja rusų pianistas Aleksandras Mel­ni­ko­vas, žinomas kaip senosios muzikos interpretatorius, daugelį metų grojantis istoriniais instrumentais. „B’Rock“ repertuaro pagrindą sudaro XVII–XVIII amžiaus kūriniai, tačiau nevengiama atlikti ir šiuolaikinės muzikos. O vilniečiams svečiai pristatys W.A.Mozarto kūrinių programą.

Paklusdamas ilgametei tradicijai, jubiliejinis festivalis atsisveikins su klausytojais džiazo melodijomis. Birželio 21 d. koncertų salėje „Com­pen­sa“ koncertuos kubietis fleitininkas Orlando Valle Maraca ir jo Lotynų Amerikos džiazo žvaigždžių septetas. „Šiandien Kubos menininkai mažai tesidomi savo šaknimis, o man grįžti prie jų labai svarbu“, – teigia O.Valle Maraca.

Vilniuje skambėsianti programa – tai muzikinis sapnas, liudijantis, kad prigimčių skirtumai gali tapti bendrumais. Talentingų muzikantų koncertuose, kad ir kur jie vyktų, išnyksta politinės ir ekonominės sienos, o lieka tik muzika, šypsenos ir kūrybinė laisvė.

Mettis

Kitą savaitę prasidėsiančiame Vilniaus festivalyje pirmą kartą koncertuos lietuvių styginių kvartetas „Mettis“. Susipažinkime su jo nariais – keturiais jaunais vaikinais, pernai pradėjusiais studijas Europos kamerinės muzikos akademijoje (ECMA).

Nė vienas iš jų nėra kilęs iš Vilniaus: Karolis Rudokas – iš Ukmergės, Bernardas Petrauskas – iš Klaipėdos, Kostas Tumosa ir Rokas Vaitkevičius – kauniečiai. Pirmieji du – Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai, o abu iš Kauno kilę stygininkai susipažino mokydamiesi J.Naujalio muzikos mokykloje. Tačiau šiandien visi keturi sieja savo gyvenimą (o kartu – „Mettis“ kvarteto ateitį) su sostine: Kostas ir Rokas duonai užsidirba grieždami Lietuvos kameriniame orkestre, Bernardas ir Karolis – Nacionalinio operos ir baleto teatro simfoniniame orkestre. Styginių kvarteto repeticijoms stengiasi susitikti kasdien ir visi keturi tikisi sulaukti laikų, kai galės pragyventi iš bendrų „Mettis“ koncertų.

Į susitikimą Vilniuje vaikinai atėjo nešini naujutėlaičiais Klauso Ludwigo Clemento gamybos instrumentais, kuriuos jiems laikinai patikėjo šių muzikos instrumentų dirbtuvių, esančių Vokietijoje, atstovas. „Mettis“ muzikantai K.L.Clemento instrumentus Lietuvoje išbandys pirmieji. Jais vaikinai grieš ir Vilniaus festivalyje, kai pasirodys drauge su garsiu Italijos miesto Kremonos styginių kvartetu „Quartetto di Cremona“, atsivešiančiu trijų šimtmečių senumo instrumentus. Taigi šis festivalio koncertas pasižymės ne tik topografiniu dialogu tarp Lietuvos ir Italijos, bet ir skirtingo laikmečio meistrų darytų muzikos instrumentų sąskambiais.

„Naujuosius styginius rinkdamiesi išbandėme ir galime konstatuoti, kad tai –  modernūs, solistų klasės instrumentai. Kvartetui muzikinės darnos turėtų suteikti ir tai, kad dabar visi grosime tų pačių dirbtuvių gamybos instrumentais. Turėtų būti labai įdomi patirtis“, – teigia violončelininkas R.Vaitkevičius.

Būtent jis „Mettis“ kolektyve yra sukaupęs daugiausiai kamerinio muzikavimo patirties, mat įvairios sudėties ansambliuose griežė nuo pat studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pradžios. Galiausiai pabodo blaškytis ir su draugais nutarė kurti savo intensyviai dirbantį kvartetą. Pagrindiniu „Mettis“ kolektyvo pedagogu ir konsultantu Rokas vadina Muzikos ir teatro akademijos profesorių ir Valstybinio Vilniaus kvarteto violončelininką Augustiną Vasiliauską. Paramos vaikinai sulaukia ir iš Nacionalinės filharmonijos vadovybės, kurios dėka pirmąkart turės progą koncertuoti prestižiniame Vilniaus festivalyje.

Styginių kvartetų pasiūla Lietuvoje gausi: be didžiausią patirtį turinčių dviejų Nacionalinei filharmonijai priklausančių kolektyvų – Čiurlionio kvarteto ir Valstybinio Vilniaus kvarteto, čia nuolatos dirba ir koncertuoja Kauno styginių kvartetas, „Chordos“, „Art Vio“, „Mettis“ bendraamžiai – styginių kvartetas „Adora“ ir keletas kitų kolektyvų. Taigi tradicijos turtingos ir jauniesiems mokytis yra iš ko.

Europos mastu autoritetingiausiais šios rūšies ansambliais šiandien laikomi Austrijoje Hagenų šeimos įkurtas „Hagen Quartet“, dar vienas tos pačios šalies kvartetas „Artis“, žymus tuo, kad jo muzikantai (išskyrus violončelininką) mėgsta koncertuoti stovėdami, sudėtingų Ludwigo van Beethoveno kūrinių atlikimu pagarsėjęs  „Artemis“ kvartetas iš Vokietijos bei jaunų muzikantų suburtas „Ebene“ kvartetas Prancūzijoje. O 2008 m. Austrijoje savo veiklą nutraukusio Albano Bergo kvarteto įrašai vis dar laikomi sektinu pavyzdžiu visos Europos jauniesiems atlikėjams.

„Styginių kvartetų specifika tokia, kad, norėdami groti gerai, kaip sakė vienas mūsų užsienyje sutiktų pedagogų – prancūzų „Ysaye“ kvarteto altininkas Miguelis da Silva, muzikantai privalo bent dešimtį metų kasdien drauge repetuoti po keturias–šešias valandas. Tik tuomet susiformuoja vienas kito pojūtis  ir bendra garso intonacija“, – įsiminė Rokas.

Todėl vaikinai džiaugiasi, kad pernai kvartetas „Mettis“ tapo ECMA nariu. Dabar per dvejus metus jie turės galimybę tobulintis mažiausiai šešiose šios akademijos rengiamose sesijose, kuriose su jaunais muzikantais dirba patyrę iš visos Europos sukviesti pedagogai. Šių metų balandį vyrukai jau dalyvavo eilinėje ECMA sesijoje Osle, o neseniai grįžo iš Austrijos mieste Grafenege vykusios sesijos, kurioje pirmą kartą susitiko su „Quartetto di Cremona“ nariais ir repetavo Vilniuje abiejų kvartetų drauge griešimą Felixo Mendelssohno-Bartholdy oktetą.

Sesijai pasibaigus dar užsuko į tarptautinį styginių kvartetų festivalį Prancūzijos mieste Bordo, kur vyko altininko M.da Silvos meistriškumo kursai. Šiame festivalyje publika audringomis ovacijomis palydėjo „Mettis“ atliekamo Dmitrijaus Šostakovičiaus Trečiojo kvarteto interpretaciją, o baigiamajame koncerte lietuviams patikėta garbė kartu su pačiu M.da Silva atlikti Wolfgango Amadeaus Mozarto styginių kvintetą.

Meistriškumo pamokos ECMA sesijose – nemokamos, tačiau už kelionę ir pragyvenimą jose dalyvaujantys muzikantai privalo mokėti patys. O Norvegijos sostinė Oslas, kuriame anksčiau tobulinosi „Mettis“ vaikinai, – vienas brangiausių Europos miestų…

„Taip, norvegiškos kainos šiurpino ne tik mus, bet ir gerokai turtingesnius kolegas iš Vokietijos, Austrijos. Mums dar palyginti pasisekė: pavyko nusipirkti pigius skrydžio bilietus į Oslą ir netoli akademijos išsinuomoti nedidelį butuką. Todėl maistą gaminomės patys, nereikėdavo kaskart ieškoti kavinės“, – pasakoja smuikininkas K.Tumosa.

Darbotvarkė tokiuose kursuose sudaryta taip, kad muzikantams neliktų kada nuobodžiauti: pusę dešimtos ryto prasideda pirmoji pamoka, po jos kvartetas dirba savarankiškai, tada vėl pamoka, teorinės paskaitos, vakare – koncertas.

Repertuaras „Mettis“ kvartete parenkamas demokratiškai, atsižvelgiant į daugumos ansamblio narių nuomonę, tačiau jo pagrindą sudaro tarptautiniuose atlikėjų konkursuose kotiruojami kūriniai. Mat pasisėmę tarptautinės patirties kitąmet „Mettis“ vaikinai jau ketina išmėginti savo jėgas styginių kvartetų konkurse Bordo mieste Prancūzijoje. Reikalavimai programos atžvilgiu jame nėra griežtai apibrėžti, tačiau lietuviai greičiausiai nesiryš vertinimo komisijai pristatyti lietuviškų kūrinių: tarptautinei kamerinės muzikos bendruomenei jie nėra žinomi, taigi ir vertinti gali būti sudėtinga.

Stipriausi tarptautinėje arenoje „Mettis“ vaikinai, kaip ir dauguma Lietuvos atlikėjų, jaučiasi atlikdami rusų kompozitorių bei romantinio stiliaus repertuarą, nes iš savo pedagogų perėmė šios muzikos interpretavimo tradicijas. Atliekant Vienos klasikų (Josepho Haydno, W.A.Mozarto, L.van Beethoveno) muziką su kolegomis iš Vakarų Europos varžytis būtų sudėtinga. O styginių kvartetams šie kompozitoriai kūrė daug: J.Haydnui priskiriama daugiau kaip 80 tokių kūrinių, W.A.Mozartui – 26. L.van Beethovenas paliko 16 opusų styginių kvartetui, tačiau jie tokie sudėtingi, kad visus įtraukti į savo koncertines programas ryžtasi tik atitinkamos brandos sulaukę kolektyvai. Įveikti „visą Beethoveną“ – kone visų styginių kvartetų ilgametis tikslas.

„Klasikinė muzika kupina interpretavimo taisyklių, kurias būtina žinoti. Nes dažnai nutinka, kad grodamas tiesiog pasimeti tarp galimų traktavimo variantų ir dėl žinių stokos pasirenki ne pačius tinkamiausius. Pedagogai, su kuriais dirbame ECMA sesijose, ne tiek nurodinėja mūsų klaidas, kiek stengiasi perteikti supratimą, ką būtent vienu ar kitu kūriniu norėjo išreikšti kompozitorius “, – pasakoja smuikininkas Bernardas.

Vaikinai pripažįsta daugiausiai organizacinių ansamblio darbų patikintys altininkui Karoliui: jis – ir pagrindinis „Mettis“ vairuotojas, ir edukacinių koncertų vedėjas, ir spaudos atstovas. Bet mirktelėję priduria, kad taip ir turėtų būti, nes altui, rašydami kvartetus, kompozitoriai skiria mažiausiai natų, todėl altininkams tenka kitaip „atidirbti“. Tarkim, „Quartetto di Cremona“ organizacinius reikalus taip pat tvarko altininkas.

Kai „Mettis“ muzikantai išvažiavo į pirmuosius meistriškumo kursus užsienyje, Hatto Bayerle, Albano Bergo kvarteto įkūrėjas, jų pasiteiravo, ar jie geri draugai, ir patarė tarpusavio santykiuose išlaikyti dalykinį atstumą, nes taip paprasčiau dirbti. Muzikos istorija žino daug aršios nesantaikos styginiuose kvartetuose pavyzdžių.

Tarkim, daugiau nei šešis dešimtmečius Maskvoje veikusiame Beethoveno vardu pavadintame kvartete pirmasis ir antrasis smuikai tarpusavyje apskritai nesikalbėdavo, o pastabas vienas kitam perduodavo per trečią asmenį: „Pasakyk šitam, kad neimtų natos taip garsiai…“ Žymaus amerikiečių styginių kvarteto „Guarneri“, gyvavusio 45 metus, nariai atvykę gastrolių ne tik prašydavo atskirų kambarių, bet ir reikalaudavo, kad jų kambariai būtų skirtinguose viešbučio aukštuose. Ką jau kalbėti apie atskiras traukinio kupė keliaujant…

„Kol kas panašių problemų neturime, į koncertus visi draugiškai keliaujame vienu automobiliu. Tiesa, kai susinešame instrumentus, jame būna ganėtinai ankšta“, –  pasakoja Rokas.

Po Vilniaus festivalio styginių kvartetas „Mettis“ kartu su vargonininke Renata Marcinkute-Lesieur išvyksta koncertuoti į Suomijai priklausančias Alandų salas. O kitų metų pradžioje jau numatytas kvarteto pasirodymas prestižinėje Londono „Wigmore Hall“ salėje, čia lietuviai koncertuos kartu su kitais ECMA globojamais atlikėjais.

Renata Baltrušaitytė

Vilniaus festivalis

Muzika. Birželio mėnesį sostinėje kultūringos muzikos mėgėjų laukia Vilniaus festivalis.

„Muzika nušviečia pasaulį“ – toks šiųmečio, jau devyniolikto, Vilniaus festivalio moto. Kone ryškiausias jo bruožas – tai, kad daugelyje koncertų scena bendram muzikavimui sukvies Lietuvos ir užsienio atlikėjus.

Tai matysime jau Vilniaus festivalio atidarymo koncerte. Jame Sergejaus Rachmaninovo Antrąjį fortepijoninį koncertą atliks spėjusi daugelį prestižinių Europos salių apkeliauti jaunosios kartos pianistė iš Gruzijos Khatia Buniatishvili. Trejų metų ji pradėjo mokytis skambinti fortepijonu, šešerių jau skambino su Tbilisio kameriniu orkestru, o būdama dešimties koncertavo Vakarų Europoje, Rusijoje, Ukrainoje, Armėnijoje, Izraelyje ir JAV. Šiandien K.Buniatishvili yra grojusi su Prancūzijos nacionaliniu, Londono filharmonijos, Paryžiaus, Los Andželo, Vienos simfoniniais orkestrais.

Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui tą vakarą taip pat vadovaus svečias – Estijoje gimęs, bet Niujorke užaugęs batutos meistras Kristjanas Järvi. Jis diriguos Vilniaus festivalio užsakyto Gedimino Gelgoto kūrinio „Extracultural“ premjerai Lietuvoje. Ją kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliks paties kompozitoriaus vadovaujamas ansamblis NIKO, dar žinomas kaip Naujų idėjų kamerinis orkestras. Pasaulinė G.Gelgoto „Extracultural“ premjera šių metų pradžioje įvyko legendinėje Leipcigo salėje „Gewandhaus“. Pats autorius teigia, kad kūrinio forma ir muzikos kalba nešabloniška, jame girdėti įvairiausių asociacijų, nuo europietiškojo baroko ar senųjų Rytų kultūrų atgarsių iki XX a. avangardo ar šiuolaikinės klubų muzikos ir repo.

Lietuvos kamerinis orkestras šįkart scenoje pasirodys kartu su mandolinos virtuozu iš Izraelio Avi Avitaliu, kuris klasikos koncertuose siekia reabilituoti mandoliną kaip solinį instrumentą, tad kartu su lietuviais atliks Johanno Sebastiano Bacho ir Antonio Vivaldi koncertų versijas mandolinai ir orkestrui. 2010 m. A.Avitalis pelnė „Grammy“ apdovanojimą kaip geriausias solistas, o 2012 m.  pasirašė išskirtinę sutartį su įrašų kompanija „Deutsche Grammophon“.

Antroji koncerto dalis bus skirta žymiausio nūdienos laikų estų kompozitoriaus Arvo Pärto aštuoniasdešimtmečiui. Šis autorius, jau senokai įsikūręs Vokietijoje, priskiriamas prie „mistinio minimalizmo“ srovės kūrėjų ir jau ketvirtus metus iš eilės, klasikinės muzikos duomenų bazės „Bachtrack“ liudijimu, pripažįstamas gyvuoju kompozitoriumi, kurio kūriniai pasaulyje atliekami dažniausiai. Vilniuje išgirsime A.Pärto kūrinius „Fratres“ ir „Tabula rasa“.

Festivalis ryžosi suvesti ir du styginių kvartetus – vos ketverius metus gyvuojantį jaunų muzikantų Vilniuje suburtą „Mettis“ bei geru dešimtmečiu „vyresnį“, Europoje jau gerai žinomą „Quartetto di Cremona“ iš Italijos miesto Kremonos. Be savarankiškai atliekamų Luigi Boccherini, Giuseppe’s Verdi, Philipo Glasso kūrinių, abu styginių kvartetai drauge atliks Felixo Mendelssohno-Bartholdy oktetą. O jei spėliojate, ką reiškia „Mettis“, – tai senovės graikų mitologinė figūra, viena iš Dzeuso dukterų, meno ir išminties deivė. Bendrinėje kalboje šis žodis apibūdina kokybę, kurios pasiekiama sumanumu, išradingumu ir įgūdžiais.

Su tradicinės baroko muzikos „rubrika“ Vilniaus festivalis šįmet pristatys Lietuvos ir Lenkijos valdovams dedikuotas J.S.Bacho kantatas. Vadinamąsias lenkiškąsias kantatas kompozitorius sukūrė Leipcige ir dedikavo tuometiniam Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui, Saksonijos kurfiurstui Augustui III Saksui, jo sutuoktinei Marijai Žozefai ir karalienei motinai Kristianai Eberhardinai. Savo pasaulietinėmis kantatomis J.S.Bachas pašlovino vieną seniausių Europoje valdovų Wettinų dinastiją.

Lietuvai ir Lenkijai svarbų muzikos paveldą Vilniuje pristatys svečiai iš Lenkijos – Vroclavo baroko orkestras, Vroclavo nacionalinio muzikos forumo choras, solistai ir dirigentas Andrzejus Kosendiakas. Būtent jis 2006 m. įkūrė vienintelį baroko orkestrą Lenkijoje, grojantį istoriniais instrumentais. Šis koncertas – tai penkiasdešimtojo Vroclavo muzikos festivalio „Wrastislavia Cantans“ dovana Vilniaus festivaliui.

Džiazo mėgėjams Vilniaus festivalis siūlo pasiklausyti pianisto ir įdomių projektų autoriaus Gregory Privato vadovaujamo įvairių rasių bei tautybių muzikantų kvinteto, kuriame groja gitaristas Manu Codjia, kontrabosininkas Jiri Slavikas, perkusininkas Adriano Tenorio bei multiinstrumentalistas Sonny Troupe. Pats G.Privatas muzikuoti ir komponuoti pradėjo dar mokykloje, o klasikinio fortepijono pamokas netrukus iškeitė į džiazo improvizacijas. Studijuodamas inžineriją Tulūzoje, koncertuodavo džiazo klubuose ir festivaliuose, o galiausiai su Karibų muziką pristatančia grupe išvyko užkariauti Paryžiaus.

Vilniuje svečiai iš Prancūzijos kartu su kviestiniu vokalistu iš Švedijos Gustavu Karlströmu pristatys autorinę programą „Cypario pasakojimai“, kuri išleista atskiru kompaktiniu albumu. Tai unikali kompozicija, džiazo muzikos kalba pasakojanti tikrą istoriją. Po 1902 m. įvykusio ugnikalnio išsiveržimo, sunaikinusio visą buvusią Martinikos sostinę Sen Pjerą ir jos gyventojus, vienintelis gyvas saloje išliko akmeniniame bunkeryje kalintas Louisas Auguste’as Cyparis (1875–1929). Vėliau jis tapo keliaujančio cirko „Barnum & Bailey“ žvaigžde ir gastrolėse pasakodavo apie savo stebuklingą išlikimą.

Tačiau didžiausią egzotikos dozę lietuviams šiais metais žada Pekino nacionalinės operos atvežamas spektaklis „Jangų giminės karvedės“. Jame pasakojama apie Jangų moteris, stojusias ginti tėvynės, kai jų vyrai žuvo nuo priešo rankos. Sieną saugojusiam vadui Jang Zongbao žuvus, jo šimtametė močiutė Še, užgniaužusi sielvartą, nutaria sunaikinti priešą ir ima vadovauti kariams. Viena iš karvedžių tapo ir Mu Guing, Jang Zongbao žmona. Ryžtingomis moterų pastangomis, sumanumu ir drąsa priešas buvo nugalėtas.

Pekino opera – bene sudėtingiausias ir turiningiausias kinų muzikinės dramos stilius, puoselėjamas Šiaurės Rytų Kinijoje. Jo istorija siekia dvyliktą amžių, bet šiais laikais pristatomas Pekino operos pavidalas susiklostė devynioliktame amžiuje, imperatorių Čingų dinastijos valdomuose rūmuose. Šiai operai būdingas išraiškos sąlyginumas, spalvingi atlikėjų drabužiai, išraiškingos kaukės, specifiniai judesiai. Pekino operos repertuarui priskiriama apie 1300 tradicinių ir šiuolaikinių veikalų, iš kurių 400 atliekami lig šiol. Juose aukštinami kilnūs karo vadai, smerkiami išdavikai, dažnai plėtojama meilės tema. 2010 m. Pekino opera buvo įtraukta į UNESCO reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Vilniaus festivalyje viešėsianti Pekino nacionalinės operos trupė įkūrta 1955 m. Per pastaruosius šešis dešimtmečius ji atliko daugiau kaip 600 įvairaus pobūdžio muzikinių spektaklių, sėkmingai rodomų visame pasaulyje. Trupė gastroliuodama jau aplankė daugiau kaip pusšimtį šalių. Apie visa tai svečiai iš Kinijos patys papasakos spektaklio išvakarėse rengiame susitikime, kuris susirinkusiems žiūrovams bus verčiamas į lietuvių kalbą.

Festivalį vainikuos pabaigos koncertas „Odė džiaugsmui“, kuriame kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru pasirodys pianistas iš Latvijos Vestardas Šimkus, pelnęs pirmąją premiją Marijos Canals tarptautiniame pianistų konkurse Budapešte.  Jis skambins Sergejaus Prokofjevo Trečiąjį koncertą fortepijonui ir orkestrui. Taip pat nuskambės latvių muzikos patriarcho Emilio Darzinio „Melancholiškas valsas“ – vienintelė išlikusi kompozitoriaus simfoninė partitūra, kurioje tautinės muzikos intonacijos meistriškai jungiamos su romantinėmis harmonijomis.

Festivalį užbaigs monumentali Ludwigo van Beethoveno Devintoji simfonija. Jai atlikti telkiamos įspūdingos pajėgos: tai Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro muzikantai, net du mišrūs chorai – Kauno valstybinis ir Nacionalinio operos ir baleto teatro bei keturi iš Latvijos, Vokietijos ir Rusijos atvykstantys solistai. Šiuo koncertu bus simboliškai paminėtas ir besibaigiantis Latvijos pirmininkavimas ES Tarybai.

2015 m. Vilniaus festivalio programa

Birželio 1 d. 19 val. Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje – Khatia Buniatishvili (fortepijonas, Gruzija), Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (dirigentas Kristjan Jarvi, JAV), ansamblis NIKO (vadovas Gediminas Gelgotas)

Birželio 2 d. 19 val. Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje – susitikimas su Pekino nacionalinės operos režisieriumi Sun Guiyuanu ir spektaklio „Jangų giminės karvedės“ solistais. Lektorius ir moderatorius – Kinijos centrinės televizijos (CCTV) tarptautinio kanalo prodiuseris ir Pekino operos ekspertas Xu Zhaoqunas

Birželio 3 d. 19 val. Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje – Avi Avitalis (mandolina, Izraelis), Džeraldas Bidva (smuikas), Vaiva Eidukaitytė-Storastienė (fortepijonas), Lietuvos kamerinis orkestras (vadovas ir dirigentas Sergejus Krylovas)

Birželio 4 d. 19 val. Nacionaliniame operos ir baleto teatre – Pekino nacionalinės operos spektaklis „Jangų giminės karvedės“ (pastatymo režisierius Sun Guiyuanas)

Birželio 7 d. 19 val. Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje – Gustavas Karlstromas (vokalas, Švedija), Gregory Privato kvintetas (Prancūzija)

Birželio 9 d. 19 val. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose – Vroclavo baroko orkestras (dirigentas Andrzejus Kosendiakas, Lenkija)

Birželio 11 d. 19 val. Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje – „Quartetto di Cremona“ (Italija), styginių kvartetas „Mettis“

Birželio 21 d. 19 val. Nacionaliniame operos ir baleto teatre – Vestardas Šimkus (fortepijonas, Latvija), Liene Kinča (sopranas, Latvija), Olesya Petrova (mecosopranas, Rusija), Andreasas Schageris (tenoras, Vokietija), Rihardas Mačanovskis (baritonas-bosas, Latvija), Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (dirigentas Modestas Pitrėnas), Kauno valstybinis choras, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro choras

BFL

Vilniaus festivalį šįmet patikėta atidaryti Lietuvos valstybiniam orkestrui

Anksčiau drebindavęs Lietuvą solidžia prestižiškumą pabrėžiančia reklama, pastaraisiais metais Vilniaus festivalis pastebimai pritilo. Kodėl?

Aiškintis galima dvejopai. Pirmoji versija optimistinė: tikrai vertybei, kuri kultūros rinkoje sukasi penkiolika metų, reklamos nebereikia, muzikos mėgėjų pasitikėjimo kreditą festivalio organizatoriai jau užsidirbo.

Antroji versija materialistinė: pernai netekęs ilgamečio rėmėjo – SEB banko, festivalis gyvena ne pačius lengviausius laikus. Šįmet jo biudžetas tesieks 400 tūkst. Lt (kartu su planuojamomis pajamomis), nors yra buvę metų, kai viršydavo du milijonus. Valstybės finansavimo dalis susitraukė penkis kartus, kuklesnis tapo ir sostinės savivaldybės indėlis.

“Taigi vėl nepamatysime didelio orkestro iš Europos, o festivalio užsakymu parašytas kūrinys nebebus tokio masto kaip anksčiau – simfonija, baletas ar oratorija”, – pripažino Vilniaus festivalio meno vadovas Gintautas Kėvišas.

Orkestrai savi, solistai – kviestiniai

Tas užsakytas kūrinys – Vokietijoje gyvenančio lietuvių kompozitoriaus Vykinto Baltako “commentum”, kurį ketvirtadienį publikai pristatys violončelininko Davido Geringo ir pianisto Iano Fountaino duetas. Nacionalinėje filharmonijoje tą vakarą skambės pasaulinė abiem atlikėjams dedikuoto kamerinio kūrinio premjera.

Nebeįperkamus užsienio simfoninius orkestrus scenoje pakeis saviškiai. Per festivalio atidarymą antradienį muzikuos Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas Valstybinis simfoninis orkestras, o po dviejų savaičių Nacionaliniame operos ir baleto teatre vykstant uždarymui – Roberto Šerveniko diriguojamas Nacionalinis simfoninis orkestras. Lietuvos kamerinis orkestras scenoje pasirodys su savo meno vadovu smuikininku Sergejumi Krylovu bei italų pianistu Bruno Canino.

Užtat iš Švedijos atkeliaus žymiausias Skandinavijos mušamųjų instrumentų ansamblis “Kroumata”. Kvartetas, pagarsėjęs sprogia koncertų energija ir išradingomis programomis, savo kūrybinėje “sąskaitoje” turi jau 220 pasaulinių premjerų ir šešiolika muzikos albumų.

Dar gausesnė delegacija į Vilnių atvyks iš Portugalijos. Šiuo metu Lietuvoje madingo tapusio fado (portugališkų romansų, Lisabonoje pagerbtų jiems skirtu muziejumi) dainininkė Cristina Branco scenoje pasirodys su keturių ją lydinčių muzikantų grupe.

Kiti festivalio svečiai – smuikininkas Vadimas Repinas, su Valstybiniu simfoniniu orkestru griešiantis Edouardo Lalo “Ispaniškąją simfoniją”, ir sopranas iš Slovėnijos Sabina Cvilak, su Nacionaliniu simfoniniu orkestru atliksianti italų kompozitoriui Nino Rotai dedikuotą programą. Šiam orkestrui tą vakarą diriguos kompozitoriaus sūnėnas Marcello Rota.

Teatre skambės V.Bartulio “Requiem”

Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, Nacionaliniame operos ir baleto teatre skambės monumentali kompozitoriaus Vidmanto Bartulio kompozicija “Requiem”, sutelksianti didžiausią šio festivalio atlikėjų būrį. Nacionaliniam simfoniniam orkestrui tą vakarą talkins pučiamųjų orkestras “Trimitas”, Kauno valstybinis choras ir berniukų bei jaunuolių choras “Ąžuoliukas”. Režisierius Romas Lileikis bei dailininkas Vytenis Lingys pasirūpins scenos vizualizacijomis, o solinės kūrinio partijos patikėtos operos solistams Sandrai Janušaitei, Egidijui Dauskurdžiui ir Vaidui Vyšniauskui.

Kiti “Vilniaus festivalio” koncertai vyks Nacionalinėje filharmonijoje. Visų renginių pradžia – 19 val.

Vilniaus festivalio programa

• Gegužės 31 d. – Vadimas Repinas (smuikas) ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras

• Birželio 2 d. – Davidas Geringas (violončelė), Ianas Fountainas (fortepijonas)

• Birželio 3 d. – Sergejus Krylovas (smuikas), Bruno Canino (fortepijonas), Lietuvos kamerinis orkestras

• Birželio 6 d. – mušamųjų instrumentų ansamblis “Kroumata”

• Birželio 7 d. – fado atlikėja Cristina Branco ir jos muzikantų grupė

• Birželio 9 d. – Sabina Cvilak (sopranas), Donatas Bagurskas (kontrabosas), Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras

• Birželio 14 d. – Vidmanto Bartulio “Requiem” Nacionaliniame operos ir baleto teatre

"Veido" archyvas

Antradienį prasidedančio ir iki birželio 14-osios vyksiančio XV-ojo Vilniaus festivalio atstovai svarsto, kaip išlaikyti šią sostinės kultūros šventę, teigia festivalio vykdančioji direktorė, Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė.

“Šiais metais XV-asis festivalis vyksta, kaip tik praėjus didžiajai krizei, ir krizės poveikį dar stipriai jaučiame, ypač biudžeto sandaroje. Tiek gaunamos visuomeninės ir valstybinės, tiek rėmėjų, kurie manydavo, kad embleminį Vilniaus miesto festivalį reikia palaikyti, lėšos sumažėjo. Jie dabar yra atsitraukę nuo paramos kultūrai, todėl sakyčiau, kad dabar – išlikimo variantas”, – BNS sakė festivalio atstovė.

Anot jos, šiemet ir festivalio apimtys yra mažesnės: nekviestas didelis užsienio orkestras, nėra didelio pastatymo, užsakytos vienas kūrinys – Vykinto Baltako “commentum”. Iš viso bus surengti septyni koncertai.

R. Prusevičienė teigė, kad svarstoma, ką daryti toliau, nes per pastaruosius trejus metus mokesčiai padidėjo nuo 15 iki 55 proc., biudžetas sumažėja kelis kartus . Jos duomenimis, 2008-aisiais festivalis turėjo 1,3 mln. litų biudžetą, šiemet – 430 tūkst. litų. Geriausiais 2000-2001 metais biudžetas viršijo 2 mln. litų.

“Mes nuolat kalbamės su kitais kultūrininkais, kitų festivalių organizatoriais. Sukūrę tokią meninę pridėtinę vertę (…), negalime taip paprastai pasiduoti ir iškristi iš Europos žemėlapio, esame vieni iš kelių Šiaurės ir Rytų Europos festivalių, esančių Europos festivalių asociacijos nariais. Tęsdami savo tarptautinį įdirbį ir Vilniaus miesto įvaizdžio tinkamą kūrimą, visi kartu surėmę pečius kokiu nos būdu tęsime, galbūt galvosime apie kitą formatą”, – kalbėjo festivalio vykdančioji direktorė.

Festivalį antradienį atidarys smuikininkas Vadimas Repinas ir Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras.

Ketvirtadienį klausytojai galės mėgautis violončelės meistro Davido Geringo ir britų pianisto Iano Fountaino (Jano Faunteno) duetu. Šis duetas pristatys minėto lietuvių kompozitoriaus V. Baltako naujo kūrinio “commentum”, dedikuoto D. Geringui ir I. Fountainui, pasaulinę premjerą.

Penktadienį orkestro muzikos programą pristatys Lietuvos kamerinis orkestras ir jo meno vadovas smuikininkas Sergejus Krylovas.

Birželio 6-ąją – Švedijos valstybės dieną – koncertuos žymiausias Skandinavijos mušamųjų instrumentų ansamblis “Kroumata”. Fado dainas birželio 7 dieną atliks portugalė Cristina Branco (Kristina Branku).

Paminėdamas italų filmų muzikos autoriaus Nino Rotos (1911-1979) gimimo 100-ąsias metines, birželio 9-ąją festivalis jam skirs simfoninės muzikos vakarą “Rota diriguoja Rotą”.

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas kompozitoriaus sūnėno Marcello Rotos (Marčelo Rotos), su dviem solistais – slovėnų dainininke Sabina Cvilak ir lietuvių kontrabosininku Donatu Bagursku – pristatys N. Rotos kūrybos retrospektyvą.

Baigiamajame festivalio koncerte birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, skambės daugiau kaip prieš dešimtmetį lietuvių kompozitoriaus Vidmanto Bartulio sukurta kompozicija “Requiem”.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje ją atliks operos solistai Sandra Janušaitė, Vaidas Vyšniauskas, Egidijus Dauskurdis, chorai “Ąžuoliukas” ir Kauno valstybinis, orkestrai “Trimitas” ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.

Vilnius festivalis Lietuvos sostinėje rengiamas nuo 1997 metų.

Sostinėje prasidėjo kuklesnis ir trumpesnis, nei buvome pratę matyti, Vilniaus festivalis. Šią savaitę Nacionalinėje filharmonijoje laukia šeši festivalio koncertai: antradienį pasirodys smuikininkas Sergejus Krylovas ir violončelininkas Aleksandras Kniazevas, trečiadienį – tenoras Edgaras Montvidas, ketvirtadienį – pianistas Grigorijus Sokolovas.Penktadienis skirtas džiazui: scenoje išvysime Briuselio džiazo orkestrą, vadovaujamą Franko Vaganee.

Šeštadienį Edinas Karamazovas mėgins jungti liutnios ir elektrinės gitaros skambesį, na, o sekmadienį turėsime retą progą klausytis Pietų Korėjos miesto Inčono filharmonijos orkestro. Koncertų pradžia – 19 val.