Z.Bitinas

Būdamas septintokas Zigmas Bitinas nuėjo į cirką. Norėjo ten pamatyti vienratį, bet nusivylė, nes tokio pasirodymo nebuvo. Pradėjo domėtis, pamatė, kad galima jį nusipirkti, tad nusipirko ir važinėja. Visai panašiai ir su mokslais: ėmė domėtis informatika, pabandė ir pavyko. Vilniaus licėjaus abiturientas ir kitiems pataria eksperimentuoti, kad suprastum, kokia sritis patinka.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Pačiam Zigmui patinka argumentuoti, konkretūs ir logiški mokslai – fizika, informatika, o ypač matematika, kuri jam puikiai sekasi nuo pat pradinės mokyklos. Tarptautiniame matematikos konkurse „Kengūra“ jis dalyvauja nuo trečios klasės ir per daug metų tik kartą nepateko į geriausiųjų penkiasdešimtuką.

Rugpjūtį iš Austrijoje vykusios Vidurio Europos matematikos olimpiados Zigmas parsivežė pagyrimo raštą, kurį gavo už individualų pasirodymą. „Žinoma, norėjosi laimėti daugiau, bet po olimpiados bijojau ir to pagyrimo rašto negauti, tad labai džiaugiausi išgirdęs savo vardą, – prisimena abiturientas. – Labai gerai, kad mano pavardė pagal abėcėlę skaitoma viena pirmųjų, – sužinojau greitai ir nereikėjo jaudintis, nes 10 minučių laukimo gali atrodyti kaip amžinybė.“

Šioje tarptautinėje olimpiadoje Zigmas dalyvavo jau antrą kartą, pernai jis varžėsi ir kitame tarptautiniame konkurse – komandinėje Baltijos kelio matematikos olimpiadoje. O nacionalinėse matematikos olimpiadose dalyvauja nuo 9 klasės ir yra laimėjęs bronzos bei du sidabro medalius.

„Labiausiai įsiminė kartas, kai būdamas dešimtokas patekau į dvi tarptautines – Vidurio Europos ir Baltijos kelio matematikos olimpiadas, nes niekas iš manęs to nesitikėjo, manė, kad yra gerokai stipresnių ir aš liksiu už brūkšnio. Aš pats maniau, kad vilties yra. Žinoma, nebuvau tuo tikras, bet kai nėra didelio spaudimo, matyt, ir pasiseka“, – pasakoja Zigmas, prie savo laimėjimų pridurdamas ir tai, kad aštuntoje klasėje televizijos viktorinoje „Tūkstantmečio vaikai“ laimėjo trečią vietą.

Pasitikėjimą, kad gerai pasirodys olimpiadose, Zigmui reikėjo užsitarnauti. Nors matematika visada sekėsi ir patiko, vaikinas pripažįsta, kad mokytis jos giliau pradėjo tik būdamas devintokas. Kai įstojo į vieną geriausių Lietuvoje mokyklų, jis sako supratęs, kad jau nebėra pats stipriausias matematikas.

„Kai nėra konkurencijos, tobulėti didelio reikalo nebūna, o kai ji atsiranda, tada natūraliai reikia pakovoti, nes pasidaro sunkiau siekti tų pačių rezultatų, – įspūdžius patekus tarp stiprių bendramokslių prisimena Zigmas. – Gerai atsimenu, kad devintoje klasėje turėjau užsitarnauti mokytojos pasitikėjimą, kad sugebėsiu gerai pasirodyti nacionalinėje matematikos olimpiadoje. Pavyko, surinkau nemažai taškų Respublikiniame prof. J.Matulionio jaunųjų matematikų konkurse, miesto olimpiadoje pelniau antrą vietą.“

Neturi mokymosi grafiko

Zigmui patinka matematika, fizika ir informatika, nes šiuos mokslus jis laiko konkrečiausiais. Fizika jaunuolį žavi tuo, kad aiškina apie pasaulį, jo suvokimą, o matematikoje ir informatikoje plačiai galima pritaikyti logiką. „Visiškai pasaulio paaiškinti nesugeba niekas, o fizika yra progresuojantis mokslas, kuriame nuolat kyla naujų idėjų. Vienos iš jų paneigiamos, kitos – patvirtinamos“, – svarsto abiturientas.

Šie trys dalykai Zigmui nuoširdžiai patinka, todėl prie jų prisiliečia ne tik pamokose ar ruošdamasis olimpiadoms, bet ir savarankiškai: nuo literatūros apie matematikos teoremas ir programavimo projektų iki „YouTube“ vaizdo pasakojimų apie fizikos reiškinius.

„Man mokytis patinka, jei patinka dalykas. Todėl neturiu mokslų grafiko. Gali būti, kad visą savaitę nieko nesimokysiu, gali būti, kad kasdien mokysiuosi po penkias valandas. Mokausi laisvai, savęs neversdamas, bet pasitaiko, kad jei ruošiuosi olimpiadai ir noriu išspręsti kokius nors uždavinius, galiu pasėdėti ir kelias valandas, jei skaitau įdomią knygą – irgi“, – apie savo mokymosi metodus pasakoja Vilniaus licėjaus auklėtinis.

Likusiu laisvu laiku, kuris nesusijęs su mokslais, Zigmas žaidžia krepšinį, stalo futbolą, stalo tenisą ir, žinoma, važinėja vienračiu.

Nesužinosi, kas patinka, jei neišbandysi

Pradėjęs mokytis Vilniaus licėjuje Zigmas nuodugniau kibo mokytis matematikos, kurią ir taip išmanė: dirbo savarankiškai, lankė būrelį, kuriame su mokytoja sprendė uždavinius ir aiškinosi jų sprendimo metodus.

„Todėl visi rimtesni pasiekimai ir atsirado devintoje klasėje, kai rimčiau susidomėjau. Licėjuje pradėjau domėtis ir informatika, nes iki tol nelabai ką mokėjau ir išmaniau. Dabar man sekasi ir matematika, ir informatika, tik olimpiadose to neparodau“, – juokiasi Zigmas, kuris taip pat yra dalyvavęs fizikos bei informatikos olimpiadose.

Abiturientas įsitikinęs, kad jei nori atrasti artimus mokslus ar sritį, vadinasi, turi tai išbandyti. Taip Zigmui nutiko su fizika ir informatika. Iki mokslų Vilniaus licėjuje jis informatika šiek tiek domėjosi, bet nelabai ją mokėjo. O štai fizika jam sekėsi lyg ir neblogai, bet Zigmas nemanė, kad ją gerai moka. Jis išbandė abu dalykus: vasarą savarankiškai mokėsi programuoti, įstojo į papildomo ugdymo mokyklą „Fizikos olimpas“.

„Programuoti pačiam sekėsi prastai, bet atėjau mokytis į licėjų turėdamas šiokį tokį pagrindą, todėl per pamokas kai kuriuos dalykus suprasdavau lengviau ir greičiau už bendraklasius, – apie savarankišką informatikos mokymosi pradžią pasakoja Zigmas. – Taip pat devintoje klasėje dingo ir fizikos baimė: kai buvau aštuntokas, mane kvietė į fizikos olimpiadą, bet labai bijojau, o galiausiai susirgau ir nenuėjau.“

Po eksperimento stengiantis išbandyti fiziką ir informatiką Zigmas išsirinko savo dalykų – informatikos ir matematikos derinį. Dabar fizika jis domisi savo malonumui, bet iš pagrindinių, olimpiadinių dalykų rinkinio ji atkrito. Vaikinas suprato, kad informatika ir matematika jam patinka kur kas labiau nei daug laiko užimanti fizika, todėl fizikos „kiekį“ gyvenime teko sumažinti.

Panašiai rinktis Zigmas patartų ir kitiems mokiniams, kurie blaškosi tarp kelių pasirinkimų: „Sakyčiau, kad reikia nebijoti eksperimentuoti ir pasirinkti, kas patinka. Juk nebūtina prisirišti prie kažko, galima išbandyti daug dalykų, kai kuriuos – rimčiau, tada žiūrėti, ar pavyksta, ar patinka, ir nuspręsti.“

Zigmas prisipažįsta nesąs tvirtai apsisprendęs dėl ateities: planuoja studijuoti ką nors, kas būtų susiję su informatika ir matematika, o toliau – kur gyvenimas nuves.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

A.Damušytė

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Kai krausčiausi iš Vilkaviškio į Vilnių, sunkiausia buvo atsigabenti visas knygas“, – juokiasi Aušrinė. Ji sunkiai galėtų nusakyti savo meilę literatūrai, bet patikina, kad sulig tam tikra skaitymo ar amžiaus branda dingo ir knygų pomėgio matavimas skaičiais: „Esu lengva bibliofilė, tad iki tam tikro amžiaus jaučiau poreikį dėlioti knygas, didžiuotis jų skaičiumi. Bet kai peržengi tam tikrą amžių, nustoji skaičiuoti, kiek perskaitei. Tampa svarbu ne kiekis, tiesiog maniakiškai ryji vieną knygą po kitos.“
Aušrinė kolekcionuoja ne tik knygas, bet ir žodžius – laisvalaikiu ji pildo savo sudaromą žodyną. „Žmonių grupė, vyrauja moterys“, – tokį pastarąjį žodžių junginį ji įtraukė į savo rinkinį – etimologiškai įdomių žodžių, kalbinių paradoksų žodyną. Kur įdomybė? Ogi žodžio „vyrauti“ dviprasmybė. „Jei moterys vyrauja, tai vyrai gali moteriauti“, – paaiškina žodyno sudarytoja.
Matyt, tam, kad iš esmės suprastum, kaip keičiasi to paties žodžio prasmė, reikia pajusti žodžius. „Viskas iš nuostabos, kad kasdien vartojamas žodis gali būti toks daugiaprasmis“, – sako mergina, kuri drauge su tėčiu, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju, rinko ir homonimus (žodžiai, kurie skamba vienodai, bet turi skirtingas reikšmes). „Kaip „Prakalboje į malonųjį skaitytoją“ kreipiasi Mikalojus Daukša, kiekvienas iš motinos paveldi polinkį į gimtosios kalbos vartojimą, išlaikymą ir skleidimą, o aš šį polinkį paveldėjau iš tėčio. Turbūt labai anksti pajutau žodžio galią, nes visąlaik buvau apsupta knygų, eilėraščių, žodžių, sakinių. Jaučiu didelį estetikos poreikį, iš jo kilo ir meilė knygoms“, – svarsto Aušrinė. Ji pati kuria eiles, o mėgstamiausi jos autoriai – keturi „M“ poetai Algimantas Mackus, Aidas Marčėnas, Marcelijus Martinaitis, Justinas Marcinkevičius ir Alfonsas Nyka-Niliūnas. „O iš pasaulinių autorių man labiausiai patinka Raineris Maria Rilke, Franzas Kafka ir Albert‘as Camus. Sunku išsirinkti vienus ir sumenkinti kitus, tai – šios akimirkos autoriai, bet viskas kinta“, – paaiškina Aušrinė, lyg nenorėdama įžeisti visų kitų rašytojų.

Literatūra ir biologija – viskas apie žmogų

Kaip poetė ji debiutavo Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) vasaros sesijoje, savo eiles skaitė NMA filologų užsiėmime, nors akademijoje priklauso biochemijos sekcijai. Nepaisant akivaizdaus polinkio į literatūrą, Aušrinė svarsto apie medicinos studijas, o aukštesniuoju lygiu TB programoje mokosi biologiją, chemiją, lietuvių ir anglų literatūrą.

Nepaisant akivaizdaus polinkio į literatūrą, Aušrinė svarsto apie medicinos studijas, o aukštesniuoju lygiu TB programoje mokosi biologiją, chemiją, lietuvių ir anglų literatūrą.

Literatūrą, lingvistiką Aušrinė vis derina su gamtos mokslais – biologija ir chemija. „Tai galima pavadinti būties dualizmu“, – juokiasi mergina, paklausta apie sumišimą tarp dviejų sričių. Atrodytų, sritys skirtingos, bet Aušrinei jas sujungia žmogus, svarbiausias jos domėjimosi objektas ir literatūroje, ir biologijoje.
„Domėjimasis gamtos mokslais taip pat neprasidėjo nuo vadovėlių ir knygų. Tėtis daug pasakodavo ir apie gamtą, biologiją. Paradoksalu, kad jo papasakotų dalykų manęs paklausė biologijos olimpiados užduotys, – prisimena Aušrinė. – Nuo tos pirmosios biologijos olimpiados devintoje klasėje prasidėjo ir akademinis domėjimasis.“ Todėl Aušrinė įsitikinusi, kad tąkart trečią vietą respublikinėje olimpiadoje ji pelnė ne iš knygų ir vadovėlių. Panašus smalsumas ją atvedė ir į lietuvių kalbos bei literatūros olimpiados prizininkų gretas. Juk specialiai šiai olimpiadai ji niekada nesiruošė, tiesiog iš dvasinio poreikio nuolat skaitė, o daug skaitydama – daug ir sužinojo. „Be to, aš domiuosi kalbos mokslais, lingvistika, o olimpiadoje kaip tik ir būna tokių klausimų“, – sako ji.
Dar būdama septintokė Aušrinė vietiniam laikraščiui pasakojo, kad jai patinka visi mokomieji dalykai ir visi sekasi puikiai. Vien dešimtukus iš visų dalykų Vilkaviškyje gaudavusi mokinė pripažįsta, kad darbo įdėti reikėję, tačiau pirmiausia svarbu „žaidimo taisyklės“, kaip mokytis, o kai jas perpranti – žaidi žaidimą, ir tiek. „Dauguma gabių mokinių bent iš pradžių, pagrindinėje mokykloje, yra viskam imlūs, jiems viskas sekasi. Anksčiau ar vėliau natūraliai pajunti, kad kažko mokantis širdis kirba labiau. Man patinka gilintis, nuodugniau aiškintis mokantis bet kokio dalyko, tačiau mano domėjimosi objektas visur – ir
literatūroje, ir biologijoje – yra žmogus“, – aiškina Aušrinė.

Todėl, nors ir svarsto apie medicinos studijas, ji sako nenorinti per anksti pasivadinti medike, nes profesija yra toks dalykas, kurio, jos įsitikinimu, lengvabūdiškai rinktis negalima. „Pasilieku sau laisvę rinktis iš neuromokslų, neurolingvistikos, kuri jungtų mano meilę kalbai, kaip reiškiniui, ir žmogui. Taip pat dar svarstau apie filosofijos ir psichologijos junginį. Manau, kad ieškosiu savęs tarpdisciplininiuose moksluose“, – planuoja Aušrinė.

Be gamtos mokslų ir kalbos, ji buvo rimtai įnikusi į dar vieną – choreografijos sritį. 12 metų šokusi šiuolaikinius šokius, anksčiau rimtai galvojo apie tokią karjerą, bet šokius nurungė mokslai.

TB diplomas – kelias į medicinos studijas
Aušrinė, galima sakyti, jau antrą kartą yra vienuoliktokė. Tiesa, dabar, Vilniaus licėjuje, ji mokosi pagal tarptautinio bakalaureato programą. Kai devintoje klasėje atsisakė progos mokslus tęsti vienoje geriausių Lietuvos gimnazijų, kamuojama sąžinės priekaištų kitą progą – įstoti į Vilniaus licėjų – susirado pati. Naujus vyresnių klasių mokinius ši mokykla priėmė tik į TB klases, o ši programa trunka dvejus metus, tad Aušrinė dar kartą tapo vienuoliktoke.
Įstojusi į vieną geriausių šalies mokyklų, Aušrinė kartu gaus ir kitą bilietą: TB atvers kelią į medicinos studijas užsienio universitetuose. Vienintelis kelias į medicinos studijas užsienyje yra TB diplomas, nes užsienio universitetai į šias studijas vien su nacionaliniu diplomu nepriima.
Mergina tikina, kad pasirinkusi TB programą ji anaiptol nebėga nuo kritikuojamos mūsiškės švietimo sistemos ar jos vidurinio ugdymo programų, – tiesiog norėjo rimtesnio ir gilesnio mokymosi.

Visą savaitraščio „Veidas” numerį skaitykite ČIA