BFL

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Vilniaus savivaldybė padalijo 29 tūkst. eurų vaikų vasaros poilsio programoms, dienos stovykloms. Ar tai palengvino dirbančių ir neturinčių, kuo vasarą užimti savo atžalas, vilniečių dalią? Kažin.

Viena iš konkursą laimėjusių organizacijų veiklą vos atnaujina, antra – stovyklas organizuoja, tik ne Vilniuje, o štai trečios išblėsusią veiklą ir projektus parėmė ne tik sostinės savivaldybė, bet ir Kremliaus finansuojama agentūra „Rossotrudničestvo“ bei fondas „Russkij Mir“.

29 tūkst. eurų padalyta 98 organizacijoms – beveik šimtui stovyklų surengti. Konkurse iš viso dalyvavo 112 organizacijų. Joms paskirtos sumos, žinoma, gana simbolinės – viena stovykla gavo nuo 200 iki 500 eurų. Šios paramos gavėjos – daugiausia Vilniaus mokyklos. Savivaldybės duomenimis, paramą gavusios bendrojo ir neformaliojo ugdymo įstaigos organizuoja dienines, turistines, darbo ir poilsio 5–18 dienų trukmės stovyklas. Savivaldybės skirtos lėšos stovyklų kelialapių kainų nesumažino, tačiau buvo stengiamasi įtraukti kuo daugiau socialiai remtinų vaikų.

Kokio išradingumo įžvelgė savivaldybė, apdovanodama ir aktyviai veiklos nevykdančias organizacijas arba tokias, kurios veiklą tik atnaujina, o internete informacijos apie stovyklą – nulis.

Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento vyr. specialistės Loretos Chmieliauskienės teigimu, vertinant konkurso paraiškas atsižvelgta į įstaigų išradingumą organizuojant turiningą vaikų vasaros poilsį, sudarant sąlygas moksleivių saviraiškai, sveikai gyvensenai, įvairiapusiam ugdymui, taip pat – kuo palankesnes sąlygas socialiai remtinų, socialinės rizikos šeimose gyvenančių vaikų bei vaikų, įrašytų į policiją dominančių vaikų apskaitą ir policijos profilaktinę įskaitą, užimtumui vasaros metu.

Todėl kyla klausimas, kokio išradingumo įžvelgė savivaldybė, apdovanodama ir aktyviai veiklos nevykdančias organizacijas arba tokias, kurios veiklą tik atnaujina, o internete informacijos apie stovyklą – nulis. Pavyzdžiui, kas tos įstaigos vadovas, galima išsiaiškinti tik per Registrų centrą.

Vaikus mokė „žurnalistikos“

Asociacija „Jaunimo iniciatyvinė grupė“ iš Vilniaus miesto savivaldybės stovyklai „Įkvėpti sveikai gyventi“ gavo 300 eurų. Suma menka, tačiau kitų rėmėjų parama galėjo būti ir solidesnė.

2015 m. ši asociacija organizavo jaunimo mokymo ir paramos programą „Točka.RU“ Lietuvos rusų žiniasklaidos tema. Tai turėjo „padėti susiorientuoti įvairialypiame žinias­klaidos pasaulyje“ 8–12 kl. moksleiviams (rusakalbiam Lietuvos jaunimui ir besimokantiesiems rusų kaip užsienio kalbą). Ne vien 2015 m., bet ilgiau vykusį projektą rėmė Rusijos užsienio reikalų ministerijai pavaldi federalinė agentūra „Rossotrudničestvo“, taip pat – Rusijos ambasada Lietuvoje ir fondas „Russkij Mir“.

Sunku pasakyti, ar jaunimas mokytas žurnalistikos vertybių, ar propagandos paslapčių, tačiau Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitoje tarp vadinamosios minkštosios galios instrumentų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai finansuojami iš Rusijos federalinio biudžeto, tėvynainių aktyvistų jaunimui organizuojamų propagandinių priemonių minimi jaunųjų žurnalistų būreliai.

Nurodyto laidinio telefono numeris – neveikiantis, o iš keletą dienų trukusių bandymų susisiekti nurodytu mobiliuoju – irgi šnipštas.

Geriausiems „Točka.RU“ dalyviams tarp „daugybės įdomių darbo formatų“ buvo numatyta ir stažuotės Rusijoje. Projekto tinklalapyje esančioje nuotraukų galerijoje – ankstesnių metų projekto dalyvių fotografijos, kuriose matyti kūrybiniai darbai iš įvairių vietų – nuo fermų ir sporto salių iki susitikimų ar interviu su uniformuotais Rusijos pareigūnais Kaliningrade, daugelyje fotografijų mėlynuoja Rusijos valstybinio kanalo „Rossija“ atributika. Lietuvos moksleiviams konkurse pasisekė – 2013 m. „Točka.RU“ laureatė keliose kategorijose buvo Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijos auklėtinė.

Po 2015 m. „Točka.RU“ programos organizavimo asociacijos tinklalapyje daugiau nėra jokių pranešimų ar naujienų, o juo labiau kvietimo į savivaldybės paremtą stovyklą „Įkvėpti sveikai gyventi“.

Interneto svetainėje nurodyto laidinio telefono numeris – neveikiantis, o iš keletą dienų trukusių bandymų susisiekti nurodytu mobiliuoju – irgi šnipštas.

Vienur šios asociacijos vadove nurodoma Jevgenija Avedenij taip pat vadovauja ir UAB „Dito Smart“, kurios veiklos sritis – kompiuteriai ir programinė įranga. Tačiau Registrų centro duomenimis, organizacijai dabar vadovauja Jelena Gaidučenia.

„Google“ atranda dar vieną telefono numerį, kuriuo galima susisiekti su „Jaunimo iniciatyvinės grupės“ atstovais ir UAB „Dito Smart“ vadove. Šiuo mobiliojo numeriu atsiliepia vyras, o paklaustas apie vasarą Vilniuje organizuojamą stovyklą jis patikina šioje asociacijoje jau seniai nebedirbantis ir pataria kreiptis tuo pačiu numeriu, kuriuo skambink neskambinęs – vis tiek niekas neatsiliepia.

Pasirodo, kad tuo pačiu telefono numeriu galima pasiekti ne tik Rusijos agentūrų remtą viešąją įstaigą, kompiuteriais užsiimančią uždarąją akcinę bendrovę, bet ir Vilniaus miesto savivaldybę. Trigubas telefonas priklauso Vilniaus miesto savivaldybės Jaunimo reikalų skyriaus vedėjui Jonui Laniauskui.

Maždaug prieš metus, kai J.Laniauskas buvo vienas iš kandidatų užimti Jaunimo reikalų departamento direktoriaus kėdę, jo kandidatūra suabejota dėl ryšių su prorusiškomis organizacijomis. Kai J.Laniauskas laimėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos konkursą dėl Jaunimo reikalų departamento vadovo kėdės, ministrė Algimanta Pabe­dinskienė pranešė, kad į pareigas jo neskirs, nes gavo „kompetentingos valstybės institucijos informaciją apie konkursą laimėjusį asmenį“.

Kaip skelbė žiniasklaida, J.Laniauskas neigiamo vertinimo sulaukė dėl ryšių būtent su asociacija „Jaunimo iniciatyvinė grupė“, kuri į Lietuvą vežė įvairius atstovus iš Rusijos ir organizavo rusakalbiam jaunimui skirtus renginius, taip pat jis aktyviai veikė Rusijos tėvynainių taryboje, kuri Lietuvoje vertinama kaip minkštosios galios įrankis.

Tačiau Vilniaus meras Remigijus Šimašius Jaunimo reikalų departamento direktoriaus posto negavusį J.Laniauską paliko dirbti savivaldybėje. Pasikalbėjęs su juo pačiu ir susipažinęs su specialiųjų tarnybų pateikta medžiaga meras nusprendė, kad nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą jį atleisti. Tąkart pats J.Laniauskas nesigynė jo įkurtos asociacijos ryšių su Rusija: pripažino, kad „Jaunimo iniciatyvinė grupė“ yra gavusi paramos iš Rusijos ambasados, kad jis pats dalyvavo Rusų kultūros centro veikloje, Rusijos tėvynainių koordinacinėje taryboje, tačiau patikino šiuose projektuose nedalyvaujantis daugiau nei dešimtmetį.

Nusišalino nuo visų reikalų

J.Laniauskas ir dabar neneigia, kad asociacijos projektai buvo finansuojami šaltinių iš Rusijos, nors su dalimi faktų, nuskambėjusių praėjusių metų skandale, sako nesutinkantis.

Vis dėlto savivaldybės administracijos darbuotojas patikina, kad nei jis, nei jo vadovaujamas skyrius nebuvo niekaip susijęs su lėšų vaikų vasaros poilsio stovykloms skirstymu ir apie paramą, skirtą jo įkurtos organizacijos „Jaunimo iniciatyvinė grupė“ stovyklai, sužinojo tik iš „Veido“. J.Laniausko tikinimu, svarbiausia jam buvo, kad ši organizacija nė cento negautų iš jo skyriaus. Be to, visose įmanomose deklaracijose jis nurodė, kad yra susijęs asmuo – pažįsta šios organizacijos atstovus, negali būti objektyvus, todėl nesprendžia jokių klausimų, susijusių su šia asociacija, ir jos paraiškų konkursuose vertinti negalėjo.

„Kol dirbu savivaldybėje, iš Jaunimo reikalų skyriaus, mano kuruojamų programų ši organizacija pinigų negavo nė karto. Negaliu kontroliuoti to, ką duoda kiti departamentai, – tvirtina J.Laniauskas. – Tikrai nesu atsakingas už vaikų vasaros poilsį. Negaliu sakyti, kad nežinojau, jog ši organizacija gavo lėšų 2014 m. vasaros poilsiui organizuoti, nes pernai, kilus skandalui, sulaukęs žiniasklaidos klausimų pasidomėjau, kad suprasčiau, iš kur vėjai pučia. Bet faktas, kad tai nėra mano kuruojami dalykai.“

Maždaug prieš dešimtmetį pasitraukęs iš „Jaunimo iniciatyvinės grupės“ vadovo pareigų, J.Laniauskas sako nieko nežinantis ir apie jos dabartinę veiklą. Jis teigia žinąs tik tiek, kas yra organizacijos vadovė, ir iš „Erasmus+“ rezultatų atsitiktinai pastebėjęs, kad asociacija turėjo šios programos projektų, tačiau jokių darbinių ryšių su šia organizacija nepalaikąs.

Kodėl tuo pačiu numeriu galima pasiekti „Jaunimo iniciatyvinę grupę“, UAB „Dito Smart“ vadovę J.Avedenij ir Vilniaus miesto savivaldybės Jaunimo reikalų skyriaus vedėją, J.Laniauskas sako nežinantis – telefono numerio nekeitė nuo 2002-ųjų, tad gal kažkur užsiliko pasenę kontaktai.

Spragas taisys kitąmet

Paklaustas, ar sostinės savivaldybė turėtų remti nežinia ar veikiančią organizaciją, kurią finansavo Rusijos agentūros, J.Laniauskas svarsto, kad dėl tokių dalykų išskirti jokios organizacijos neleidžia teisinė sistema. „Tai jau teisinės bazės klausimas, koks yra pagrindas eliminuoti apskritai bet kokią organizaciją. Be to, tikrai ne viena gavo tokią paramą, tos organizacijos dalyvavo ir valstybiniuose, ministerijų konkursuose. Nematau, kaip galėtume pagal tokius požymius eliminuoti bet kokią organizaciją, nes teisinės sąvokos neleidžia vienaip ar kitaip reaguoti į tokius dalykus, – komentuoja J.Laniauskas. – Taip, buvau tos organizacijos steigėjas, bet savivaldybėje daug žmonių yra skirtingose organizacijose. Priklausymas prieš 10 metų organizacijai nieko negali lemti, turi įvykti teisiniai procesai, kad organizacija negautų pinigų, pavyzdžiui, neatsiskaitytų. Niekada neslėpiau ir per praėjusių metų skandalą sakiau: taip, buvau susijęs su ta organizacija, taip, su draugais ją įkūrėme, kad leistume laikraštį, dirbome su tuo, nes patys esame rusakalbiai. Tą galiu pakartoti, o dėl paramos – reikia įvertinti teisinį lauką.“

Tačiau Vilniaus vicemeras Valdas Ben­kunskas sako, kad kitąmet skirstant lėšas vaikų vasaros poilsio programoms, vertinant paraiškas jau bus vertinamas ir organizacijos patikimumas, reputacija.

„Patys pamatėme, kad tai yra spraga, – apie paramą žiniasklaidoje dviprasmiškai įvertintai organizacijai sako V.Benkunskas. – Nuo šiol, jei tokiose programose aplikuos ne savivaldybės įstaigos (darželiai, mokyklos), bet kiti viešieji asmenys, bus įtraukta bent minimali patikra dėl partnerio patikimumo“, – užtikrina V.Benkunskas.

Anot jo, dabar pareiškėjams užtenka nurodyti patirtį organizuojant panašius užsiėmimus, bet jie gali pasirinkti, kokią informaciją pateikti, o savivaldybė juk nuodugniai netikrina, ar nėra daugiau informacijos, kuri galėtų būti svarbi.

„Savivaldybė, žinoma, nevykdo VSD funkcijų, tačiau galima tokius faktus apie organizacijos paramos šaltinius bent jau fiksuoti, iškelti komisijos posėdyje ir tada apsispręsti, ar tai yra svarbus argumentas skirstant valstybės lėšas, ar ne. Turėtų būti bent minimali atranka, didelių tyrimų, žinoma, nepadarysime, bet šiuo atveju kalbame apie viešai prieinamą informaciją, kurią galima patikrinti“, – sako V.Benkunskas.

Parama – ne tik iš Rusijos

Nors bandymai užtrunka, pavyksta prisiskambinti ir kitu „Jaunimo iniciatyvinės grupės“ mobiliuoju: šios asociacijos buvusi vadovė, o dabar valdybos narė J.Avedenij patikina, kad stovykla „Įkvėpti sveikai gyventi“ tikrai įvyks, tačiau savivaldybės lėšos organizacijos sąskaitą pasiekė tik prieš savaitę, todėl informacijos apie užsiėmimus ir nėra. Ji užtikrina, kad savivaldybės parama organizacijai niekaip nesusijusi su vieno iš jos steigėjų J.Laniausko darbu Jaunimo reikalų skyriuje.

„Kai J.Laniauskas tapo Vilniaus savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatoriumi, mes kelis metus net nedalyvavome konkursuose, kad nebūtų kalbų, jog jis remia savo įkurtą organizaciją, – sako J.Avedenij. – Orga­nizacijoje pasikeitė žmonės, jie turi kitų idėjų, kurioms nebūtinai reikia europinio, tarptautinio finansavimo. Lietuvos mokiniams, jaunimui skirti projektai gali būti remiami iš nacionalinių fondų, o jų nėra labai daug. Savivaldybė yra vienas iš šaltinių, iš kurių galime gauti paramą. Tad jei kalbame apie demokratiją, kodėl mūsų organizacija negali teikti paraiškos savivaldybės paramai gauti?“

Pasirodo, nors ir ne taip aktyviai, kaip anksčiau, ši organizacija veiklą vis dėlto vykdo – netrukus jaunimo mainų projektui gaus programos „Erasmus+“ finansavimą (13 150 eurų) iš Jaunimo tarptautinio bendravimo agentūros.

„Manau, kad dėmesys mūsų organizacijai pernelyg didelis, – sako J.Avedenij. – Mūsų asociacija vienija žmones, kurių gimtoji kalba yra rusų. Rusijos ambasada buvo viena pirmųjų organizacijų, apie kurias sužinojo mūsų asociacijos atstovai, tačiau vos prasidėjo įvairios ES programos – „Youth in Action“, „Erasmus“ ir kitos, jose aktyviai dalyvavome. Mūsų organizacijos veikla niekada nebuvo finansuojama tiesiogiai vien iš Rusijos.“

Todėl J.Avedenij svarsto, kad praėjusių metų skandalas, kuriame dėl ryšių su Rusija buvo minimas organizacijos pavadinimas ir vieno iš jo steigėjų pavardė, buvo visiškai be pagrindo, galbūt jis kilo dėl J.Laniausko laimėto konkurso, o pats faktas, kad organizacija dirbo su Rusijos ambasada, ir buvo jos silpnoji vieta.

Pašnekovė patvirtina, kad ir toliau bendradarbiauja su fondu „Russkij Mir“ – gruodį pateikė paraišką dėl meninio skaitymo konkurso „Gimtoji kalba“ („Rodnaja rech“) ir laukia rezultatų.

Taip pat „Jaunimo iniciatyvinė grupė“, jos teigimu, bendradarbiauja su Didžiosios Britanijos ambasada, nes su partneriais iš Estijos ir Latvijos dalyvaus vienos Londono organizacijos organizuojame projekte, kuris skirtas visuomenės sąmoningumui ir kritiniam mąstymui didinti, žiniasklaidos informacijai, siekiant atskirti Rusijos propagandą, įvertinti.

Paklausta apie kitą žiniasklaidos projektą „Točka.RU“, J.Avedenij pasakoja, kad programa skirta žurnalistais norintiems tapti moksleiviams ir, galima sakyti, yra lietuvių kalba organizuojamų panašių konkursų atitikmuo: mokinių darbus vertina komisija, geriausieji važiuoja stažuotis į rusakalbes žiniasklaidos priemones svetur arba Lietuvoje, o politikos – apskritas nulis.

„Pakviesti specialistai ugdo retorinius, rašymo gebėjimus, mokiniai mokomi, kaip filmuoti ar fotografuoti, imti interviu, aprašyti įvykį. Tai ugdymas turinio, o ne tarptautinių santykių erdvėje“, – paaiškina J.Avedenij.

Surasti stovyklą – Šerloko Holmso verta užduotis

Kita iš 98 organizacijų, šiemet gavusių paramą vaikų vasaros poilsiui organizuoti, – stovyklas pajūryje siūlanti VšĮ „Elijos vėjarožė“, kuri vilniuje organizuos stovyklą „Pažinimo džiaugsmas“. Internete informacijos apie tokią stovyklą nėra, o paskambinus į šią viešąją įstaigą kitos tuo pačiu adresu registruotos įmonės atstovė nurodo kreiptis kitu telefonu – „į žmogų Klaipėdoje, kuris viską ir pasakys apie stovyklas“.

Nurodytas telefono numeris priklauso sveikatos centrui „Energetikas“. Jame pasiteiravus apie dienos stovyklas Vilniuje paaiškėja, kad reikia skambinti kitu numeriu, tuo pačiu, kuriuo atsiliepusi darbuotoja nurodė skambinti į Klaipėdą. Tada reikia susisiekti dar dviem numeriais (abu „Energetiko“), kol galiausiai šios įstaigos atstovė patikina, kad vaikų stovyklos organizuojamos prie jūros, Šventojoje, o Vilniuje tikrai nieko nėra.

Dar viena paramą gavusi VšĮ „Jaunimo kelias“ ne tik neskelbia informacijos apie organizuojamą stovyklą, bet ir nenurodo jokių duomenų – nei telefono numerio, nei interneto tinklalapio, nei vadovo pavardės. Vadovo pavardę pavyksta rasti tik per Registrų centrą. Vadovas nurodo kreiptis į kitą „Jaunimo kelio“ darbuotoją. Ši atsiliepusi telefonu iškart papasakoja apie organizuojamą stovyklą „Pasinerk į anglišką nuotykį“, jos turinį ir trukmę. Nors kaina dar neaiški, žadama, bus simbolinė dėl savivaldybės paramos. Darbuotoja taip pat paaiškina, kad informacijos apie užsiėmimus vaikams nėra, nes organizacija atnaujina veiklą.

Puiku, kad stovykla iš tiesų bus, tik kaip ją rasti tėvams?

Lėšų stovykloms organizuoti skyrusi Vilniaus savivaldybė kol kas negali atsakyti, ar visos konkursą laimėjusios įstaigos organizavo stovyklas, nes dar negavo vaikų vasaros poilsio programos veiklos ataskaitų.

BFL

Sostinės savivaldybės darbuotojams išdalyti įspėjimo apie atleidimą lapeliai. Miesto vadovai tikina, kad tai – tik formalumas, o atleidimų bangos nebus, tačiau savivaldybės tarnautojai nuogąstauja, kad valdžia taip atsirinks sau lojalius, rašo “Vilniaus diena”.

Pertvarkas pradėjęs administracijos direktorius Valdas Klimantavičius teigė, kad savivaldybės darbuotojams nerimauti dėl reorganizacijos pagrindo nėra.

“Pirmadienį tarybos posėdyje buvo patvirtinta nauja savivaldybės administracijos darbuotojų struktūra, dabar viskas yra pagal ją daroma. Viskas paruošta pagal galiojančius įstatymus ir reglamentus”, – sakė jis.

V. Klimantavičius nenurodė, kiek darbuotojų gali būti atleisti.

“Taryba nusprendė, kad darbuotojų skaičius savivaldybėje nesikeis, tikrai daugiau darbuotojų nebus. Dar kartą kartoju, kad visi pokyčiai vyksta pagal nustatytą naują struktūrą, kurioje numatytas tik maksimalus darbuotojų skaičius”, – dėstė direktorius.

Savivaldybės darbuotojų profesinės sąjungos atstovė Aldona Eidukonytė negalėjo konkrečiai pasakyti, kurie administracijos darbuotojų neteks darbo, tačiau teigė tikinti, kad daug atleidimų nebus.

“Kiek nors atleista tikriausiai bus, tačiau naujieji miesto vadovai susitikimuose su profsąjunga tikino, kad jų bus mažai. Tokia darbo savivaldybėje specifika”, – aiškino savivaldybės tarnautoja.

“Žinot, per 20 darbo savivaldybėje metų aš jau gaunu aštuntą tokį lapelį. Nėra tai labai malonu darbuotojams, bet tie, kurie pripratę, per daug neima į galvą”, – sakė pašnekovė.

Nors ne kartą miesto vadovai pabrėžė, kad naujų darbuotojų priimta nebus, vis dėlto pagal savivaldybės administracijos struktūros pakeitimų projektą savivaldybėje būtų įdarbinta 118 naujų specialistų.

Miesto vadovai tvirtina, kad tai savivaldybei nekainuos nė lito, mat atlyginimai jiems bus mokomi iš valstybės biudžeto. Jie bus priimti iš biudžetinės įstaigos Socialinės paramos centro ir tvarkys valstybinių socialinių išmokų reikalus.

Pagal patvirtintą dokumentą, savivaldybėje negalės dirbti daugiau kaip 927 darbuotojai. Beveik tiek darbuotojų savivaldybėje ir dirbs, kai prie dabar esančių 800 prisidės socialinių reikalų specialistai.

Jau nusistovėjusiame savivaldybės departamentų sąraše atsirado naujas Elektroninio miesto departamentas, kuris turės užtikrinti miesto valdžios integraciją į elektroninę erdvę.

Trečią kartą į Vilniaus mero kėdę atsisėdo už bandymą papirkti teistas Artūras Zuokas. Naujasis meras, gerai įvaldęs viešųjų ryšių gudrybes, jau pirmosiomis dienomis su entuziazmu griebėsi gyventojams patrauklių akcijų – paliepė iki Velykų išvežti šiukšles, įjungti visus žibintus ir pakvietė verslininkus investuoti. “Veidas” naujojo mero teiravosi, kaip, jo manymu, miestą padaryti patrauklų turistams, ką vadovas ketina daryti dėl šalia sostinės statomos atominės elektrinės ir milžiniškos miesto skolos, kaip jis įtikins miestiečius, kad dirbs jų naudai, o ne gins tam tikrų verslo grupuočių interesus. Pokalbį su A.Zuoku pradėjome nuo artimiausių naujojo mero darbų.

A.Z.: Net jeigu kas nors šiandien Vilniaus miestui duotų milijardą litų, nebūtų ką su tais pinigais daryti, nes per ketverius metus buvo visiškai sustabdytas projektų rengimas ir planavimas. Šiandien, norint kalbėti apie projektus ir jų įgyvendinimą, mums reikia mažiausiai metų projektams parengti, suderinti tarp skirtingų žinybų ir t.t.

O artimiausi planai – gatvių tvarka, kokybė, duobės. Tai miesto higiena, kuri pastaruoju metu buvo stipriai apleista. Kiti pagrindiniai dalykai – šilumos, komunalinis ūkis. Praėjusią savaitę pateikėme pirmąjį siūlymą Vyriausybei – siūlome, kad visų rūšių kuro, naudojamo šilumai gaminti, pirkimas būtų centralizuotas. Tada galima tikėtis vaisingesnių derybų ir, pavyzdžiui, dujų kainą sumažinti 10 proc.

Kitą savaitę nuo antradienio skelbiu 14 val. darbo dieną per parą – pirmiausia sau ir tam tikriems Vilniaus miesto padaliniams. Nuo antradienio susitikinėsime su visais tais, kurie šiandien turi idėjų, planų ir nori investuoti Vilniuje – plėsti savo verslą, kurti naujas darbo vietas. Mes pasirengę atvykti pas verslininkus į jų kontorą ar susitikti savivaldybėje, kad jie pristatytų savo idėjas. Šiandien, manau, yra kelių milijardų dydžio investicinių projektų, kurie iki šiol neįvykę grynai dėl biurokratinių procedūrų.

VEIDAS: Pavyzdžiui?

A.Z.: Pavyzdžiui, 160 mln. Lt vertės naujo viešbučio statyba Senamiestyje – jis jau stovėtų, jei valdžia būtų supratusi, ko reikia investuotojams. Be to, tikiuosi, mums paaiškins, kokį viešąjį interesą gina prokurorai dėl “Teo LT” pastato statybos šalia savivaldybės. “Teo LT” nori investuoti 160 mln. Lt į naujo, kokybiškos architektūros pastato statybą. Ir daugelis kitų projektų.

Aš manau, kad tikrai pasieksime tai, kad tiems investuotojams, kurie įgyvendina didelius projektus ir kuria daug gerai apmokamų darbo vietų, patys atvežtume leidimus į jų kontorą.

VEIDAS: Per Jūsų rinkimų kampaniją buvo daug pažadų, kurie daugeliui kėlė šypsnį. Tarkim,6400 Lt vidutinis atlyginimas ar Vilniaus oro linijos. Iš kur tokiems projektams gausite lėšų?

A.Z.: Jau turime užregistravę bazinio oro vežėjo pavadinimą. Šiandien diskutuojame su skirtingais galimais partneriais – ir Lietuvos, ir užsienio investuotojais. Nacionalinė valdžia šituose projektuose lygiai taip pat turi dalyvauti. Aš neabejoju, kad suvieniję pastangas mes tai padarysime. Baziniam oro vežėjui įsteigti, pagal skaičiavimus, šiandien reikia apie 20 mln. Lt. Ar tai pinigai?

VEIDAS: Ar grįšite prie senų idėjų, tokių kaip tramvajus arGuggenheimo muziejus, kurio idėją jau nugvelbė suomiai? Kokių dar turite idėjų, kaip Vilnių padaryti patrauklų užsieniečiams?

A.Z.: Kad pasiektume 6400 Lt atlyginimą 2020-aisiais, mums reikia stipriai didinti efektyvumą, BVP kūrimą vienam vilniečiui. Viena efektyvių priemonių yra skatinti turizmą – per tą dešimties metų laikotarpį reikia padidinti turistų skaičių daugiau nei keturis kartus, t.y. 2,4 mln. turistų per metus. Kad tai padarytume, mums reikia bazinio vežėjo, gero susisiekimo, pasaulinio lygio kultūros institucijų. Reikia, kad Vilnius garsėtų kaip pirkimo sostinė ir konferencijų centras.

Tam labai svarbi kultūros infrastruktūra. Aš džiaugiuosi privačia iniciatyva šalia Nacionalinės dailės galerijos įkurti Modernaus meno centrą ir sakyčiau, kad turėtume galvoti apie pasaulinio lygio kultūros muziejų. Kiek supratu, Guggenheimo muziejus nuvažiavo, bet turime ir turėjome vieną pagrindinį partnerį – Ermitažą. Klausimas, ar jis nėra pakeitęs nuomonės, ar tebeturi minčių, kad Vilniuje galėtų būtų eksponuojama Ermitažo šiuolaikinio meno kolekcija.

Turime turėti pasaulinio lygio traukos centrų, antraip nebūsime matomi. Lietuviams geriausia aiškinti sporto terminais: norėdami, kad mūsų komanda laimėtų bronzą pasaulio čempionatuose, turime turėti žaidėjų, kurie žaidžia NBA ir geriausiuose klubuose.

Be abejonės, turime susigrąžinti Tautos namų idėją. Vilnius, sostinė, neturi ne tik futbolo stadiono, bet ir šiuolaikinės klasikinės muzikos koncertų salės. O jei kalbame apie visuomeninį transportą, grįšime prie vienos ar kitos transporto rūšies, kuri nukreipta į ateitį. Nėra tikslo bandyti atnaujinti troleibusų parką, nes šiandien visas visuomeninis transportas yra elektrinis – galite pirkti autobusą, kuris važiuoja naudodamas ne degalus, o elektrą, t.y. baterijas, ir jokio kontaktinio tinklo tam nereikia.

VEIDAS: Šiuo metu Vilniaus skola siekia beveik 900 mln. Lt. Kokia Jūsų vizija, kaip ją būtų galima mažinti?

A.Z.: Oficiali savivaldybės statistika rodo, kad kai aš gavau savivaldybę 2000 m. lapkričio 15 d., 2001 m. sausio pirmąją Vilniaus miesto kreditoriniai įsipareigojimai buvo 289 mln. Lt, o 2007 m. kovo 1 d., kai perdaviau Vilniaus miesto savivaldybę Juozui Imbrasui, Vilniaus miesto kreditoriniai įsipareigojimai buvo 273,6 mln. Lt. Šiandien aš gavau Vilniaus miesto savivaldybę, kurios kreditoriniai įsipareigojimai siekia 824 mln. Lt.

Nuo 2006 m. Finansų ministerija pakeitė nacionalinio biudžeto formavimo skaičiavimo metodiką. Apskaičiuota, kad savivaldybė nuo 2007 m. pradžios negavo 264 mln. Lt, kurie priklausytų Vilniaus miestui. Gyventojų pajamų mokestis (GPM) perskirstomas taip, kad jis išvažiuoja ten, kur gyventojų realiai nėra.

Mūsų laikais pagrindinės investicinės lėšos ateidavo iš privatizavimo – mes vykdėme aktyvią privatizaciją ir gaudavome per metus po 100 mln. Lt privatizavimo lėšų. Vėliau privatizavimo faktiškai nevyko. Aišku, dėl to, kad miestas sustabdė privatizavimą ir dėl ekonominės krizės jis praktiškai visiškai neturėjo pajamų. Per mano kadenciją Vilnius miestas realiai dirbo iš privačių lėšų pritraukimo, pavyzdžiui, 12 tūkst. vietų “Siemens” areną miestas pastatė už 67 mln. Lt, o savivaldybės lėšų dalis tame projekte – apie 14 mln. Lt.

VEIDAS: Tačiau arenai mokama subsidija.

A.Z.: Subsidija Vilniaus “Siemens” arenai niekada nebuvo mokama.

VEIDAS: Bet savivaldybė įsipareigojusi iš “Siemens” arenos nuomotis salę ir rengti renginius.

A.Z.: Šiauliai moka subsidiją Šiaulių arenai? Moka per 800 tūkst. Lt subsidiją kasmet. Kaunas mokės subsidiją operatoriui už areną? Mokės 2,5 mln. Lt kasmet. Panevėžys moka subsidiją už savo areną operatoriui? Moka 1,2 mln. Lt kasmet. Vilniaus savivaldybė niekuomet nemokėjo subsidijų, o pirkdavo paslaugas ar nuomodavosi areną savo renginiams, kuriuos atiduodavo vykdyti mokykloms, nevyriausybinėms organizacijoms. Tai skirtingi dalykai.

VEIDAS: Grįžkime prie milžiniškos skolos. Kaip spręsite šią problemą?

A.Z.: Natūralu, kad turėsime spręsti. Pirmiausia neteisingai paskirstomi pinigai. Finansų ministerijos duomenimis, Vilniaus mieste lieka 40 proc. GPM, Kaune – 94 proc. GPM. Visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis sieksime, kad Finansų ministerija, kuri dabar pripažįsta klaidą dėl GPM paskirstymo tarp skirtingų savivaldybių, ištaisytų ją planuodama kitų metų biudžetą.

Antra, mūsų skaičiavimais, 30–40 tūkst. gyventojų dirba ir gyvena sostinėje, tačiau nėra čia deklaravę gyvenamosios vietos. Jeigu pasieksime, kad gyventojai deklaruotų gyvenamąją vietą Vilniuje, kitais metais galėtume gauti papildomai iki 50 mln. Lt pajamų į savivaldybės biudžetą. Trečias dalykas – verslo skatinimas ir vieša bei privati partnerystė, kuri nereikalautų lėšų iš biudžeto.

Kita vertus, mes negalime stabdyti miesto plėtros ir augimo. Laikas nelaukia, kaimyniniai miestai taip pat. Norėdami įtvirtinti Vilnių kaip regiono centrą, mes turime, norime to ar ne, investuoti. Jei šiandien to nepadarysime, paskui bus per vėlu.

VEIDAS: Per Jūsų kadenciją skola mažės ar didės?

A.Z.: Aš manau, kad šiandien turime galvoti apie pajamų didinimą, o ne apie skolos mažinimą. Šiandien Vilniaus miesto biudžetas yra vienas mažiausių regione. Vienam Vilniaus miesto gyventojui tenka dukart mažiau lėšų negu Talino, pusantro karto mažiau nei Rygos ir net pusantro karto mažiau nei Minsko. Vadinasi, mūsų biudžetas per mažas. Mes negauname to, ką Vilniaus miesto gyventojai sukuria, todėl tikslas – didinti pajamas.

VEIDAS: Šalia Vilniaus baltarusiai stato atominę elektrinę. Jūs tuo piktinotės, bet ar ketinate imtis konkrečių veiksmų?

A.Z.: Mūsų manymu, šiandien turime padaryti viską, kad pasikviestume baltarusius, kaip partnerius, ir bendrai statytume atominę elektrinę Visagine.

Jei bus statoma atominė elektrinė šalia Vilniaus, tai pirmiausia bus šitos Vyriausybės ir prezidentės atsakomybė. Tik jų sprendimai galėtų keisti esamą padėtį. Atominė elektrinė šalia Vilniaus miestą, kaip sostinę, paverstų amžinu provinciniu regioniniu centru. Tai reiškia, kad Vilnius nebebus tuo paskutiniu barjeru, už kurio dar užkliūva žmonės, galvodami, ar geriau išvažiuoti į Londoną, Berlyną, Dubliną, ar likti Vilniuje. Vilniuje nebus galima galvoti apie ilgalaikes ir tvarias investicijas. Galime užmiršti planus turėti 2,4 mln. turistų per metus, nekilnojamojo turto kainas.

VEIDAS: Kaip galite tikėtis, kad vilniečiai tikės Jūsų žodžiu, jei pats savo žodžio nesilaikote: 2005 m. su Viktoru Uspaskichu išsivadinote vienas kitą skambiais epitetais, o dabar jis Jums priimtinas koalicijos partneris.

A.Z.: Šiuo atveju turėtume vertinti kontekstą ir situaciją. Žinote, kas valdo Jeruzalę? Žydai ir palestiniečiai, nors tarpusavyje jie net kariauja. Politikoje neišvengiami kompromisai ir susitarimai. Mano pozicija V.Uspaskicho atžvilgiu labai aiški: būdamas ūkio ministras, mano supratimu, jis supainiojo viešuosius ir asmeninius interesus. Jis buvo už tai nubaustas – neteko ministro posto, turėjo palikti Seimą. Tačiau šiandien mes kalbame apie visai kitą situaciją – nėra amžinai kaltų, nėra amžinų bausmių. Todėl šiandien kalbėti ir taikyti tokią retoriką, kokia buvo prieš penketą metų, tiesiog nesolidu. Mano pozicija nepasikeitė – jei būtų lygiai tokia pati situacija šiandien, aš lygiai taip pat elgčiausi. Žinote, vyras su žmona šeimoje taip pat dažnai pasisako tam tikru momentu skirtingų žodžių, bet nereiškia, kad jie po to nesusitaiko.

VEIDAS: Kai 2008 m. buvote nuteistas už pasikėsinimą papirkti, tvirtinote, kad tuo didžiuojatės, ir pasigaminote ženkliuką “Teistas už gerus darbus”. Ar vis dar tuo didžiuojatės ir ketinate tokių “gerų darbų” per šią kadenciją atlikti dar daugiau?

A.Z.: Aš tikrai esu nuteistas ar baustas būtent už gerus darbus. Tikrai tuo didžiuojuosi ir nė trupučio dėl to neišgyvenu. Nesiruošiu atsiprašyti ir teisintis, nors ir kaip kas norėtų, nes pirmiausia tai buvo politinis teismo procesas, tai yra organizuotas tam tikrų interesų grupių, kurioms buvo labai nepriimtini pokyčiai Vilniaus mieste, įskaitant ir teisėsaugos atstovų dalyvavimą. Galiu šiandien pasakyti, kad nauja prezidentė principingiau pažiūrėjo į atskirų teisėsaugos institucijų asmenų veiklą. Šitie iš darbo atleisti ar priversti pasitraukti asmenys mane persekiojo visą tą laikotarpį.

Lygiai taip pat mes užmirštame, kas pradėjo tą teisinį procesą ir kas bandė paveikti miesto tarybos rinkimus, darant spaudimą tarybos nariams, – tuometinis prezidentas, kuris po metų Konstitucinio Teismo sprendimu buvo atstatydintas per apkaltos procesą, ir jo aplinka. Šitie žmonės mane teisė, persekiojo ir šitie žmonės man bandė primesti dėmę, kurią, neabejoju, savo darbais aš bet kuriuo atveju panaikinsiu. Teistumas šiuo atveju yra niekas.

VEIDAS: Jūsų sąsajos su “Icor” (buvusia “Rubicon Group”) paliko tamsią dėmę Jūsų biografijoje. Ko imsitės, kad vilniečiai patikėtų, jog ginsite jų, o ne grupuočių, kaip “Rubicon Group”, interesus?

A.Z.: Prisiminkime tą laikotarpį, pažiūrėkime, kas rašė, kas tą nuomonę formavo, kas tas klišes klijavo. Žiūrėkime į tai, ką darė suinteresuotos interesų grupės, kurios darė didžiausią įtaką žiniasklaidai, tam tikri teisėsaugos atstovai, kurie formavo nuomonę. Ir lyginkime faktus, o ne emocijas. “Siemens” arena pastatyta už 67 mln. Lt, iš jų tik 14 mln. Lt – biudžeto lėšos, o Kauno arena – už 200 mln. Lt iš biudžeto lėšų. Kuris projektas, visuomenės požiūriu, geresnis?

VEIDAS: Praėjusios kadencijos savivaldybės taryba pritarė sutarties su “City service” (priklausančia “Icor” grupei) nutraukimui dėl darželių ir mokyklų šilumos ūkio priežiūros. Trūksta dar vieno balsavimo, kad ši sutartis būtų nutraukta. Ar ji bus nutraukta?

A.Z.: Negalėčiau atsakyti, nes šios sutarties nežinau ir šiuo metu nesu su tuo susipažinęs.

Svarstant, kokios politikos toliau laikytis Lietuvos lenkų sąjungos pirmininko Valdemaro Tomaševskio atžvilgiu, privalu atminti, kad savo skandalingąjį pareiškimą, jog lietuviai turi integruotis Vilniaus krašte, o ne lenkai Lietuvoje, jis padarė artėjant mūšiui dėl sostinės mero posto.

Pagal tos dienos, kai V.Tomaševskis davė savo skandalingąjį interviu, dėlionę, valdančiosios koalicijos sostinėje pagrindu turėjo tapti antrą ir trečią vietą rinkimuose iškovojusios lenkų ir konservatorių frakcijos. Galimas dalykas, tuo metu V.Tomaševskis dėl vienų ar kitų priežasčių jau gailėjosi sutaręs imti valdžią sostinėje kartu su konservatoriais, bet nebeturėjo formalių priežasčių atsimesti nuo mero Raimundo Aleknos formuojamos koalicijos. Tad karštligiškai ieškojo kokio nors preteksto, kad patys konservatoriai jį atstumtų.

Tokius įtarimus stiprina ir netikėta V.Tomaševskio užgaida, kad susitarimą dėl koalicijos Vilniuje pasirašytų ne savivaldybės, o nacionalinio lygmens politikai – partijų pirmininkai. Tada konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus parašas atsidurtų ant vieno popieriaus lapo net tik su V.Tomaševskio, bet ir su Rolando Pakso bei Viktoro Uspaskicho parašais. Nemenkai daliai konservatorių toks dalykas pasirodytų dar didesnė partijos principų išdavystė, nei koalicija su lenkais. Tačiau šiai gudrybei nesuveikus (A.Kubilius neįžvelgė toje sąlygoje nieko jam atgrasaus), V.Tomaševskiui teliko mesti paskutinę kortą – nacionalinę ir žiebti pareiškimą, kuris net lenkų žurnalistams pasirodė “sąmoningai piktinantis lietuvius”.

Konservatoriai ir Vyriausybė (nes savo pareiškimu, iš esmės ginčijančiu Lietuvos suverenitetą Vilnijoje, V.Tomaševskis klausimą perkėlė iš savivaldybės į valstybinį lygmenį) pakliuvo į sudėtingą padėtį. Iš vienos pusės – galimas koalicijos partneris, demonstratyviai įžeidinėjantis valstybę, ir tuo pasipiktinusių partijos “talibų” grupė, reikalaujanti nutraukti bet kokias derybas su lenkais. Iš kitos – akivaizdus suvokimas, kad būtent šitokios konservatorių reakcijos ir siekia tiek V.Tomaševskis, tiek tos Lietuvai nedraugiškai nusiteikusios jėgos, kurioms bet koks lietuvių ir lenkų santykių paaštrėjimas – kaip dangiškoji mana.

Sveikas protas pataria, kad patekus į tokią padėtį svarbiausia nepasiduoti emocijoms ir nedaryti to, ko iš tavęs tikisi ir link ko stumia tavo priešai. Jeigu V.Tomaševskis ir jo numanomi partneriai bei užkulisiniai vedliai siekia bet kokiais būdais priversti konservatorius padaryti kokį nors veiksmą ar pareiškimą, kurį būtų galima išversti kaip antilenkišką, vadinasi, reikia elgtis atvirkščiai. Sunku nepraradus gero vardo atstumti draugiškai ištiestą ranką, ir netgi su V.Tomaševskio reputacija nėra lengva kaskart formuojant valdančiąsias koalicijas Vilniuje paskutinę sekundę išduoti partnerius. Ypač jeigu tam nėra jokio preteksto, išskyrus partijos pirmininko ambicijas, kurios, galimas dalykas, ima nusibosti ir kai kuriems jo pavaldiniams. Nes valdyti sostinę daug patogiau su Vyriausybės remiamu meru, nei su jai oponuojančiu.

Konservatoriai ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija sako, kad juos nustebino penktadienį išplatintas pranešimas apie Artūro Zuoko koalicijos, Darbo, Socialdemokratų partijų ir Lietuvos rusų aljanso pasiektą sutarimą dėl valdančiosios koalicijos Vilniuje.

Konservatoriai taip pat siekia suburti valdančiąją koaliciją, į kurią įeitų LLRA, partija “Tvarka ir teisingumas” bei Darbo partija.

“Visokie žodiniai susitarimai daromi jau seniai, tačiau koalicija sudaroma, kad oficialiai pasirašoma sutartis. Aš kiekvieną dieną galiu skelbti apie žodinius susitarimus”, – BNS penktadienį sakė dabartinis meras konservatorius Raimundas Alekna.

Jis sakė esąs “beveik tikras”, kad iki pirmojo naujai išrinktos tarybos posėdžio valdančiosios koalicijos sudėtis dar gali pasikeisti.

LLRA atstovas Janas Kaminskis BNS sakė nemanantis, kad galima tikėti paskelbtu pranešimu. Jis sakė, kad su LLRA bendroje koalicijoje dalyvavęs Rusų aljansas sprendimą gali priimti tik pirmadienį partijos taryboje.

“Nieko nežinau apie tokį susitarimą, čia galbūt gandai. Nemanau, kad tuo galima tikėti”, – BNS sakė J.Kaminskis.

“Rusų aljansas be pirmadienio negali priimti jokio sprendimo, kadangi pas juos taryba pirmadienį. (Rusų aljanso atstovas – BNS) Viktoras Balakinas yra mūsų frakcijos seniūno pavaduotojas, tai nemanau, kad kažkas ten rimto yra”, – BNS sakė J.Kaminskis.

A.Zuokas sako, kad susitarimas yra tvirtas.

“Vakar turėjome bendrą renginį Užupyje, kur buvo bendras visų tarybos narių koalicijos partnerių susitikimas ir susipažinimas, ir programos metmenų, kurie buvo rengti dvi savaites, patvirtinimas, ir šiuo metu turime visus balsus, kad galėtume prisiimti visus įsipareigojimus dėl miesto tarybos darbo”, – BNS sakė A.Zuokas.

Pranešimą spaudai apie valdančiąją koaliciją išplatino A.Zuoko įsteigta asociacija “Tėvynės atgimimas ir perspektyva”.

Jame teigiama, kad Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicija, Darbo partija, Lietuvos socialdemokratų partija ir Rusų aljanso atstovai sutarė bendradarbiauti Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, sudarant valdančiąją daugumą.

Anot pranešimo, į merus bus siūlomas A.Zuokas.

“Kol kas Darbo partija nepasirašė niekur. Kad susitikinėja, dirba, atidirbinėja kažkokius klausimus, tai taip”, – penktadienį teigė V.Uspaskichas.

Taip jis paneigė Artūro Zuoko įsteigtos asociacijos “Tėvynės atgimimas ir perspektyva” paskelbtą informaciją, kad Darbo partija, A.Zuoko ir Vilniaus koalicija, Socialdemokratų partija ir Rusų aljanso atstovai sutarė bendradarbiauti Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, sudarant valdančiąją daugumą.

Nusistebėjimą tokiais teiginiais pareiškė ir dabartinis meras konservatorius Raimundas Alekna, ir į naująją tarybą išrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas Janas Kaminskis, kurio partija į savivaldybę pateko pagal vieną sąrašą su Rusų aljansu.

R.Alekna BNS taip pat sakė, kad V.Uspaskichas penktadienį inicijuoja susitikimą, per kurį jie abu ketina aptarti bendradarbiavimo galimybes.

Be Darbo partijos atstovų valdančiosios koalicijos sostinės savivaldybės taryboje negali sudaryti nei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su Lietuvos lenkų rinkimų akcija, nei A.Zuoko koalicija.

Per vasario pabaigoje vykusių savivaldos rinkimų daugiausia – 12 vietų – gavo A.Zuoko ir Vilniaus koalicija. 11 mandatų gavo Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų Aljanso koalicija “Valdemaro Tomaševskio blokas”, dešimt – Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, aštuonis – Darbo partija, po penkis – Lietuvos socialdemokratų partija bei partija “Tvarka ir teisingumas”.

Sostinėje jau keturiolika metų rinkėjai gausiausiai balsuoja nesvarbu, už kurią partiją, – svarbu, kad jai vadovautų Rolandas Paksas arba Artūras Zuokas. Ir nė motais, kad vienas jų pamynęs Konstituciją, o kitas teistas.

Sostinėje gyvenančiam lietuviui visiškai nerūpi, ar politikas doras, – svarbu, kad būtų ūkiškas ir energingas. O vilniečiui lenkui užtenka, kad būtų savas.

Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, žiūrint į oficialią statistiką atrodo, jog vilniečiai balsuoja tai už vieną, tai už kitą partiją, o iš tikrųjų jau penkerius savivaldybių tarybų rinkimus iš eilės jie balsuoja arba už Rolando Pakso, arba už Artūro Zuoko sąrašą, kad ir kaip jis vadintųsi. Iš šio ritmo neišmuša nei tai, kad R.Paksas po apkaltos proceso atstatydintas iš prezidento posto už Konstitucijos pažeidimus ir priesaikos sulaužymą, o A.Zuokas buvo teisiamas.

“Teistas žmogus, o kandidatuoja rinkimuose. Neturi jokios gėdos. Mūsų teisės normose – keista išimtis: jei esi teistas ir tai nuslėpei, išbrauks iš kandidatų sąrašų, o jei prisipažinai, tada tinki”, – teistų asmenų antplūdžiu savivaldybės rinkimuose stebisi garsus advokatas Kęstutis Lipeika. Tačiau maža to, kad teisti asmenys kandidatuoja, – kiti už juos balsuoja, ir dar taip gausiai, kad A.Zuokas tapo rinkimų Vilniuje lyderiu.

O kita – kitatautė Vilniaus dalis visus pastaruosius keturiolika metų palyginti nuosekliai balsuoja už Lenkų rinkimų akciją. Ar lenkai po dvidešimt vienų nepriklausomybės metų tokie nesaugūs, kad jaučia būtinybę turėti savo tautinės mažumos gynėjų valdžioje?

Nedoras kaip daugelis, charizmatiškas kaip retas

“Balsavau ne prieš Kazimierą Prunskienę, ne prieš Viktorą Uspaskichą, bet UŽ A.Zuoką, nes tai buvo pirmas Vilniaus meras, kuris nuveikė labai konkrečių darbų ir pagerino Vilniaus įvaizdį”, – savo pasirinkimą motyvuoja Užupio gyventoja Daina E.Dikavičiūtė.

Ją žavi A.Zuoko energija, nors Užupio gyventoja pripažįsta, kad jos buvo skirta ir veiklai, už kurią dabar A.Zuokas nuolat linksniuojamas. Kad ir kaip ten būtų, pašnekovės manymu, A.Zuokui užteko energijos, kurios buvo įlieta ir į miestą, ne tik į savo daržą. Palyginusi A.Zuoko ir pastarojo laiko Vilniaus vadovų interesų prastūminėjimą, D.E.Dikavičiūtė sakosi balsą nedvejodama atidavė už A.Zuoką. “Taip, glumina jo aferos. Bet žiūriu į tai filosofiškai – žinosime, ko laukti. Antra vertus, šildymo kainos po A.Zuoko didėjo ne vieną kartą. Jei jos grįš į A.Zuoko laikus – gal ir neblogai? Dabar jo laikas pataisyti ne tik savo įvaizdį. O gal jis ir kelią į prezidentus klojasi?” – neatmeta tokios galimybės D.E.Dikavičiūtė.

A.Zuoko atžvilgiu nebūtų veiksminga net demokratinėse šalyse funkcionuojanti profilaktika prieš nepatikimus politikus: ten stiprios bendruomenės, ir jos į vietos valdžią kelia gerai pažįstamus, veikloje jau patikrintus žmones.

Tačiau už gerai pažįstamą A.Zuoką Užupio kaimynai rinkimų dieną ėjo balsuoti ištisais kiemais. Čia už jį balsavo 28,9 proc. rinkėjų. Beje, Muitininkų apylinkėje Naujamiestyje – 33,3 proc., Taurakalnio – beveik 30 proc., Centre, Senamiestyje, Jeruzalėje – per 27 proc. rinkėjų, o juk vilniečiai rinkosi net iš 29-ių sąrašų ir pavienių kandidatų.

Akivaizdu, kad A.Zuoką labiau palaiko ne “proletarinių” ir ne lenkiškų mikrorajonų gyventojai. Štai Naujosios Vilnios Pramonės apylinkėje A.Zuoko rėmėjų nebuvo nė 3 proc., užtai Valdemaro Tomaševskio blokas čia pelnė net 51,5 proc. balsų.

A.Zuokas savo populiarumui išnaudoja ir melodramos vertą savo gyvenimo istoriją. Štai prieš rinkimus pašto dėžutėse vilniečiai rado brošiūrėlę “Aš, Artūras Zuokas”. Joje sukryžminti rinktiniai jo biografijos faktai, kaip iš alkoholikų šeimos liūno, pasitelkęs atkaklumą, pakilo iki labiausiai pasižymėjusio pasaulio jauno žmogaus titulo, su pažadais apie “AirVilnius” ar vidutinį 6400 Lt atlyginimą 2020-aisiais. Gal tai balsavusiems už A.Zuoką pasirodė pasiekiama, kaip kad išsipildė A.Zuoko vaikystės svajonės? Juolab kad ir kitos partijos pripūtė panašių arabų.

Taigi dažnas ir samprotauja: jei visi vagia, visi žada, ko netesės, visi proteguoja savų biznį (ar bereikia priminti mero konservatoriaus Viliaus Navicko atvejį), tai gal energingasis A.Zuokas – mažesnė blogybė, nes juk būdamas meras daug padarė. Tiesa, bepigu merui būti geram, kai sąskaitos paliekamos apmokėti ateities kartoms. Tačiau štai A.Zuoko palikimą kuopę Juozas Imbrasas ir V.Navickas vienu balsu tikina patys nepradėję nė vieno naujo didelio investicinio projekto, lyg tai būtų privalumas, o ne trūkumas. Vadinasi, jei ne A.Zuokas, šiandien, pavyzdžiui, nebūtų pradėtas nė vienas Vilniaus aplinkkelis? Galų gale, jei A.Zuokas taps meru, jo lauks iššūkis grąžinti dar savo meravimo laikotarpiu prikauptas skolas.

Ar pajėgs peržengti Rubikoną?

Vis dėlto filosofija, kad visi vagys, tik kai kurie dar ir energingi, priimtina ne visiems. Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius prisipažįsta nustebintas, kad toks nesisteminis, vadinasi, sunkiai prognozuojamas darinys, kaip A.Zuoko ir Vilniaus koalicija, surinko pakankamai daug balsų. Prestižinės gimnazijos vadovą glumina ir tai, kad žmonės balsuoja už teistą asmenį. “Daug kas susidėliotų šalies politiniame gyvenime į vietas, jei žmonės laikytųsi moralės supratimo principų. Kai to nėra, galima pasakyti, kad nepasitikime teisėsauga, vadinasi, mūsų kandidatas gal buvo neteisingai nubaustas”, – svarsto Licėjaus direktorius.

Gal nepasitikėjimas teisėsauga žmonių akyse iš tiesų “sušvelnino” A.Zuoko prasižengimus, juo labiau kad jis, pripažintas kaltu dėl poveikio tuomečiam tarybos nariui, atsipirko pinigine bauda.

Už A.Zuoką balsavusių 17,7 proc. vilniečių tikrai negalima kaltinti atminties praradimu, nes ją atgaivino įrašas jo kandidato anketoje – teistas. Ne taip lengvai užmirštamos istorijos, kaip A.Zuokas bandė nusipirkti balsą rinkimuose į mero postą, specialiųjų tarnybų įrašytuose pokalbiuose su jo globotos verslo įmonių grupės “Rubicon group” vadovais sublizgėjo net kalinių žargonu, siūlydamas tarybos narį paplukdyti Nerimi pilvu į viršų, o po kratos “Rubicon” būstinėje paskubomis išlėkė į Lenkiją.

Ar A.Zuokas, kaip viešai žadėjo, gali peržengti Rubikoną ne tik perkeltine, bet ir tiesiogine prasme – nebūti valdomas kurios nors verslo grupės? “Žmonės lėtai keičiasi. Reikia labai norėti, kad žmogus pajėgtų pasikeisti. Neturiu didelio tikėjimo, kad A.Zuokas to norėtų”, – abejoja Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) narys Rytis Juozapavičius.

A.Zuoko oponentų vis primenama dar nesibaigusi istorija dėl jo sklypo Pilių rezervate ir rinkimų sąraše įrašyto su jo skyrimu susijusio asmens lyg ir nerodo, kad vyktų kokie didžiuliai vertybiniai asmenybės pokyčiai.

Tad jei A.Zuokas taptų meru, opozicijai būtų darbo jį reikliai kontroliuoti. Belieka klausimas, ar kitos politinės jėgos nesusivienys prieš A.Zuoką. Neoficialių šaltinių teigimu, konservatoriai, tiksliau, jų lyderis Andrius Kubilius, dėl sostinės mero posto pasiryžęs Lenkų rinkimų akcijai žadėti bet ką – vos ne leisti prie Vilniaus ribos iškabinti lenteles “Wilno nasze”.

Lenkus vienija eskaluojamos grėsmės

Antrą vietą rinkimuose pelniusios Lenkų rinkimų akcijos, šįsyk suvienijusios jėgas su Rusų aljansu, lyderis V.Tomaševskis, kitaip nei A.Zuokas, ambicijų tapti Vilniaus meru neturi. Jis, nors kaip ir A.Zuokas suteikė savo vardą partijų blokui, išoriškai – visiška šio priešingybė. Ne toks save įsimylėjęs, kaip kad A.Zuokas, nepanašus ir į uždegantį oratorių, biografija standartinė, profesija eilinė – inžinierius mechanikas. Lenkų lyderis nežiba užkrečiama zuokiška jaunatviška energija, nors yra už jį vos trejais metais vyresnis.

Tačiau tampa aršus, kai kalba pasisuka apie lenkų mažumos teises. Jis aktyviai reiškiasi lenkiškoje Lietuvos žiniasklaidoje, o Europarlamente kovoja dėl lenkų Lietuvoje reikalų taip, lyg tikrai grėstų realus pavojus jų egzistencijai. Tai lenkus vienija į monolitą. Atrodo, kad antra vieta Vilniaus savivaldybėje jiems gali būti geras derybų placdarmas reikalaujant lenkams dar daugiau teisių.

Šokas, bet ne pirmąkart

Taigi nieko nepadarysi – Vilniuje lyderiauja teistas A.Zuokas ir lenkai. Jei ir toliau nepavyks be skandalų bendrauti su vietos lenkais, jie tebeliks valstybe valstybėje. Antra, kol daugelis partijų ar judėjimų veiks pagal konservatoriaus V.Navicko paskelbtą schemą, žmonės rinksis nors labiau susitepusį, bet darantį labiau matomus darbus, tegu ir skolon.

Kol teisėsauga pati nebus skaidresnė už bent jau vidutinį statistinį visuomenės vidurkį, teistumas, na, gal ne už kriminalinį nusikaltimą, politikoje nebus laikomas didele nuodėme.

Ir ne tik Vilniuje. Juk begėdijant, kad sostinė balsavo už politines jėgas, vienos iš kurių lyderis buvo teistas, o kitos lyderio ieškojo net Interpolas, nereikia užmiršti, kad iš dėl dabartinės Seimo valdančiosios daugumos partijų ketvertuko lyderių teisti du. O portalo “Delfi” skaitytojai geriausiu per dvidešimt metų visos Lietuvos meru įvardijo A.Zuoką, trečias reitinge – R.Paksas. Deja, problema kur kas platesnė nei vien rinkimų Vilniuje rezultatai.

“Žmonės turėtų suprasti: jie neturi kaip restorane sėdėti ir laukti, kad atneštų meniu, – reikia ne laukti, kol atsiras tų gerųjų politikų, o eiti, reikalauti, dalyvauti miesto gyvenime. Tik tada ateis pemainos”, – pabrėžia R.Juozapavičius.

Esamas ir buvę sostinės merai – visi keiksnoja savo pirmtakus už paliktas skolas, neapmokėtus darbus, pinigais neparemtus įsipareigojimus ir neprisiima kaltės dėl beveik 900 mln. Lt pasiekusios įskolos.

“Stebuklais netikiu, todėl pirmą kartą savivaldybės biudžete numatytos lėšos skoloms grąžinti, o ne numatyta už skolas pradėti naujus darbus, kaip buvo anksčiau”, – sako nuo gruodžio sostinei vadovaujantis konsevatorius Raimundas Alekna, piktindamasis, jo manymu, labiausiai Vilnių praskolinusiais merais – Artūru Zuoku ir Juozu Imbrasu. Jau daugiau kaip dešimtmetis Vilniaus skolų kreivė šauna į viršų, tik pernai pirmąkart linktelėjo žemyn. Tačiau šiandien jau turime išrinktą naują Vilniaus savivaldybės tarybą ir nuo jos priklausys, kurlink toliau ši pratęs skolų kreivę. O jos dabar siekia 875,2 mln. Lt. Tad net ir labai norint tesėti rinkėjams duotus pažadus, naujai miesto valdžiai tokia suma – nemenkas akmuo po kaklu. Kas taip praskolino Vilnių?

Skaičių ekvilibristika slepia išlaidžiausiuosius

Kuris meras buvo išlaidžiausias, atsakyti ir lengva, ir sunku. Pagal oficialius skaičius akivaizdu: absoliutūs “lyderiai” – tuomet libcentristas Artūras Zuokas ir “tvarkietis” Juozas Imbrasas. Per 2007 m., kai A.Zuokas meravo iki, o J.Imbrasas nuo balandžio, skola išsipūtė net 212,5 mln. Lt. J.Imbraso “asmeninis rekordas” – 2008-aisiais prie skolos pripliusuoti dar 182,3 mln. Lt. Per pastaruosius keliolika metų tik pernai, savivaldybei vadovaujant konservatorių merams, skolų maišą pavyko palengvinti 35,1 mln. Lt.

Tačiau skaičiuojant kreditorines skolas be banko paskolų, t.y. kiek nesumokėta pinigų už paslaugas, darbus, prekes, rekordiniai konservatoriaus Viliaus Navicko “merauti” 2009-ieji, kai skola per metus padidėjo 160,8 mln. Lt.

Taigi į lyderių pozicijas – konkurentų daug. Tačiau nė vienas į tokią lyderystę nesiveržia ir turi tam ne tik pasiteisinimų, bet ir savo skaičiavimų.

“Veidas” vadovavosi Finansų ministerijos skolų be banko paskolų ir Vilniaus savivaldybės pateiktais bendros skolos skaičiais nuo 2005-ųjų. Kodėl tik nuo šių metų? “Man irgi sakė, kad turimi skaičiai tik nuo 2005-ųjų. Norėdamas gauti informaciją, turi būti vos ne agentas 007″, – ironizuoja dabartinis meras R.Alekna.

A.Zuokas, dukart buvęs sostinės meru ir vėl su didelėmis ambicijomis susigrąžinti postą kandidatavęs į savivaldybę, skolos skaičius turi nuo 2000-ųjų, tačiau jie nesutampa su oficialiai pateikiamais. Jo tikinimu, atėjęs vadovauti miestui jis rado apie 270 mln. Lt skolą ir maždaug tokią pat paliko 2007-aisiais. “Reikia įvertinti ir tai, kad per tuos septynerius metus buvo daug investuojama, skirtingai nei dabar”, – akcentuoja A.Zuokas. Jo įsitikinimu, tikros skolos – tai pinigai, pradelsti apmokėti už atliktus darbus ar paslaugas. “Likusi skolos dalis – paskolos, ir visiškai nereiškia, kad miestas turi grąžinti visus tuos 875 mln. Lt per vienus metus. Problema – tie 282 mln. Lt, plius paskolų dalis, kurią reikia grąžinti per šiuos metus, ir paskolų palūkanos. Gąsdinimas visais 875 mln. – nekompetencija. Gal miesto vadovai bando parodyti situaciją blogesnę, nei ji yra, nes niekas nieko nedaro”, – kritikuoja A.Zuokas.

Be abejo, lyginant, kas daugiausia praskolino Vilnių, negalima lyginti vien sumų litais, nes kito ir savivaldybės biudžeto dydis. Skaičiuojant procentais, tenka patvirtinti, kad skola nuo 2005-ųjų iki dabar – lygiai padvigubėjo: A.Zuoko meravimo 2005–2006 m. ji sudarė 42 proc. miesto biudžeto, J.Imbraso 2007–2008 m. užaugo iki 65–76 proc., o V.Navicko 2009 m. – iki 88 proc., bet 2010 m. kristelėjo iki 84 proc.

Tačiau ar šie skaičiai prie merų – tikrai jų “nuopelnas”?

Palikimas – neapmokėtos sąskaitos

Visi be išimties pastarųjų keliolikos metų Vilniaus merai griežia dantį ant kitų partijų pirmtakų. “Premjeras Gediminas Vagnorius pakėlė atlyginimus mokytojams 30 proc., o pinigėlių nė cento savivaldybei nedavė”, – kaip dar 1997 m. prie mero Rolando Pakso pradėjo pūstis sostinės skola, aiškina iš jo mero postą perėmęs, o paskui vėl jam perdavęs J.Imbrasas.

Tačiau A.Zuokas, atvirkščiai, keiksnoja R.Pakso-J.Imbraso palikimą: “2000-aisiais atėjęs į mero postą radau nesumokėtas trejų metų skolas – už Katedros aikštės sutvarkymą, fasadų dažymą, kitus miesto tvarkymo darbus nebuvo mokėta nuo 1997 m.”

O 2007 m. vėl į mero postą grįžęs J.Imbrasas “paveldėjo” A.Zuoko įsipareigojimus. “Buvo pradėti dideli projektai. Naujų nieko nepradėjome, tik porą metų paremontavome kiemus, tam skirdami po 15 mln. Lt. Jei būčiau nors vieną A.Zuoko pradėtą projektą nutraukęs, būčiau buvęs apdrabstytas purvais”, – aiškina J.Imbrasas, bet pripažįsta, kad tęsti aplinkkelių ir gatvių tiesimo darbai buvo labai reikalingi vilniečiams. Pyksta jis ir ant tuomet valdžiusių socialdemokratų: sako, jei kas būtų įspėjęs, kad ateina tokios juodos dienos, gal būtų kokį projektą ir stabdę.

“J.Imbrasas prisirašė sutarčių darbams, o mums reikėjo mokėti. Prie manęs nepasirašyta sutartis nė dėl vieno naujo projekto. Tik kofinansavome ES projektus. Visi nori gyventi iš skolų ir būsimoms kartoms perduoti jas mokėti”, – piktinimosi estafetę perima po J.Imbraso miestui vadovavęs konservatorius Vilius Navickas. O po jo meru tapęs kitas konservatorius R.Alekna apgailestauja, kad dabar, po dvejų metų, jam vis dar tenka pasirašinėti atsiskaitymus už 2009 m. pirmą ketvirtį, kai meru buvo “tvarkietis” J.Imbrasas, atliktus darbus. “Tai visiška avantiūra daryti tokius projektus, kai neturi pinigų”, – pikitinasi dabartinis meras.

Kam savivaldybė skolinga ir kur dėjo milijonus

R.Alekna stebisi, kad pinigų biudžete būdavo neskirta tam, už ką savivaldybė yra atsakinga, pavyzdžiui, švietimo įstaigoms už komunalinius patarnavimus pernai nebuvo numatyta nė lito, vadinasi, jie buvo numatyti kažkur kitoje srityje ar kokio objekto statybai. Taip ir buvo auginama skola, o dabar 120 mln. Lt Vilnius skolingas vien už švietimo įstaigų komunalinius patarnavimus.

Kaip informavo Savivaldybės administracijos Finansų valdymo ir apskaitos departamento direktorius Edmundas Kačkus, šių metų biudžete skoloms grąžinti pagaliau numatyta maždaug 140 mln. Lt. Tačiau, pavyzdžiui, komunalinėms miesto reikmėms biudžete trūksta apie 50–60 mln. Lt, miesto transportui išlaikyti – apie 80 mln. Lt, – kas gali virsti naujomis skolomis. E.Kačkus pastebi, kad visų kadencijų Tarybos investicijoms skirdavę dalį lėšų, kurios turėjo būti skirtos einamiesiems mokėjimams – miestui tvarkyti, švietimui, transportui. Taip skola “Vilniaus autobusams” užaugo iki 44,8 mln. Lt, “Vilniaus troleibusams” – 28,9 mln., ir t.t.

Didžiausių Vilniaus savivaldybės investicijų 2005–2010 m. pareikalavę projektai – aplinkkeliai, gatvės, viadukai: į pietinį investuota 87,7 mln. Lt, vakarinį – 56,4 mln., dar į Lazdynų tilto rekonstrukciją – 19,4 mln., Geležinio Vilko gatvę – 16,6 mln. Lt, ir t.t.

Daugelio šių projektų pradžia – A.Zuoko laikais.

Skola – “legali”

Šiandien Vilniaus skola (be bankų paskolų) sudaro 72 proc. visų savivaldybių įskolų, o pajamos – 22 proc., tad palyginti su savivaldybių vidurkiu, skola nemaža. Siekdama padėti sostinės savivaldybei spręsti skolų grąžinimo problemą Finansų ministerija 2011 m. padidino skolos limitus nuo 55 proc. iki 85 proc., o grynojo skolinimosi – nuo 20 iki 40 proc. Bet pasiskolintas lėšas savivaldybė turės teisę naudoti tik esamoms brangesnėms skoloms iš naujo finansuoti ir skoloms už suteiktas paslaugas mokėti. Taigi skola pagaliau tapo “legali”, nors iki šiol buvo toleruojama, kad viršijo leistiną normą, pavyzdžiui, 33 proc.

Kad Vilniaus biudžetas akivaizdžiai diskriminuojamas, čia vienas kitą keiksnojančių įvairių kadencijų sostinės merai absoliučiai vieningi. Štai sostinė surenka daugiausia gyventojų pajamų mokesčio, tačiau gauna tik 40 proc., o kita dalimi subsidijuojamos mažesnės savivaldybės. Kita, Vilniaus infrastruktūra naudojasi ir žmonės, kurie gyvena Vilniuje, bet savo gyvenamąją vietą yra deklaravę kitur. Dėl tokių “nelegalų” miestas kasmet netenka apie 200–300 mln. Lt. Tokią ydingą tvarką būtina keisti, įsitikinę sostinės merai.

Tačiau reikia prisiminti ir dažnus STT vizitus į Vilniaus savivaldybę, ir A.Zuoko “abonentinę” istoriją, ir V.Navicko auksinę citatą apie neva savų ir svetimų verslą sostinės savivaldybėje. Akivaizdu, kad apstu ir vidinių rezervų milijonams sutaupyti ar uždirbti, jei savivaldybėje būtų daugiau skaidrumo.

Seimo pirmininkė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė sako, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryboje pagrindinis valdančiosios koalicijos formuotojas turėtų būti Artūras Zuokas, kurio vedamas rinkimų sąrašas gavo daugiausiai mandatų.

“Iš tikrųjų turbūt derybos bus nelengvos, man nesinori prognozuoti, nes derėsis tie žmonės, tos partijos, kurios yra išrinktos į Vilniaus miesto savivaldybę. Be abejo, turbūt pagrindinis formuotojas, aš įsivaizduoju, turėtų būti logiškai Artūras Zuokas, kadangi jo judėjimas gavo daugiausia balsų”, – Žinių radijui trečiadienį sakė I.Degutienė.

Jos teigimu, šansų gauti mero ar administracijos direktoriaus Vilniuje postą turi keturios partijos.

“Nenorėčiau dabar prognozuoti, kas čia gali būti meras, kas čia gali būti administracijos direktorius. Čia jau tikrai turbūt (spręs – BNS) tie, kurie išrinkti į savivaldybių tarybas. Pagrindiniai atstovai, kaip minėjau, – ir A.Zuoko koalicija, ir lenkų – rusų koalicija, ir Tėvynės sąjunga, ir, ko gero Darbo partija, kuri jau eina po Tėvynės sąjungos. Visi turi kažkokį šansą”, – dėstė ji.

TS-LKD pirmininkas premjeras Andrius Kubilius antradienį sakė, kad Vilniui turėtų vadovauti asmenys, neturintys praeities dėmių.

“Tikrai norėtumėme, kad Vilniaus miestui vadovautų asmenys, neturintys praeities dėmių ir nebūtų vertinami kontroversiškai”, – tvirtino A.Kubilius.

Per sekmadienį vykusius savivaldos rinkimus Vilniuje eksmero A.Zuoko ir Vilniaus koalicija iškovojo 12 mandatų, Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų Aljanso koalicija “Valdemaro Tomaševskio blokas” – 11, TS-LKD – 10, Darbo partija – 8, Lietuvos socialdemokratų partija – 5, partija “Tvarka ir teisingumas” – 5 mandatus.

Tikrasis Vilniaus mero veidas

Rugsėjo mėnesį Vilniaus miesto savivaldybėje prasidėjo skandalas dėl to, kad meras Vilius Navickas spaudė savivaldybės kontrolierių ir duodavo nurodymus, kada paskubėti, o kada tyrimus vilkinti.

Šiai informacijai nutekėjus į viešumą, buvo sustabdyta V.Navicko narystė TS-LKD partijoje ir pareikalauta atsistatydinti iš mero posto. Tačiau įvairiai laviruodamas V.Navickas mero poste išbuvo dar tris mėnesius ir pasitraukė tik praėjusią savaitę. Beje, visuomenės nuomonės apklausos liudija, kad šiandien jis atsiduria tarp politikų, kuriais pasitikima mažiausiai.

Eksportas ekonomiką ėmė traukti į viršų

Lietuvoje – vis daugiau ekonomikos atsigavimo ženklų: antrą ketvirtį iš eilės šalies BVP, palyginti su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu, ūgtelėjo 1,1 proc. Šiai gerai žiniai didžiausią įtaką padarė eksportas, kuris pastebimai didėjo dėl atsigavusios paklausos išorės rinkose ir rugpjūtį bei rugsėjį jau pasiekė 2008-ųjų lygį. Per dešimt šių metų mėnesių eksportas paaugo 30 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Ūkio ministerijos duomenimis, šį spalį užfiksuotas rekordinis prekių eksporto didėjimas, kuris sudarė 5,4 mlrd. Lt. Ankstesnis geriausias rezultatas – 5,3 mlrd. Lt – buvo pasiektas 2008 m. liepą.

Maisto kainų šuolis

Rugpjūtį visame pasaulyje smarkiai pakilusios grūdų kainos rugsėjį paskatino maisto produktų kainų šuolį ir Lietuvoje. Pirmieji kainas pakėlė duonos kepėjai, nors ekspertai atkreipė dėmesį, kad jie duoną dar kepa iš seno derliaus grūdų. Iš paskos į viršų šovė ir daugumos kitų svarbiausių maisto produktų – miltų, pieno produktų, kavos, grikių, daržovių kainos. Kiekvienas tiekėjas kainas kėlė teisindamasis vis dėl kitokių priežasčių – prasto derliaus ar brangstančių žaliavų. Dėl maisto kainų šuolio visuomenės ir valdančiųjų nemalonę užsitraukė rinką pasidaliję keturi prekybos tinklai, o Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą, ar kainos didinamos pagrįstai.

Puolusi Airija

Rugsėjo pabaigoje Airijos vyriausybė pagaliau atskleidė visą šalies bankų krizės, dėl kurios šių metų biudžeto deficitas tikriausiai sieks 32 proc. BVP, mastą.

Paaiškėjo, kad bankams nė iš tolo nepakaks anksčiau jiems gelbėti skirtų 33 mlrd. eurų ir prireiks dvigubai didesnės sumos. Vėliau Airija paprašė ES finansinės paramos ir kitais metais iš krizės fondo gaus 85 mlrd. eurų.

Švedijoje baigėsi socialdemokratų era

Socialdemokratų tvirtove laikytoje Švedijoje rugsėjį socdemai patyrė skaudų pralaimėjimą: jie nelaimėjo daugumos ir buvo priversti sudaryti centro dešinės pakraipos koaliciją.

Tai aiškus ženklas, kad šalyje baigėsi beveik šimtmetį trukusi socialdemokratų era, mat tokie rinkimų rezultatai jau nebegali būti pavadinti atsitiktinumu: mažėjantis partijos populiarumas buvo juntamas jau 2006-aisiais, kai per rinkimus partija gavo mažiausiai balsų nuo pat jos įkūrimo – tik 35 proc.

Bronzinis krepšininkų triumfas

Stambule vykusiame pasaulio krepšinio čempionate naujoji Lietuvos krepšininkų karta pranoko visų lūkesčius ir pirmą kartą istorijoje užsikabino planetos pirmenybių bronzos medalius. Kovos Turkijoje vėl leido pajusti, kad krepšinio šalimi esame vadinami ne tik dėl praeities laimėjimų, bet ir dėl šio laikmečio pergalių bei didžiulio jaunų krepšininkų potencialo. Krepšinio ekspertai pabrėžia, kad be rinktinės trenerio Kęstučio Kemzūros krepšininkų triumfas čempionate būtų sunkiai įsivaizduojamas. Tai šiuolaikiškas treneris, išmanantis visas krepšinio naujoves ir po šio čempionato pelnęs didžiulį autoritetą. O krepšininkams tai pridėjo daug pasitikėjimo savimi ir sėkmės atstovaujant savo komandoms.

Brangenybė Vilniaus širdyje

Ši rudenį į dienos šviesą ištraukta ilgokai slėpta informacija, kad Valdovų rūmai kainavo trigubai daugiau, nei planuota. Valstybės kontrolė konstatavo, kad Valdovų rūmų statyba Vilniuje pabrango nuo 114 mln. iki 367 mln. Lt. Atliekant auditą buvo nustatyta daug pažeidimų: laiku neparengtas viso komplekso darbų projektas, rangovams Vilniaus pilių direkcija mokėjo pagal restauravimo darbų įkainius, nors nemaža jų dalis priskirtina naujai statybai, netinkamai vykdyta statybos darbų kontrolė. Beje, šiuo metu Valdovų rūmų kompleksui užbaigti vis dar trūksta 100 mln. Lt.

Intriguojantis filmas

Rugsėjį įvyko režisieriaus Mario Martinsono vaidybinio filmo “Amaya” premjera. Honkonge filmuotoje kino juostoje pagrindinius vaidmenis atlieka dainininkas Andrius Mamontovas ir japonų aktorė Kaori Momoi, atvykusi į filmo premjerą Vilniuje. Lietuvoje “Amayą” pamatė 26 tūkst. žiūrovų, vien premjerinį savaitgalį jų į kino teatrus susirinko 5800. Knygynuose tuo pačiu metu pasirodė ir M.Martinsono romanas “Amaya”.

Visi, kurie turite kokių nors svarbių projektų ar problemų, reikalingų spręsti Vilniaus miesto savivaldybėje, paskubėkite, nes palankesnio meto nei dabar, tiksliau, iki ateinančių savivaldos rinkimų, greičiausiai nebus. Pasak kalbintų verslininkų, šiuo metu sostinės savivaldybėje vyksta sunkiai protu paaiškinami procesai, – suinteresuotoms grupuotėms naudingi sprendimai priimami sparčiai ir dideliu mastu, bet, kaip žinoma, ne už ačiū.

Korumpuoti klerkai visiškai nebesibaimina nei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), nei savo valdžios, nes jos, tiesą sakant, kaip ir nėra. Juk Vilius Navickas toks pusiau luptas, pusiau skustas. Tiksliau, pusiau meras, pusiau nemeras. Ir toks jis jau daugiau nei du mėnesius. Jam pačiam toks statusas visai patinka, porą mėnesių jis vis žada atsistatydinti, bet niekaip to nesugeba padaryti. “V.Navickas turi savų motyvų”, –  teigia kandidatas į niekaip neatlaisvėjantį Vilniaus mero postą Raimundas Alekna.

Na, o kol vyksta visas šis stumdymasis, kol sostinėje akivaizdi netvarka, visi valdininkai ir interesantai tuo išmaniai naudojasi ir tvarkosi savo didelius ar smulkesnius reikalus.

Sakysite, kad po to, kai STT kirto Evaldui Lementauskui, Audriui Butkevičiui ir kitiems panašiems veikėjams per pirštus, kiti tarnautojai turėtų būti mažiau panirę į korupcijos liūną, nes šitai turėtų veikti prevenciškai. Nieko panašaus. Jokios baimės, juk STT pastaraisiais mėnesiais apsiraminusi, o ir E.Lementausko bei A.Butkevičiaus istorijos baigtis tikrai kitokia nei prognozuota ir žadėta.

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai žadėjo, kad vienas jų prioritetų bus kova su korupcija. Galima teigti, kad energetikos sektoriuje jiems tai iš dalies pavyko. Bet tik jame. Visur kitur – fiasko.  Savivaldoje – ypač.

Maža to, pasirodo, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai atsidūrė tarp labiausiai savivaldos lygmeniu susikompromitavusių partijų, mat su STT ir kitomis teisėtvarkos institucijomis reikalų turėjo šeši šios partijos deleguoti aukšti politikai (merų, vicemerų ir savivaldybės administracijos direktorių lygmeniu). Ir pagal nuopolį ši partija atsidūrė šalia partijos “Tvarka ir teisingumas” bei Naujosios sąjungos (socialliberalų).

Liūdniausia, kad Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai visiškai abejingai žvelgia į tai, kas vyksta sostinės savivaldybėje, kuriai su merais visą dvidešimtmetį labai nesisekė, kuri šiandien prasmegusi prie milijardo litų priartėjusiose skolose. Buvęs skandalingasis Vilniaus meras Artūras Zuokas dabartinę padėtį sostinėje įvertino tokiais žodžiais: “Vilnius iš optimistų miesto tapo pesimizmo sostine. Be to, šiandien Vilnius yra ir, ko gero, tamsiausia Europos sostinė”. Čia derėtų pridurti, kad tamsiausia ne vien tiesiogine prasme. Ir atsakingų veikėjų už tai toli ieškoti nereikia.

Šiuo metu Vilniaus savivaldybėje susiklosčiusi padėtis, kai susikompromitavęs meras Vilius Navickas sostinės vadovo postą teužima formaliai, o derybos dėl naujos valdančiosios koalicijos ir naujojo mero patekusios į aklavietę, jau pradeda įgyti tipiškų bevaldystės požymių. Svarbūs miestui milžiniškos skolos valdymo, atliekų tvarkymo, gydymo įstaigų pertvarkos klausimai nebesprendžiami, o politinės konjunktūros taisykles puikiai perpratę verslininkai skuba tvarkytis savo reikaliukus per didesnę galią, esant tokiai netvarkai, įgijusius vicemerus.

Priminsime, kad dėl korupcijos skandalo iš konservatorių gretų pašalinus V.Navicką, sostinės savivaldybėje jau daugiau nei mėnuo tęsiasi įnirtinga politinė kova tarp valdančiajai koalicijai priklausiančių ar dar tik norinčių jai priklausyti frakcijų. Kiekviena politinė jėga stengiasi išsikovoti kuo daugiau balsų šioje politinėje suirutėje, todėl vienas po kito vyksta nevaisingi derybų raundai.

“Prarandame viltį, jokie sprendimai neįmanomi. Rodos, jau dėl kažko susitari, o kitą dieną vėl viskas nebegalioja”, – dūsauja konservatorius Vidas Urbonavičius. Pasak jo, kol visos jėgos skiriamos politinėms deryboms, stringa svarbių sostinei klausimų priėmimas tarybos posėdžiuose. Verdikto dėl savo darboviečių likimo laukia nesulaukia sostinės ligoninių gydytojai, socialinių įstaigų darbuotojai, niekaip nesprendžiamas prie milijardo artėjančios skolos klausimas.

“Na, padėtis gal ir nedramatiška – administracija vis dar klauso mero V.Navicko, kasdieniai sostinės klausimai šiaip ne taip sprendžiami”, – aiškina į naująją valdančiųjų koaliciją svarstančios jungtis Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Vidmantas Martikonis. Bet ir jis pripažįsta, kad strateginiams miesto ateities klausimams laiko dabar niekas neturi.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas vėlų ketvirtadienio vakarą nutarė rekomenduoti Vilniaus miesto merui Viliui Navickui trauktis iš posto.

Apie sprendimą BNS pranešė TS-LKD frakcijos atstovė Estela Mažonaitė, partijos pirmininkas premjeras Andrius Kubilius sprendimo bei motyvų siūlyti V.Navickui trauktis nekomentavo.

V.Navicką į mero postą pasiūlė TS-LKD frakcijos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai. Meru jis išrinktas praėjusių metų vasarį.

TS-LKD Priežiūros komitetas praėjusią savaitę sustabdė V.Navicko narystę partijoje, viešumon iškilus įrašui kaip meras V.Navickas, rugsėjo pradžioje susitikęs su savivaldybės kontrolieriumi Šarūnu Skuču, “mokė” kontrolierių daryti tyrimus, palankius valdančiajai koalicijai.

BNS turimame įraše girdėti, kaip V.Navickas per pokalbį su partijos bičiuliu sako, kad nurodymą, kuris naudingas valdančiajai Tėvynės sąjungai, savivaldybės kontrolieriai gali atlikti per tris dienas, o nurodymą, kuris naudingas “paksiniams”, galima nagrinėti ir trejus metus.

Tuo tarpu už pokalbio įrašinėjimą slapta ir jo paviešinimą Priežiūros komiteto sprendimu Š.Skučas pašalintas iš TS-LKD.

Komiteto sprendimas yra galutinis. Tačiau dėl tokio komiteto sprendimo partijoje kilo nepasitenkinimas.

Šeštadienį posėdžiavusi TS-LKD taryba partijos Priežiūros komitetui nurodė persvarstyti sprendimą.

V.Navickas anksčiau siekė, kad Š.Skučas būtų atleistas iš savivaldybės kontrolieriaus pareigų, tačiau savivaldybės taryba atsisakė šį klausimą įtraukti į posėdžio darbotvarkę.